Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. J., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-107-794/2014 nustatytą nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) ir J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 185 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės 1 160 Eur nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio; paskirti ieškovą nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J. ir J. J. tvarką : atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais A. J. ir J. J. bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., kartu dalyvaujant ieškovui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, jog atsakovė vaikų neprižiūri, jais nesirūpina, nepilnamečiams vaikams yra nustatyta laikinoji globa, todėl kreipėsi dėl vaikų susigrąžinimo. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, atsakovė vaikų nelanko, jais nesirūpina ir su jais nebendrauja. Gyvenant kartu su vaikais tarpusavio ryšys labai sustiprėjo, ieškovas nori ir gali rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, yra dirbantis ir gauna pastovų darbo užmokestį, kartu su vaikais gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute su visais patogumais. Abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui ir minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 750 Eur. Iš atsakovės vaikų išlaikymui priteisus po 185 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui galėtų patenkinti būtiniausius vaikų poreikius. Už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos susidarė išlaikymo įsiskolinimas 1 160 Eur, kurį prašo priteisti iš atsakovės. Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas pagrindu imant minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. sausio mėn. buvo 380 Eur, o nuo 2018 m. sausio mėn. iki ieškinio padavimo 400 Eur, bei LAT formuojamą praktiką, kad vaiko išlaikymui ir būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį turėtų tekti ne mažiau kaip viena minimali mėnesio alga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo pakeisti nepilnamečių vaikų A. J. ir J. J. gyvenamąją vietą, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su juo.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus J. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) likusiems be tėvų globos nepilnamečiams vaikams A. J. ir J. J. nustatyta laikinoji globa, jų globėja paskiriant N. L.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) minėti 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymai dėl laikinosios globos nustatymo, panaikinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vaiko grąžinimo tėvams aktais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai grąžinti tėvui, t.y. ieškovui. Taigi, bylos duomenimis nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki šiol šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu.

Šioje byloje sprendžiant vaikų gyvenamos vietos pakeitimo klausimą, visų pirma, teismas atsižvelgia išimtinai ne į kurio nors vieno iš tėvų interesus, o vadovaujasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, taip užtikrinant šalių nepilnamečiams vaikams saugią ir ramią aplinką, nes atsakovė vaikais nesirūpina, neprižiūri, girtauja.

Iš byloje esančio Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašto matyti, kad atsakovės šeima jų žinioje yra nuo 2017 m. balandžio 12 d., pagrindinė atsakovės problema yra socialinių įgūdžių stoka, lankantis atsakovės šeimoje buitis tvarkinga, tačiau yra įtarimų, jog šeimoje vartojamas alkoholis, būtina tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą, reikalinga socialinės darbuotojos, artimųjų pagalba. Klaipėdos priklausomybės ligų centro raštas patvirtina, jog atsakovė buvo konsultuota dėl alkoholio vartojimo. Iš byloje esančios medžiagos, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nepilnamečiais vaikais A. J. ir J. J. nesirūpina, jų nelanko, su vaikais nebendrauja. Vaikai gyvena kartu su ieškovu, ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis ieškovas rūpinasi nepilnamečiais vaikais, juos prižiūri, auklėja. Vaikai lanko mokyklinio ugdymo įstaigas, kurios yra šalia jų gyvenamos vietos. Iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. sausio 16 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovas su vaikais gyvena bendrabučio tipo bute su visais patogumais, butas švarus, pakankamai vietos poilsiui, pamokų ruošai, nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygos pas ieškovą yra tinkamos, atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas, taip pat vaikais pasirūpinti bei juos išlaikyti padeda ieškovo tėvai. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas nuteikinėtų sūnus prieš atsakovę, neleistų ar trukdytų atsakovei bendrauti su vaikais. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad neprieštarauja ir neprieštaraus vaikų bendravimui su motina. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Teismo nuomone, ieškovas turi visas sąlygas užtikrinti vaikams sveiką, normalų ir saugų gyvenimą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas nesirūpintų vaikais, galėtų jiems daryti žalingą poveikį, netinkamai su jais elgtųsi, kad yra nepajėgus psichologiškai ar fiziškai tinkamai vaikus auklėti ir auginti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat institucijos išvadą, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove, teismas daro išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiks vaikų interesus, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir pakeistina teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl nepilnamečių vaikų A. J. ir J. J. gyvenamosios vietos, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovas prašo nepilnamečių vaikų A. J. ir J. J. išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti iš atsakovės po 185 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti 1 160 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis, ieškovo paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovas dirba, jo gaunamas atlyginimas kas mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro apie 380 Eur. Ieškovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar kito registruoto kilnojamojo turto neturi. Ieškovas su nepilnamečiais vaikais gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Bylos duomenimis šiuo metu atsakovė nedirba (tikrinimo laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d.), pagal ankstesnius duomenis atsakovės gaunamos darbinės pajamos buvo minimalios, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką A. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje nėra.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovui neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečių sūnų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu, nes su juo gyvena šalių nepilnamečiai vaikai. Šiuo metu nepilnametis A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra devynių metų amžiaus, o J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra dvylikos metų amžiaus. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Ieškovas nurodė, jog per mėnesį nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga apie 750 Eur, ieškinyje pateikė minimalių vaikų poreikių paskaičiavimą (išlaidų detalizaciją). Byloje duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jų specialius poreikius nėra. Ieškovas reikalauja po 185 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti. Atsakovė įrodymų, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga mažesnė suma, nepateikė. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Be to, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-628/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikui dydis yra tik minimalus, užtikrinantis elementarių, kasdienių vaikų poreikių tenkinimą. Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokio dydžio išlaikymas paaugliams galimai per mažas, mano, jog reikėtų po 200 Eur, tačiau abejoja ar atsakovė galėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą nei prašo ieškovas. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į įstatymines nuostatas, teismas daro išvadą, jog byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios nustatyti mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymui reikalingą sumą, atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, kuri detalizuota aukščiau, kitus išlaikomus asmenis. Vertinant kiekvieno iš šalių turtinę padėtį nustatyta, kad šiai dienai ieškovo turtinė padėtis yra kiek geresnė nei atsakovės. Teismo vertinimu, ieškovo finansinės galimybės leidžia prie šalių vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nors atsakovė šiuo metu nedirba, nuosavybės teise priklausančio turto neturi, turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl įvertinus šias ir aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad ji gali skirti ieškovo prašomą priteisti išlaikymą vaikams po 185 Eur dydžio.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. J. ir J. J. po 185 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2018 m. kovo 9 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, jis uzufrukto teise skiriamas vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymo 1 160 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio.

Kaip nustatyta byloje, vaikai nuo motinos buvo paimti. Ieškovui nepilnamečiai vaikai perduoti 2017 rugpjūčio 21 d. vaikų grąžinimo aktais. Todėl laikytina, kad nuo šios dienos vaikus prižiūrėjo ieškovas ir jam išnyko pareiga mokėti išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu nevykdė motinos pareigos, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovė nurodytų aplinkybių nenuginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė, atsiliepimo į ieškinį bei į pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo nepateikė, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas šioje dalyje įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas nepilnamečių vaikų išlaikymo 1 160 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2018 m. kovo 9 d. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarkos

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Ieškovas prašo nustatyti atsakovės J. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J. ir J. J. tvarką: atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais A. J. ir J. J. bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., kartu dalyvaujant ieškovui.

CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, o gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Šiuo atveju ieškovas pateikė savo siūlomą nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog neprieštarauja nepilnamečių vaikų bendravimui su motina, tačiau nori, jog susitinkant nepilnamečiams vaikams su atsakove dalyvautų ir jis. Kaip savo reikalavimo pagrindimą nurodė aplinkybes, jog atsakovė gali nuteikinėti vaikus, piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė į bylą savo siūlomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nepateikė. Bylos duomenimis atsakovė konsultuota Klaipėdos priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo. Bylos duomenimis 2018 m. vasario 12 d. užfiksuotas incidentas (smurtas artimoje aplinkoje tarp neblaivių asmenų) atsakovės namuose, atsakovei nustatytas 2,52 promilės girtumas, priimtas sprendimas paimti su atsakove gyvenantį jos trečią vaiką A. J., vaikas apgyvendintas pas globėjus. Bylos duomenimis atsakovė ne visada yra linkusi bebdradarbiauti su socialiniais darbuotojais, fiksuoti atvejai, kuomet buvo neįmanoma su atsakove susisiekti, nedaro buto durų, neatsiliepia į telefono skambučius.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, atsižvelgiant tiek į šalių, tiek į jų vaikų teises ir interesus, laikytina, kad motinos bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovo pateiktą bendravimo tvarką, t.y. kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., kartu dalyvaujant ieškovui, pagal šiai dienai esamas aplinkybes, atitinka šalių ir vaikų interesus. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas neturi teisės kliudyti atsakovei bendrauti su vaikais, jei tik ji to panorės, bei dalyvauti vaikus auklėjant, jei tai nekenkia vaikų interesams ir atsižvelgiant į vaikų norus.

Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, taip pat ją papildyti naujais punktais, tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Taip pat iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą. Kadangi ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo dėl 97,50 Eur priteisimo valstybės naudai. Ieškovę pagal 2018 m. spalio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą atstovavo advokatė Marina Saveljeva, kaip teikianti 100 procentų valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepriteistinos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepriteisiamas iš atsakovės valstybei ir žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. N2-107-794/2014 dėl nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamos vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu - tėvu A. J..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-232-1025/2017 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusiam(duomenys neskelbtini) , kuriuo pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-107-794/2014 dalis dėl J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir išlaikymo lėšų tvarkytojo, ir priteisti iš atsakovės J. J. nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018 m. kovo 9 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. J. 1 160 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

Priteistų nepilnamečiams vaikams A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą A. J..

Nustatyti atsakovės J. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J. ir J. J. tvarką:

- atsakovė J. J. su savo nepilnamečiais vaikais A. J. ir J. J. bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., kartu dalyvaujant ieškovui A. J..

Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės J. J. 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.