Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į antstolį Z. Z. panaikinti 2025 m. birželio 9 d. turto arešto aktą Nr. S-25-14-5822, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0014/25/00845.

3. Antstolis CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2025 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. S-25-14-9465 skundą patenkino iš dalies ir Turto arešto aktų registre padarė įrašą, leidžiantį skolininkui turtą parduoti su sąlyga, kad notaras, vykdantis pirkimo–pardavimo sandorį, į antstolio depozitinę sąskaitą perves pinigų sumą, reikalingą skolai vykdomojoje byloje ir antstolio vykdymo išlaidoms padengti. Nurodė, kad skolininkas 2025 m. rugsėjo 9 d. telefonu informavo, jog ketina parduoti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu Turto areštų akto registre 2025 m. rugsėjo 15 d. atliko turto arešto akto pakeitimą, kuriuo leido skolininkui parduoti butą su nurodyta sąlyga, įpareigojančia notarą, kuris tvirtins pardavimo sandorį, į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti 5 808,25 Eur sumą, reikalingą skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad iš pareiškėjo išieškoma 5 500 Eur suma netgi su visomis priskaičiuotomis vykdymo išlaidomis neviršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos. Be to, pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad buvo areštuota turto iš esmės žymiai daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skundžiama nutartis yra iš esmės deklaratyvi, kadangi ja neatsakyta į pareiškėjo skunde ir paaiškinimuose keliamus teisinius klausimus dėl turto arešto akto surašymo pagrindų teisėtumo – pavyzdžiui, dėl CPK 675 straipsnio 2 d. nuostatos.

11. Atskirajame skunde teigiama, jog teismo minimoje CPK 663 straipsnio 3 dalyje (ar kitose CPK normose) nėra nurodyta, kad antstolis nekilnojamąjį turtą gali areštuoti prevenciniais tikslais, tuo labiau, kaip nurodyta nutartyje, net ir tuo atveju, jeigu išieškojimo į turtą antstolis nesiruošia nukreipti. Savo motyvo pirmosios instancijos teismas nepagrindė jokia teismo praktika. Laikantis teismo pozicijos (vien prevencijos tikslais areštuoti nekilnojamąjį turtą) antstolis dėl bet kokio dydžio išieškomos sumos ir esant bet kokioms aplinkybėms gali areštuoti skolininko nekilnojamąjį turtą. Tačiau tai prieštarauja civilinio proceso įstatymo normoms. Pareiškėjas nepriekaištingai ir savo iniciatyva vykdė ir vykdo skolininko pareigas, numatytas CPK 644 straipsnyje. Skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas be jokių kliūčių buvo ir yra vykdomas iš vienintelio pareiškėjo pragyvenimo šaltinio – gaunamos negalios pensijos.

12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad neturi duomenų, kurie paneigtų teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, todėl prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra, pagal Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, pateiktus ir ištirtus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolio Z. Z. veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2025 m. birželio 9 d. turto arešto aktą Nr. S-25-14-5822, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0014/25/00845.

16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi iš esmės nemotyvuota ir teisiškai neargumentuota – neatsakyta į pareiškėjo skunde ir paaiškinimuose keliamus teisinius klausimus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0014/25/00845, pradėtą pagal Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-16-350-2023 dėl 5 500 Eur vertės turto konfiskavimo išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

18. Antstolio 2025 m. birželio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo aktu skolininkui priskaičiuotos 723,14 Eur vykdymo išlaidos. Antstolis 2025 m. birželio 9 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-25-14-5822, kuriuo areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2025 m. rugsėjo 15 d. atliko turto arešto akto Nr. S-25-14-5822 pakeitimą, Turto arešto aktų registre padarė įrašą, leidžiantį skolininkui turtą parduoti su sąlyga, kad notaras, vykdantis pirkimo–pardavimo sandorį, į antstolio depozitinę sąskaitą perves 5 808,25 Eur pinigų sumą, reikalingą skolai vykdomojoje byloje ir antstolio vykdymo išlaidoms padengti.

19. Nagrinėjamu atveju skolininkas nesutinka su 2025 m. birželio 9 d. turto areštu aktu nurodydamas, kad iš pareiškėjo išieškoma 5 500 Eur suma netgi su visomis priskaičiuotomis vykdymo išlaidomis neviršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, be to, pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

20. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

21. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

23. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

24. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių; šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

25. CPK reglamentuojami skolininko turto areštas ir areštuoto turto realizavimas yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos pagrindiniam vykdymo proceso tikslui – tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą – pasiekti. Skolininko turto areštas vykdymo procese yra išieškotojo interesų užtikrinimo priemonė, sudaranti galimybę išieškojimą nukreipti į skolininko turtą ir kartu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo. Tačiau vien tai, kad skolininko turtas yra areštuotas, nereiškia, jog bus pritaikyta kita priverstinė priemonė skolininkui – areštuoto turto realizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022).

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jokie antstolio patvarkymai išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, nebuvo priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos ir su ja susijusių pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau nepasisako ir atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

27. CPK 675 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą; antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio; antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 677 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

28. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, reiškia, kad skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar turto areštuota proporcingai išieškotinų sumų dydžiui, atsižvelgtina į tai, ar išieškotojo reikalavimai bus patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi ribojimai, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020 42 punktą).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolis iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą 2025 m. rugsėjo 15 d. atliko turto arešto akto Nr. S-25-14-5822 pakeitimą ir Turto arešto aktų registre padarė įrašą, leidžiantį skolininkui turtą parduoti su sąlyga, jog notaras, vykdantis pirkimo–pardavimo sandorį, į antstolio depozitinę sąskaitą perves 5 808,25 Eur pinigų sumą, reikalingą skolai vykdomojoje byloje ir antstolio vykdymo išlaidoms padengti, yra akivaizdu, kad pareiškėjui taikomas nuosavybės teisės apribojimas atitinka CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygą, jog areštuotas turtas turi būti proporcingas įsiskolinimo dydžiui. Teismo vertinimu, turto areštas pareiškėjo turtui nagrinėjamu atveju taikomas pagrįstai ir palikus galioti šiuo metu antstolio pritaikytus apribojimus pareiškėjo turtui bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp išieškotojos ir pareiškėjo interesų, tuo labiau, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, jam gali būti reikalingos piniginės lėšos, todėl ateityje gali prireikti parduoti butą.

31. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kaip antstolio taikomo priemonės – turto areštas su sąlyga – pažeidžia jo teises. Kaip matyti iš antstolio taikomų apribojimų, pareiškėjui nėra suvaržyta teisė naudotis, valdyti ar disponuoti savo turtu ir yra tik numatyta sąlygą, kad pardavus turtą atitinkama dalis už jį gautų lėšų būtų skirta padengti skolą ir vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio taikyti ribojimai pareiškėjo turtui nagrinėjamu atveju laikytini proporcingais, teisėtais ir pagrįstais, užtikrinančiais išieškotojos ir pareiškėjo interesų pusiausvyrą.

32. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Konstatuojama, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.