Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-312-1031/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-06
Bylos Nr.
e2-312-1031/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04034-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
UAB „Itaja“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-312-1031/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04034-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.16.5.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant posėdžių sekretorėms Sigitai Batulevičienei ir Linai Deržinskienei,

dalyvaujant ieškovės J. B. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, ieškovės įgaliotam atstovui A. B., atsakovės UAB „Itaja“ atstovui D. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei UAB „Itaja“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ADB Gjensidige, dėl nuostolių, skolos ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Itaja“ 3236,11 Eur nuostolių, 437,54 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 420 Eur baudą, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė J. B., atstovaujama sūnaus A. B., ir atsakovė UAB „Itaja“ 2022-01-24 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise valdyti ir naudotis negyvenamosiomis - administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Pasibaigus sutarties terminui, atsakovė privalėjo ieškovei perduoti tvarkingas (t. y. ne blogesniame stovyje nei pasirašant patalpų perdavimo - priėmimo aktą) patalpas, surašant perdavimo - priėmimo aktą. Pasibaigus šalių sutartam Nuomos sutarties terminui, 2023-02-28 šalys susitiko tikslu perduoti ir perimti išnuomotas patalpas, tačiau priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, nes ieškovė patalpose pastebėjo daugybę trūkumų, kuriuos 2023-03-14 atsakovei buvo pasiūlyta sutvarkyti pačiai, tačiau ji to nepadarė, todėl ieškovės atstovas yra priverstas visus patalpų defektus tvarkyti savo iniciatyva bei tuo pagrindu reikalauja atlyginti nuostolius.

Atsakovei netinkamai naudojant patalpas 2023-03-10 jose nustatyti šie trūkumai: 1. ant vitrininio lango liko atsakovės įmonės reklama; 2. patalpoje 26-1 sugraižytos ir nuteptos sienos, sugadinta grindų danga; 3. nėra informacinio stendo plastikinės detalės; 4. visos patalpos purvinos; 5. patalpoje 26-2 sugraižytos plastikinės dailylentės (25 vnt.), pažeisti grindų apvadai, suskaldytos grindų plytelės, sugadintos žaliuzės; 6. prie fasado apdailos prisukta metalinė detalė.

2023-07-17 ieškovė atsakovei išsiuntė dar vieną įspėjimą, kad ieškovė kreipėsi į specialistus, kad būtų paskaičiuota patalpų remonto sąmata ir iki 2023-08-01 prašoma sumokėti nuomos mokesčio skolą ir išspręsti, suderinti klausimą dėl patalpų remonto, valymo darbų. Gavusi įspėjimą, atsakovė savo iniciatyva ieškovės nurodytų defektų nei pašalino, nei atlygino ieškovės apskaičiuotą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovė ieškovės nurodytų defektų nesutvarkė, ieškovė patyrė tokių nuostolių: lokalinė sąmata atsakovės sugadintų patalpų remontui, viso suma - 3697,11 Eur, už sąmatos sudarymą – 100 Eur; už vitrinos valymą -121 Eur; už naujas žaliuzes -104 Eur; už stiklą - 54 Eur. Viso ieškovės nuostoliai sudaro 4076,11 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Kadangi atsakovė pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovei yra sumokėjusi 840 Eur depozitą, šią sumą ieškovė atima iš prašomų priteisti nuostolių sumos, ir prašo priteisti 3236,11 Eur.

Pagal šalių sudarytos sutarties 4.1 p., atsakovė ieškovei už patalpų nuomą įsipareigojo mokėti 420 Eur nuomos mokestį, tačiau atsakovė už paskutinį nuomos mėnesį nuomos mokesčio nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 420 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už 2023 m. vasario mėnesį. Be to, atsakovė privalo kompensuoti ieškovei žemės nuomos mokestį, proporcingą išsinuomotam patalpų plotui – 17,54 Eur.

Sutarties 6.2 p. šalys numatė, kad už kiekvieną uždelstą dieną (pasibaigus nuomos sutarčiai), kai nuomininkas neatlaisvina, neperduoda patalpų pagal 3.2.5. ar 5.4. punktą, skaičiuojama 42 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, tol, kol patalpos, teritorija bus atlaisvintos, arba suremontuotos, nes jau po 10 dienų patalpas vienašališkai gali atlaisvinti nuomotojas pagal 5.4 punktą. Kadangi patalpos nebuvo atlaisvintos ir sutvarkytos, pagal sutarties nuostatas, ieškovė pateko į patalpas 2023-03-10, t. y. po 10 dienų, todėl bauda skaičiuojama tik už 10 dienų, ir sudaro 420 Eur (42 Eur x 10 dienų), kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė UAB „Itaja“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, teismo posėdyje atsakovės atstovas D. O. ieškinio nepripažino bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei sumokėto 840 Eur depozito padarytiems pažeidimams padengti turėtų užtekti. Akcentavo, kad jo įmonė užsiima sendaikčių prekyba, todėl ieškovės nuomojamų patalpų būklė nebuvo labai svarbi ir trūkumų nematė, taip pat pažymėjo, jog perimant patalpas, patalpų sienos buvo nešvarios, grindų danga sena. Kadangi kita dalis patalpų buvo skirta sandėliavimui, todėl ieškovei perduodant atsakovei patalpas patalpų perdavimo - priėmimo akte sutiko, kad patalpų būklė yra gera. Atsakovės žiniomis, prieš jai nuomojantis ginčo patalpas, jose buvo įsikūrusi A. B. įmonė „Anara“ ir po to patalpos nebuvo nuomojamos. Atsakovės atstovas sutiko, kad atsakovės įmonės reklamą paliko nepašalintą, nes perimant nuomai patalpas, buvusio šių patalpų naudotojo reklama taip pat nebuvo pašalinta. Pripažino, jog nuomos laikotarpiu ginčo patalpos 26-1 sienose pragręžė 6 skyles, kurių skersmuo 6 mm. Pripažino, jog nuomos laikotarpiu į sienas buvo įsukęs 2 medvarščius, tačiau, tai negalėjo sugadinti 25 lentelių. Patvirtino, kad naudojo kintamos reklamos stendą pakabintą lauke. Nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, patalpos buvo paliktos išplautos ir švarios. Dėl baudos pagal 6.2 sutarties punktą, nurodė, kad nuomos patalpas atlaisvino dar 2023-02-28 ir A. B. žinojo, jog patalpos atlaisvintos 2023-03-01. Nesutinka apmokėti ieškovės sąmatos sudarymo sąskaitos, nes sąmatos sudarymas darbams turėtų būti nemokamas. Nuomos mokestis už vasario mėnesį buvo sumokėtas grynaisiais pinigais, nes A. B. pareikalavo sumokėti ne 420 Eur, o 450 Eur, kadangi žinojo, kad UAB „Itaja“ nemokės GPM. Pripažino, kad nesumokėjo ieškovės reikalaujamo žemės mokesčio, nes jam nebuvo pateikta sąskaita.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje tretysis asmuo nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą tretysis asmuo nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų ir iš kitų įrodymų nustatyta, kad 2022-01-24 tarp atsakovės UAB „Itaja“ ir ieškovės J. B., atstovaujamos A. B., buvo sudaryta Nuomos sutartis, (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos negyvenamos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki 2023-03-01 termino (toliau – patalpos, Sutarties 1., 2.2. punktai). Nuomininkas (toliau - atsakovė) už nurodytas patalpas įsipareigojo mokėti 420 Eur mokestį už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2022-03-01, mokestį už patalpų nuomą apmokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 d. (Sutarties 4.1., 4.2. punktai) (5-8 b. l.)¹. Šalys tą pačią dieną pasirašė patalpų perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad perduodamose patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos (9 b. l.). Šalys pripažino, kad pasibaigus sutarčiai 2023-02-28 susitiko ginčo patalpose dėl patalpų perdavimo ir priėmimo, tačiau perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Iš ieškovės 2023-03-14 įspėjimo matyti, jog ieškovė nurodytą datą ragino atsakovę padengti susidariusį 2180 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 2600 Eur žala ir 420 Eur bauda, atėmus 840 Eur depozitą, nes patalpos paliktos netvarkingos, kadangi palikta atsakovės įmonės reklama, patalpų 26-1 sienose paliktos skylės, kitoje patalpoje 26-2 sugadintos 25 vnt. plastikinių dailylenčių, sugadintos žaliuzės, sugadintos grindys. Iš ieškovės 2023-07-17 įspėjimo matyti, jog ieškovė nurodytą datą ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, nurodė, jog atsakovė nuomos mokesčio už 2023 m. vasario mėnesį nesumokėjo (10-11 b. l.). Ieškovė pateikė ir MB „Šiaulių švara“ sąskaitą 100 Eur sumai plius PVM už vitrinos, adresu (duomenys neskelbtini), valymą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį jos apmokėjimą, MB „Litkodas“ sąskaitą 100 Eur sumai už statybos sąmatos skaičiavimą, lokalinę sąmatą, „Jupoja“ paruoštą komercinį pasiūlymą stiklui už 54 Eur sumą ir UAB „Domus Lumina“ paruoštą komercinį pasiūlymą žaliuzėms už 104 Eur sumą įsigyti (12-17, 19-21 b. l.). Be to, iš Šiaulių m. sav. pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį matyti, jog už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestis metams sudaro 17,54 Eur, paskaičiuotas 2021 m. (18 b. l.). Pateiktas 2022-07-20 įmonių turto draudimo liudijimas patvirtina, kad nuomotos patalpos buvo atsakovės apdraustos įmonių turto draudimu (53-54, 64 b. l.). Iš trečiojo asmens ADB Gjensidige pateiktos informacijos matyti, kad 2023-12-10 gautas pranešimas apie 2023-03-10 įvykį, kuriuo metu sugadintas turtas, esantis ginčo patalpose, pripažintas nedraudžiamuoju, nes trečiųjų asmenų tyčinės piktavališkos veiklos nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pagal kasacinio teismo praktiką, negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė grąžino ieškovei ginčo patalpas sutartyje sulygtos būklės, ir jei ginčo patalpas pablogino, tai kokio dydžio nuostolius privalo atlyginti ieškovei, taip pat dėl negyvenamosios patalpos nuomos mokesčio tinkamo mokėjimo, ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo – baudos už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą priteisimo.

Dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 420 Eur negyvenamųjų patalpų nuomos mokestį pagal sutartį už paskutinį 2023 m. vasario mėnesį ir 17,54 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovė pripažįsta šį reikalavimą dalyje dėl 17,54 Eur žemės nuomos mokesčio, o nuo likusios ieškinio reikalavimo dalies – 420 Eur - ginasi aplinkybe, kad ji sumokėjo grynaisiais pinigais, perduodama 450 Eur ieškovės atstovui. Taip pat atsakovė remiasi faktu, kad ieškovė tik 2023-07-17 siuntė raginimą sumokėti nuomos mokestį atsakovei, kas patvirtina, kad su ieškove buvo atsiskaičiusi. Ieškovė šių aplinkybių nepripažįsta.

Kaip buvo minėta, pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis). Sutarties 4.1.-4.2. punktu šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos. Sutarties 3.2.13 punktu atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei žemės nuomos mokestį, proporcingą išsinuomotam patalpų plotui.

Atsakovė savo poziciją dėl nuomos mokesčio sumokėjimo fakto įrodinėja tik savo paaiškinimais. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

Sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo pagrįstumą, pažymėtina, jog šalių sudarytoje sutartyje neapibrėžtas atsiskaitymo būdas, t. y. nenumatyta, ar atsiskaitoma grynaisiais, ar bankiniu pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė už nuomą kiekvieną mėnesį mokėdavo mokėjimo pavedimu į ieškovės banko sąskaitą (62-63 b. l.). Ieškovė patvirtino, kad atsakovė visą sutarties terminą, išskyrus 2023 m. vasario mėnesį, įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai. Pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas, neginčijamai patvirtina, kad ieškovės šiuo būdu lėšos už ginčo nuomos mėnesį – 2023 m. vasario mėn. – nebuvo sumokėtos.

Atsakovės atstovas, sudarydamas įmonės vardu sutartis, kaip įmonės vadovas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei turintis vadovavimo įmonėms patirties asmuo, turėjo ir galėjo žinoti bei suprasti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ypatumus bei galimą riziką, t y., kad įprastinėje verslo praktikoje, mokėjimai tarp šalių atliekami bankiniais pavedimais, tam, kad iškilus ginčui, šalys savo pozicijas galėtų pagrįsti rašytiniais įrodymais, kuriems suteikiama didesnė įrodomoji galia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei atsakovei nepateikus jokių ieškinio reikalavimą dėl nesumokėtų nuompinigių pagrindžiančių patikimų įrodymų, atsakovei laikantis pozicijos, kad už nuomą nebuvo atsiskaityta, teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo 2023 m. vasario mėnesį, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei logikos dėsniais, taip pat įvertinęs, protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovė už 2023 metų vasario mėnesio nuomą su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Be to, pagal sutartį atsakovė turėjo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl 420 Eur nuomos mokesčio ir 17,54 Eur žemės mokesčio skolos tenkina (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl baudos priteisimo

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Todėl delspinigių prievolė nors ir gali būti vertinama kaip savarankiška prievolė, ji taikoma tik konstatavus pagrindinės prievolės pažeidimus.

Sutarties 6.2. punktas numatė, jog už kiekvieną uždelstą dieną (pasibaigus nuomos sutarčiai), kai nuomininkas neatlaisvina, neperduoda patalpų, pagal 3.2.5. ar 5.4. punktą, skaičiuojama 42 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną tol, kol patalpos, teritorija bus atlaisvintos arba suremontuotos.

Ieškovė prašo taikyti atsakovei sutartines sankcijas pagal Sutarties 6.2. punktą: 420 Eur baudą pasibaigus Sutarčiai, kai nuomininkas neatlaisvina patalpų ir jų nesutvarko ir ieškovė į patalpas pateko po 10 dienų (skaičiuojant 42 Eur baudą už 10 uždelstų dienų, nes jau po 10 dienų patalpas vienašališkai gali atlaisvinti nuomotojas pagal 5.4 punktą).

Įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime, priimtame kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6722-1119/2023 (išnagrinėtoje tarp ieškovės A. B. įmonės „Anara“ ieškinį atsakovei UAB „Itaja“, trečiajam asmeniui J. B., dėl iš tos pačios ginčo nuomos sutarties, kylančios skolos pagal ieškovės išrašytą ir atsakovės neapmokėtą sąskaitą priteisimo, toliau – 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas), fiksuotos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės: „ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad patalpos buvo atlaisvintos tik 2023-03-10, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė patalpas atlaisvino 2023-03-01“ (2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo 15 punktas); „nustačius, jog atsakovė 2023-03-01 paliko užrakintas patalpas, taigi ir faktiškai daugiau jomis nesinaudojo, spręstina, kad ieškovė neturi pagrindo iš atsakovės reikalauti sumokėti mokesčius už paslaugas už laikotarpį nuo 2023-03-02 iki 2023-03-10, nes įrodymų, kad po 2023-03-01 atsakovė naudojosi patalpomis bei patalpoms teikiamomis paslaugomis, byloje nėra.“ (2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo 23 punktas).

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-13-856/2024 palikdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą nepakeistą, vertino, kad „nors Sutarties šalys nepasirašė patalpų priėmimo–perdavimo akto, tačiau įvertinus atsakovės atstovo paaiškinimus, į bylą pateiktus šalių susirašinėjimus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patalpos buvo atlaisvintos (grąžintos nuomotojui) 2023-03-01“ ir darė išvadą, „kad patalpų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne dėl atsakovės, o dėl nuomotojo kaltės – nuomotojas sąmoningai vilkino perduodamų patalpų priėmimą, nors ir buvo informuotas atsakovės, jog 2023-03-01 bus perduodamos patalpos. (2024 m. sausio 24 d. nutarties 23 punktas).

Kadangi, kaip minėta, teismo sprendimu nustatytos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad atsakovė patalpas ieškovei de facto perdavė (atlaisvino) 2023-03-01, t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė baudą pagal sutarties 6.2. punktą iš atsakovės reikalauja nepagrįstai, kadangi ši sutartinė sankcija gali būti taikoma atsakovei tik esant šiai sąlygai - nuomininkas po sutarties pasibaigimo neatlaisvina nuomotų patalpų (sutarties 6.2. punktas). Tuo tarpu šioje situacijoje, kaip jau minėta, buvo įrodyta, kad patalpos buvo atlaisvintos (grąžintos nuomotojui) 2023-03-01, teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad patalpų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne dėl atsakovės, o tik dėl nuomotojo kaltės, todėl teismas nenustatęs šios sutarties 6.2. punkto vykdymo pažeidimo, sprendžia, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesąžiningas, todėl negali būti tenkinamas. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 420 Eur baudos, paskaičiuotos už 10 uždelstų dienų, atmeta.

Dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

Toliau pasisakytina dėl to, ar atsakovė nuomotas patalpas grąžino ginčo sutartyje sulygtos būklės, o jei ginčo patalpas pablogino, tai kokio dydžio nuostolius privalo atlyginti ieškovei.

Ieškovės teigimu, atsakovė padarė nuostolių, todėl privalo juos atlyginti. Atsakovės teigimu, patalpų būklė nebuvo tokia gera, o ieškovė siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.

Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardintas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Nuomos sutarties 3.2.5. punktu atsakovė įsipareigojo grąžinti patalpas, surašant priėmimo - perdavimo aktą, tvarkingas (t. y. ne blogesniame stovyje, kaip užfiksuota perdavimo - priėmimo akte, pasirašant nuomos sutartį), o atsakovei sugadinus, sugedus ar sulaužius patalpose atskiras patalpų dalis, tai yra (langai, durys, apsauginės langų žaliuzės, dujinis šildymo katilas ir kitos neišvardintos) ar patalpų įrangą, tai yra (šviestuvai, elektros ir vandens skaitliukai, vandentiekio įvadai, radiatoriai, el. instaliacija, priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija ir kitos neišvardintos), tai privalo savo lėšomis suremontuoti ar pakeisti sugadintas ar sulaužytas patalpų dalis ar įrangą naujomis, taip pat suremontuoti patalpas, jei patalpų stovis pablogėjo neatsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (normalus nusidėvėjimas laikomas ką galima pašalinti neatlikus remonto darbų, skylės sienose, sulaužymai ir t. t. nelaikomi normaliu nusidėvėjimu).

Sudarant nuomos sutartį, faktinė patalpų būklė buvo užfiksuota šalių 2022-01-24 pasirašytame patalpų perdavimo-priėmimo akte, kuriame nurodyta, kad ginčo patalpų stovis yra geras, nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos. Iš atsakovės atstovo direktoriaus D. O. paaiškinimų nustatyta, kad ginčo patalpos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu nebuvo naujai suremontuotos. Ieškovės įgaliotas atstovas A. B. paaiškino, kad iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, jis ginčo patalpas naudojo savo reikmėms, o 2021 m. rugsėjo mėnesį iš jų išsikėlė ir iki ginčo nuomos sutarties sudarymo kitiems asmenims išnuomojęs nebuvo. Tačiau atsakovė pablogino patalpų būklę ir turi atlyginti ieškovei žalą – sumokėti tokią pinigų sumą, kokia reikalinga tuos apgadinimus pašalinti. Ieškovės teigimu, atsakovė turi atlyginti žalą, susijusią su patalpų būklės pablogėjimu, kurią įrodinėjo fotonuotraukomis, atsakovei išsikrausčius iš ginčo patalpų, valymo paslaugas teikiančios įmonės skaičiavimais, remonto darbų sąmatos kainomis ir komerciniu pasiūlymu žaliuzėms ir stiklui įsigyti. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar fotonuotraukų), kurie pagrįstų patalpų stovį nuomos sutarties su atsakove ir patalpų perdavimo atsakovei metu. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės patalpų grąžinimą (CK 6.499 – 6.500 straipsnis) atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis). Pagal CPK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2022-01-24 patalpų perdavimo metu priėmimo – perdavimo akte fiksavo patalpų būklę kaip gerą, ir tik atsakovei išsikraustant iš ginčo patalpų, darytos nuotraukos, kurių negalima palyginti, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Byloje nėra ginčo, kad patalpos nebuvo naujai suremontuotos. Tą patvirtina ir atsakovo pateikta foto nuotrauka byloje, kurioje matyti viena iš patalpų sienų, kurios akivaizdžiai yra purvinos ir neatitinka naujo daikto (naujai suremontuoto daikto) standarto (47, 61 b. l.).

Įvertinus aplinkybę, kad patalpos buvo skirtos nuomoti, jų susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininko padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės padarytą žalą išsinuomotam turtui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu. Sudarydamos patalpų nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamos patalpų būklės (jos nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar patalpos ieškovei tikrai buvo grąžintos tokios blogos būklės, kaip ieškinyje aprašoma. Šiuo atveju žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo patalpų būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo.

Kita vertus, ir atsakovė, panašu nesiėmė visų reikiamų priemonių turtą saugoti, patalpos nebuvo paliktos tvarkingos, atsakovė sutiko, jog pažeidė sutartį ir pablogino patalpų būklę, tuo, kad išgręžė 8 skylutes sienoje, bei dėl to turi atlyginti ieškovei nuostolius, kuriuos, jos manymu, padengia jos paliktas 840 Eur depozitas. Atsakovė nepripažino visos sienos perdažymo būtinumo, grindų darbų ir nesutiko apmokėti tokių darbų. Iš ieškovės darytų nuotraukų, teismas vertina, kad ginčo patalpų trūkumai, išskyrus skyles sienose, sulaužytas žaliuzes, nėra esminiai, jie laikytini atsiradę dėl normalaus patalpų, neremontuotų iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, naudojimo. Patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo CK 6.499 ir 6.500 straipsnių prasme. Teismo vertinimu, skylių sienose padarymas, taip pat dvejose dailylentėse padarytos skylutės, yra ginčo patalpų mechaniniai pažeidimai, todėl laikytina, kad šia apimtimi atsakovė neįvykdė nuomos sutarties 3.2.5. punkte nustatytos pareigos pasibaigus patalpų nuomai patalpas grąžinti tokios pačios būklės, kaip užfiksuota jų perdavimo metu, t. y. tvarkingas.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

Nuostolius (antruoju, penktuoju ir šeštuoju punktais nurodyti ieškinyje patalpų defektai) patalpoms, pasak ieškovės, sudaro išlaidos patalpų sienų perdažymui ir su tuo susiję darbai, grindų remontas bei šiukšlių išvežimas. Ieškinio reikalavimams dėl nuostolių, padarytų mechaniniais pažeidimais, atlyginimo ieškovė pagrįsti pateikė darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas, kurioje už būtinus atlikti darbus kabinete, įvardintame 26-1 (anksčiau dažytų sienų nuvalymas, sienų gruntavimas, tinkavimas, sienų glaistymas ir šlifavimas, dažymas, grindų dangos priežiūra, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų ir statybinių šiukšlių išvežimas) apskaičiuota 1573,08 Eur suma; už būtinus atlikti darbus kabinete, įvardintame 26-2 (dailylenčių išardymas, sienų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis, plastikinės dailylentės, (juostelių) klijavimas prie paviršiaus, profiliai PVC apdailos lentelių montavimui, grindų dangos priežiūra, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų ir statybinių šiukšlių išvežimas) apskaičiuota 1384,24 Eur suma; už kitus darbus (PVC grindų profilio nuardymas, grindjuosčių įrengimas, grindų plytelių pakeitimas, fasado metalinių juostų nuardymas, kopėčių nuoma) apskaičiuota 98,14 Eur suma. Šių nuostolių suma yra 3697,11 Eur su PVM ir 100 Eur lokalinės sąmatos sudarymo išlaidos, tačiau byloje nėra duomenų, jog šiai dienai nurodytos išlaidos, išskyrus lokalinės sąmatos sudarymo, ieškovės yra patirtos (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismo vertinimu, remontas yra toks, kurio metu tvarkomi, remontuojami patalpų naudojimo metu atsiradę trūkumai, nulemti būtent nuomininko naudojimusi patalpomis, tačiau tai nereiškia, jog turi būti privalomai perdažomos sienos, klojamos naujos grindys. Akivaizdu, kad iš pateiktos sąmatos, ieškovė siekia iš naujo perdažyti patalpų, pažymėtų 26-1, sienas ir pakeisti dailylentes naujomis patalpose, pažymėtose 26-2. Iš atsakovės pateiktos darbų sąmatos matyti, kad ginčo patalpose, paskaičiuotas 8 skylių užtaisymas ir uždažymas pažeisto ploto pritaikant dažus, taip pat patalpose, pažymėtose 26-2, medžio plausto skylučių užtaisymas glaistu, su darbų kaina suma sudaro 101 Eur (58 b. l.). Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė patalpas visą nuomos laikotarpį eksploatavo netvarkingai. Teismas vertina, jog ieškovė neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje aptarti galimi remonto darbai (3697,11 Eur sumos) yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiškiantis daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Taip pat ieškovė neįrodė, jog atsakovė patalpas grąžino ne tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Teismas atkreipia dėmesį, kad natūralus nusidėvėjimas patalpų, kurios buvo naudojamos pačio ieškovės atstovo iki ginčo sutarties sudarymo, pačiai ieškovei per šį laikotarpį nedarant jokio patalpų remonto, negali būti paneigtas ir toks nusidėvėjimas negali būti pripažintas patalpų pabloginimu. Todėl laiko, kad ieškovės pateikta sąmata nėra pagrįsta ir tokia suma negali būti priteistina iš atsakovės.

Sutarties 3.2.15. p. numatė, kad per 3 darbo dienas, pasirašius patalpų perdavimo - priėmimo aktą, pervesti į nuomotojo sąskaitą 840 Eur depozitą, kuris bus nuomotojo žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį <...> Iš šios sumos, jei prireiks, bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir t.t.

Atsakovė sutiko su reiškiamu reikalavimu dėl ant vitrininio lango likusios atsakovės įmonės reklamos pašalinimo (pirmuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas), ir reklaminio stendo detalės (trečiuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo tenkinamas visiškai, papildomai nemotyvuojant ir priteisiant iš atsakovės pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už vitrinos langų valymą – 121 Eur, priteisiant atsakovės pateiktą sąmatą nuostoliams atlyginti – 101 Eur sumai, pagal ieškovės pateiktus „Jupoja“ ir UAB „Domus Lumina“ komercinius pasiūlymus priteisiant už stiklą 54 Eur sumą ir už naujas žaliuzes – 104 Eur sumą, viso 380 Eur nuostolių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 100 Eur išlaidas už lokalinės sąmatos sudarymą pagal MB „Litkodas“ 2023-06-19 pateiktą sąskaitą faktūrą. Šią sumą iš atsakovės priteisti būtų nepagrįsta, kadangi pati ieškovė tokiu būdu pasirinko nustatyti patalpoms padarytų nuostolių sumą, kai atsakovė į bylą pateikusi tų pačių patalpų remonto darbų sąmatą, tokių išlaidų nepatyrė ir priteisti jų neprašė, todėl šios išlaidos tenka pačiai ieškovei (52 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 840 Eur užstatą, kurio ieškovė atsakovei negrąžino, todėl iš 840 Eur užstato sumos išskaičius 420 Eur nuomos mokesčio skolą, 17,54 Eur žemės nuomos mokestį, ir 380 Eur sumą nuostoliams padengti, teismas ieškinį atmeta.

Atmetus ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl priimant sprendimą jos neskirstytinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės J. B. ieškinį atsakovei UAB „Itaja“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ADB Gjensidige, dėl nuostolių, skolos ir baudos priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys

[1] Šiame sprendime nurodant įrodymus nuorodos daromos į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose vedamos elektroninės bylos popierinės kopijos lapus. Nurodomų bylos popierinės kopijos lapų numeracija gali nesutapti su elektroninės bylos lapų numeracija.