Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-81-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-17
Bylos Nr.: e2A-81-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03010-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: I. B.
Atsakovas: H. V.
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-81-794/2023 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03010-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.; 3.3.1.18.4 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-386-647/2022 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei H. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo – Valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas I), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turto administravimo grupė“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos be žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendrasavininko H. V. sutikimo vykdyti Pertvarkymo projektą ir jį patvirtinti; 3) atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą, o ieškovei iš atsakovės priteisti 11 500,00 Eur dydžio kompensaciją; 4) atidalinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas I), iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą ūkinį pastatą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 500,00 Eur dydžio kompensaciją; 5) atidalinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas II), iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą ūkinį pastatą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 2 000,00 Eur dydžio kompensaciją; 6) atidalinti lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą lauko tualetą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 500,00 Eur dydžio kompensaciją; 7) atidalinti žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas II), iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 10 250,00 Eur dydžio kompensaciją; 8) atidalinti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą tvartą, o atsakovei iš ieškovės priteisti 13,00 Eur dydžio kompensaciją; 9) priteisti iš atsakovės pusę formavimo pertvarkymo projekto parengimo kainos, t. y. viso 875,00 Eur; 10) priteisti iš atsakovės naujo elektros įvado į ieškovei atidalintiną žemės sklypą įvedimo kainą, viso 1 737,09 Eur; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad prašo atidalinti du žemės sklypus ir juose esančius pastatus, nes tarp šalių (seserų) santykiai yra konfliktiški. Namo būklė yra prasta, šildomas kietu kuru, vanduo imamas iš šulinio, tualetas randasi lauke. Ginčo dėl atidalinimo nėra, ginčas kyla dėl turto verčių. Šalys visus pastatus yra paveldėjusios, ieškovė teigia, kad prisidėjo prie pastatų gerinimo. Pirmąjį žemės sklypą nori padalinti į 4 atskirus žemės sklypus, kad būtų galimybė kiekvienai privažiuoti prie savo sklypo. Kitame žemės sklype yra registruotas tvartas, kuris neišlikęs, sugriuvęs. Šį sklypą ieškovė nori atsidalinti sau išmokant atsakovei kompensaciją, nes atidalinus per pusę, sklypai būtų per maži atidalinimui, to negalima daryti įstatymiškai. Ieškovė dar 2021 m. siekė atidalinti turtą ne teisminiu būdu, tačiau atsakovė su siūlomu atidalinimu nesutiko, savo atidalinimo būdo nepateikė ir neišsakė. Tam, kad būtų lygybė, reikėtų kalbėti ir apie ieškovės dalyje būtinybę atvesti elektros įvadą, nes toje sklypo dalyje elektros įvado nėra, todėl ieškovei turi būti kompensuojama. Kompensuojamas turėtų būti ir atidalinimo projekto parengimas. Žemės sklypo I ½ dalis ir gyvenamasis namas turėtų atitekti atsakovei, o Žemės sklypo ½ dalis, Žemės sklypas II ir kiti pastatai – ieškovei, išmokant atsakovei kompensaciją. Ieškovė negali naudotis sau priklausančiais žemės sklypais ir pastatais, atsakovė valdo viena visą turtą, visi ieškovės pasiūlymai buvo atmesti.

3. Ieškovė I. B. atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nurodytų ieškinio 7-8 punktuose dėl žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo ir kompensacijų išmokėjimo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė H. V. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad Žemės sklypas I pertvarkomas į 4 atskirus žemės sklypus: 0,0110 m2 ploto sklypą Nr. 1, pažymėtą Projekte esančioje situacijos schemoje posūkio taškais 1-2-3-4-17-16-14-1; 0,1045 m2 ploto sklypą Nr. 2, pažymėtą Projekte esančioje situacijos schemoje posūkio taškais 11-12-13-14-15-16-17-19-20-11; 0,0110 m2 ploto sklypą Nr. 3, pažymėtą Projekte esančioje situacijos schemoje posūkio taškais 4-5-6-7-8-17-4; 0,0114 m2 ploto sklypą Nr. 4, pažymėtą Projekte esančioje situacijos schemoje posūkio taškais 8-9-10-11-20-19-17-8. Tačiau nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Žemės sklypas I turi būti pertvarkomas būtent tokiu būdu, nenurodo kiekvieno sklypo verčių. Pažymėjo, kad atsakovė iki šiol viena prižiūri ir išlaiko Žemės sklypą I, Gyvenamąjį namą, Ūkinį pastatą I, Ūkinį pastatą II ir Lauko tualetą. Atsakovė Ūkinį pastatą I naudojo ir iki šiol naudoja kietajam kurui (malkoms), kuris skirtas Gyvenamojo namo šildymui, sandėliuoti, taip pat kitoms buitinėms reikmėms. Po Žemės sklypo I pertvarkymo atsakovė patirtų papildomų išlaidų ne tik dėl naujo ūkinio pastato, bet ir dėl tualeto įrengimo. Ieškovė nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jai yra išduotos sąlygos atskiro elektros kabelio įvado įrengimui į Žemės sklypą I, kad dėl to teisės aktų nustatyta tvarka yra parengtas bei suderintas projektas, kad su rangovu yra sudaryta rangos sutartis, kurioje numatyti rangos darbų terminai ir apimtys, bei parengta bei patvirtinta tokių rangos darbų sąmata. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas dėl būsimų elektros įvado įrengimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

5. Taip pat nurodė, jog atsakovė dėl atidalijimo būdo sutinka, esminis klausimas yra dėl turto verčių, su kuriomis atsakovė nesutinka. Atsakovė negali naudotis jai priklausančiu turtu, nėra duomenų, kad ji neprisidėjo prie turto išlaikymo, pateikė savo turto vertinimą. Nurodė, kad gavusi turto verčių ataskaitą ir pamačiusi, kad Žemės sklypas II įvertintas didele pinigų suma, ieškovė savo sklypo dalį Nr. II padovanojo dukrai, taip elgdamasi nesąžiningai. Jau teismo posėdyje, atsisakydama dalies ieškinio, ieškovė žinojo, kad padovanos savo sklypo dalį, nes pas notarą eilės, taip lengvai nepateksi. Dabar nebeliko dėl ko ginčytis, nėra galimybės pateikti priešieškinio toje dalyje. Pateiktame projekte nėra nurodyta, kuriai šaliai kurie sklypai atitenka, kokios jų vertės ir plotai. Privažiavimas prie kelio yra padarytas toje dalyje, kuri atitenka ieškovei, o atsakovės sklype Nr. 1 privažiavimo nėra, ten yra šlaitas, tektų įsirengti nuovažą. Taip pat keičiama sklypo paskirtis iš gyvenamojo į infrastruktūros, todėl sklypo vertė ženkliai mažėja. Ieškovė nereiškia reikalavimų, kokie žemės sklypai ir kokia dalimi kam atitenka. Šiai dienai kalbėti apie elektros įvado kaštus neracionalu, nes nėra pateikta nei sąmatos, nei projekto, iš kurio matytųsi kokiomis sąlygomis ir kokia kaina elektros įvadas bus įvestas. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba tvirtina projektą, o ne jį vykdo, kaip ieškinyje nurodo ieškovė.

6. Trečiojo asmens Valstybės įmonės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės projektą tvirtinti galima gavus bendraturtės sutikimą arba pagal teismo sprendimą. Žemės sklypo pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė pateikė reikalavimą, kad nuo Pakrantės gatvės būtų 12 metrų gatvių raudonosios linijos. Pirmiausia turi būti atidalinti statiniai, kad būtų galimybė šalims patekti į savo sklypus ir pastatus. Projektą vykdo tas, kas jį inicijuoja, o Nacionalinė žemės tarnyba jį tvirtina. Patvirtinus projektą, yra rengiamos sklypų kadastro bylos, formuojami žemės sklypai, juos įregistravus einama pas notarą pasidalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei H. V. iš ieškovės I. B. 2 873,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Žemės sklypą I su statiniais. Ieškovė ieškiniu pageidauja atsakovei palikti gyvenamąjį namą, kuriame atsakovė faktiškai gyvena, o sau pasilikti ūkinius pastatus išmokant viena kitai kompensacijas, t. y. atidalinti pagal UAB „Turto administravimo grupė“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš projekto sprendinių matyti, kad Žemės sklypas I yra padalijamas į 4 atskirus žemės sklypus, plane pažymėtais kaip Projektinis sklypas Nr. 1, Projektinis sklypas Nr. 2, Projektinis sklypas Nr. 3 ir Projektinis sklypas Nr. 4. Sklypai Nr. 1 ir Nr. 3 apribojami servitutais bei keičiama sklypų paskirti iš Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. Iš UAB „Turto administravimo grupė“ parengto projekto nėra aiškūs kiekvieno iš sklypų plotai, kuriai šaliai kuris žemės sklypas priklausytų, taip pat nenurodyta, kokiu būdu patenkama į žemės sklypus nuo pagrindinės Pakrantės gatvės. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad Sklypas Nr. 1 ir Nr. 2 atitektų atsakovei, o Sklypas Nr. 3 ir Nr. 4 ieškovei. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad atsakovė privažiavimo prie savo žemės sklypo neturėtų, nes Pakrantės gatvę ir Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 skiria status šlaitas, todėl atsakovei norint pasiekti savo gyvenamąjį namą, reikėtų nukasti šlaitą ir įrengti įvažiavimą nuo pagrindinės gatvės. Tuo tarpu ieškovė privažiavimą prie savo sklypo turėtų, kadangi ten jau yra privažiavimo kelias. Be to, nėra aišku, ar išvis būtų galimybė įrengti privažiavimą prie sklypų, kadangi projektiniuose sprendiniuose ir Vilniaus rajono savivaldybės derinimo rašte numatyti servitutai Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 3 tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas.

9. Teismas taip pat nurodė, jog tarp šalių ginčo dėl būtinybės atsidalyti Žemės sklypą I su jame esančiais statiniais nėra. Pagrindinis ginčas kilo dėl turto vertės, todėl atsakovė, nesutikdama su Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatytomis statinių vertėmis, užsakė atlikti verčių nustatymo ataskaitą, kurią parengė UAB „Marleksa“. Ataskaitoje nurodyta, kad žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 115 000,00 Eur, pastato 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 23 000,00 Eur, ūkio pastato 2l1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000,00 Eur, ūkio pastato 10l1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 000,00 Eur, lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000,00 Eur, iš viso 144 000,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė po UAB „Marleksa“ atlikto vertinimo dalies ieškinio atsisakė, o būtent dėl žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo ir kompensacijų išmokėjimo. Šį žemės sklypą ieškovė norėjo atidalyti sau, atsakovei išmokant kompensaciją pinigais. Pagal UAB „Marleksa“ atliktą turto vertinimą šio Žemės sklypo II ir tvarto vertė siekia 40 400,00 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad savo Žemės sklypo II dalį ieškovė padovanojo savo dukrai, taip užkirsdama atsakovei kelią ne tik pateikti priešieškinį, bet ir kitu būdu atsidalyti šį turtą. Teismas vertino, tokie ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais, turint omenyje ir tai, kad ne kartą buvo tikslinti ieškinio reikalavimai, kol galiausiai atsisakyta dalis ieškinio.

10. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovės pateiktas UAB „Turto administravimo grupė“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra neracionalus, prieštaraujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, toks atidalijimo būdas yra tiek procedūriškai, tiek techniškai nepriimtinas, sunkiai įgyvendinamas, todėl negali būti tvirtinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį atsakovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė I. B. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-386-647/2022 ir ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Apeliantės teigimu, kadangi ieškovei tenkanti turto dalies vidutinė rinkos vertė yra 17 000,00 Eur didesnė, lygios dalys gaunasi tuo atveju, jeigu pusę šios sumos t.y. 17 000,00 / 2 = 8 500,00 Eur atsakovė kompensuotų ieškovei. Atlikus kompensaciją, ieškovei ir atsakovei tenkanti vertė būtų lygi, t.y. ieškovei tektų 63 500,00 Eur turto verte + 8 500,00 Eur = 72 000,00 Eur, o atsakovei tektų 80 500,00 Eur turto verte – 8 500,00 Eur kompensacija ieškovei pinigais = 72 000,00 Eur. Pažymėjo, kad viso proceso metu atsakovė nenurodė, kad toks atidalinimo principas (kompensacijos mokėjimas pinigais) jai nėra priimtinas.

11.2. Apeliantės nuomone, atsakovės nesutikimo su Žemės sklypo I atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės argumentai yra nepagrįsti. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė nenurodė jokių reikšmingų argumentų kodėl Žemės sklypas I yra dalinamas į 4 dalis, akivaizdu, kad Žemės sklypo I padalinimą į keturis sklypus lėmė Vilniaus rajono savivaldybės pateiktų Savivaldybės reikalavimų turinys. Neįgyvendinus reikalavimų, Žemės sklypas I negali būti atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo pažeidžiant ieškovės teises į nuosavybę.

11.3. Atsakovė dėl Žemės sklypo padalinimo į 4 dalis projekto rengimo metu raštu buvo informuota 2 kartus, o vėliau kartu su Pretenzija jai buvo pateikti Projekto sprendiniai, kuriuose nurodyta, kad Žemės sklypas I dalinamas į 4 dalis dėl Projekto rengėjo numatytų reikalavimų. Taigi, atsakovei toks Žemės sklypo I atidalinimo būdas buvo iš anksto žinomas, tačiau atsakovė tik ginčui persikėlus į teismą nurodė, kad jai nėra suprantamas poreikis Žemės sklypą I dalinti į keturis žemės sklypus. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas ir tuo pačiu nepagrįstas.

11.4. Apeliantės teigimu, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl būsimo pertvarkymo jai tenkančios sklypo dalies vertė mažėja ir kodėl mažėja. Net jeigu laikyti, kad Žemės sklypas I atidalinamas padarant žalos, ši žala nėra neproporcinga, kadangi didžioji dalis Žemės sklypo toliau gali būti naudojama pagal paskirtį, t. y. gyvenamajam namui, kuris stovi ant atidalinamo žemės sklypo dalies, aptarnauti, taip pat įvažiavimui prie Gyvenamojo namo.

11.5. Atsakovė nepateikė į bylą alternatyvių žemės sklypų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantų, todėl jų argumentai dėl racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovės turėjo visas galimybes išreikšti pasiūlymus ar galimus racionalesnius, patogesnius sprendinius, pateikdamos alternatyvius žemės sklypų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos variantus. Nesant tokių pasiūlymų, svarstytinas tik techninis ieškovės siūlomų sprendinių priimtinumas, t. y. ar ieškovės pateiktas atidalinimo projektas techniškai yra įmanomas.

11.6. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė pastatų išlaikymo ir išsaugojimo kaštus. Kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų, turtas nėra tinkamai prižiūrimas, yra avarinės būklės.

11.7. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad egzistuoja Žemės sklypo I reljefo ypatumai, lemiantys poreikį reljefą keisti. Pažymėjo, kad visame žemės sklypo plote faktiškai stovi statiniai, todėl ieškovei nesuprantami argumentai dėl reljefo Žemės sklype I keitimo būtinybės ar poreikio būtent po Žemės sklypo I atidalinimo projekto įgyvendinimo.

11.8. Ieškovė taip pat nesutinka su argumentu, kad formuojant keturis sklypus atsiras poreikis formuoti privažiavimą prie Gyvenamojo namo. Pažymėjo, kad šiuo metu prie Gyvenamojo namo privažiavimas nėra suformuotas – kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktos foto nuotraukos, istoriškai atsakovė į Žemės sklypą įvažiuoja nesuformuotu privažiavimu link ūkinio pastato. Privažiavimo keliai, sankasos į Žemės sklypą nėra suformuotos nei vienoje Žemės sklypo I dalyje.

11.9. Apeliantės vertinimu, teismo išvada, kad Pertvarkymo projektas yra neracionalus, prieštaraujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, toks atidalijimo būdas yra tiek procedūriškai, tiek techniškai nepriimtinas, sunkiai įgyvendinamas, visiškai nemotyvuotas. Apeliantei nesuprantama, kodėl Pertvarkymo projektas yra sunkiai įgyvendinamas, techniškai nepriimtinas ar neracionalus. Nurodo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija Pertvarkymo projektą suderino jame neradus jokių įstatymų reikalavimų neatitikimų, trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad Pertvarkymo projektas atitinka įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

11.10. Nors teismo sprendimu ieškovės elgesys pripažintas nesąžiningu dėl to, kad proceso eigoje ji atsisakė dalies ieškiniu reiškiamų reikalavimų, tačiau apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovės įgyvendinta procesinė teisę atsisakyti reikalavimo atidalinti Žemės sklypą II ir Tvartą iš bendrosios dalinės nuosavybės niekaip neįtakoja Žemės sklypo I ir ant jo esančių statinių atidalinimui, turto vertėms, kadangi šie du žemės sklypai ir statiniai neturi jokio tarpusavio ryšio. Juo labiau, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu Žemės sklypo II dalis, priklausiusi ieškovei, buvo perleista trečiajam asmeniui, kuris nėra šios civilinės bylos šalimi. Todėl net techniškai nebuvo įmanoma tęsti civilinės bylos nagrinėjimo neišsprendus klausimo dėl naujojo Žemės sklypo II bendrasavininko įtraukimo į bylą proceso šalimi.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė H. V. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovė nurodo, jog ieškovė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalankiu teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, iš esmės patvirtinančių teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą.

12.2. Atsakovės teigimu, šioje byloje ieškovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Žemės sklypas I turi būti pertvarkomas būtent tokiu būdu, t. y. net į 4 atskirus žemės sklypus. Taip pat nenurodė ir nepateikė jokių argumentų, kad toks Žemės sklypo I pertvarkymas į 4 (keturis) sklypus yra būtinas ir vienintelis objektyviai įmanomas. Taip pat ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pertvarkomo iš Žemės sklypo I naujai pagal Projektą suformuojamų sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. verčių.

12.3. Ieškovė nenurodė, kaip ir kokiu būdu atidalijama nuosavybė iš Žemės sklypo I. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl turimos nuosavybės iš Žemės sklypo I atidalijimo pagal UAB „Turto administravimo grupė“ parengtą šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą nėra aiškiai nurodomos šalims atitenkančios Žemės sklypo I dalys, kurios bus formuojamos, kaip nauji žemės sklypai. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas dėl turimos nuosavybės atidalijimo iš Žemės sklypo I pagal Projektą yra neaiškus ir netikslus.

12.4. Ieškovė nenurodė aiškių ir tikslių ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, t. y. nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, sudarančių pagrindą jos pareikšto reikalavimo dėl Žemės sklypo I padalijimo patenkinimui, t. y. kad jos siekiamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas ir tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimui bei žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taip pat jos siūlomas atidalijimo būdas nepažeis atsakovės teisėtų interesų dėl jai atitenkančios bendro turto dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar atidalijamos dalys yra lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

12.5. Atsakovės teigimu, teismas visiškai pagrįstai ir teisingai iš esmės konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jos siekiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas visiškai atitinka racionalumo, protingumo, efektyvumo, stabilumo kriterijus ir kad pagal šalims tenkančios (atidalijamos) jų bendro Žemės sklypo I dalys yra lygiavertės.

12.6. Taip pat nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pagal ieškovės siekiamą atidalijimo būdą ir dėl Žemės sklypo I reljefo ypatumų atsakovė susidurs neišvengiamomis papildomomis išlaidomis, kurios bus būtinos pagal Projektą atlikus Žemės sklypo I padalijimą ir iš šio žemės sklypo formuojant keturis naujus žemės sklypus, t. y. naujai suformuojamo žemės sklypo reljefo formavimui (pakeitimui); privažiavimo prie Gyvenamojo namo įrengimui, t. y. patekimui į atsakovei tenkančius naujai formuojamus žemės sklypus; statinių – naujos tvoros – įrengimui. Ieškovė, siekdama atlikti Žemės sklypo I pertvarkymą pagal UAB „Turto administravimo grupė“ parengtą Projektą nepagrįstai ignoravo atsakovės teisėtus interesus ir neužtikrino šalių interesų pusiausvyros.

12.7. Ieškovė, nesutikdama su teismo pateiktu byloje esančių duomenų (įrodymų) vertinimu, nenurodo jokių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant su tuo susijusius įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Tokiu būdu ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovei pareikštais reikalavimais dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei tai padarė teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas I), ir jame esantys pastatai - gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A1m, ūkinis pastatas, unikalus 4194-0296-3029, plane pažymėtas indeksu 2I1/p (Ūkinis pastatas I), ūkinis pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 10I1/p (Ūkinis pastatas II), lauko tualetas, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu v, esantys (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso I. B. ir H. V.. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas II), ir tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 6I1/m, adresu (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso I. B. ir H. V.. I. B. 2018 m. gegužės 25 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. birželio 27 d. įsakymu nusprendė rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sklypo atidalijimas. H. V. apie planuojamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą buvo informuota 2018 m. liepos 16 d. pranešimu. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 19 d. raštu pateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. FP-559-18 pateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. UAB „Turto administravimo grupė“ 2021 m. vasario 5 d. parengė žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-50800, kuriuo suformuojami 4 atskiri žemės sklypai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. kovo 15 d. rašte Nr. ZSFP-50800 ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius rašte minėtą projektą suderino. I. B. kreipėsi į H. V. su pretenzijomis dėl žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo. UAB „Marleksa“ 2022 m. gegužės 30 d. pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta 40 400,00 Eur sklypo vertė, žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 144 000,00 Eur.

17. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Žemės sklypą I su statiniais. Ieškovė ieškiniu pageidauja atsakovei palikti gyvenamąjį namą, kuriame atsakovė faktiškai gyvena, o sau pasilikti ūkinius pastatus išmokant viena kitai kompensacijas, t. y. atidalinti pagal UAB „Turto administravimo grupė“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto (ne)priimtinumo

18. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

19. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

20. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas).

21. Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje byloje teismas nurodė, kad; „Jeigu atsakovės įžvelgia galimus schemos-pasiūlymo sprendinių teisinius trūkumus, jos turėtų nurodyti, kokių konkrečiai teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų neatitinka žemės ūkio paskirties sklypų formavimas ir pertvarkymas nekeičiant jų paskirties. Atsakovėms nenurodant konkrečių teisinių priežasčių, kodėl schema-pasiūlymas negali būti techniškai įgyvendinta, nėra pagrindo jos netvirtinti <...> Atsakovės turėjo visas galimybes išreikšti pasiūlymus ar galimus racionalesnius, patogesnius sprendinius, pateikdamos alternatyvius žemės sklypų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos variantus. Nesant tokių pasiūlymų, svarstytinas tik techninis ieškovės siūlomų sprendinių priimtinumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022).

24. Pažymėtina, kad kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022).

25. Taigi, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, tačiau negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo.

26. Šiuo atveju byloje duomenų, jog atsakovė būtų teikusi kitus alternatyvius projektus, nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas turto atidalinimo projektas turi būti vertinamas tik iš techninės pusės, t. y. ar ieškovės pateiktas atidalinimo projektas techniškai yra įmanomas.

27. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas UAB „Turto administravimo grupė“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Pertvarkymo projektas) yra neracionalus, prieštaraujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, toks atidalijimo būdas yra tiek procedūriškai, tiek techniškai nepriimtinas, sunkiai įgyvendinamas, todėl negali būti tvirtinamas. Pirmosios instancijos teismas byloje nurodė, jog iš UAB „Turto administravimo grupė“ parengto projekto nėra aiškūs kiekvieno iš sklypų plotai, kuriai šaliai kuris žemės sklypas priklausytų, taip pat nenurodyta, kokiu būdu patenkama į žemės sklypus nuo pagrindinės pakrantės gatvės. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovei norint pasiekti savo gyvenamąjį namą, reikėtų nukasti šlaitą ir įrengti įvažiavimą nuo pagrindinės gatvės. Tuo tarpu ieškovė privažiavimą prie savo sklypo turėtų, kadangi ten jau yra privažiavimo kelias. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nėra aišku, ar išvis būtų galimybė įrengti privažiavimą prie sklypų.

28. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės valdos projekto patikrinimo akte nurodyta, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininkės H. V. raštiškas pritarimas, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas projektas. Taigi, kaip matyti, projektas negali būti patvirtintas ir Žemės sklypas I atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kol nėra gautas atsakovės raštiškas sutikimas arba kol teismo sprendimu nenuspręs, kad pagal ieškovės užsakymą parengti projektą jis bus suderintas be atsakovės sutikimo, bet teismo sprendimu.

29. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) Pertvarkymo projektą suderino jame neradus jokių įstatymų reikalavimų neatitikimų, trečiojo asmens atstovė taip pat patvirtino, kad Pertvarkymo projektas atitinka įstatymo reikalavimus.

30. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

31. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

32. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).

33. Taigi, byloje nesant kitų atidalijimo variantų (Pertvarkymo projektų), atsakovei jų neteikiant, byloje turėjo būti vertinama ar techniškai įmanoma atidalinti turtą taip, kaip prašo ieškovė pagal jos pateiktą Pertvarkymo projektą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku būtent kodėl toks Žemės sklypo I atidalijimas yra techniškai nepriimtinas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės pateiktas projektas yra techniškai įmanomas, visgi Žemės sklypas I yra dalinamas iš esmės lygiomis dalimis vadovaujantis Savivaldybės reikalavimuose nustatytomis taisyklėmis, t. y. dalijant į 4 žemės sklypus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atidalijus turtą taip kaip prašo ieškovė, atsakovei norint pasiekti savo gyvenamąjį namą, reikėtų nukasti šlaitą ir įrengti įvažiavimą nuo pagrindinės gatvės, todėl toks atidalijimas yra neracionalus, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, vienareikšmiškai teigti, jog toks atidalijimo variantas (pagal projektą) yra techniškai ar procedūriškai nepriimtinas, negalima. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nėra aišku, ar išvis būtų galimybė įrengti privažiavimą prie sklypų, matyti, jog šių aplinkybių plačiau neanalizavo, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pertvarkymo projekto procedūrinį ir techninį priimtinumą, neišnagrinėjo visų su pateiktu Pertvarkymo projekto priimtinumo aplinkybių. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys nepagrindžia kokius pažeidimus ieškovė padarė ir ką reiktų daryti iš naujo rengiant pertvarkymo projektą, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė, kad toks projektas sunkiai įgyvendinamas, o ką šiuo atveju tiksliai reikia keisti lieka neaišku. Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „Turto administravimo grupė“ Pertvarkymo projektas (ne atidalinimo būdas atsakovei mokant kompensaciją pinigais) yra neracionalus, prieštaraujantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, yra tiek procedūriškai, tiek techniškai nepriimtinas, sunkiai įgyvendinamas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamai išanalizuotas ir motyvuotas.

34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai neišanalizavo, ar ieškovės pateiktas Pertvarkymo projektas yra techniškai nepriimtinas, t. y. ar ieškovės pateiktas atidalinimo projektas techniškai yra (ne)įmanomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti Pertvarkymo projekto techninį (ne)priimtinumą, galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, įpareigoti kviesti specialistus, kurie turi kompetenciją pateikti išvadą, kad pertvarkymo projektas techniškai sunkiai įgyvendinamas (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 227 straipsnio 4 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir analizuodamas, ar ieškovė įrodė Pertvarkymo projekto procedūrinį ir techninį priimtinumą, atsakovei neteikiant kitų alternatyvių projektų, byloje ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nevisapusiškai ištyrė, nustatant jų sąsajumą, įrodomąją vertę ir pan. Remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog teismas nevertino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti.

36. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 32 – 34 punktuose nurodytus proceso teisės pažeidimus (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nesiaiškino aplinkybių ar Pertvarkymo projektas yra techniškai įmanomas, taip pat aiškiai nenurodė, kaip procedūriškai ir techniškai teikiamas atidalijimo variantas nėra priimtinas bei kokius pažeidimus ieškovė padarė ir/ar ką reiktų daryti iš naujo rengiant pertvarkymo projektą) skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį atmetė, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasAlvydas BarkauskasRūta Petkuvienė