Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. I. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. I., Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Z. B. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo; trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m balandžio 8 d. sprendime jo vykdymo tvarkos požiūriu yra nuoroda į Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą, šių sprendimų reikalavimų turinys yra gerokai supainiotas. Greta to, vykdant teismų reikalavimus, iškyla ne tik turto naikinimo, bet ir statybvietės sutvarkymo reikalas. Statybvietės sutvarkymo esmė yra ta, kad pašalinus statybos padarinius, būtina atkurti iki statybų buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju būtina atkurti gėlo vandens gręžinį ir atstatyti siurblinės pastatą, kurie buvo likviduoti pagal panaikinto detaliojo plano korektūros sprendinius. Griauti regyklą, kuri šiuo metu atlieka siurblinės vaidmenį (ten įrengta vandens paskirstymo sistema), ir vėl pastatyti siurblinę, taip pat likviduoti 65 m gylio vandens gręžinį, kad jį vėl įrengti, neatrodo protinga, nes tam reikalingos reikšmingos pinigų sumos. Pagal LAT teisėjų kolegijos 2020-12-16 nutartį tik 10% griovimo kaštų tektų statytojui, o 90% reikėtų dengti iš valstybės biudžetui, kai jis šiuo metu sparčiai alinamas pandemijos padarinių, todėl biudžeto lėšų beprasmis švaistymas prasilenktų su valstybišku mąstymu ir procesiniu ekonomiškumo principu.

J. I., neturiu jokių santaupų ir likvidaus turto, todėl negali net pasamdyti sąmatininko griovimo kaštams statybvietėje paskaičiuoti. Įregistravus faktiškai esančio nekilnojamojo turto nuosavybės teises, galbūt galima būtų gauti kreditą ir pradėti vykdyti teismų reikalavimus.

Skolininkė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašo prašymo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų 2019-04-08 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkinti. Nurodo, jog taikant CPK 284 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą negali būti keičiama teismo sprendimo esmė. Tiek Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013, tiek Teismo sprendimo esmė – savavališkos statybos padarinių šalinimas proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį. Šioje byloje priimti teismų galutiniai procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Pareiškėjas akivaizdžiai siekia išvengti savavališkos statybos padarinių šalinimo ir tokiu būdu pakeisti tiek Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013, tiek Teismo sprendimo esmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ žemės sklype, esančiame adresu Žemaitės g. 6, Trakai, Trakų r. sav., pastatė gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio m(gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), lieptą ir laiptus, ,atraminę sienutę bei pradėjo statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėties ir malkinės) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu įrengtą rūsį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas kaltų asmenų atsakomybės laipsnis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei šias dalis išdėstė taip: Kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1427 redakcija) pripažinti Trakų rajono savivaldybę ir Trakų rajono savivaldybės administraciją, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinį nacionalinį parką, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos

ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Paminėtina, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto, teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

Skolininkas įpareigotas proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą civilėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir per teismo nustatytą terminą ir nustatytu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tai yra nugriauti (kadastrinis Nr. 7977/0001:67), Žemaitės g. 6, Trakuose, pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę.

Taigi, nagrinėdami bylą dėl ginčo esmės teismai išsprendė statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą, t. y. nustatė, kad egzistuoja vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Teismas sprendė, kaip neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti bei nurodė teismo parinktą būdą (kaltų asmenų lėšomis nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę). Teismo nurodytas sprendimo įvykdymo būdas sudaro teismo sprendimo esmę. Be to, kaip teisingai pažymėjo išieškotojas Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 jau yra išaiškinęs pareiškėjui, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime nustatyto įpareigojimo sutvarkyti statybvietę nesiejo su buvusių gręžinio ir siurblinės atstatymu.

Teismas laiko, jog pareiškėjo prašymu pakeista sprendimo vykdymo tvarka, suteikiant pareiškėjui teisę perstatyti statinį, neatitiktų teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali pakeisti teismo sprendimo esmės.

Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėjas ir teigia, kad dėl esamos turtinės padėties yra nepajėgus vykdyti teismo sprendimo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymui teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 284 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo J. I. prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-08 sprendimo, civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.