Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-2110-1141/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
e2-2110-1141/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03010-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
H. V.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Algis Lukoševičius, Martynas Duksa
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2110-1141/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03010-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,sekretoriaujant Inai Jokst, Liucynai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovės I. B. atstovui advokatui Martynui Duksai,atsakovės H. V. atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Mačionienei,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei H. V. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, būsimų išlaidų priteisimo bei atsakovės priešinį ieškinį ieškovei dėl būsimų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Ir. B. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei H. V. (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) atidalinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2950), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turto administravimo grupė“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas); 2) leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) be Sklypo Nr. 2950 bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo vykdyti Projektą ir jį patvirtinti; 3) atidalinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Namą, o ieškovei iš atsakovės priteisiant 9 400 Eur dydžio kompensaciją; 4) atidalinti ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Ūkio pastatas Nr. 3029) iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Ūkio pastatą Nr. 3029, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 403 Eur dydžio kompensaciją; 5) atidalinti ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Ūkio pastatas Nr. 7555) iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Ūkio pastatą Nr. 7555, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 1 090 Eur dydžio kompensaciją; 6) atidalinti lauko tualetą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Tualetas) iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Tualetą, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 174 Eur dydžio kompensaciją; 7) atidalinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas Nr. 3026) iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Sklypą Nr. 3026, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 10 250 Eur dydžio kompensaciją; 8) priteisti iš atsakovės pusę Projekto parengimo kainos; 9) priteisti iš atsakovės naujo elektros įvado į ieškovei atidalintiną žemės sklypą įvedimo kainą, t. y. 1 737,09 Eur. Ieškinys priimtas teismo 2021 m. spalio 6 d. rezoliucija.

2. Ieškovė 2022 m. vasario 24 d. pateikė patikslintą ieškinį, papildomai prašydama teismo atidalinti tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Tvartas) iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Tvartą, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 13 Eur dydžio kompensaciją. Patikslintas ieškinys priimtas teismo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija.

3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė savo reikmėms naudojasi visu Sklypu Nr. 2950 ir jame esančiais statiniais. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovei pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau susitarti nepavyko, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Ieškovė pažymėjo, kad siekia nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti tokiu principu, kad Sklypas Nr. 2950 būtų padalintas lygiomis dalimis, tačiau atsakovei atitektų ta Sklypo Nr. 2950 dalis, ant kurios stovi Namas, kuriame faktiškai gyvena atsakovė, o likusi Sklypo Nr. 2950 dalis ir ant jos stovintys statiniai (ūkiniai pastatai ir lauko tualetas) atitektų ieškovei. Ieškovė nurodė, kad su ieškiniu teikia Projektą, kuriuo siekiama bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą Sklypą Nr. 2950 atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirus žemės sklypus. Ieškovė pažymėjo, kad Namas, kuriame gyvena atsakovė, stovi formuojamame 0,1045 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklype (toliau – Projektuojamas sklypas Nr. 2), todėl ieškovė siekia, kad Sklypas Nr. 2950 būtų atidalintas tokiu būdu, kad Projektuojamas sklypas Nr. 2 ir 0,011 ha ploto sklypas, skirtas privažiavimui prie minėto Projektuojamo sklypo Nr. 2 (toliau – Projektuojamas sklypas Nr. 1), atitektų atsakovei, o kitas 0,1044 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypas (toliau – Projektuojamas sklypas Nr. 4) ir prie jo privažiuoti skirtas 0,011 ha sklypas (toliau – Projektuojamas sklypas Nr. 3) atitektų ieškovei. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad Projektas negali būti NŽT patvirtintas, kol nėra gautas atsakovės raštiškas sutikimas arba teismo sprendimas. Dėl prašomų priteisti būsimų išlaidų ieškovė nurodė, kad atsakovei priteistinoje Sklypo Nr. 2950 dalyje yra elektros įvadas, o ieškovei priteistinoje Sklypo Nr. 2950 dalyje elektros įvado nėra, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 737,09 Eur būsimų išlaidų (naujo elektros įvado įrengimo preliminarią kainą).

4. Ieškovė 2022 m. liepos 25 d. dar kartą pateikė teismui patikslintą ieškinį, pažymėdama, kad nekeičia ieškinio dalyko, tik pakeičia ieškinio reikalavimų apimtį, t. y. už Namo dalį, po atidalijimo teksiančią atsakovei, vietoje 9 400 Eur ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11 500 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė patikslino reikalavimus taip pat padidindama atsakovei mokėtinas kompensacijas už Ūkio pastatą Nr. 3029, Ūkio pastatą Nr. 7555 ir Tualetą, atitinkamai, vietoje 403 Eur nurodant 500 Eur dydžio kompensaciją, vietoje 1 090 Eur – 2 000 Eur dydžio kompensaciją ir vietoje 13 Eur – 500 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė atsisakė savo reikalavimų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Tvartą ir Sklypą Nr. 3026. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo priimtas 2022 m. liepos 26 d. teismo posėdyje. Atsakovė patikslintame atsiliepime prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

Šalies argumentai

6. Atsakovė 2023 m. kovo 27 d. pateikė priešieškinį, prašydama teismo: 1) atidalinti ieškovei ir atsakovei priklausantį bendrą nekilnojamąjį turtą – Sklypą Nr. 2950 iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise natūra Projektuojamą sklypą Nr. 1 ir Projektuojamą sklypą Nr. 2; 3) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise Projektuojamą sklypą Nr. 3 ir Projektuojamas sklypą Nr. 4; 4) priteisti iš ieškovės 5 720,88 Eur būsimų išlaidų (už įvažiavimo į Sklypą Nr. 2950 įrengimo darbus). Teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi priėmė pastarąjį reikalavimą (dėl būsimų išlaidų priteisimo) ir atsisakė priimti priešieškinio 1, 2 ir 3 reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, konstatuodamas, kad iš esmės analogiškas reikalavimas yra keliamas su ieškiniu. Teismas konstatavo, kad tai yra neabejotinai aišku iš patikslinto ieškinio 27 punkto, kuriame nurodyta, kad ieškovė siekia, jog Projektuojamas sklypas Nr. 1 ir Projektuojamas sklypas Nr. 2 atitektų atsakovei, o Projektuojamas sklypas Nr. 3 ir Projektuojamas sklypas Nr. 4 – ieškovei, todėl teismas sprendė, kad analogiški (nors ir įvardinti detaliau nei ieškovės patikslintame ieškinyje) reikalavimai negali būti priešinio ieškinio dalyku.

Atsiliepimas

7. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad Projekte nėra numatytas privažiavimas (patekimas) į atsakovei tenkančius sklypus, todėl įvertinus Sklypo Nr. 2950 reljefą ir tai, kad ateityje atsakovei privažiavimas bus objektyviai būtinas, atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 5 720,88 Eur būsimų išlaidų tokio privažiavimo įrengimui.

8. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o jeigu teismas nuspręstų atsakovės reikalavimą dėl kelio įrengimo kompensavimo tenkinti, ieškovė prašė kompensuoti atsakovei ne daugiau nei 1 405 Eur. Ieškovė nurodė, kad Sklypo Nr. 2950 dalyje, kuri atidalintina ieškovei, kelio nėra (tik išvažinėta pieva). Sklypo Nr. 2950 reljefas yra tolygus, t. y. jokių kliūčių kelio įrengimui bet kurioje Sklypo Nr. 2950 pusėje nėra. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad iš atsakovės pateiktos sąmatos matyti, jog pasiūlymas pateiktas 354 kv. m kelio įrengimui, t. y. įrengimui kelio, kurio ilgis būtų daugiau nei tris kartus ilgesnis už visą sklypo plotą.

9. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimo į atsakovės priešieškinį nepateikė.

10. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė priešieškinį tenkinti. Trečiojo asmens NŽT atstovė teismo posėdyje prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Ginčas byloje kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

12. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenų bazės 2021 m. balandžio 30 d. išrašo matyti, kad 0,2309 ha ploto Sklypas Nr. 2950, 80,60 kv. m bendro ploto, 1940 m. statybos Namas, Ūkio pastatas Nr. 3029, Ūkio pastatas Nr. 7555 ir lauko Tualetas nuosavybės teise priklauso tiek ieškovei, tiek ir atsakovei.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš minėto Registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovė minėtą nekilnojamąjį turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes yra nustatytos ieškovės ir atsakovės nuosavybės teisės dalys (šalys turi po 1/2 dalį nekilnojamojo turto objektų).

14. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas). Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

15. Kaip minėta, ieškovė patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė atidalinti Namą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Namą, o ieškovei iš atsakovės priteisiant 11 500 Eur dydžio kompensaciją. Be to, ieškovė prašė atidalinti Ūkio pastatą Nr. 3029 iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Ūkio pastatą Nr. 3029, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 500 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė taip pat prašė atidalinti Ūkio pastatą Nr. 7555 iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Ūkio pastatą Nr. 7555, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 2 000 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atidalinti lauko Tualetą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Tualetą, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 500 Eur dydžio kompensaciją. Dėl tokio statinių atidalijimo būdo atsakovė priešieškinyje neprieštaravo, todėl ieškovės patikslinto ieškinio dalis, susijusi su nurodytų statinių atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintina, Namas pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, Ūkio pastatas Nr. 3029, Ūkio pastatas Nr. 7555 ir Tualetas pripažintini ieškovės asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovės priklauso 11 500 Eur kompensacija, o atsakovei iš ieškovės priklauso 3 000 Eur (500 Eur + 2 000 Eur + 500 Eur) kompensacija, atlikus įskaitymą, konstatuotina, kad dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei iš atsakovės priteistina 11 200 Eur kompensacija.

Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

16. Kaip minėta, ieškovė patikslintu ieškiniu iš bendrosios dalinės nuosavybės prašė atidalinti ne tik statinius, bet ir Sklypą Nr. 2950, kuriame yra minėti statiniai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė Sklypą Nr. 2950 atidalinti natūra (pagal UAB „Turto administravimo grupė“ parengtą Projektą).

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 38, 39 punktai). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą, parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.

19. Aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste pažymėtina, kad Projektas šiuo atveju buvo patikrintas NŽT, kuri Žemės valdos projekto patikrinimo akte nurodė, kad Projektu pertvarkomas žemės sklypas atidalinant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus. NŽT minėtame akte taip pat nurodė, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Atitinkamai, NŽT Vilniaus rajono skyrius Projektą suderino ir apie tai raštu informavo Projekto rengėją UAB „Turto administravimo grupė“ geodezininką-matininką A. L. Minėtas asmuo Projekto aiškinamajame rašte nurodė, kad Projekto rengimo tikslas – kitos paskirties žemės sklypo atidalijimas bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformavimas atskirų žemės sklypų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Projektas buvo suderintas ne tik su NŽT Vilniaus rajono skyriumi, bet ir su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kuri apie Projekto suderinimą raštu pranešė NŽT Vilniaus rajono skyriui. Atsakovės priešieškinio argumentai, susiję su tuo, kad Projekte nėra numatytas patekimas į atsakovei tenkančius sklypus, nėra pagrindas konstatuoti, kad Sklypo Nr. 2950 pertvarkymas negali vykti pagal Projektą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Projekte yra numatyta galimybė į sklypus įvažiuoti keliu (duomenys neskelbtini) gatve). Tai patvirtina trečiojo asmens NŽT 2023 m. balandžio 18 d. teismui pateikta UAB „Turto administravimo grupė“ parengta Eismo organizavimo schema, kurioje nurodyta, kad privažiavimas prie projektuojamų sklypų organizuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Projektą parengęs geodezininkas-matininkas A. L. paaiškino, kad Eismo organizavimo schemoje įvažiavimą ir išvažiavimą žyminčios rodyklės pažymėtos tose vietose pagal faktiškai susiformavusias aplinkybes, tačiau įvažiavimas ir išvažiavimas į formuojamus sklypus iš gatvės yra galimas bet kuriose vietose. NŽT atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad Projektas atitinka jam keliamus teisės aktų reikalavimus ir nebuvo NŽT patvirtintas tik todėl, kad nebuvo gautas Sklypo Nr. 2950 kitos bendrasavininkės (atsakovės) rašytinis sutikimas. Atsakovei nepateikus pagrįstų argumentų, susijusių su tuo, kad atskirų sklypų suformavimas pagal Projektą neatitinka tam tikrų įstatyme nustatytų reikalavimų, teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į jau minėtą atidalijimo teisės absoliutumą, tenkina ieškovės patikslino ieškinio reikalavimą leisti vykdyti Sklypo Nr. 2950 Projektą be atsakovės sutikimo.

20. Kaip minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad siekia, jog Sklypas Nr. 2950 būtų atidalintas tokiu būdu, jog Projektuojamas sklypas Nr. 1 ir Projektuojamas sklypas Nr. 2 atitektų atsakovei, o Projektuojamas sklypas Nr. 3 ir Projektuojamas sklypas Nr. 4 atitektų ieškovei, t. y., jog Sklypas Nr. 2950 būtų padalintas natūra. Iš atsakovės priešieškinio turinio matyti, kad atsakovė su tokiu ieškovės siūlomu Sklypo Nr. 2950 atidalijimo būdu sutiko. Nesant tarp šalių ginčo dėl atidalijimo būdo, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas, susijęs su Sklypo Nr. 2950 atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra tenkinamas, numatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteks Projektuojamas sklypas Nr. 3 ir Projektuojamas sklypas Nr. 4, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteks Projektuojamas sklypas Nr. 1 ir Projektuojamas sklypas Nr. 2.

21. Galiausiai ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 737,09 Eur ieškovės būsimų išlaidų dėl naujo elektros įvado į ieškovei atidalintiną žemės sklypą įvedimo. Atsakovė atsikirtimų, susijusių su šiuo reikalavimu, priešieškinyje neteikė. Atitinkamai, atsakovei neginčijant aplinkybės, kad iki ieškovei projektuojamų sklypų nėra atvestas elektros įvadas, priešingai nei iki sklypų projektuojamų atsakovei, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina ieškovei 1 737,09 Eur dydžio būsimų išlaidų kompensacija. Iš viso, ieškovei iš atsakovės priteistina 12 937,09 Eur kompensacijos suma (11 200 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią ieškovės 1/2 dalį Namo, išskaičiavus 3 000 Eur už ieškovei atitenkančias atsakovės 1/2 dalis kitų statinių + 1 737,09 Eur ieškovės būsimų išlaidų dėl elektros įvado atvedimo).

Dėl priešinio ieškinio

22. Priešieškiniu, kaip minėta, atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 5 720,88 Eur būsimų išlaidų dėl privažiavimo įrengimo. Ieškovė, kaip minėta, su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad ieškovei atiteksiančioje Sklypo Nr. 2950 dalyje kelio nėra. Šiuos ieškovės argumentus, be kita ko, patvirtina 2023 m. kovo 20 d. ieškovės pateiktos teismui foto nuotraukos, kuriose matyti, jog iš gatvės automobilis patenka į garažą, iš esmės važiuodamas per pievą (garažo kryptimi matyti automobilio provėžos tarp kurių vietomis dar auga žolė).

23. Ieškovė taip pat nesutiko su prašomų priteisti būsimų išlaidų dydžiu, nurodydama, kad atsakovė nepagrindė 345 kv. m ploto kelio reikalingumo. Iš į bylą atsakovės pateiktos UAB „Eremsa“ 2023 m. kovo 20 d. Rangos darbų sąmatos Nr. 1-1 matyti, kad 345 kv. m ploto kelio įrengimui reikalinga nukasti ir išvežti 36 kūb. m nestabilaus grunto (žemės sluoksnio), išlyginti 30 kv. m ploto žemės paviršių, įrengti 20 m kelkraščių nuolydžių, be to, reikalinga 12 kūb. m plauto smėlio, 12 kūb. m smėlio ir žvyro mišinio bei 12 kūb. m akmens skaldos, atitinkamai, reikia atlikti po 30 kv. m ploto plauto smėlio sluoksnio lyginimą, smėlio ir žvyro mišinio lyginimą bei akmens skaldos lyginimą ir suslėgimą. Minėtoje sąmatoje nurodyta, kad visa tai kainuotų 5 720,88 Eur su PVM. Ieškovė į bylą pateikė mažosios bendrijos „Žvista“ 2023 m. balandžio 4 d. preliminarią rangos darbų sąmatą su analogiškomis pozicijomis, tačiau tam tikrose pozicijose nurodytais mažesniais kiekiais. Minėtos sąmatos suma 1 405 Eur su PVM.

24. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tam, kad atsakovei būtų priteistos būsimos išlaidos privažiavimo įrengimui, būtina konstatuoti, kad Sklypo Nr. 2950 atidalijimo būdas yra toks, pagal kurį ieškovei, priešingai nei atsakovei, atitenka minėto Sklypo Nr. 2950 dalis, kurioje yra įrengtas privažiavimas. Tokiu atveju, Sklypo Nr. 2950 padalijimas natūra be atsakovei priteistinos kompensacijos pinigais pažeistų atsakovės, kaip Sklypo Nr. 2950 bendraturtės, teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

25. Ieškovei pateikus į bylą įrodymus (foto nuotraukas), patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad Sklype Nr. 2950 privažiavimas iš smėlio, žvyro mišinio ir akmens skaldos nėra įrengtas, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja kompensacijos už tokio privažiavimo būsimą įrengimą. Atsakovės 2023 m. balandžio 18 d. teismui pateiktos foto nuotraukos taip pat patvirtina teismo išvadą, kad minėtas privažiavimas Sklype Nr. 2950 nėra įrengtas. Vien tai, kad atsakovė nurodo, jog jai toks privažiavimas bus reikalingas, nereiškia, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovės būsimas privažiavimo įrengimo išlaidas. Ieškovei atiteksiančioje Sklypo Nr. 2950 dalyje yra susiformavusios automobilio provėžos dėl faktiškai toje vietoje per sklypą važiavusių transporto priemonių, tačiau atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovei atiteksiančioje Sklypo Nr. 2950 dalyje yra įrengtas pravažiavimas (kelias su suslėgtos akmens skaldos ar kitokia danga). Eismo organizavimo schemoje raidėmis „ž“ yra pažymėtas kelias (Pakrantės g.), taip pat pietinė dalis esanti žemiau ginčo Sklypo Nr. 2950. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Projektą parengęs geodezininkas-matininkas A. L. paaiškino, kad raidė „ž“ šioje schemoje reiškia žvyrą. Projektuojamame sklype Nr. 3 ir Projektuojamame sklype Nr. 4 (t. y. ieškovei atiteksiančioje Sklypo Nr. 2950 dalyje) tokio žymėjimo nėra, kaip nėra ir Sklypo Nr. 2950 dalyje, atiteksiančioje atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodomas privažiavimas nėra įrengtas, atsakovės priešieškinio reikalavimo tenkinimas neatitiktų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkina, o atsakovės priešinį ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

28. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės pusę Projekto parengimo kainos. Į bylą pateikti duomenys, kad už Sklypo Nr. 2950 topografinę nuotrauką ir Projektą UAB „Turto administravimo grupė“ ieškovei 2021 m. balandžio 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 064 1 750 Eur sumai. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. minėtai bendrovei sumokėjo 500 Eur, o 2021 m. balandžio 8 d. sumokėjo likusią sumą, t. y. 1 250 Eur. Šios išlaidos yra ne tik susijusios su bylos nagrinėjimu, bet ir buvo būtinos ieškovei siekiant įgyvendinti, kaip minėta, absoliučią bendraturčio teisę atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės pusę ieškovės patirtų Projekto rengimo išlaidų (t. y. 875 Eur) teismo pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu.

29. Ieškovė už ieškinį 2021 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio ir 2022 m. spalio 15 d. sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, be to, patyrė 3 252,88 Eur (127,05 Eur + 242 Eur + 1 089 Eur + 1 371,33 Eur + 423,50 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, kad dalies ieškinio reikalavimų ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme mažintinos 30 proc. (iš prašymo atidalinti du žemės sklypus ir statinius patikslinus ieškinio reikalavimus, liko prašymas atidalinti vieną žemės sklypą ir statinius), t. y. šios išlaidos mažintinos nuo 3 252,88 Eur iki 2 277,02 Eur. Be to, ieškovė patyrė 1 694 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 1 028,50 Eur (423,50 Eur + 605 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme. Taigi, ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės iš viso 6 042,52 Eur (875 Eur pusė Projekto rengimo išlaidų, 168 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio ir 4 999,52 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų.

30. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, išskyrus tai, kad atsakovei priteistina iš ieškovės pusė atsakovės 2022 m. gegužės 17 ir 27 d. patirtų nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų (t. y. 400 Eur). Šios išlaidos (turto vertinimui atlikti) tenka bendraturtėms lygiomis dalimis atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė suformulavo savo reikalavimus dėl kompensacijų dydžių priteisimo atsižvelgiant į atsakovės užsakyto nekilnojamojo turto vertinimo išvadas. Atlikus priešpriešinius įskaitymus, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 5 642,52 Eur (6 042,52 Eur – 400 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl prašymo skirti baudą

31. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

32. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

34. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad po to, kai byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningi siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė nepagrįstus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkina ieškovės prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės I. B. ieškinį tenkinti, o atsakovės H. V. priešinį ieškinį atmesti.

Leisti vykdyti uždarosios akcinės bendrovės „Turto administravimo grupė“ 2021 m. vasario 5 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (ZSFP-50800) be atsakovės H. V. sutikimo.

Atidalinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės „Turto administravimo grupė“ 2021 m. vasario 5 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (ZSFP-50800), numatant, kad ieškovei I. B. asmeninės nuosavybės teise atiteks projektuojami sklypai Nr. 3 ir Nr. 4, o atsakovei H. V. asmeninės nuosavybės teise atiteks projektuojami sklypai Nr. 1 ir Nr. 2.

Atidalinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. B. ir H. V. bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad jis priklauso atsakovei H. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Atidalinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. B. ir H. V. bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad jis priklauso ieškovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Atidalinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. B. ir H. V. bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad jis priklauso ieškovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Atidalinti lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. B. ir H. V. bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad jis priklauso ieškovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės H. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 937,09 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 9 ct) kompensacijos dėl aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto (žemės sklypo su statiniais) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 5 642,52 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė