- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-2393-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00610-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. N2- 344-595/2014, patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. ir 3. 2 punktus, nustatant, kad R. D. nepilnamečių sūnaus P. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 266,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka, ir 4 punktą, nustatant, kad R. D. bendrauja su vaikais:
1.1 Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius penktadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., į jų faktinę gyvenamąją vietą.
1.2 Kiekvieną savaitę antradieniais pasiimdamas vaikus nuo 18.00 val., iš jų faktinės gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., į jų faktinę gyvenamąją vietą.
1.3 Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu. Jeigu motinos diena sutampa su tėvo matymosi su vaikais savaitgaliu, R. D. grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, motina pristato vaikus į tėvo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val.
1.4 Per Šv. Kūčias ir Kalėdas poriniais metais pasiima vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val., iki 11:00 val., ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą 26 d. nuo 11:00 val., iki 12.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Kūčias ir Kalėdas švenčia su motina. Kiekvienais metais, gruodžio 26 d., iki 12 val. vaikai privalo būti nuvežti pas tą iš tėvų, pas kurį vaikai privalo būti pagal aukščiau paminėtą bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą 1-3 punktuose.
1.5 Per Šv. Velykas poriniais metais pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val., ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 18:00 val., iki 19.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Velykas švenčia su motina.
1.6 Visas kitas Valstybines šventes ir nedarbo dienas, vaikai švenčia su tuo iš tėvų, pas kurį jie turi būti pagal šioje sutartyje įvardintą bendravimo su vaikais tvarką.
1.7 Vaikų vasaros atostogų metu bendrauja kas dvi savaites, vienu kartu nepertraukiamai, šalių iš anksto suderintu laiku saugioje vaikų poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, vaikų motinai pranešant iš anksto, nemažiau kaip prieš dvi savaites telefonu SMS žinute arba el. paštu. Pasibaigus atostogoms, toliau taikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.
1.8 Vaikų vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu įsipareigoja pasirūpinti vaikus norimomis lankyti vasaros stovyklomis bei už jas apmokėti. Kiekvienas tėvas vaikų vasaros atostogas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu turi teisę praleisti ir organizuoti savo nuožiūra.
1.9 Tiek tėvas, tiek motina, kartu su vaikais turi teisę išvykti atostogų į užsienį, ne ilgesniam, nei dviejų savaičių laikotarpiui, pranešdami vienas kitam ne vėliau nei prieš vieną mėnesį SMS žinute arba el. paštu.
1.10 Vaikų gimtadieniai švenčiami kartu su tėvais, apmokant išlaidas po lygiai, teikiant pirmenybę vaikams pasirinkti vietą ir laiką šventei.
1.11 Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas vieno iš tėvų ir vaiko bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti vaiko liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai.
1.12 Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaiku, esant reikalui, susisiekti mobiliuoju telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis
2. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. N2-344- 595/2014, nutraukė D. D. ir R. D. santuoką abiejų šalių bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Praėjus 8 metams vaikų poreikiai ženkliai padidėjo, vaikai paaugo, žymiai padidėjo išlaidos jų maistui, aprangai, bei ugdymui, atsirado naujų poreikių ugdymui, papildomam lavinimui, atsirado naujų išlaidų, ženkliai padidėjo ir visų prekių bei paslaugų kainos. Atsakovo mokamo išlaikymo nebepakanka net minimalių vaikų poreikių patenkinimui. Šalių sūnus pradėjo blogai mokytis, todėl reikia mokėti už korepetitorių paslaugas. Ieškovė moka už sūnaus futbolo treniruotes, kadangi jos itin teigiamai prisideda prie vaiko fizinės ir psichologinės būklės. Iš psichologo išvados matyti, kad futbolo lankymas sūnui daro teigiamą įtaką, lavina tam reikiamus įgūdžius įveikiant mokslo ir tiesiog gyvenimo iššūkius. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. psichologo išvados matyti, kad akivaizdi problema yra ta, kad visas vaikų auklėjimo krūvis tenka tik motinai. Tiek vaikų labui, tiek dėl motinos sveikatos, bendros tėvų atsakomybės turėtų būti padalintos, t. y., tėvui derėtų gerokai daugiau įsitraukti, dalyvauti į vaikų ugdymą, praleidžiant daugiau laiko su jais. Vaikai turi jausti, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.
3. Abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį ieškovė skiria apie 1 759 Eur. Abiejų vaikų išlaikymo išlaidas sudaro 340 Eur išlaidos maistui, 200 Eur komunalinėms paslaugoms, 120 Eur išlaidos vaikų aprangai, 60 Eur higienos prekėms, 60 Eur už pratybas ir kitas lavinimuisi, mokymosi priemones, 100 Eur sveikatos priežiūrai, vaistams, vitaminams, 100 Eur laisvalaikiui, 100 Eur nenumatytos išlaidos. Dukros būreliams kas mėnesį ieškovė skiria apie 169 Eur (anglų kalbos užsiėmimai - 85 Eur; pramoginių šokių užsiėmimai 50 Eur; plaukimo pamokos 24 Eur; dekupažo ir siuvimo užsiėmimai 10 Eur). Dukros pusryčiams, pietums, pavakariams per mėnesį išleidžia apie 125 Eur. Sūnaus pusryčiams, pietums, pavakariams per mėnesį išleidžiama apie 176 Eur. Sūnaus būreliams kas mėnesį ieškovė skiria apie 209 Eur (futbolo treniruotės 65 Eur; plaukimo pamokos 24 Eur; chemijos korepetitorius 60 Eur; lietuvių kalbos ir matematikos korepetitoriai 60 Eur). Vienam vaikui skiriama išlaikymo suma kiekvieną mėnesį sudaro apie 879,50 Eur (1759 Eur / 2 = 879,50). Ieškovės darbo užmokestis apie 958 Eur. Dėl lėšų trūkumo ieškovė neturi galimybės apmokėti papildomai atsiradusių ir iš esmės padidėjusių būtinų vaikų poreikių. Prie papildomai atsiradusių vaiko poreikių priskirtinas ir mobilusis telefonas, kuris yra būtinas, kad galima būtų su vaikais visada susisiekti, taip pat kompiuteris, nes vienas kompiuteris senas ir blogai veikia, reikia pirkti du kompiuterius. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl negali būti atleidžiamas nuo pareigos teikti tokį išlaikymą koks yra reikalingas vaikams.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. D. atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad išlaikymo suma buvo kasmet indeksuojama. Šiuo metu atsakovas, atsižvelgiant į nustatyta kainų indeksą, moka po 187 Eur į mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Nutraukus judviejų su ieškove santuoką atsakovas tik po kiek laiko įsigijo būstą su paskola, paskolos įmoka – 370 Eur. Šiuo metu yra vedęs kitą moterį, kuri nedirba, iš pirmos santuokos turi du vaikus, kuriais R. rūpinasi kaip savo, juos išlaiko. Atsakovo mėnesinė alga šiuo metu siekia 632 Eur į mėnesį. Atsakovui šiemet sukanka 47 metai, jo anglų kalbos žinios prastos, naudojimasis naujausiomis technologijomis sudėtingas. Atsakovas bandė susirasti geriau apmoką darbą, tačiau verslo rinkai reikia jaunesnių ir greitesnių bei greičiau sugebančių prisitaikyti prie naujovių. Ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, išlaidų čekių, kiek iš tiesų išleidžia vaiko poreikiams, nepateikė kokia dalimi yra skaičiuojamos komunalinės išlaidos vaikams, nenurodo, kas yra nenumatytos išlaidos. Ieškovė teigia, kad tik vaikams išlaikyti skiria apie 1 759 Eur, nors jos gaunamos pajamos yra tik 958 Eur. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančius skaičius.
5. Atsakovas sutinka dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tokia tvarka, t. y. R. D. bendrauja su vaikais:
5.1 kiekvieno mėnesio trečio savaitgalio penktadienį nuo 17.00 val., D. D. atvežant vaikus į R. D. faktinę gyvenamąją vietą ir D. D. sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaikus iš R. D. faktinės gyvenamosios vietos;
5.2 kiekvieną savaitės trečiadienį: pasiimdamas vaikus nuo 16.00 val., iš jų faktinės gyvenamosios vietos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus trečiadienį nuo 19.00 val., į jų faktinę gyvenamąją vietą;
5.3 Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu. Jeigu motinos diena sutampa su tėvo matymosi su vaikais savaitgaliu, R. D. grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11:00 val. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, motina pristato vaikus į tėvo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11:00 val.;
5.4 Per Šv. Kūčias ir Kalėdas poriniais metais pasiima vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki 11:00 val., ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą 26 d. nuo 11:00 val. iki 12.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Kūčias ir Kalėdas švenčia su motina. Kiekvienais metais, gruodžio 26 d., iki 12 val. vaikai privalo būti nuvežti pas tą iš tėvų, pas kurį vaikai privalo būti pagal aukščiau paminėtą bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą 1-3 punktuose;
5.5 Per Šv. Velykas poriniais metais pasiima vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val. iki 11:00 val., ir grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 18:00 val. iki 19.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Velykas švenčia su motina.
5.6 Visas kitas valstybines šventes ir nedarbo dienas, vaikai švenčia su tuo iš tėvų, pas kurį jie turi būti pagal šioje sutartyje įvardintą bendravimo su vaikais tvarką.
5.7 Vaikų vasaros atostogų metu kas dvi savaites, vienu kartu nepertraukiamai, šalių iš anksto suderintu laiku saugioje vaikų poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, vaikų motinai pranešant iš anksto, nemažiau kaip prieš dvi savaites telefonu SMS žinute arba el. paštu. Pasibaigus atostogoms, toliau taikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Vaikų vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu įsipareigoja pasirūpinti vaikus norimomis lankyti vasaros stovyklomis bei už jas apmokėti. Kiekvienas tėvas vaikų vasaros atostogas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu turi teisę praleisti ir organizuoti savo nuožiūra.
5.8 Tiek tėvas, tiek motina, kartu su vaikais turi teisę išvykti atostogų į užsienį, ne ilgesniam, nei dviejų savaičių laikotarpiui, pranešdami vienas kitam ne vėliau nei prieš vieną mėnesį SMS žinute arba el. paštu.
5.9 Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas vieno iš tėvų ir vaiko bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti vaiko liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai.
5.10 Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaiku, esant reikalui, susisiekti mobiliuoju telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Šalies argumentai
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, pareikštas vaikų interesais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Ieškinio reikalavimas dėl tėvo bendravimo su vaikais nustatyto pareikštas vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų išsakytą nuomonę, turi būti nustatyta maksimali tėvo ir vaikų bendravimo tvarka orientuota į bendravimą kas antrą savaitgalį, darbo dienomis, švenčių bei vaikų atostogų metu. Vaikų tėvams geranoriškai laikantis tokios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, būtų užtikrinama vaikų teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei tėvo teisė ir pareiga nuolat ir maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. N2- 344-595/2014, patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
7.1 3.1. punktą jį išdėstant taip: R. D. nepilnamečio sūnaus P. D. išlaikymui moka periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 266,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka.
7.2 3.2. punktą jį išdėstant taip: R. D. nepilnametės dukros A. D. išlaikymui moka periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 266,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka.
7.3 4 punktą jį išdėstant taip:
7.3.1 R. D. bendrauja su P. D., ir A. D. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius penktadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., į jų faktinę gyvenamąją vietą.
7.3.2 R. D. bendrauja su P. D. ir A. D. kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaikus nuo 16.00 val., iš jų faktinės gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 19.00 val. į jų faktinę gyvenamąją vietą.
7.3.3 Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną P. D. ir A. D. praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu. Jeigu motinos diena sutampa su tėvo matymosi su vaikais savaitgaliu, R. D. grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, motina pristato vaikus į tėvo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val.
7.3.4 R. D. per Šv. Kūčias ir Kalėdas poriniais metais bendrauja su P. D. ir A. D. tokia tvarka: pasiimdamas vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val., iki 11:00 val., ir grąžindamas vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą 26 d. nuo 11:00 val., iki 12.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Kūčias ir Kalėdas švenčia su motina. Kiekvienais metais, gruodžio 26 d., iki 12 val. vaikai privalo būti nuvežti pas tą iš tėvų, pas kurį vaikai privalo būti pagal pirmiau paminėtą bendravimo su vaikais tvarką.
7.3.5 R. D. per Šv. Velykas poriniais bendrauja su P. D. ir A. D. tokia tvarka: pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val., ir grąžindamas vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 18:00 val., iki 19.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Velykas švenčia su motina.
7.3.6 Visas kitas Valstybines šventes ir nedarbo dienas, vaikai švenčia su tuo iš tėvų, pas kurį jie turi būti pagal šioje sutartyje įvardintą bendravimo su vaikais tvarką.
7.3.7 R. D. vaikų vasaros atostogų metu bendrauja su P. D. ir A. D. kas dvi savaites, vienu kartu nepertraukiamai, šalių iš anksto suderintu laiku saugioje vaikų poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, vaikų motinai pranešant iš anksto, nemažiau kaip prieš dvi savaites telefonu SMS žinute arba el. paštu. Pasibaigus atostogoms, toliau taikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.
7.3.8 Vaikų vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu įsipareigoja pasirūpinti vaikus norimomis lankyti vasaros stovyklomis bei už jas apmokėti. Kiekvienas tėvas vaikų vasaros atostogas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu turi teisę praleisti ir organizuoti savo nuožiūra.
7.3.9 Tiek tėvas, tiek motina, kartu su vaikais turi teisę išvykti atostogų į užsienį, ne ilgesniam, nei dviejų savaičių laikotarpiui, pranešdami vienas kitam ne vėliau nei prieš vieną mėnesį SMS žinute arba el. paštu.
7.3.10 Vaikų gimtadieniai švenčiami kartu su tėvais, apmokant išlaidas po lygiai, teikiant pirmenybę vaikams pasirinkti vietą ir laiką šventei.
7.3.11 Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas vieno iš tėvų ir vaiko bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti vaiko liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai.
7.3.12 Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaiku, esant reikalui, susisiekti mobiliuoju telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
8. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei D. D. 1 085 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 66 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. N2-344-595/2014, nutraukė D. D. ir R. D. santuoką abiejų šalių bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šios sutarties 3.1. ir 3.2. punktus šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus P. D. išlaikymui ir dukros A. D. išlaikymui atsakovas mokės periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte šalys susitarė, jog kiekvienas iš tėvų turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, bei dalyvauti jų auklėjime. Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja iš anksto dėl to susitaręs su D. D. ir šiai žinant, kur nepilnamečiai vaikai yra.
9. Nuo 2014 metais teismo sprendimu patvirtinto 144,81 Eur (500 Lt) dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams praėjo aštuoneri metai. Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai yra šešiolikos ir dešimties metų amžiaus. Teismui nekilo abejonių, kad tokio amžiaus vaikams yra patiriamos didesnės išlaidos maistui dėl jų spartaus augimo periodo, ypač šešiolikos metų amžiaus jaunuoliui. Vaikai lanko mokyklą, dėl to papildomų įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad kasmet mokslo metų periodu patiriamos išlaidos ugdymo priemonėmis, vaikų pratyboms, užsienio kalbos vadovėliams, kurių įprastai mokykla neužtikrina, edukacinėms ekskursijoms ir kitokioms rinkliavoms skiriamomis mokykloje besimokančių vaikų bendruomenės poreikių ir individualiems vaikų poreikiams užtikrinti. Taip pat nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo yra ieškovės nurodoma aplinkybė, kad paauglystės ir link paauglystės artėjantiems vaikams kyla poreikis papildomai užklasinei veiklai (būreliams, papildomam ugdymui, pagal poreikį korepetitoriams ir kt.), laisvalaikiui su bendraamžiais. Atsakovas beveik nedalyvauja vaikų gyvenime, beveik su jais nebendrauja, jų pasiekimais ir poreikiais nesidomi, papildomai jų netenkina. P. D. dalyvauja sveikatos stiprinimo programoje 2 valandas per savaitę, užsiėmimų kaina 24 Eur. Nepilnametė dukra lanko anglų kalbos užsiėmimus, kurių kaina 85 Eur per mėnesį, mokomosios medžiagos kaina 50 Eur. Šalių nepilnametis sūnus 2021-2022 m. lanko futbolą, kurio kaina 50 Eur per mėnesį. A. D. lankė prailgintą klasę mokykloje, kurios paslaugos yra mokamos. Šilumos tinklams 2021 m. spalio 25 d. mokėta 58,09 Eur, Telia Lietuva 2021 m. lapkričio 29 d. mokėta 36,68 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ 2021 m. spalio 1 d. mokėjimas 97,16 Eur, A. D. pietūs mokykloje 2021 m. spalio mėnesį kainavo 52 Eur, 2021 m. gruodžio 4 d., spalio 9, 10, 23 d. apmokėtos chemijos pamokos po 15 Eur už kartą.
10. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ 0,1042 ha žemės sklypo ir 176,72 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) R. D. dirba UAB „Tekstara“, pagal teismui pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2022-01-31 jis gavo apie 621 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Sodros duomenimis atsakovo darbo užmokestis UAB „Tekstara“ 2022 m. sausio, vasario mėnesiais buvo 960 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė santuoką su A. L.. Remiantis 2015 m. gruodžio 4 d. Kredito sutartimi R. D. ir N. A. būstui ir žemės sklypui yra paėmę 81 000 Eur dydžio paskolą AB Swedbank, galutinis grąžinimo terminas 2038 m. lapkričio 15 d. Atsakovas moka paskolos dalį, kuri siekia apie 268 Eur, apie 8,37 Eur Gyventojų turto draudimo įmoką ir apie 96,60 Eur sukauptų paskolos palūkanų. Nors atsakovas nepateikė teismui paskolos mokėjimo grafiko, paskolos suma ir pavedimai bendrasavininkei N. V. leidžia spręsti, kad atsakovas apmoka paskolos ir kitas su tuo susijusias įmokas už save ir už turto bendrasavininkę. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,7100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 120 Eur. Ieškovė dirba AB „LTG Infra“, jos mėnesinis darbo užmokestis yra apie 958,65 Eur per mėnesį. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ankštame dviejų kambarių bute 47,79 kv. m., esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko kyla įtampa tarp šeimos narių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso statiniai (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 5 201 Eur, žemės sklypai 7 067 Eur vertės, 1/3 žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 32 894 Eur (1/3 vertė 10 964,67 Eur).
11. Ieškovė pateikė į bylą vaikų poreikių detalizavimą, pagal kurią kasmėnesinės išlaidos sūnaus poreikiams sudaro 855 Eur per mėnesį, o išlaidos dukrai po 670 Eur per mėnesį, papildomai paskaičiuotos metinės išlaidos aprangai, kelionės, išvykos, vaistai, vitaminai ir panašiai, kurios sudaro 135 Eur mėnesiui sūnui ir 118 Eur dukrai, paskaičiuotos vienkartinės išlaidos vaikų poreikiams iki pilnametystės (kompiuteriais, mobilūs telefonai ir panašiai) 88 Eur per mėnesį sūnui ir 145 Eur per mėnesį dukrai. Atsakovas teisingai nurodo, kad bendra abiejų vaikų poreikių suma gerokai viršija ieškovės pajamas, visgi teismo vertinimu, ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodomos tikėtinos sumos vaikų poreikių tenkinimui, kurios tenkinamos pagal ieškovės galimybes. Atsakovo prisiimti papildomi įsipareigojimai (kreditas), naujos šeimos sukūrimas ir jo prisiimta atsakomybė rūpintis ir išlaikyti tiek savo sutuoktinę, tiek jos pilnamečius ir nepilnamečius vaikus, nepaneigia jo pareigų savo biologiniams nepilnamečiams vaikams. Pagal teismo posėdžio metu atsakovo nurodomas aplinkybes jo sutuoktinės vienas iš vaikų jau yra pilnametis, studijuojantis, kitas nepilnametis, tačiau turintis abu savo biologinius tėvus, kuriems ir tenka įstatyminė pareiga patenkinti visus savų vaikų poreikius. Atsakovo sutuoktinė turi interjero dizainerės išsilavinimą, su atsakovu susituokusi jau beveik ketverius metus, teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad jo sutuoktinė darbo negali susirasti Lietuvos Respublikoje dėl kalbos barjero ir kad ji dar neturėjo galimybių išmokti kalbą. Atsakovo sutuoktinė yra Baltarusijos pilietė, tikėtinai kalbanti rusų kalbą, kas neturėtų sudaryti kliūčių susikalbėti daugelyje vietų, juolab, kad jos išsilavinimas ir įgyta specialybė interjero dizaino srityje nereikalauja išimtinai lietuvių kalbos mokėjimo. Yra labiau tikėtina, kad atsakovo sutuoktinės nedarbas yra jos asmeninis arba jų šeimos pasirinkimas ir nėra nulemtas objektyvių aplinkybių. Aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinė nedirba ir jis turi išlaikyti savo sutuoktinę ir jos vaikus, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovo pareigų savo nepilnamečiams vaikams.
Šalies argumentai
12. Ieškovės nurodomoje vaikų poreikių lentelėje vaikų poreikiai maistui, komunalinėms paslaugoms, jų lavinimui, autobuso bilietams, aprangai yra apytikriai tikėtini. Kiekvienam iš vaikų mėnesiui reikia apie 200 Eur maistui, apie 60 Eur komunalinėms paslaugoms, ugdymo, mokyklinėms reikmėms apie 30 Eur, dienpinigių apie 4 Eur dienai sūnui, 1 Eur dukrai, mėnesiui sūnui apie 120 Eur, dukrai apie 30 Eur, pavalgymui mokykloje apie 83 Eur ir 66 Eur, už mobilaus ryšio paslaugas apie 12 ir 8 Eur, higienos priemonėms apie 10 Eur kiekvienam, aprangai, avalynei tikėtinai, kad sezonui paaugliui reikalinga apie 175 Eur suma aprangai, tai yra 700 Eur metams arba apie 60 Eur mėnesiui, dukrai nurodoma mažesnė suma aprangai apie 450 Eur metams, t. y. apie 38 Eur mėnesiui, išlaidos uniformai, sportinei aprangai sūnui 270 Eur ir dukrai 300 Eur metams arba atitinkamai apie 22,5 Eur mėnesiui ir 25 Eur mėnesiui, transporto bilietams apie 10 Eur kiekvienam, prailginta grupė ir dukters būreliai sudaro apie 185 Eur mėnesiui. Vertinant vien tik šias (ne visas ieškovės poreikių lentelėje nurodomas) bazinius poreikius, tenkinančias išlaidas jos sudaro apie 607,5 Eur sūnui be būrelių ir papildomo ugdymo ir apytikriai apie 662 Eur dukrai. Taigi net vertinant ne visus ieškovės poreikių lentelėje nurodomus vaikų poreikius, juos atitinkamai sumažinus, jos viršija ieškovės prašomą priteisti vaikams orientacinį minimalų rekomendacinį išlaikymo dydį, kurio ieškovė neturi pareigos įrodinėti detaliais įrodymais. Šalių sūnus turi sunkumų moksluose, dėl elgesio, dėl to, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, jam yra užtikrinamas popamokinis užimtumas (futbole, sporto klube), reikalinga korepetitorių pagalba (chemijos, matematikos, lietuvių, fizikos).
Žemesnės instancijos teismas
13. Abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši: abu turi du išlaikytinius, gauna panašias pajamas, turi nekilnojamojo turto. Atsakovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nors jo oficialios pajamos tesiekia apie 621 Eur, tačiau įvertinus vien tik teismui žinomas atsakovo išlaidas (vaikų išlaikymui po 189 Eur su indeksavimu kiekvienam, paskola, draudimu ir palūkanomis 372,97 Eur, iš viso 750,97 Eur), jo išlaidos gerokai viršija jo deklaruojamas pajamas. Atsakovas laisva valia ir savo nori yra prisiėmęs savo sutuoktinės ir jos vaikų išlaikymo naštą, kasdien vežioja savo sutuoktinės vaikus iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kaime į Vilniuje esantį universitetą ir ugdymo įstaigą apie 30 km, dėl ko neabejotinai patiria kasdienes išlaidas kurui, automobilio eksploatavimui, neskaitant visų kitų būtinųjų išlaidų maistui, būsto išlaikymui, aprangai. Atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir visų gaunamų pajamų. Teismo vertinimu, darbo rinkoje atsakovas yra gan jauno darbingo (47 metų) amžiaus asmuo, kuriam iki senatvės pensijos yra likę beveik 18 metų. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad būtent toks amžius riboja aukštąjį išsilavinimą turinčio asmens galimybes įsidarbinti, teismui nepateikta. Ieškovės prašoma priteisti padidinama išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma neviršija pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio (730/2 Eur (apie 266,50 Eur (533/2) atskaičius mokesčius)), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose. Teismas neįskaitė į minimalią vaikų išlaikymo sumą valstybės teikiamą paramą vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti įrodymai, jog nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas yra paauglystės laikotarpyje, poreikiai yra ženkliai didesni nei ieškovės prašomas vaikams išlaikymo dydis.
14. Teismui pateiktame psichologo E. Š. rašte nurodoma, kad akivaizdi problema, jog vaikų auklėjimo krūvis tenka tik motinai, dėl ko ji nuolatos pervargusi, dėl ko būna dirgli, tad lengvai palūžtanti nuo motinos pareigų krūvio. Tiek vaikų labui, tiek dėl motinos sveikatos, bendros tėvų atsakomybės turėtų būti padalintos, t. y. tėvui derėtų daugiau įsitraukti, dalyvauti vaikų ugdyme, praleidžiant daugiau laiko su jais. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškinyje nurodomos jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išskyrus porą aspektų. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad gyvena apie 30 km nuo vaikų gyvenamosios vietos, tuo tarpu vaikų gyvenamoji vieta yra visai šalia jų ugdymo įstaigų, dėl to bendravimas darbo dienomis, pasiimant vaikus antradieniais vakare ir grąžinant ketvirtadienį būtų itin sudėtingas, dėl to prašė nustatyti bendravimą darbo dienomis be nakvynių. Atsakovas taipogi nesutiko apmokėti vaikų gimtadienio šventes lygiomis dalimis. Teismas sprendė, kad šiuo atveju bendravimas darbo dienomis be nakvynių pas atsakovą labiau atitiks jų poreikius, netrikdys kasdienio dienos režimo, ilgai keliaujant iki mokyklos. Ieškinyje nurodoma nuostata dėl vaikų gimtadienio švenčių apmokėjimo lygiomis dalimis, pasirenkant vaikams vietą ir laiką šventei, teismo vertinimu yra nukreipta į maksimalų tėvo įtraukimą ir jo dalyvavimą vaikų gyvenime. Tėvo bendravimas su vaikais tik vieną savaitgalį per mėnesį, kaip to prašo atsakovas, nėra pakankamas, įgyvendinant vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, būti jų abiejų auklėjamiems ir prižiūrimiems, neproporcingai uždedama vaikų priežiūros, auklėjimo ir rūpinimosi jais našta išimtinai tik motinai, dėl to paliktina ieškinyje nurodoma tėvo bendravimo su vaikais tvarka kad antrą savaitgalį. Atsakovas mano, kad ieškovė turi jam pristatyti vaikus bendravimui, juos atvežant ir pasiimant iš jo gyvenamosios vietos. Ieškovė taipogi dėl vaikų pristatymo bendravimui patirtų išlaidas. Atsakovas pats pasirinko tokiu atstumu nutolusią gyvenamąją vietą nuo miesto, šis jo pasirinkimas nėra nulemtas ekonominių priežasčių, įvertinus tai, kad jis gyvena individualiame name su nuosavu kiemu. Motinai ir taip tenka didžiausia rūpinimosi jų kasdieniais poreikiais, auklėjimo ir jų išlaikymo, buities priežiūros, našta. Vaikai turi jausti tėvo iniciatyvą su jais bendrauti, palaikyti ryšį su jais, rūpestį jais, o ne būti motinos pristatomi tėvui tik dėl grafiku nustatytos bendravimo tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas R. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: R. D. nepilnamečių vaikų išlaikymui moka periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 187 Eur kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka, pakeisti bendravimo tvarką:
15.1 R. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmo savaitgalio penktadienį nuo 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų faktinės gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., į jų faktinę gyvenamąją vietą,
15.2 R. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio trečio savaitgalio penktadienį nuo 17.00 val., D. D. atvežant vaikus į R. D. faktinę gyvenamąją vietą ir D. D. sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaikus iš R. D. faktinės gyvenamosios vietos,
15.3 R. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną savaitės trečiadienį: pasiimdamas vaikus nuo 16.00 val., iš jų faktinės gyvenamosios vietos ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus trečiadienį nuo 19.00 val., į jų faktinę gyvenamąją vietą,
15.4 Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia atitinkamai su motina ir tėvu. Jeigu motinos diena sutampa su tėvo matymosi su vaikais savaitgaliu, R. D. grąžina vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, motina pristato vaikus į tėvo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val.,
15.5 R. D. per Šv. Kūčias ir Kalėdas poriniais metais turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: pasiimdamas vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val., iki 11:00 val., ir grąžindamas vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą 26 d. nuo 11:00 val., iki 12.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Kūčias ir Kalėdas švenčia su motina. Kiekvienais metais, gruodžio 26 d., iki 12 val. vaikai privalo būti nuvežti pas tą iš tėvų, pas kurį vaikai privalo būti pagal aukščiau paminėtą bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą 1-3 punktuose,
15.6 R. D. per Šv. Velykas poriniais metais turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.00 val., iki 11:00 val., ir grąžindamas vaikus į jų faktinę gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 18:00 val., iki 19.00 val. Neporiniais metais vaikai Šv. Velykas švenčia su motina,
15.7 Visas kitas Valstybines šventes ir nedarbo dienas, vaikai švenčia su tuo iš tėvų, pas kurį jie turi būti pagal šioje sutartyje įvardintą bendravimo su vaikais tvarką,
15.8 R. D. vaikų vasaros atostogų metu turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas dvi savaites, vienu kartu nepertraukiamai, šalių iš anksto suderintu laiku saugioje vaikų poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, vaikų motinai pranešant iš anksto, nemažiau kaip prieš dvi savaites telefonu SMS žinute arba el. paštu. Pasibaigus atostogoms, toliau taikoma nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Vaikų vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu įsipareigoja pasirūpinti vaikus norimomis lankyti vasaros stovyklomis bei už jas apmokėti. Kiekvienas tėvas vaikų vasaros atostogas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu turi teisę praleisti ir organizuoti savo nuožiūra,
15.9 Tiek tėvas, tiek motina kartu su vaikais turi teisę išvykti atostogų į užsienį, ne ilgesniam, nei dviejų savaičių laikotarpiui, pranešdami vienas kitam ne vėliau nei prieš vieną mėnesį SMS žinute arba el. paštu,
15.10 Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas vieno iš tėvų ir vaiko bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti vaiko liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai,
15.11 Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaiku, esant reikalui, susisiekti mobiliuoju telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
16. Nurodo, kad ieškovės gaunamos lėšos iš viso yra apie 1 350 Eur per mėnesį, bet ji skundžiasi lėšų stygiumi ir deklaruoja, kad tik vaikams išleidžia per mėnesį 1 700 Eur, kas nėra realu. Atsakovas su dabartine žmona augina 12 metų sūnų, kuriam perka prekes ne tokiais kiekiais ir ne tokiomis sumomis, kurias nurodo ieškovė. Sprendime į tai nebuvo atsižvelgta, sprendimas yra neteisingas, nes skriaudžia atsakovo antros santuokos vaikus. Iš atsakovo yra atimtos beveik visos pajamos, kai jo atlyginimo dydis yra 640 Eur, o kasmėnesinė vaikams priteista suma yra 533 Eur. Teismas neįvertino atsakovo kasmėnesinių įsipareigojimų bankui, kurie sudaro 370 Eur. Atsakovo žmona yra Baltarusijos pilietė, laikinai niekur nedirba. Ieškovas yra vienintelis naujos šeimos maitintojas ir privalo mokėti paskolą, išlaikyti šeimą ir vaikus. Atsakovas dabar turi pareigą išlaikyti du vaikus iš pirmos santuokos taip pat yra vienintelis maitintojas naujai sukurtoje šeimoje, kurioje taip pat yra du vaikai, taigi iš viso atsakovui šiuo metu tenka išlaikyti keturis vaikus. Atsakovui šiemet sukanka 47 metai, jo anglų kalbos žinios prastos, naudojimasis naujausiomis technologijomis taip pat sudėtingas. Ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, išlaidų čekių, kiek iš tiesų išleidžia vaiko poreikiams, kokia dalimi yra skaičiuojamos komunalinės išlaidos vaikams, nenurodė, kas yra nenumatytos išlaidos. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančius skaičius. Teismų praktikoje suformuotas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau į šią sumą įeina ir valstybės skiriami vaiko pinigai (73,5 Eur šiuo metu). Ieškovė privalėjo pateikti detalizuotą poreikių lentelę su tai patvirtinančiais įrodymais (čekiais). Atsakovas atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus ir poreikius sutinka dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo nurodyta tvarka.
Atsiliepimas
17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai vertino įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą konstatuodamas, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi. Atsakovo argumentai yra formalaus pobūdžio ir niekuo neparemti, bei prieštarauja teisės normoms, ir teismų praktikoje suformuluotiems išaiškinimams dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams dydžio. Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai yra šešiolikos ir dešimties metų amžiaus. P. D. turi sunkumų moksluose, dėl elgesio, dėl to, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, jam yra užtikrinamas popamokinis užimtumas (futbole, sporto klube), reikalinga korepetitorių pagalba (chemijos, matematikos, lietuvių, fizikos). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, rėmėsi ne tik realiai išaugusiais vaikų poreikiais, ženkliai padidėjusia MMA, bet ir aktualiais teisės aktais, todėl atsakovo argumentai apie neva teismo priteistą neprotingo dydžio išlaikymą, neatlaiko kritikos ir yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo prisiimti įsipareigojimai bankui, teismų praktikoje vertinami kaip jo savarankiškas apsisprendimas prisiimti finansinius įsipareigojimus, kuriuos jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra pajėgus įvykdyti. Tai įrodo, kad atsakovas, turintis kreditorinių įsipareigojimų, įvertinęs savo finansines galimybes ir prisiėmęs tokius įpareigojimus, yra pajėgus gauti didesnes pajamas ir įvykdyti net papildomai prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, atsakovas yra ir sveikas, darbingo amžiaus žmogus, pajėgus uždirbti ir skirti vaikams išlaikymą. Atsakovas apmoka paskolos ir kitas su tuo susijusias įmokas už save ir už turto bendrasavininkę, N. V.. Atsakovo naujos sutuoktinės vienas iš vaikų jau yra pilnametis, studijuojantis, kitas nepilnametis, tačiau turtintis abu savo biologinius tėvus, kuriems ir tenka įstatyminė pareiga patenkinti visus savų vaikų poreikius. Atsakovo sutuoktinė yra Baltarusijos pilietė, tikėtinai kalbanti rusų kalba, kas neturėtų sudaryti kliūčių susikalbėti daugelyje vietų. Teismas neįskaitė į minimalią vaikų išlaikymo sumą valstybės teikiamą paramą vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti įrodymai, jog nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas yra paauglystės laikotarpyje, poreikiai yra ženkliai didesni nei ieškovės prašomas vaikams išlaikymo dydis.
18. Atsakovui retai ir nereguliariai bendraujant su vaikais, vaikai dėl to išgyvena, tai neigiamai veikia vaikų psichinę būklę. Ypač sūnui reikia tėvo dėmesio, todėl sūnus pradėjo blogai mokytis. Ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka padės užtikrinti vaikų interesus ir kartu padės užtikrinti stabilų bendravimo su tėvu poreikį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškinyje nurodomos jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išskyrus porą aspektų. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad gyvena apie 30 km nuo vaikų gyvenamosios vietos. Vaikų gyvenamoji vieta yra šalia jų ugdymo įstaigų, dėl to, anot atsakovo, bendravimas darbo dienomis, pasiimant vaikus antradieniais vakare ir grąžinant ketvirtadienį būtų itin sudėtingas, todėl jis prašė nustatyti bendravimą darbo dienomis be nakvynių. Tėvo bendravimas su vaikais tik vieną savaitgalį per mėnesį, kaip to prašo atsakovas, nėra pakankamas, įgyvendinant vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, būti jų abiejų auklėjamiems ir prižiūrimiems. Tokiu būdu, neproporcingai uždedama vaikų priežiūros, auklėjimo ir rūpinimosi jais našta išimtinai tik ieškovei. Teismas, remdamasis šiais argumentais, padarė teisingą išvadą, jog paliktina ieškinyje nurodoma tėvo bendravimo su vaikais tvarka kas antrą savaitgalį. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi jam pristatyti vaikus bendravimui, juos atvežant ir pasiimant iš jo gyvenamosios vietos. Ieškovė dėl vaikų pristatymo tėvui bendravimui, taip pat patirtų išlaidas. Teismas teisingai įvertino, kad atsakovas pats pasirinko tokiu atstumu nutolusią gyvenamąją vietą nuo miesto. Šis jo pasirinkimas nėra nulemtas ekonominių priežasčių, įvertinus tai, kad jis gyvena individualiame name su nuosavu kiemu. Kaip teisingai pažymėjo teismas, vaikai turi jausti tėvo iniciatyvą su jais bendrauti, palaikyti ryšį su jais, rūpestį jais, o ne būti motinos pristatomi tėvui tik dėl grafiku nustatytos bendravimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-344- 595/2014, nutraukė D. D. ir R. D. santuoką abiejų šalių bendru sutarimu ir patvirtino D. D. ir R. D. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šios sutarties 3.1. ir 3.2. punktus šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus P. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui atsakovas mokės periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte šalys susitarė, jog kiekvienas iš tėvų turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, bei dalyvauti jų auklėjime. Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja iš anksto dėl to susitaręs su D. D. ir šiai žinant, kur nepilnamečiai vaikai yra.
21. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš apelianto po 187 Eur kiekvienam vaikui dydžio išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
22. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė privalėjo pateikti detalizuotą poreikių lentelę su tai patvirtinančiais įrodymais (čekiais), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės patiriamos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nepilnamečių vaikų poreikius, jų pagrįstumą ir darė pagrįstą išvadą apie nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymo dydį. Apeliantas nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių kitokius, nei teismo nustatytus, nepilnamečių vaikų poreikius. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su jo nepilnamečių vaikų poreikiais ir teismo vertinimu, bei kitaip, nei teismas vertina bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net vertinant ne visus ieškovės poreikių lentelėje nurodomus vaikų poreikius, juos atitinkamai sumažinus, jie viršija ieškovės prašomą priteisti vaikams orientacinį minimalų rekomendacinį išlaikymo dydį, kurio ieškovė neturi pareigos įrodinėti detaliais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nepilnamečių vaikų poreikių pagrįstumą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos šeimos bylose. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su jo vaikų poreikiais ir teismo vertinimu, bei kitaip nei teismas vertina bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.
23. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, jog sprendimas yra neteisingas, nes skriaudžia atsakovo antros santuokos vaikus, iš atsakovo yra atimtos beveik visos pajamos, kai jo atlyginimo dydis yra 640 Eur, o kasmėnesinė vaikams priteista suma yra 533 Eur. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino atsakovo kasmėnesinių įsipareigojimų bankui, kurie sudaro 370 Eur. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime - atsakovo prisiimti papildomi įsipareigojimai (kreditas), naujos šeimos sukūrimas ir jo prisiimta atsakomybė rūpintis ir išlaikyti tiek savo sutuoktinę, tiek jos pilnamečius ir nepilnamečius vaikus, nepaneigia jo pareigų savo biologiniams nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas byloje įvertino šalių turtinę padėtį ir darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir visų gaunamų pajamų. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, ir pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovo oficialios pajamos tesiekia apie 621 Eur yra paneigta paties atsakovo į bylą pateikta informacija: vien teismui žinomos atsakovo išlaidos yra po 189 Eur kiekvienam vaikui, 372,97 Eur būsto paskola, iš viso – 750,97 Eur, taip pat atsakovas vienas išlaiko sutuoktinę ir du jos vaikus, kiekvieną dieną veža jos vaikus į universitetą/mokyklą į vieną pusę 30 km. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės ir atsakovas jas nuslėpė nuo teismo.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo sutuoktinė nedirba, ieškovas išlaiko ją ir du jos vaikus, prašo atsižvelgti į šias aplinkybes sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo, tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos byloje priimant skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovo sutuoktinė nedirba ir jis turi išlaikyti savo sutuoktinę ir jos vaikus šiuo atveju yra atsakovo ir jo sutuoktinės pasirinkimas, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovo pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovo sutuoktinės vienas iš vaikų jau yra pilnametis, studijuojantis, vaikai turi abu biologinius tėvus, kuriems ir tenka įstatyminė pareiga patenkinti savų vaikų poreikius. Visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas, teigdamas, jog jo mėnesinis atlyginimas yra 621 Eur, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad darbo rinkoje jis yra gan jauno darbingo (47 metų) amžiaus asmuo, kuriam iki senatvės pensijos yra likę beveik 18 metų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantas negali susirasti geriau apmokamo darbo, dirbti pagal įgytą išsilavinimą. Vertindamas bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atsakovas turi galimybes gauti pajamas, kurios leistų užtikrinti savo poreikius ir teikti išlaikymą, atitinkantį nepilnamečių vaikų poreikius, todėl atsakovo argumentai, susiję su šalių turtinės padėties skirtumais, įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiam vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta 266,83 Eur išlaikymo dydžio suma kiekvienam iš nepilnamečių vaikų yra minimalaus dydžio ir atsakovas pagal šiuo metu esamą jo turtinę padėtį turi realią galimybę tokį išlaikymą teikti.
26. Apeliantas apeliaciniame skunde skundžia ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
27. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo su teismo nustatyta bendravimo tvarka argumentų, tačiau iš to, kokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką siūlo patvirtinti apeliantas, matyti, jog jis iš esmės nesutinka su tuo, jog pats apeliantas turi pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parvežti juos atgal. Apeliantas siekia, jog nepilnamečius vaikus jam į gyvenamąją vietą atvežtų ieškovė ir po atsakovo pabendravimo su vaikais ieškovė juos parvežtų atgal. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šį aspektą jau vertino priimdamas skundžiamą sprendimą ir darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pats pasirinko tokiu atstumu nutolusią gyvenamąją vietą nuo miesto, kur gyvena nuosavame name. Kaip teisingai pažymėjo teismas, vaikai turi jausti tėvo iniciatyvą su jais bendrauti, palaikyti ryšį su jais, rūpintis jais, o ne būti motinos pristatomi tėvui tik dėl grafiku nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliantas pats pasirinko gyventi 30 km atstumu nuo miesto ir nuo savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tad ši aplinkybė nepanaikina jo pareigos bendrauti su vaikais. Kaip pagrįstai nustatyta byloje, nepilnamečių vaikų motinai jau ir taip tenka didžiausia rūpinimosi vaikais, jų kasdieniniais poreikiais, auklėjimo našta, todėl įpareigoti vaikų motiną vežioti nepilnamečius vaikus pasimatyti su tėvu neatitiktų teisingumo principo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J6 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016. 24 punktas). Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, ši pareiga vykdoma vaikų interesais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo bendravimo vaiką su nepilnamečiais vaikais rėmėsi nepilnamečių vaikų interesais ir vaikų poreikiu bendrauti su tėvu, nustatyta tvarka yra konkreti, aiški ir išsami, todėl pagrindo ją keisti nėra.
28. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
30. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 1 500 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.