- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-01
- Bylos Nr.
- e2-2629-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- A. Ž., J. Z.
- Trečiasis asmuo
- užsienio bendrovė „If P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Algis Krušna
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams A. Ž. ir J. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už tinkamai/netinkamai suteiktas teisines paslaugas.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. Ž. (toliau – atsakovas, advokato padėjėjas) ir J. Z. (toliau – atsakovė, advokatė) (abu kartu – atsakovai) 6 610 Eur (dydį patikslino dubliku) žalos atlyginimo.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad atsakovai jai nuo 2015 m. iki 2018 m. teikė teisines paslaugas, susijusias su jos pažeistų autorės teisių gynimu (nuplagijuotais jos moksliniais darbais). Aiškina, kad prieš kreipdamasi į atsakovus, ieškovė konsultavosi su kitu advokatu, kuris jai pasiūlė susirasti advokatą JAV, o Lietuvoje rekomendavo nebent parašyti pretenzijas pažeidėjams. Kadangi pirmasis advokatas neturėjo JAV jokių kontaktų, ieškovė rado informaciją apie atsakovę. Teigia, kad ieškovė 2015 m. liepos 15 d. susitiko su atsakovais, kurio metu atsakovė nurodė, jog už paslaugas, vedant bylą dėl plagiato, ieškovė turėtų sumokėti 1 000 Eur avansinį mokėjimą (į šią sumą įeitų ir tos dienos konsultacijos kaina) ir kol neatgaus pinigų (žalos atlyginimo) daugiau jokių pinigų mokėti jai nereikės, tačiau nenurodė, kokį procentą nuo gautos sumos ieškovė turės sumokėti atsakovei. Anot ieškovės, ji kitą dieną nuvykusi į atsakovės kontorą prie išvakarėse sumokėtų 150 Eur papildomai sumokėjo dar 850 Eur; tuo pagrindu jai buvo išrašytas čekis už paimtus pinigus, o teisinių paslaugų sutartį šalys pasirašė 2015 m. rugsėjo 11 d. (toliau – Sutartis).
4. Ieškovės teigimu, rugsėjo mėnesį jokių konkrečių veiksmų atlikta dar nebuvo, tačiau atsakovė paaiškino, jog prašys susitikimo su (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) rektoriumi; 2015 m. lapkričio mėnesį atsakovė su ieškove kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rektorių su parengtu raštu; po šio vizito atsakovė pasidžiaugė, jog inicijuotas straipsnio atšaukimas, tačiau realiai nieko daugiau nebuvo daroma. Pažymi, kad kadangi atsakovai nieko nedarė, ieškovė 2016 m. gegužės 5 d. pati parašė (duomenys neskelbtini) laišką, į kurį gavo atsakymą, jog straipsnį įpareigotas atšaukti pats (duomenys neskelbtini) O. R.; vėliau patikslinta, jog gautas laiškas iš leidyklos, kad yra inicijuotas straipsnio atšaukimas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakymo negavo; kad straipsnis atšauktas, ieškovė sužinojo 2016 m. lapkričio 2 d. iš (duomenys neskelbtini) prorektoriaus. Aiškina, kad ieškovė susisiekė su atsakove teiraudamasi, kodėl straipsnis atšauktas nenurodant, jog dėl plagiato, tačiau atsakovė nurodė, kad tai esą nesvarbu. Anot ieškovės, atsakovai toliau nieko nedarė, nors avansinis mokėjimas buvo atliktas už bylą dėl plagiato, o atsakovai teisinių paslaugų sutartimi įsipareigojo rengti procesinius dokumentus sprendžiant teisinius ginčus dėl ieškovės intelektinių teisių pažeidimo. Nesulaukusi atsakovų veiksmų, 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovė ėmėsi iniciatyvos ir parašė laiško leidyklai projektą bei nusiuntė atsakovams, kad pažiūrėtų ir sudėliotų teisinius akcentus, tačiau net formaliam atsakymui dėl poreikio susitikti kada nors ateityje atsakovams prireikė poros savaičių.
5. Ieškovė nurodo, kad vėliau atsakovė ėmė reikalauti iš jos papildomų mokėjimų, tačiau ieškovė atsisakė, motyvuodama tuo, jog atsakovai nieko iš esmės dar nebuvo padarę: nekontaktavo su atitinkamais subjektais JAV (nors buvo žadėję), jokia byla nebuvo pradėta, o sumokant avansą sutarta, kad kol nebus atlyginta žala, tol ieškovei daugiau nieko nereikės mokėti. Atsakovė ieškovei paskambino 2017 m. sausio mėn. pabaigoje, patikino, kad toliau dirbs nereikalaudama už paslaugas apmokėjimo, bet kadangi labai daug dirba ir stengiasi, tai reikia nors kažkiek mokėti; ieškovė atitinkamai sutiko mokėti papildomai.
6. Ieškovė pažymi, kad 2017 m. vasario 27 d. atsakovas jai atsiuntė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir leidyklai adresuotų pretenzijų projektus, o vėliau ir pretenzijas Lietuvoje esantiems pažeidėjams; netrukus šios pretenzijos buvo išsiųstos adresatams. Be to, kadangi baiginėjosi 3 metų ieškinio senaties terminas (nuplagijuotą straipsnį ieškovė aptiko 2014 m. rugpjūčio 18 d., todėl ieškinio senaties terminas turėjo sueiti 2017 m. rugpjūčio 18 d), Lietuvoje reikėjo skubiai teikti ieškinį. Kadangi ieškovė atsakovus laikė savo srities profesionalais, ji sutiko su 2017 m. balandžio 22 d. el. laiške išdėstyta argumentacija ir darė kaip jai buvo nurodyta, t. y. 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai ieškovės vardu pateiktas atsakovų parengtas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos ir civilinis ieškinys, kuriame nenurodytas nei žalos dydis, nei ieškovės reikalaujama priteisti suma. Teigia, kad 2017 m. birželio 1 d. ieškovė pakviesta pirmajai apklausai į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą ir tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26997-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 191 straipsnio 1 dalį dėl autorystės teisių pasisavinimo, tačiau 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl senaties; vėliau šis nutarimas buvo nesėkmingai skųstas, o galutinis sprendimas šiuo klausimu priimtas 2018 m. vasario 14 d.
7. Anot ieškovės, 2018 m. vasario 23 d. atsakovas savo parengtą ir ieškovės pasirašytą civilinį ieškinį pateikė Vilniaus apygardos teismui (inicijuota civilinė byla Nr. e2-3232-580/2018), kurio turinys buvo perimtas iš šalių derinto papildyto civilinio ieškinio baudžiamajame procese projekto. Pažymi, kad prieš tai ieškovė dar buvo įtikinta dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neįtraukimo atsakovu (atsakovai patarė, kad su juo teistis geriau JAV, o ne Lietuvoje); ieškovė ir šiuo atveju sutiko su jai pateiktu pasiūlymu bei darė kaip jai buvo rekomenduojama atsakovų. Aiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė privalo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti visų prie ieškinio pridėtų dokumentų vertimus. Ieškovė teigia, kad atsakovas, nieko neaiškindamas, parengė atskirąjį skundą ir 2018 m. kovo 6 d. atsiuntė jį el. paštu pasirašymui ieškovei, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė apie mokėtino žyminio mokesčio dydį sužinojo tik 2018 m. gegužės 8 d., kuomet atsakovas jai tai nurodė el. laišku. Kadangi ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė jau buvo patyrusi 2 529 Eur išlaidų, jai teko rinktis – arba sumokėti žyminį mokestį, arba ieškinys bus laikomas nepriimtu ir ji patirs atitinkamus nuostolius, todėl ieškovė nusprendė sumokėti žyminį mokestį.
8. Be to, nors procesinius dokumentus ruošė ir teismui teikė atsakovas, jis ne tik pateikė į valstybinę kalbą neišverstus priedus, bet gavęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį bei ją persiuntęs ieškovei laiku nesirūpino kaip ištaisyti atitinkamą teismo nurodytą trūkumą ir baigiantis terminui dėl to apkaltino ieškovę (iš atsakovo gavusi nutartį ieškovė matė, kad teismui turi būti pateikti kažkokių dokumentų vertimai, bet kadangi visus dokumentus tvarkė atsakovas, jo apie tai nė neklausinėjo, juolab, kad iš atsakovo el. paštu buvo gavusi tik patį civilinį ieškinį perskaityti ir pasirašyti, t. y. be jokių priedų, ir nežinojo kuriuos konkrečius iš jos atsakovui siųstų dokumentų jis pateikė kaip reikšmingus įrodinėjant ieškinį).
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir jos naudai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos, t. y. mažiau nei 1 proc. reikalautos 151 346 Eur sumos. Be to, iš pačios ieškovės minėtos bylos atsakovų naudai priteista po 500 Eur (viso 1 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų; ieškovei taip pat liko nekompensuotas ir jos sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudarė 2 110 Eur. Vėliau, atsakovams jau nedalyvaujant procese, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria vieno atsakovo atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, pakeitė ir ieškovės naudai iš jo priteisė papildomai 750 Eur neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Anot ieškovės, atsakovai, vadovaujantis atstovavimo sutartimi, turėjo pareigą būtent rengti, o ne vien ieškovei padėti rengti ar prisidėti jai pačiai rengiant ieškinius, skundus, pareiškimus, pretenzijas ir kitokius dokumentus sprendžiant teisinius ginčus dėl ieškovės intelektinių teisių pažeidimo; taip pat atsakovai turėjo pareigą atstovauti ieškovę teismuose. Šioms funkcijoms savarankiškai, netrukdomai ir pilna apimtimi įgyvendinti atsakovams buvo suteikti visi reikiami ieškovės įgaliojimai. Ieškovės vertinimu, atsakovai savo pareigas pažeidė – pažeidimai siejami su tuo, kad:
Šalies argumentai
10.1. ieškovė buvo suklaidinta dėl žyminio mokesčio. Ieškovės teigimu, atsakovai visuomet tikino, kad žyminio mokesčio už ieškinį jai mokėti nereikės – būtent todėl atsakovai patarė kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas inicijuojant ikiteisminį tyrimą ir reiškiant civilinį ieškinį baudžiamajame procese, tačiau šis patarimas buvo nerealus nuo pat šalių teisinių paslaugų sutarties sudarymo (ir netgi nuo šalių pirmo susitikimo), nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už pačių atsakovų parengtame ir ieškovei atsiųstame 2017 m. balandžio 24 d. pareiškime prokuratūrai referuojamame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 191 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių turinčią veiką, kuri prieš ieškovę buvo padaryta 2010 m. vasario 27 d., suėjo dar 2015 m. vasario 27 d. Kita vertus, atsakovams, kaip profesionaliems teisininkams, tereikėjo pasitikslinti kuri BK redakcija taikoma nustatant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui apskaičiuoti (veikos padarymo metu galiojusiame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio redakcijoje buvo numatytas ne 8 m., o 5 m. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas). Be to, netgi nutraukus ikiteisminį tyrimą atsakovai ieškovę tikino, kad žyminio mokesčio jai mokėti nereikės, nes ji esą vis tiek laikytina nukentėjusia nuo nusikalstamos veikos. Ši teisiniu požiūriu nepagrįsta pozicija buvo nurodoma pradiniame 2018 m. vasario 23 d. ieškinyje Vilniaus apygardos teismui, o vėliau, šiam teismui priėmus nutartį, įpareigojančią sumokėti žyminį mokestį, toliau kartojama ir teikiant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui;
10.2. ieškovė buvo suklaidinta dėl žalos priteisimo perspektyvų. Ieškovės vertinimu, atsakovai neįvykdė savo pareigos tinkamai patarti ieškovei dėl reiškiamų reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dydžio bei dėl pareikštų reikalavimų tenkinimo (ne)perspektyvumo. Aiškina, kad atsakovai nurodė pačiai ieškovei „sugalvoti” kokią žalą ji patyrė ir surasti kaip ją būtų galima pagrįsti, o jau atsakovai tinkamai teisiškai pateiks šias pretenzijas ieškinio formoje. Pažymi, kad ieškovė nieko nenusimanė apie tai kokie standartai taikomi teisme įrodinėjant negautas pajamas ar kitą patirtą žalą, todėl atsakovams ji pateikė tai, kas jos manymu, galėjo būti reikšminga. Kadangi ieškovės subjektyviu vertinimu jos sumanymui įstoti į doktorantūrą užsienyje sutrukdė plagiato faktas (nes ji kitų asmenų vardu publikuoto savo straipsnio nebegalėjo publikuoti pati ir šios papildomos publikacijos panaudoti stojimui į doktorantūrą), ieškovė kaip patirtą žalą savo pateiktuose samprotavimuose nurodė negautą stipendiją už dvejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo. Kita vertus, teigia, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime pateikiama pozicija, susijusi su negautomis pajamomis, yra natūraliai prognozuojama kiekvienam atitinkama teismų praktika pasidomėjusiam ir su ja susipažinusiam teisininkui. Nors pati ieškovė apie atitinkamus reikalavimus, keliamus negautoms pajamoms, nieko nežinojo, tačiau atsakovai apie šiuos reikalavimus ir taikomus teisinius standartus privalėjo žinoti ir apie juos informuoti savo klientę; kita vertus, atsakovai atitinkamus nepagrįstus lūkesčius netgi skatino. Taigi, ieškovės vertinimu, atsakovai tinkamai nevykdė savo profesinių pareigų ir pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas pareigas;
10.3. atsakovo parengtame ir teismui pateiktame ieškinyje keliami reikalavimai nebuvo tinkamai pagrįsti įrodymais. Teigia, kad atsakovai neužtikrino savo pareigos ieškinyje tinkamai pagrįsti ieškiniu reikalautų ieškovės negautų pajamų (3 774 Eur) už laiką, sugaištą savo teisių gynimui, taip pat kompensacijos už darbo laiko sąnaudas nuplagijuotų darbų parengimui arba, kad atitinkamų reikalavimų ieškinyje nebūtų (jei įrodymų surinkti nėra galimybių). Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką bei teisės doktriną autorių teisių srityje, visiškai pagrįstu ir nesunkiai prognozuojamu laikytina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis, susijusi su minėtais keltais reikalavimais;
10.4. ieškiniu reikalaujamos neturtinės žalos dydžio argumentavimas teisiniu požiūriu buvo ydingas ir nederėjo su teismų praktika. Anot ieškovės, atsakovai neužtikrino, kad ieškinyje (reikalauta 32 000 Eur) būtų pateikiamos teismų praktikos kontekste adekvačios sumos arba ieškovė būtų bent jau informuota apie susiklosčiusią teismų praktiką. Taip pat atsakovai neužtikrino, kad neproporcingai didelė neturtinė žala ieškinyje būtų grindžiama bent jau logiškais ir teisiniu požiūriu prasmingais argumentais. Priešingai, atsakovas į ieškinį įtraukė teisiniu požiūriu visiškai netinkamą pagrindimą ir nurodė, kad 32 000 Eur neturtinės žalos dydis grindžiamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos turtinės žalos apskaičiavimui. Taigi, rengdami ieškinį, atsakovai veikė aplaidžiai ir nebuvo tinkamai susipažinę su baziniu teisiniu įstatyminiu autoriams padarytos žalos atlyginimo reguliavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme;
10.5. teismui nebuvo pateikti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Nors ieškinyje aiškiai nurodoma, kad jau jo pateikimo metu ieškovė buvo patyrusi 2 529 Eur išlaidų su ieškiniu susijusioms advokatų paslaugoms apmokėti, atsakovas teismui ieškinio 15 priede pateikė tik nuorodas į grynųjų pinigų priėmimo kvitų numerius, tačiau pačių kvitų nepateikė ir nurodė, kad patvirtinantys dokumentai bus pateikti proceso eigoje, tačiau tai niekuomet nebuvo padaryta (nors asmeniškai pats atsakovas iš ieškovės priėmė grynais pinigais sumokėtus 2 500 Eur ir turėjo atitinkamus jos išlaidas patvirtinančius dokumentus), o teismui pateiktas tik vienas kvitas, patvirtinantis jau po ieškinio pateikimo ieškovės patirtas papildomas 500 Eur dydžio išlaidas. Taigi, išnagrinėjus bylą Vilniaus apygardos teismo priimtame sprendime ieškovės patirtos ir ieškinyje minimos 2 529 Eur išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti iš viso nebuvo vertinamos;
10.6. atsakovai neužtikrino, kad ieškovė būtų tinkamai atstovaujama Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 28 d. vykusiame posėdyje. Anot ieškovės, būdamas tinkamai informuotas, atsakovas į šį posėdį neatvyko be jokių pateisinamų priežasčių ir neinformavo nei bylą nagrinėjusio teismo, nei ieškovės; toks atsakovų elgesys sukėlė grėsmę ieškovės procesiniams interesams, kurie šiuo konkrečiu atveju nenukentėjo tik dėl bylą nagrinėjusio teismo geranoriškumo;
Atsiliepimas
10.7. atsakovė nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti atsakovą. Ieškovės teigimu, ji pagrįstai tikėjosi, jog pagal atstovavimo sutartį jos deramu interesų gynimu byloje rūpinsis abu atsakovai. Be to, atsakovė buvo atsakovo, kaip advokato padėjėjo, praktikos vadovė. Todėl netgi tuo atveju, jei atsakovė nebūtų teisinių paslaugų sutarties šalimi, kuriai tiesiogiai numatyta asmeninė pareiga deramai rūpintis tinkama ieškovės interesų apsauga, ji už atsakovo teikiamų paslaugų kokybę būtų atsakinga jau vien dėl savo, kaip vadovės, statuso.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, kad minėtomis neteisėtomis atsakovų veikomis ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė kaip:
11.1. žala, kuri atsirado ieškovei neplanuotai tekus sumokėti žyminį mokestį, kurio ji neatgavo – ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 110 Eur žyminio mokesčio ir, Vilniaus apygardos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkinus mažiau nei 1 proc., buvo nuspręsta, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Jei atsakovai savo pareigas būtų atlikę tinkamai ir ieškovė būtų laiku bei deramai informuota tiek apie tai, kad ji nebus atleista nuo žyminio mokesčio, tiek ir (ypač) apie tai kokio dydžio žalos atlyginimo ji realiai gali tikėtis, ieškovė būtų galėjusi šių neprotingų išlaidų išvengti (turėdama reikiamą informaciją, būtų sąmoningai priėmusi kitokį sprendimą – už jo pasekmes būtų atsakinga pati). Kadangi pažeisdami savo profesines pareigas atsakovai ne tik neužtikrino pagrįsto ieškinio parengimo bei deramo bylos proceso vedimo, bet ir nesuteikdami reikiamos informacijos ieškovei apribojo jos galimybę priimti sprendimą dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, atitinkamos ieškovės patirtos 2 110 Eur išlaidos sumokėjus žyminį mokestį yra vertintinos kaip ieškovės patirta žala, kilusi dėl netinkamo atsakovų teisinių pareigų vykdymo;
11.2. žala, susijusi su ieškovės pareiga atlyginti kitų proceso dalyvių proceso išlaidas. Atsakovams neįvykdžius savo pareigos tinkamai informuoti ieškovę apie realias ieškinio reikalavimų patenkinimo perspektyvas, taip pat tinkamai nepagrindus pareikštų reikalavimų tiek įrodymais, tiek ir teisiniu reguliavimu, ieškovės reikalaujamas žalos atlyginimas buvo tenkintas tik 1 proc.; be to, ieškovė įpareigota atlyginti minėtos bylos atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovai savo pareigas būtų atlikę tinkamai, esminė dalis reikalavimų būtų patenkinta arba ieškovė būtų žinojusi kokio dydžio žalos atlyginimo ji realiai gali tikėtis ir turėdama reikiamas prielaidas koreguoti savo poziciją dėl reikalaujamos žalos dydžio, būtų galėjusi šių neprotingų išlaidų išvengti. Kadangi pažeisdami savo profesines pareigas atsakovai ne tik neužtikrino pagrįsto ieškinio parengimo bei deramo bylos proceso vedimo, bet ir nesuteikdami reikiamos informacijos ieškovei apribojo jos galimybę priimti sprendimą dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, atitinkamos ieškovės patirtos 1 500 Eur išlaidos atlyginant dalį minėtos bylos atsakovų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų yra vertintinos kaip ieškovės patirta žala, kilusi dėl netinkamo atsakovų teisinių pareigų vykdymo;
11.3. žala, susijusi su ieškovės išlaidomis už atsakovų suteiktas nekokybiškas teisines paslaugas. Nurodo, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 3 000 Eur; patirtos ir nekompensuotos išlaidos sudarė 3 610 Eur (nekompensuotas 2 110 Eur žyminis mokestis ir priteistos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priešingoms šalims), kas gerokai viršijo ieškovės naudai priteistas sumas (1 500 Eur), todėl atsakovų teiktų teisinių paslaugų rezultatas iš esmės buvo ne finansinė nauda, bet nuostolis, atitinkamai atsakovų teiktos teisinės paslaugos vertintinos kaip akivaizdžiai nekokybiškos. Kadangi iš viso už atsakovų nekokybiškai suteiktas teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 3 000 Eur, visa ši suma vertintina kaip dėl atsakovų nekokybiškų paslaugų teikimo jos patirta turtinė žala.
12. Anot ieškovės, atsakovai minėtus veiksmus atliko būnant dideliam neatsargumui; įrodymų, jog atsakovai veiktų tyčia, ieškovė neturi.
Šalies argumentai
13. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų argumentais, nurodo, kad atsakovams tinkamai suteikus teisines paslaugas, jie būtų galėję gauti dar ir papildomą atlygį. Ieškovė aiškina, kad į atsakovus kreipėsi ne prašydama parengti pretenzijas ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą, o padėti pasiekti pažeistų autoriaus teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo rezultatą; konkrečią ieškovės autorės teisių gynimo ir jai padarytos žalos kompensavimo taktiką parinko ir ieškovei pasiūlė būtent atsakovai.
14. Ieškovė nesutinka su atsakovų argumentais, jog teisinių paslaugų sutarties dalyku buvo atsakovų siekis (ir pastangos) atkurti ieškovės prarastas karjeros galimybes, grąžinti ją į mokslinę veiklą (duomenys neskelbtini); ieškovė niekuomet nebuvo praradusi karjeros galimybių, nes ji pati nutraukė savo doktorantūros studijas ir darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), ji savo akademinę ateitį siejo su užsienio universitetais, bet tam sutrukdė jos darbo plagiatas. Todėl ieškovė atsakovams niekuomet neformulavo pavedimo spręsti kokių nors su (duomenys neskelbtini) susijusių jos karjeros ar gražinimo į mokslinę veiklą klausimų. Kita vertus, ieškovės tapimas (duomenys neskelbtini) bendruomenės nare būtent atsakovės buvo primygtinai pristatomas kaip būtina sėkmingo ieškovės patirtos žalos kompensavimo sąlyga (neva su (duomenys neskelbtini) palaikymu ir jo parama ieškovė turėtų nepalyginamai geresnę žalos kompensavimo perspektyvą).
15. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų argumentais, nurodo, kad akademinės etikos pažeidimas buvo nustatytas ir pripažintas dar 2015 m. kovo 31 d. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimu, kuris priimtas tik ieškovės iniciatyva ir nedalyvaujant atsakovams. Taigi, atsakovų indėlio čia nėra, nes (duomenys neskelbtini) tik dar sykį patvirtino jo gautą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimą; tuo tarpu plagiato fakto (duomenys neskelbtini) taip ir nenustatė.
16. Ieškovė nesutinka su atsakovų pateikiamais argumentais, jog jų dėka ieškovė pasiekė svarbų rezultatą, kuris buvo pasiektas neteisminiu keliu – atkūrė savo autorystę ir iš viešos erdvės pašalino nuplagijuotą straipsnį. Visų pirma, ieškovė prašė, kad būtų pripažinta, jog straipsnio „(duomenys neskelbtini)” autorė yra ji, ir ištaisyti klaidingai nurodytą autorystę tose publikacijose ir informacijos šaltiniuose, kurie kontroliuojami (duomenys neskelbtini), tačiau šis prašymas (duomenys neskelbtini) patenkintas niekuomet nebuvo; straipsnis buvo paskelbtas atšauktu (nenurodant, kad dėl plagiato), o ne pakeistas jo autorius, t. y. akademine prasme jo paprasčiausiai nebeliko (faktiškai jis toliau tebėra viešai prieinamas; ir prieinamas kaip ieškovės teises pažeidusių asmenų, o ne pačios ieškovės, sukurtas dalykas).
17. Ieškovė nurodo, kad jei ji tuo metu ir buvo patenkinta atsakovų rengtuose dokumentuose surašytomis frazėmis, tai todėl, jog šie dokumentai toliau puoselėjo atsakovų sukurtas ją tuščiai klaidinusias viltis apie tariamą perspektyvą prisiteisti šimtatūkstantinę kompensaciją, tačiau tai nereiškia, kad šie dokumentai buvo tinkami teisinių paslaugų kokybės prasme – atsakovai pražiūrėjo esminį su pareiškimu prokuratūrai ir civiliniu ieškiniu baudžiamajame procese susijusį dalyką – suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, netinkamai taikė BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakciją.
18. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų argumentais, jog atsakovė dalyvavo oficialiuose susitikimuose su (duomenys neskelbtini) rektoriumi ir administracija bei derybose su (duomenys neskelbtini), nurodo, kad šie veiksmai nėra įvardinti nė viename pinigų priėmimo kvite, todėl net jei tokios paslaugos būtų teiktos, jos nelaikytinos šioje byloje pareikšto ieškinio dalyku. Anot ieškovės, ji nuolat jautė atsakovės siekį kuo labiau apsaugoti (duomenys neskelbtini) reputaciją, gaišino ir nuolat ramindavo ieškovės nusiteikimą aktyviau veikti (ieškovei vėl pradėjus studijuoti (duomenys neskelbtini) doktorantūroje, atsakovė bandė ją įkalbėti atsisakyti bylinėjimosi). Tuomet ieškovė tai vertino kaip atsakovei būdingą siekį stengtis su niekuo nesusipykti, tačiau tik vėliau ieškovė sužinojo, kad atsakovė turi su (duomenys neskelbtini) (ir jo tuometiniu rektoriumi) susijusių privačių ieškovei neatskleistų interesų – ji viena iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tinklapyje kaip (duomenys neskelbtini) įvardijamo UAB „(duomenys neskelbtini)” steigėjų (kartu su rektoriumi ir dar keliais kitais asmenimis). Taigi, ieškovei kilo abejonių dėl atsakovės lojalumo jai kaip klientei.
19. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų argumentais, kad patirtos žalos kriterijus primygtinai formulavo ir nustatė pati ieškovė, nurodo, jog būtent atsakovai ieškovei nurodė kuo plačiau ir išsamiau surašyti kokią žalą ji pati mano patyrusi dėl jos kūrinio pasisavinimo ir jiems pateikti šiuos samprotavimus. Vien tai, kad, atsakovų paprašyta, ieškovė reiškė savo samprotavimus žalos apskaičiavimo klausimais, nereiškia, jog šie jos teikiami samprotavimai buvo primygtinio ir neginčijamai nustatančio pobūdžio. Kita vertus, profesionalus teisininkas privalo savo klientui objektyviai pristatyti jo pretenzijų patenkinimo teisinę perspektyvą ir paaiškinti kokių realių rezultatų jis gali tikėtis. Juo labiau, jei klientas turi neįgyvendinamų lūkesčių, pagal tokius kliento lūkesčius bylos toliau vesti neatsisakantis ir tai aktyviai darantis advokatas turi pareigą klientą aiškiai informuoti apie jo lūkesčių neadekvatumą ir nurodyti kokie lūkesčiai teisės požiūriu būtų protingi atitinkamoje situacijoje, tačiau šuo atveju iš atsakovų nebuvo pareikšta jokių abejonių dėl prisiteisti siekiamų sumų.
Šalies argumentai
20. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį, nurodo, jog ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2018 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.118 straipsnio 1 dalį, o ne 2018 m. lapkričio 19 d.
21. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Ieškovė ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad tik po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo ieškovei kitas advokatas, į kurį kreipėsi ieškovė konsultacijos, išaiškino, jog minėtas ieškinys buvo nepagrįstas, blogai surašytas, žalos dydis neįrodytas (nors tuo metu ieškovė to nesuprato); anot ieškovės, atsakovai tokiu būdu galimai veikė tyčia, buvo nelojalūs, siekė sužlugdyti bylą, kadangi atsakovė turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) (ir net siūlė nesibylinėti toliau ieškovei). Ieškovė pripažino, kad atsakovai jai buvo išaiškinę, jog ne visa žala jai gali būti priteista (nors iš pradžių garantavo, kad viskas bus priteista); atitinkamai patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos proporcingai patenkintai daliai. Paaiškino, kad iš esmės visus procesinius dokumentus rengė atsakovai; ieškovei buvo palikta nuspręsti dėl žalos pagrindimo ir skaičiavimo. Pažymėjo, kad po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo nutraukė santykius su atsakovais ir kreipėsi į kitą advokatą, kuris ir surašė apeliacinį skundą (buvo pasiūlyta neginčyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Ieškovė nurodė, kad tikėjosi, jog ją atstovaus atsakovė J. Z., o atsakovas A. Ž. tik padės; manė, jog atsakovas taip pat yra advokatas. Pažymėjo, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose įvardyti atsakovų veiksmai – netinkamų paslaugų suteikimas, lėmė ieškovės žalą (patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos atsakovams), taip pat priteistos išlaidos priešingai šaliai), kurią atsakovai privalo atlyginti.
Atsiliepimas
22. Atsakovai A. Ž. ir J. Z. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
23. Nurodo, kad pati ieškovė pripažįsta ieškinyje, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. naudojosi atsakovų paslaugomis. Nors ieškovė 3 000 Eur išlaidas už teisines paslaugas vertina kaip neproporcingai dideles, tačiau atsakovai už trejus metus darbo iš viso priėmė gerokai mažiau nei ieškovės oponentų advokatas (paprašė priteisti iš viso 5 263,50 Eur) pirmos instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3232-580-2018, nors atsakovų teisinis darbas buvo gerokai didesnės apimties ir neapsiribojo vien tik viena teismo instancija. Be to, už atstovavimą teisme buvo paprašyta tik 500 Eur, tuo tarpu likusi suma buvo už kitas teisines paslaugas, suteiktas iki teismo proceso.
24. Atsakovai pažymi, kad jie siekė kompleksiškai atkurti ieškovės pažeistas teises, t. y. atkurti ieškovės prarastas karjeros galimybes, grąžinti ją į mokslinę veiklą (duomenys neskelbtini), pašalinti jos teisių pažeidimu sukeltas turtines ir neturtines pasekmes (neketino tik aptarnauti galimų procesų JAV). Kad tokios situacijos sprendimo kryptys ieškovei tiko, ji patvirtino 2015 m. spalio 5 d. atsakymu į el. laišką.
25. Anot atsakovų, savo teisių atkūrimo būdus ieškovė suvokė ir išreiškė labai plačiai, o ne vien kaip konkrečios piniginės sumos (kompensacijos) priteisimą (ieškovė 2015 m. spalio 15 d. atsiuntė atsakovams el. laišką, kuriame dėstė, kaip yra nusivylusi visa universiteto sistema ir pripažino, kad be atsakovų pagalbos nebuvo jokio progreso; dėstė, kad nori autorystės atstatymo, žalos atlyginimo, taip pat kad rektorius imtųsi kaip nors spręsti jos problemą; išdėstė kokio pobūdžio projektuose norėtų dirbti (duomenys neskelbtini), paprašė tarpininkavimo komunikuojant su universitetu, kad būtų išvengta susidūrimo su jai priešiškais žmonėmis ir kad ji galėtų gauti prieigą prie jai reikalingų mokslinių išteklių). Taigi, atsakovų vertinimu, atitinkamai ir atsakovų paslaugos buvo kompleksinio pobūdžio, didelės apimties.
Atsiliepimas
26. Atsakovai nurodo, jog jų dėka ieškovė neteisminiu keliu pasiekė svarbų rezultatą – atkūrė savo autorystę ir iš viešos erdvės pašalino nuplagijuotą straipsnį (atsakovai parengė atitinkamus raštų projektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rektoriams, kuriais ieškovė buvo patenkinta savo 2015 m. gruodžio 14 d. el. laiške; (duomenys neskelbtini) rektorius 2016 m. sausio 25 d. nurodė, jog nemato pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, o (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 14 d. informavo, jog yra pradėtas tyrimas ir prašoma patikslinti, kaip būtų galima atkurti jos prarastas karjeros galimybes; dėl savo akademinės karjeros prarastų galimybių ieškovė pati patikslino savo supratimą ir atitinkamą laišką išsiuntė (duomenys neskelbtini) rektoriui; 2016 m. vasario 29 d. el. laišku (duomenys neskelbtini) informavo, jog po tyrimo, kurį inicijavo pagal atsakovų parengtą raštą, buvo pripažintas akademinės etikos pažeidimas, o ieškovės nuplagijuotą straipsnį nutarta atšaukti). Taigi, atsakovų teigimu, šia apimtimi teisinės paslaugos buvo rezultatyvios ir visiškai tenkino ieškovę, tačiau ji savo ieškiniu nepripažįsta, kad tos teisinės paslaugos turi konkrečią piniginę vertę ir prašo grąžinti visus jos sumokėtus už teisines paslaugas pinigus.
27. Atsakovai pažymi, kad 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. pateikė ieškovei ir su ja derino pretenzijų jos teisių pažeidėjams (iš JAV ir Lietuvos) projektus, ieškovė liko šiais projektais labai patenkinta. Kadangi pažeidėjai geranoriškai pretenzijų netenkino, buvo nuspręsta kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, parengtas pareiškimas prokuratūrai ir civilinis ieškinys baudžiamajame procese; su projektais ieškovė buvo supažindinta ir liko patenkinta. Aiškina, kad 2017 m. birželio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, tačiau prokurorės 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu jis buvo nutrauktas dėl pasibaigusios baudžiamosios atsakomybės senaties. Nors atsakovai skundė nutraukimą aukštesniajam prokurorui, vėliau apylinkės ir apygardos teismams, įrodinėdami, kad autorinių teisių pažeidimas buvo ne tik tęstinis, bet ir pakartotas vėliau papildomai publikuojant nuplagijuotą straipsnį, vis dėl to Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta byloje Nr. IBPS-V-196128, galutinai konstatavo, kad baudžiamosios atsakomybės senatis yra suėjusi ir tyrimas nebegali būti tęsiamas. Taigi, gindami ieškovės interesus, atsakovai naudojosi įvairiomis įstatymo suteiktomis priemonėmis, įskaitant ir baudžiamąjį procesą. Anot atsakovų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vyko keletą mėnesių, tačiau galiausiai nutrauktas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų (dėl baudžiamosios atsakomybės senaties), todėl atsakovai tinkamai suteikė ieškovei paslaugas baudžiamajame procese, atitinkamai už jas turėjo būti atlyginama. Be to, ieškovė apie rizikas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties buvo įspėta (kai prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl senaties, atsakovas informavo ieškovę apie tai, kad skųsti nutraukimą galima, tačiau skundo perspektyvas įvertino kaip „abejotinas“, bet ieškovė vis dėl to pageidavo tęsti skundimo procesą).
28. Anot atsakovų, atsakovė tiek kartu su ieškove, tiek atskirai yra dalyvavusi oficialiuose susitikimuose su (duomenys neskelbtini) rektoriumi ir administracija, kuriuose buvo aptariama kaip galima būtų atkurti ieškovės pažeistas teises ir prarastas mokslinės karjeros galimybes. Pažymi, kad šios derybos su (duomenys neskelbtini) buvo rezultatyvios: ieškovė ne tik gavo išskirtinę galimybę pristatyti savo akademinius lūkesčius ir mokslinių interesų sritis, bet ir buvo priimta į doktorantūrą, sudarant 2016 m. rugsėjo 20 d. doktorantūros sutartį. Taigi, atsakovų dėka ieškovė nuo 2016 m. sugebėjo grįžti į doktorantūrą (duomenys neskelbtini) ir gavo stipendiją, todėl ieškovė turėtų vertinti šį pasiekimą kaip reikšmingą jos pažeistų teisių atkūrimo aspektą.
Atsiliepimas
29. Atsakovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018, iš esmės ieškinį tenkino, t. y. atsakovai pasiekė esminį rezultatą – bylą ieškovė iš esmės laimėjo, nes buvo pripažinta, kad ieškovės atžvilgiu buvo pažeistos autorinės teisės dėl plagiato, tačiau ieškovės nepasitenkinimą sukėlė tik priteistos kompensacijos dydis. Kita vertus, atsakovų veiksmai visą laiką buvo tinkami, jie nebuvo neteisėti, teisinės paslaugos buvo tinkamos, nes leido ieškovei pasiekti labai reikšmingų rezultatų ir iš esmės laimėti bylą; nesutarimas dėl kompensacijos dydžio negali būti atsakovų paslaugų netinkamumo įrodymas.
30. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės argumentais, jog žalą jai sukėlė neadekvataus ieškinio reikalavimo dydis, nurodo, kad dar iki kreipdamasi į atsakovus, ieškovė pati jau buvo pareiškusi jos teisių pažeidėjams ypač reikšmingo dydžio (20 000 Eur) pretenzijas. Aiškina, kad patirtos žalos kriterijus primygtinai formulavo ir nustatė pati ieškovė (pvz., 2017 m. birželio 10 d. el. laiške). Be to, 2017 m. liepos 14-17 d. el. paštu šalys derino civilinio ieškinio baudžiamajame procese projektą. Taigi, atsižvelgdami į pačios ieškovės suformuluotus reikalavimus ir kriterijus (nors ieškovė ir buvo informuota, kad net ir sveikatos ar gyvybės atėmimo bylose priteisiamo žalos atlyginimo dydžiai būna gerokai mažesni), atsakovai pateikė ieškovei 2017 m. birželio 28 d. ieškinio baudžiamajame procese projektą, kuriame prašoma 87 874 Eur turtinės ir 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Anot atsakovų, tą patį projektą 2017 m. birželio 22 d. el. laišku ieškovė pati pataisė ir reikšmingai padidino reikalavimus iki 117 849 Eur turtinės ir 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, pareikštų plagiato ieškinio reikalavimų dydžiai buvo nulemti būtent pačios ieškovės primygtinio noro reikalauti tokių sumų, o ne atsakovų rekomendacijų. Teigia, kad atsakovai buvo informavę ieškovę iš anksto tiek apie tai, jog paprastai tokio dydžio kompensacijos nepriteisiamos, tiek ir apie tai, kad Lietuvos teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai (ne)patenkintų reikalavimų dydžiui; tai patvirtina ir susirašinėjimas tarp šalių (pvz., 2020 m. sausio 27 d. ieškovės el. laiškas).
31. Atsakovai pažymi, jog kadangi baudžiamasis procesas dėl senaties buvo galiausiai nutrauktas, civilinis ieškinys baudžiamajame procese buvo paliktas nenagrinėtas, todėl reikėjo pateikti ieškinį civiline tvarka. Atsakovai informavo ieškovę apie tai, kad už tokius didelius ieškinio reikalavimus mokėtinas ir didelis žyminis mokestis, ir siekė pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta galimybe – atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio, kaip nukentėjusiąją nuo nusikalstamos veikos, tačiau teismai laikė, kad žyminis mokestis šiuo atveju mokėtinas. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentais, jog neva klausimai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo buvo ir taip aiškūs, ir kad ji negalėjo būti atleidžiama nuo mokesčio pasirinktu pagrindu. Atsakovų vertinimu, teismų praktika šiuo klausimu nėra vienareikšmiška ir iš tuo metu galiojusios teismų praktikos buvo akivaizdu, kad ne vien apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas galėjo lemti atleidimą nuo žyminio mokesčio, ir kad toks atleidimas buvo įmanomas įvairiose baudžiamosios bylos stadijose, svarbiausia buvo įrodyti, kad ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. Taigi, atsakovai mėgino maksimaliai išnaudoti įstatymo suteiktas galimybes ir sumažinti procesines išlaidas.
32. Anot atsakovų, advokatai negali būti laikomi atsakingais už tai, kad atliko savo funkcijas, numatytas įstatyme. Pažymi, kad teisingumo vykdymas yra teismo diskrecija ir atsakovai šiuo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra jokių civilinės atsakomybės sąlygų. Aiškina, kad ieškovė, atsakovų dėka, kokybiškai bylą laimėjo (t. y. buvo pripažinta, kad ieškovė buvo teisi, jos autorinės teisės pažeistos), tačiau kiekybiškai (dėl kompensacijos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) rezultatas ieškovės netenkino. Kita vertus, priteistinos kompensacijos dydis yra teismo diskrecija, o ieškovės patirta žala buvo pagrįsta visais įmanomais įrodymais, kuriuos ieškovė sugebėjo pateikti; nėra jokio kito esminio įrodymo, pagrindžiančio ieškovės dėl plagiato patirtą žalą, kuris nebūtų pateiktas teismui. Taigi, teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir padarė savo išvadą dėl žalos dydžio, su kuriuo ieškovė nesutinka, tačiau tai jau nėra atsakovų atsakomybė.
Atsiliepimas
33. Atsakovai nurodo, kad tai, jog bylą iš esmės laimėjusios ieškovės padėtis tampa labai keista – kai bylinėjimosi išlaidos viršija (arba yra apylygės) priteistos kompensacijos dydžiui, nėra nauja ir ji nutinka ne tik Lietuvoje; tokia situacija nėra teisinga bylą laimėjusios ieškovės atžvilgiu, tačiau tai nėra atsakovų kaltė; tai yra valstybės teisinės sistemos problema, būdinga ne tik Lietuvai (pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolic prieš Kroatiją). Atsakovų vertinimu, ieškovė, užuot priekaištaudama atsakovams, dėl tokio neadekvataus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo teikti apeliacinį skundą ir vėliau, pagal poreikį, skųstis Strasbūro teismui dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo. Atsakovai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą buvo įvertinę labai kritiškai ir siūlė ieškovei teikti apeliacinį skundą, tačiau ieškovė su atsakovais nebekomunikavo, santykius nutraukė ir pateikė apeliacinį skundą, kurį rengė kiti advokatai, su kitokiais argumentais.
34. Atsakovai pažymi, jog ieškinys turi būti atmestas ir dėl praleisto senaties termino. Ieškovė žalą kildina iš to, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3232-580-2018, priteisė per mažą, ieškovės vertinimu, kompensaciją ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė šį sprendimą gavo tą pačią dieną ir su atsakovais daugiau nebendravo, net neinformavo apie sutarties nutraukimą ar apie planuojamus veiksmus, tačiau iš karto kreipėsi į kitus advokatus. Vadinasi, ji suvokė savo teisių pažeidimą (tariamą ar tikrą), todėl laikytina, kad pateikdama nagrinėjamą ieškinį praleido 3 metų ieškinio senaties terminą žalai atlyginti.
35. Be to, ieškovė įrodinėja, kad visos teisinės paslaugos iki kreipimosi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą buvo nereikalingos, perteklinės ir beprasmės (tokios kaip baudžiamojo proceso aptarnavimas, derybos su (duomenys neskelbtini) ir t. t.), todėl, remiantis tokia ieškovės logika, sužinoti apie savo pažeistas teises (žalą) dėl beprasmiško baudžiamojo proceso ieškovė turėjo dar 2018 m. vasario 14 d., kai Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartyje Nr. IBPS-V-196128 galutinai nurodė, kad baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl senaties. Teigia, kad už baudžiamąjį procesą ieškovė dviem kvitais sumokėjo iš viso 500 Eur, todėl šios sumos atžvilgiu senatis prasidėjo 2018 m. vasario 14 d., kai ieškovė negalėjo nežinoti, kad baudžiamasis procesas daugiau nebevyks. Be to, jeigu ieškovė laiko, kad žala jai padaryta beprasmiškomis ir perteklinėmis paslaugomis rašant kreipimąsi į universitetus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), taip pat rašant pretenzijas pažeidėjams iš JAV bei Lietuvos, ji turėjo suprasti, kad žalą ji patyrė dar 2016-2017 m., kai gavo neigiamus atsakymus iš adresatų, ir atitinkamai senaties terminai dėl šių sumų prasidėjo dar 2016-2017 m. Pažymi, kad dėl vienintelės 500 Eur sumos (už atstovavimą Vilniaus apygardos teisme) būtų galima skaičiuoti, kad ši galima žala paaiškėjo tik teismui priėmus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kaip ir atitinkamai dėl žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kita vertus, dėl teisinių paslaugų visumos, suteiktos dar iki nutraukiant baudžiamąjį procesą (t. y. iki galutinio paaiškėjimo 2018 m. vasario 14 d.), iš viso dėl 2 500 Eur, laikytina, kad ieškinio senatis buvo suėjusi ne vėliau nei 2021 m. vasario 14 d.
Atsiliepimas
36. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės argumentais, nurodo, kad ne visos bylos, kuriose proceso šaliai atstovauja advokatas, pasibaigia maksimaliai palankiai, o kartais – ir visai nepalankiai, tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną kartą nepalankios baigties atveju advokatai turi grąžinti klientui sumokėtas už paslaugas sumas. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovai suteikė ieškovei per trejus metus didelės apimties paslaugas, už kurias pagal grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo kvitus ieškovė sumokėjo: 150 Eur už teisinę konsultaciją pagal 2015 m. liepos 15 d. kvitą; 850 Eur avansinį mokėjimą už bylą dėl plagiato pagal 2015 m. liepos 16 d. kvitą; 400 Eur už pretenzijų JAV leidyklai ir pažeidėjui ir Lietuvos pažeidėjams surašymą (dalinį) pagal 2017 m. vasario 22 d. kvitą; 600 Eur galutinį atsiskaitymą už pretenzijas JAV ir Lietuvos pažeidėjams pagal 2017 m. kovo 20 d. kvitą; 100 Eur už pareiškimą prokuratūrai dėl autorystės pasisavinimo (dalinis mokėjimas) pagal 2017 m. balandžio 26 d. kvitą; 400 Eur dalinį mokėjimą už pareiškimo prokuratūrai rengimą (autorystės pasisavinimas) pagal 2017 m. liepos 24 d. kvitą; 500 Eur už atstovavimą Vilniaus apygardos teisme pagal 2018 m. spalio 23 d. kvitą. Taigi, pati ieškovė savo parašu ir apmokėjimo faktu patvirtino, kad atitinkamas paslaugas gavo ir mokėjo būtent už jas, o ne už kažkokius kitus numanomus dalykus; be to, suteiktomis paslaugomis buvo patenkinta. Atsakovai pažymi, kad iš viso ieškovė per trejus metus sumokėjo 3 000 Eur, nors skaičiuojant pagal ministro rekomendacijas, ieškovei būtų buvę galima pateikti sąskaitų už daugiau nei 8 000 Eur.
37. Atsakovai aiškina, kad ieškovės teiginys, jog visas baudžiamasis procesas buvo beprasmiškas ir neįmanomas, yra tik pačios ieškovės ir jos atstovo subjektyvi spekuliacija. Netgi baudžiamąją bylą pagal ieškovės pareiškimą nagrinėjusiems teismams buvo kilę neaiškumų dėl baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo; netgi prokuratūrai bei apylinkės teismui nebuvo iki galo aiškūs fakto klausimai, t. y. kur ir kada buvo publikuojamas nuplagijuotas straipsnis ir nuo kada tiksliai skaičiuotina baudžiamosios atsakomybės senatis, ir šioms aplinkybėms išsiaiškinti prireikė keletą mėnesių trukusio ikiteisminio tyrimo.
Šalies argumentai
38. Atsakovas A. Ž. ir atsakovės J. Z. atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovės situacija buvo neeilinė/nepaprasta; jai netgi buvo rekomenduota nesibylinėti, tačiau pati ieškovė (būdama konfliktiško būdo) to siekė; faktiškai paslaugos buvo suteiktos, jos buvo tinkamos, ieškovė buvo jomis patenkinta (pretenzijos atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo), pasiekti ir teigiami rezultatai – ieškovė įstojo į doktorantūrą, ginčo straipsnis buvo atšauktas, ieškovė kokybiškai laimėjo civilinę bylą, tačiau vėliau pati užkirto atsakovams kelią ginti jos interesus (skųsti teismo sprendimą, kreiptis į Strasbūro teismą ir pan.). Teigė, kad ieškovė dar prieš kreipiantis į teismą buvo įspėta apie proporcingumo principą; pati ieškovė pageidavo didesnės žalos; turėdama aukštesnius už vidutinį žmogų sugebėjimus suprato visų atliekamų veiksmų esmę ir procesinių dokumentų pobūdį, bei pati jų norėjo; visi veiksmai ir procesiniai dokumentai buvo derinami su ieškove, be kita ko, buvo kalbėta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo dėl civilinio ieškinio, tačiau buvo siekta jo išvengti (inicijuojant baudžiamąjį procesą). Pažymėjo, kad ieškovei niekada nebuvo garantuojama, jog visa suma jai bus priteista; tai nurodyta ir teisinių paslaugų sutartyje. Aiškino, kad įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo nebuvo pateikti, nes jos buvo patirtos ne civiliniame procese; be to, užteko nurodymo, jog faktiškai jos buvo patirtos (užteko kvitų serijų numerių). Teigė, kad ieškovė žinojo, jog A. Ž. yra advokato padėjėjas, jis neprisistatinėjo advokatu. Anot atsakovų, susidariusi situacija atsirado dėl ydingų CPK 93 straipsnio nuostatų, kurias taikė teismai, atitinkamai prašė kreiptis dėl jų konstitucingumo įvertinimo. Nors pinigų priėmimo kvitus išrašė A. Ž., tačiau tai nereiškia, jog tik jis teikė paslaugas ieškovei (teikė ir J. Z.); toks buvo atsakovų susitarimas.
39. Trečiasis asmuo užsienio bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per Lietuvos filialą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
40. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 29 d. siuntė J. T. M., B. B., O. R., V. G. pretenziją dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos (20 000 Eur) kompensavimo.
41. Byloje esanti 2015 m. rugsėjo 11 d. teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ ir K. M. patvirtina, kad atsakovai įsipareigojo: rengti ieškinius, skundus, pareiškimus, pretenzijas ir kitokius dokumentus sprendžiant teisinius ginčus dėl ieškovės intelektinių teisių pažeidimo; atstovauti ieškovei teismuose, ginčų sprendimo institucijose, kitose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įstaigose ir organizacijose, santykiuose su kitais viešaisiais ir privačiaisiais juridiniais asmenimis, taip pat fiziniais asmenimis; ieškovės pavedimu pagal atskirą susitarimą teikti kitas teisines paslaugas, atlikti kitus papildomus teisinio pobūdžio darbus (3.1 punktas). Ieškovė įsipareigojo tinkamai ir laiku apmokėti už suteiktas teisines paslaugas; Sutartyje nurodomas advokatų kontoros paslaugos valandinis įkainis sudarė 100 Eur; ieškovė iki paslaugų teikimo pradžios įsipareigojo avansu sumokėti 1 000 Eur. Ieškovei pagal minėtą Sutartį teisines paslaugas turėjo teikti advokatė J. Z. ir advokato padėjėjas A. Ž. (Sutarties 3.2 ir 3.3 punktai). Taip pat šalys sutarė, jog jokia šios Sutarties ar advokatų kontoros pateikiamų ataskaitų, pareiškimų ar paaiškinimų nuostata negali būti ieškovės traktuojama kaip pažadas ar garantija dėl ieškovės bylų baigties; bet kokie advokatų kontoros paaiškinimai laikytini tik nuomonės išreiškimu (Sutarties 7.1 punktas).
42. Be to, iš į bylą pateiktos civilinės bylos Nr. e2-3232-580/2018 medžiagos matyti, kad šalys 2017 m. balandžio 26 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pavedė atsakovams ją atstovauti civilinėse ir baudžiamosiose bylose dėl ieškovei autorių teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.
43. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad: 2015 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551826 ieškovė atsakovui sumokėjo 150 Eur už teisinę konsultaciją; 2015 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551827 ieškovė atsakovui sumokėjo 850 Eur avansinį mokėjimą už bylą dėl plagiato; 2017 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551836 ieškovė atsakovui sumokėjo 400 Eur už pretenziją JAV leidyklai ir pažeidėjui ir Lietuvos pažeidėjams surašymą (dalinis); 2017 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551840 ieškovė atsakovui sumokėjo 600 Eur galutinį atsiskaitymą už pretenzijas JAV ir Lietuvos pažeidėjams; 2017 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551843 ieškovė atsakovui sumokėjo 400 Eur dalinį mokėjimą už pareiškimo prokuratūrai rengimą (autorystės pasisavinimas); 2017 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 551841 ieškovė atsakovui sumokėjo 100 Eur už pareiškimą prokuratūrai dėl autorystės pasisavinimo – dalinis mokėjimas; 2018 m. spalio 23 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 933601 ieškovė sumokėjo atsakovui 500 Eur už atstovavimą Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018.
Žemesnės instancijos teismas
44. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai, derinant su ieškove, parengė: 2015 m. spalio 5 d. raštą dėl ieškovės pažeistų intelektinių teisių ir interesų atkūrimo ir kompensavimo (duomenys neskelbtini) rektoriui; 2015 m. gruodžio 11 d. raštą dėl ieškovės pažeistų intelektinių teisių ir interesų atkūrimo ir kompensavimo (duomenys neskelbtini) rektoriui; 2015 m. gruodžio 11 d. raštą dėl ieškovės pažeistų intelektinių teisių ir interesų atkūrimo ir kompensavimo (duomenys neskelbtini) rektoriui; 2016 m. vasario 3 d. raštą (duomenys neskelbtini) rektoriui; 2017 m. vasario 29 d. reikalavimą dėl žalos atlyginimo (adresuotas B. B.); 2017 m. vasario 28 d. reikalavimą dėl žalos atlyginimo (adresuotas O. R.); 2017 m. vasario 28 d. reikalavimą dėl žalos atlyginimo (adresuotas V. G.); 2017 m. vasario 28 d. ieškinį/pretenziją J. T. M. (anglų kalba); 2017 m. vasario 28 d. ieškinį/pretenziją (duomenys neskelbtini)“ (anglų kalba); 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos – autorystės pasisavinimo (jo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26997-17); 2017 m. balandžio 24 d. civilinį ieškinį baudžiamajame procese dėl žalos atlyginimo; 2017 m. birželio 28 d. patikslintą civilinį ieškinį baudžiamajame procese dėl žalos atlyginimo (byloje pateiktos 4 versijos minėto ieškinio); skundus vyriausiajam prokurorui, apylinkės ir apygardos teismams; civilinį ieškinį ir dubliką (civilinėje byloje); atstovavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek civilinėje byloje; pateiktas gausus elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo.
45. Byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-26997-17 buvo nutrauktas, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.
46. Byloje esantys susirašinėjimai el. laiškais patvirtina, kad:
– atsakovas 2015 m. spalio 5 d. el. laišku ieškovei pateikė rašto (duomenys neskelbtini) rektoriui ir teisinių paslaugų sutarties projektus; ieškovė 2015 m. spalio 5 d. el. laiške nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rektoriaus raštas iš esmės jai tinka (pakoregavo 2 pastraipą), taip pat ir sutartis;
– 2015 m. spalio 15 d. el. laišku ieškovė nurodė, kad nusprendė, jog nenori įtraukti kitų asmenų (O. R. ir kitų asmenų);
– iš 2015 m. gruodžio 14 d. el. laiškų matyti, jog atsakovas ieškovei siuntė suderinimui raštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); ieškovė nurodė, jog nori, kad raštai būtų rašomi asmeniškai ne nuo jos, o nuo advokatų (derinant su ieškove);
– ieškovė 2016 m. gegužės 5 d. pati parašė (duomenys neskelbtini) laišką, į kurį gavo atsakymą, jog straipsnį įpareigotas atšaukti pats (duomenys neskelbtini) O. R.; po to dar buvo patikslinta, jog gautas laiškas iš leidyklos, kad inicijuotas straipsnio atšaukimas; minėti laiškai buvo persiųsti atsakovui;
– ieškovė 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į atsakovą su el. laišku, kuriame suformulavo klausimą dėl laiškų prorektoriui bei JAV;
– ieškovė 2016 m. liepos 6 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prorektorių; pakartotinai kreipėsi 2016 m. rugsėjo 5 d. (prorektorius 2016 m. rugsėjo 5 d. atrašė ieškovei) ir 2016 m. lapkričio 2 d. (prorektorius 2016 m. lapkričio 2 d. atrašė ieškovei);
– 2016 m. lapkričio 2 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovus, kad straipsnis yra atšauktas; taip pat padėkojo ir nurodė, jog be atsakovų nebūtų to pasiekusi;
– ieškovė 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovus su el. laišku, kuriame pateikė laiško projektą, skirtą žurnalui; 2016 m. lapkričio 21 d. pakartotinai el. laišku kreipėsi į atsakovus su klausimu dėl preliminaraus laiško maketo. Atsakovai 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė atsakymą į ieškovės el. laišką;
– 2017 m. vasario 27 d. atsakovas ieškovei el. laišku pateikė pretenzijų projektus – (duomenys neskelbtini)“ leidyklai ir M.; ieškovė 2017 m. vasario 27 d. el. laiške nurodė, jog viskas puikiai surašyta. 2017 m. vasario 28 d. atsakovas ieškovei el. laišku pateikė papildytas pretenzijas į JAV; ieškovė 2017 m. vasario 28 d. el. laiške nurodė, kad puikiai viskas surašyta. 2017 m. vasario 28 d. atsakovas el. laišku pateikė pretenzijas pažeidėjams iš JAV ir Lietuvos (galutinės versijos išsiųstos 2017 m. kovo 1 d.; dvi į JAV ir trys Lietuvos pažeidėjams, iš viso 5 pretenzijos);
– 2017 m. balandžio 22 d. atsakovas el. laišku pranešė ieškovei, kad tikslinga prašyti baudžiamojo proceso ir jame pareikšti civilinį ieškinį (pateikė pareiškimo prokuratūrai ir civilinio ieškinio baudžiamajame procese projektus); 2017 m. balandžio 23 d. ieškovė el. laiške nurodė, kad dėkoja už gerus surašymus;
– 2017 m. gegužės 29 d. el. laišku ieškovė kreipėsi į policiją su pareiškimu Vilniaus apygardos prokuratūrai ir civiliniu ieškiniu baudžiamajame procese. Taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės ir atsakovo vyko susirašinėjimas dėl vykimo kartu į nukentėjusiosios apklausą 2017 m. birželio 1 d. (atsakovas vyko kartu, tai patvirtina 2017 m. gegužės 31 d. el. laiškas);
– 2017 m. birželio 10 d.–2017 m. liepos 28 d. el. laiškais tarp ieškovės ir atsakovo vyko žalos dydžio derinimas (ieškovė 2017 m. birželio 10 d. siuntė pamąstymus dėl žalos atlyginimo);
– 2017 m. liepos 17 d.–2017 m. liepos 24 d. el. laiškais tarp ieškovės ir atsakovo vyko civilinio ieškinio turinio baudžiamajame procese derinimas (ieškovė jį koregavo);
– 2017 m. spalio 23 d. el. laiške atsakovas ieškovei nurodė argumentus, susijusius su skundu dėl nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas; pažymėjo, kad šio skundo perspektyvos abejotinos, tačiau ieškovė 2017 m. spalio 23 d. el. laiške išdėstė argumentus, susijusius su skundo pakoregavimu; atsakovas 2017 m. spalio 24 d. ieškovei pateikė pakoreguotą skundą;
– 2017 m. gruodžio 12 d. el. laišku atsakovas ieškovei pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl vyriausiojo prokuroro nutarimo netenkinti skundo, kuriame nurodė ieškovei kaip reikia siųsti minėtą skundą bei nurodė terminus; ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. el. laišku padėkojo už puikų surašymą;
– 2018 m. sausio 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su nutartimi iš ikiteisminio tyrimo teisėjo; atsakovas 2018 m. sausio 24 d. el. laišku pateikė skundo projektą;
– 2018 m. vasario 23 d. atsakovas ieškovei el. laišku pateikė civilinio ieškinio projektus (prisegti du failai), kuriuos vėliau pateikė teismui; ieškovė 2018 m. vasario 23 d. el. laišku padėkojo atsakovui;
– 2018 m. kovo 6 d. atsakovas ieškovei el. laišku atsiuntė atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kurį ieškovė pasirašė;
– 2018 m. gegužės 8 d. el. laišku ieškovė kreipėsi į atsakovą su klausimu, kokio dydžio žyminis mokestis yra paskaičiuotas; atsakovas 2018 m. gegužės 8 d. el. laišku nurodė žyminio mokesčio dydį; ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. el. laišku padėkojo. 2018 m. gegužės 31 d. atsakovas ieškovę el. laišku informavo, jog jos atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio apeliacinė instancija nagrinės 2018 m. birželio 12 d. Atsakovas 2018 m. birželio 12 d. el. laišku ieškovę informavo, jog apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria nustatytas trūkumų terminas iki birželio 28 d. Taip pat atsakovas 2018 m. birželio 13 d. el. laišku nurodė ieškovei visą informaciją apie mokėtiną žyminį mokestį (dėl mokėjimo tvarkos); ieškovė 2018 m. birželio 13 d. el. laišku padėkojo atsakovui už išsamią informaciją. 2018 m. birželio 26 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovą, jog sumokėjo žyminį mokestį;
– 2018 m. gegužės 16-18 d. tarp ieškovės ir atsakovo vyko susirašinėjimas dėl teismo nutarties, kuria buvo nustatyti trūkumai (dėl ieškinio priedų vertimų);
– 2018 m. birželio 27 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas el. laiškais informuodavo ieškovę apie vykstantį procesą civilinėje byloje (2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas ieškovei siuntė dubliko projektą);
– 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovas el. laišku ieškovei pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018; taip pat atsakovas 2018 m. gruodžio 11 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę nurodydamas, jog apskundimo terminas sueina gruodžio 19 d.;
– laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. sausio 30 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl ieškovės pretenzijų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018.
47. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2021 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo Nr. (duomenys neskelbinti), kuriame konstatuotas O. R. pažeidimas.
Ieškinys atmestinas.
I. T. argumentai ir motyvai
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo, 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sausio 15 d. prejudiciniame sprendime Šiba (C-537/13) nurodytus išaiškinimus, konstatavo, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).
49. Taigi, šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis (byloje ginčo dėl to iš esmės nekilo).
50. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad nors teisės aktais vartotojams suteikiama papildoma apsauga, skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojams taikoma papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (liet. sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
Dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo/teisėtumo
51. Šioje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo už atsakovų, kaip advokatės ir advokato padėjėjo, suteiktas teisines paslaugas; ieškovė įrodinėja, kad atsakovai suteikė nekokybiškas teisines paslaugas, dėl kurių ji patyrė žalą, kurią kvalifikuoja/įvardija kaip sumokėtą atlygį atsakovams (3 000 Eur) (kuris nebuvo kompensuotas po bylos, kurioje ją atstovavo atsakovai, išnagrinėjimo), sumokėtą žyminį mokestį byloje (kurioje ją atstovavo atsakovai), taip pat minėtoje byloje iš jos priešingoms šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas.
52. Teisingas atlygis už atliktą darbą yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų vertybių (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – AĮ). Šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. AĮ 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.
53. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir profesinės etikos taisyklėse. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai lemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).
54. Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėse išaiškinta, kad AĮ 50 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jog, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, reiškia, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį AĮ nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus AĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į pirmiau išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016). Advokato užmokestis už paslaugas turi būti protingas, kitaip tariant, atitikti protingumo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).
55. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė neįrodinėja, kad atsakovams sumokėtos sumos už teisines paslaugas/atstovavimą buvo per didelės (todėl teismas dėl šalių sutartų ir ieškovės faktiškai sumokėtų sumų dydžio plačiau nepasisako; kita vertus, pažymi, kad atsižvelgiant į atsakovų suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir jų sudėtingumą, ieškovės sumokėtas atlygis atsakovams iš esmės buvo protingo dydžio), tačiau teigia, jog jos buvo nekokybiškos, dėl ko ieškovė iš esmės pralaimėjo bylą, kurioje ją atstovavo atsakovai, ir atitinkamai dėl to patyrė turtinę žalą (į kurią patenka ir atsakovams sumokėtos sumos), kurią prašo priteisti solidariai iš atsakovų, t. y. ieškovė siekia, jog atsakovams būtų taikyta civilinė atsakomybė už jų galimai netinkamai suteiktas teisines paslaugas.
56. Taigi, byloje kilo ginčas dėl būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti buvimo, jiems teikiant teisinę pagalbą ieškovei. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
57. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).
58. Pareiškusi ieškinį dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovų neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovė. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovė įrodo atsakovų neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
59. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
60. Teismas, pirmiausia, pažymi, kad advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).
61. AĮ 2 straipsnio 1 dalyje advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Pagal AĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai.
62. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3232-580/2018 medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė didžiosios dalies nurodytų atsakovų galimai neteisėtų veiksmų/neveikimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
63. Pirmiausia, teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją, kad ji atsakovų buvo suklaidinta dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir iš esmės nelikus pasirinkimo, buvo priversta jį sumokėti (kurio galiausiai neatgavo); atitinkamai šią aplinkybę priskiria prie atsakovų neteisėtų veiksmų.
64. Pažymėtina, kad pati ieškovė patvirtino (ir byloje yra tai pagrindžiantys įrodymai), jog ieškovė apie mokėtino žyminio mokesčio dydį sužinojo 2018 m. gegužės 8 d., ir pati, teismams galutinai išaiškinus, jog už ieškovės reiškiamą reikalavimą turi būti sumokėtas žyminis mokestis, nusprendė sumokėti žyminį mokestį, t. y. pati priėmė sprendimą toliau tęsti civilinį procesą ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį (2 110 Eur). Kritiškai vertinama ieškovės pozicija, jog ji neturėjo pasirinkimo mokėti ar nemokėti žyminio mokesčio (tada inicijuota civilinė byla nebūtų pradėta), nes minėtas pasirinkimas akivaizdžiai egzistavo, tačiau pati ieškovė išsirinko vieną iš galimų tuo metu egzistuojančių galimybių – sumokėti žyminį mokestį ir tęsti civilinį procesą.
65. Be to, teismo vertinimu, vien tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės, atstovaujamos atsakovų, inicijuotas ikiteisminis tyrimas nebuvo sėkmingas ir galiausiai buvo nutrauktas (dėl pritaikytos baudžiamosios atsakomybės senaties), atitinkamai dėl to ieškovei teko inicijuoti civilinę bylą ir sumokėti minėtą žyminį mokestį, savaime nesudaro pakankamo pagrindo tokius atsakovų veiksmus – teiktas teisines paslaugas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, vertinti kaip neteisėtus veiksmus, t. y. vien tai, jog atsakovų pasiūlyta ieškovės pažeistų teisių taktika (inicijuojant ikiteisminį tyrimą ir jame reiškiant civilinį ieškinį, už kurį žyminis mokestis nemokamas, ir/ar vėliau remiantis minėtu ikiteisminiu tyrimu prašant atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo) iš esmės nepasiteisino, nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų; priešingai – patvirtina atsakovų siekį padėti ieškovei apginti jos galimai pažeistas teises kuo mažesnėmis sąnaudomis.
66. Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovų galimi neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog, anot ieškovės, ji buvo suklaidinta dėl žalos priteisimo perspektyvų, teiktas civilinis ieškinys nebuvo pagrįstas įrodymais ir aktualia teismų praktika.
67. Visų pirma, pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovai nurodė pačiai ieškovei apsispręsti kokią žalą ji patyrė ir kaip ją būtų galima pagrįsti (ką ieškovė ir padarė – pateikė atsakovui savo paskaičiuotą žalą ir argumentavimą, kokiu būdu minėta žala apskaičiuota), o atsakovai ją teisiškai išdėstė ieškinio formoje, su kuria ieškovė sutiko (ne kartą teikdama savo papildomus patikslinimus/skaičiavimus).
68. Antra, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovai savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose, šalių sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje buvo nurodyta, jog jokia šios Sutarties ar advokatų kontoros pateikiamų ataskaitų, pareiškimų ar paaiškinimų nuostata negali būti ieškovės traktuojama kaip pažadas ar garantija dėl ieškovės bylų baigties; bet kokie advokatų kontoros paaiškinimai laikytini tik nuomonės išreiškimu (Sutarties 7.1 punktas). Tai atitinka ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, jog advokatai negali garantuoti klientui tam tikro konkretaus teisinio rezultato, o privalo sąžiningai teikti teisines paslaugas (teikti konsultacijas, rengti procesinių dokumentų projektus, kuriuos galiausiai turi patvirtinti pats klientas) ir atstovauti klientą atitinkamose institucijose.
69. Be to, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, atsakovai įrodė faktiškai suteikę ieškovei jų nurodytas paslaugas/atliktus darbus (to neginčijo ir pati ieškovė); ieškovė už suteiktas paslaugas periodiškai atsiskaitinėjo (kas netiesiogiai patvirtina, jog ieškovė buvo patenkinta suteiktomis paslaugomis ir jas priėmė), tuo metu jokių pretenzijų nereiškė, su parengtais procesinių dokumentų projektais buvo reguliariai supažindinama bei su jais sutiko (kartais juos koregavo), t. y. reiškė akivaizdų pasitenkinimą atsakovų teiktomis paslaugomis. Taigi, kadangi ieškovė jai teikiamas teisines paslaugas priėmė, t. y. jomis naudojosi, nereiškė atsakovams jokių pretenzijų dėl jų apimties, savalaikiškumo ir kokybės, tokie ieškovės veiksmai reiškia jos pritarimą veiksmams, atsakovų atliktiems vykdant šalių sudarytą sutartį, ir faktinį tokių darbų priėmimą, nes sutartyje nebuvo numatytas darbų, teikiant teisines paslaugas, priėmimas kokia nors specialia tvarka (pvz. surašant perdavimo-priėmimo aktą ir pan.). Atitinkamai vien tai, kad galutinis pasiektas rezultatas ieškovės netenkino, vertinant atsakovų suteiktas paslaugas jau retrospektyviai (po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo), kaip minėta, nesudaro pagrindo atsakovų atliktų veiksmų – suteiktų paslaugų/atliktų darbų, vertinti kaip netinkamų/neteisėtų.
70. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, iš dalies pritariant atsakovų atsikirtimams, kokybiškai ieškovė bylą laimėjo – buvo pripažinta, kad ieškovės autorinės teisės pažeistos, priteista prašytos neturtinės žalos dalis, tačiau kiekybiškai/finansiškai (dėl kompensacijos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) minėtas teismo sprendimas iš esmės ieškovei buvo nenaudingas. Kita vertus, nors ieškovė šioje byloje daug dėmesio skyrė tam, kad minėtas sprendimas jai buvo nenaudingas, tačiau jį skundė, jau kitų atstovų pagalba (faktiškai atsisakiusi atsakovų paslaugų), tik dalyje – prašydama jį pakeisti tik dėl O. R. atsakomybės taikymo (kas apeliacinės instancijos teismo ir buvo padaryta), tačiau nei dėl žalos dydžio, nei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skunde reikalavimų nekėlė, tokiu būdu iš esmės su juo sutikusi (atitinkamai matomas ieškovės pozicijos nenuoseklumas).
71. Pažymėtina, kad nei ikiteisminiame tyrime, nei civilinėje byloje niekur nebuvo akcentuota, jog atsakovai, kaip ieškovės atstovai, veikė prieš jos interesus ar trečiųjų asmenų interesais, todėl teismas nereikšmingais laiko argumentus dėl galimo atsakovų nelojalumo ieškovei, kurio ieškovė neįrodė ir šioje byloje.
72. Kritiškai vertintinas ir ieškovės argumentas, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos pareigos prižiūrėti atsakovą, kaip advokato padėjėją, nevykdymu; be to, ieškovė teigė, jog ji tikėjosi, kad ją atstovaus abu atsakovai; nežinojo, jog atsakovas yra tik advokato padėjėjas.
73. Visų pirma, teismas pažymi, kad šalių sudarytos Sutarties 3.3 punkte buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovei teisines paslaugas teiks advokatė J. Z. ir advokato padėjėjas A. Ž., todėl atmestinas ieškovės motyvas, jog ji nežinojo apie atsakovo statusą. Be to, minėtame punkte nėra nurodyta, jog paslaugas teiks abu atsakovai bendrai. Tai, kad ieškovę iš esmės atstovavo ir daugelį procesinių veiksmų atliko atsakovas (o ne atsakovė), nesudaro pagrindo spręsti dėl paslaugų netinkamumo/atsakovų neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, ieškovė paslaugomis naudojosi, iš vykdomo susirašinėjimo ir bendravimo matė su kuo vyksta susirašinėjimas/bendravimas, matė, kas rengia jos vardu procesinius dokumentus, tačiau tam neprieštaravo ir jokių pretenzijų dėl paslaugas teikusio atsakovo iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo neturėjo.
74. Viena vertus, teismas iš dalies pritaria ieškovės pozicijai, kad civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018 atsakovų nepateikti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki bylos inicijavimo, pagrindžiantys dokumentai (2 529 Eur dydžio; tik nurodant priede nuorodas į grynųjų pinigų priėmimo kvitų numerius; atsakovai šios bylos nagrinėjimo metu iš esmės negalėjo paaiškinti kodėl minėti įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, nors kaip matyti iš minėtos civilinės bylos ieškinio turinio – ši bylinėjimosi išlaidų suma (2 529 Eur), be kita ko, buvo įtraukiama į prašomos priteisti turtinės žalos sumą) bei be svarbios priežasties neatvykimas į 2018 m. rugsėjo 28 d. vykusį teismo posėdį (ką teismas pripažino minėto teismo posėdžio metu) galėtų būti ir šiuo atveju vertinami kaip atsakovų netinkamas teisinių paslaugų teikimas – atitinkamai neteisėti atsakovų veiksmai. Kita vertus, tarp šių atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės šioje byloje prašomos priteisti žalos, teismo vertinimu, nėra priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad atsakovų neatvykimas į nurodytą teismo posėdį (ir neinformavimas apie jį ieškovės) nesukėlė ieškovei jokių neigiamų pasekmių (ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovams tam tikrų lėšų būtent dėl atstovavimo šiame teismo posėdyje; teismas, priimdamas teismo sprendimą nurodytoje civilinėje byloje, taip pat nekonstatavo atsakovų, kaip atstovų, ir ieškovės netinkamų veiksmų (proceso vilkinimo ir pan.), ir būtų dėl to sumažinęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pan.). Be to, teismas šioje byloje neturi pagrindo (ir iš esmės net teisės) vertinti koks būtų Vilniaus apygardos teismas sprendimas, jeigu būtų pateikti nurodyti įrodymai dėl ieškovės iki bylos inicijavimo patirtų bylinėjimosi išlaidų; atitinkamai vertinti, jog jeigu šie įrodymai būtų pateikti, teismas neabejotinai jas būtų priteisęs iš priešingos šalies, negalima, todėl šiuo atveju spręstina, jog tarp nurodytų atsakovų veiksmų ir ieškovės prašomos žalos priteisimo nėra priežastinio ryšio.
75. Teismas šioje dalyje pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė į atsakovus, kaip matyti iš tarp šalių susiklosčiusių santykių ir teiktų teisinių paslaugų apimties, kreipėsi dėl pakankamai plataus masto teisinių paslaugų suteikimo – padėti pasiekti pažeistų autoriaus teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo rezultatą, kurio pasiekimas reikalavo įvairaus ir plataus pobūdžio veiksmų (pretenzijų (Lietuvos ir užsienio subjektams) rašymo, situacijos vertinimo ir aiškinimosi su mokymo įstaigomis (universitetais) (be kita ko, ir dėl ieškovės tolesnių mokymosi/darbo perspektyvų (duomenys neskelbtini)), ikiteisminio tyrimo, o vėliau ir civilinės bylos inicijavimo (su kuriais ieškovė nuo pradžių sutiko ir jiems pritarė)). Kaip minėta, visos šiame sprendime nurodytos teisinės paslaugos, už kurias ieškovė sumokėjo, ieškovei buvo faktiškai suteiktos, ieškovė jomis naudojosi ir gavo iš jų naudos – buvo atšauktas ginčijamas straipsnis (pati ieškovė atsakovams pripažino, jog be jų tai nebūtų pavykę, kadangi į jos pačios rašytas pretenzijas jokių atsakymų negaudavo/rezultato nepasiekdavo), ieškovė įstojo į (duomenys neskelbtini) doktorantūrą (šios aplinkybės netikslinga priskirti vien prie atsakovų teiktų paslaugų, tačiau byloje nekilo ginčo, jog atsakovė tam tikrus veiksmus šiuo klausimu atlikinėjo – organizavo tam tikrus ieškovės ir (duomenys neskelbtini) atstovų susitikimus), ieškinys civilinėje byloje buvo tenkintas iš dalies (kaip minėta, pasiektas kokybinis teigiamas rezultatas); tuo tarpu tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (dėl senaties), o civilinis ieškinys galiausiai buvo tenkintas tik iš dalies, priklausė ne nuo atsakovų, o atitinkamai nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo. Kaip minėta, ieškovės atsakovams sumokėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas buvo protingo dydžio, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovai buvo nelojalūs ieškovei ir/ar tik siektų pasipelnyti iš ieškovės; pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė pripažino, kad atsakovė siūlė/įkalbinėjo ją atsisakyti bylinėjimosi, tačiau pati ieškovė nutarė toliau jį tęsti; taip pat bylos įrodymai patvirtina (šalių elektroninis susirašinėjimas), jog ieškovė buvo įspėta dėl bylinėjimosi išlaidų skirstymo proporcingumo, atsižvelgiant į tenkintų/atmestų reikalavimų dalį.
76. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės subjektyvaus pobūdžio samprotavimai (vertinant atsakovų suteiktas teisines paslaugas retrospektyviai – po priimto teismo sprendimo, kurio rezultatas ieškovės netenkino) neįrodo atsakovų netinkamo atstovavimo ieškovės interesams fakto, t. y. kad ieškovė neįrodė didžiosios dalies siektų įrodyti atsakovų neteisėtų veiksmų/neveikimo bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu tarp ieškovės įrodytų atsakovų neteisėtų veiksmų (tam tikrų įrodymų nepateikimo ir neatvykimo į vieną iš posėdžių) ir jos prašomos žalos nenustatyta priežastinio ryšio.
77. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys atmestinas, neįrodžius būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.245-6.249 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
78. Atsakovai, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams. Nurodė, kad ieškovė žalą kildina iš to, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018, priteisė per mažą, ieškovės vertinimu, kompensaciją ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas; anot atsakovų, ieškovė tą pačią dieną gavo minėtą teismo sprendimą, todėl pateikdama nagrinėjamą ieškinį praleido 3 metų ieškinio senaties terminą žalai atlyginti. Be to, aiškino, kad ieškovė apie savo galimai pažeistas teises (žalą) dėl baudžiamojo proceso (jeigu, ieškovės manymu, jis buvo beprasmis) turėjo sužinoti dar 2018 m. vasario 14 d. (kai Vilniaus apygardos teismas galutinai nurodė, kad baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl senaties), o dėl žalos/išlaidų, patirtų rašant pretenzijas universitetams ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), ji turėjo suprasti dar 2016-2017 m. (gavusi neigiamus atsakymus), todėl, atsakovų vertinimu, ieškovė praleido terminą dėl 2 500 Eur žalos priteisimo.
79. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
80. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš ieškovės ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškovė patirtą žalą kildino iš atsakovų galimai neteisėtų veiksmų, kurie, ieškovės vertinimu, išaiškėjo priėmus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą (kuris, anot ieškovės, buvo jai nepalankus – jai nekompensuotas žyminis mokestis, patirtos atstovavimo išlaidos ir priešingoms šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos; visas šias sumas šioje byloje ieškovė įvardijo kaip jos partirtą žalą), t. y. vertintina, kad ieškovė apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo 2018 m. lapkričio 19 d. Šioje byloje ieškovės ieškinys pateiktas teismui, t. y. įkeltas į Elektroninių paslaugų portalą ir pasirašytas elektroniniu parašu 2021 m. lapkričio 19 d. (nors faktiškai teisme užregistruotas 2021 m. lapkričio 22 d.), todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys pateiktas nepraleidus trejų metų termino.
Dėl atsakovų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
81. Nagrinėjamu atveju atsakovai, be kita ko, triplike suformulavo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies (bylos nagrinėjimo metu papildomai prašė įtraukti ir 4 dalį) atitikties Konstitucijos 23, 30 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
82. Pažymėtina, kad teismas 2022 m. balandžio 19 d. protokoline nutartimi minėto prašymo netenkino, tačiau nurodė jį, esant poreikiui, pakartotinai spręsti priimant byloje galutinį procesinį sprendimą.
83. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).
84. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021).
85. Pažymėtina tai, kad Konstitucinio Teismo išaiškinta, jog pagal Konstituciją teismas neturi locus standi (teisė kreiptis į teismą; pareiškėjo sąsaja su ginčijamu teisės aktu) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2016 m. liepos 7 d. sprendimai).
86. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios institucijos priimto akto, kurio teisėtumą tirti yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties aukštesnės galios teisės aktams, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).
87. Teismas pažymi, kad teismo nuomonė dėl atsakovų prašymo po nurodytos protokolinės (žodinės) 2022 m. balandžio 19 d. nutarties nepasikeitė – atitinkamai teismas ir priimant galutinį procesinį sprendimą byloje nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 93 straipsnio nuostatų konstitucingumo. Visų pirma, šioje byloje teismas iš esmės netaikė CPK 93 straipsnio nuostatų (sprendžiant dėl ieškovės materialiųjų reikalavimų); antra, teismas neturi pagrindo abejoti minėtų CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalies normų (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai ir teismo teisės nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių) atitiktimi Konstitucijos nuostatoms, todėl atsakovų prašymo netenkina (pakartotinai).
88. Kita vertus, teismas išaiškina šalims, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme priimami individualūs konstituciniai skundai, todėl kiekvienas asmuo, manantis, jog tam tikri Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
89. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
90. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
91. Ieškovė patyrė byloje 4 263 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 149 Eur žyminis mokestis ir 4 114 Eur (1 936 Eur + 1 210 Eur + 484 Eur + 484 Eur (pateikta sąskaita 726 Eur sumai, tačiau faktiškai apmokėta tik 484 Eur)) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
92. Atsakovė J. Z. patyrė byloje 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti; atsakovas A. Ž. nenurodė patyręs bylinėjimosi išlaidų (kaip ir trečiasis asmuo).
93. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos iš esmės neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.
94. Kita vertus, teismas sprendžia, kad atsakovės J. Z. patirtos atstovavimo išlaidos (1 500 Eur) mažintinos iki 1 000 Eur, kadangi atsakovės atstovas byloje iš esmės pateikė tik 2 procesinio pobūdžio (nesudėtingus, mažos apimties) prašymus (prašymas dėl prieigos prie bylos suteikimo ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) bei atstovavo 8 val. (suapvalinus) teismo posėdžiuose; pažymėtina, kad atsakovė procesinius dokumentus – atsiliepimą ir tripliką, rengė ir teikė pati (su atsakovu A. Ž.).
95. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos; atsakovei iš ieškovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų. Atsakovas ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jiems taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
96. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 151 Eur dydžio žyminį mokestį (už 6 710 Eur reikalavimą), tačiau bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta, patikslino/sumažino reikalavimą (atsižvelgiant į padarytą skaičiavimo klaidą) iki 6 610 Eur, todėl mokėtinas žyminio mokesčio dydis už tokį reikalavimą sudaro 149 Eur; atitinkamai ieškovei grąžintina 2 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
97. Byloje iš viso patirta 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis); atlikus įskaitymą, valstybei iš ieškovės priteistina 15,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (17,92 Eur mokėtinos išlaidos - 2 Eur grąžintino žyminio mokesčio dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės K. M. ieškinį atsakovams A. Ž. ir J. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per Lietuvos filialą, atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,92 Eur (penkiolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.