Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 13 d. paduotu suinteresuoto asmens J. I. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. I. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal suinteresuotų asmenų I. J. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Marijos Gaivenės prašymą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. I., Trakų rajono savivaldybė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Trakų rajono savivaldybės administracija. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentai:

1. Teismo nutartis pagal joje nurodytas vykdymo sąlygas yra neįvykdoma, o sąlygų nepaisymo atveju, nutartis būtų vykdoma tyčia nuostolingai. Tai prasilenkia su protingumo kriterijais;

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 nurodyta, kad po proceso atnaujinimo, pakartotinio bylos nagrinėjimo metu, būtina nustatyti kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje duotą nurodymą turėjo tikslinti ieškinį, tačiau to nepadarė;

3. Inspekcijai nevykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymo dėl kaltų asmenų nustatymo, Vilniaus regiono apylinkės teismas jų taip pat nenustatinėjo ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnyje įtvirtintą kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, principą;

4. Teismo nutartimi nurodoma lėšas išieškoti iš asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybos leidimą, tarp neva išdavusiųjų statybos leidimą klaidingai nurodant ir privatų asmenį – J. I.;

5. Nutarties rezoliucinėje dalyje greta kito naikintino turto nurodytas ir gėlo vandens gręžinys. Statybvietėje iki statybų buvo gėlo vandens gręžinys, todėl nėra aišku, kodėl jį reikalaujama sunaikinti;

6. Pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigojimai nustatyti dviem asmenims – J. I. ir viešajai įstaigai „Šėlos parkas“, nėra aišku, kodėl bauda skiriama tik vienam iš jų;

7. Teismai ignoravo CPK 14 straipsnio 1 dalies normą, reikalaujančią, kad teismas tiesiogiai ištirtų visus byloje esančius įrodymus. Taip pat skundžiamoje nutartyje buvo vadovaujamasi tik netekusiais teisinės galios teismo sprendimais;

8. Vertinant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį platesniame nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste, ja pažeista: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1, 3 dalys, 112 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnio 3 dalis, 6.126 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 14, 294 straipsniai, 629 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3 dalis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.