Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 23 d. paduotu atsakovės H. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė H. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės I. B. ieškinys dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šį pažeidimą ignoravo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė tik tai, kad siekia žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Turto administravimo grupė“ parengtą projektą. Tačiau ji nereiškė reikalavimo, kad atsakovei turi būti priteisti būtent sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, o jai – sklypai Nr. 3 ir Nr. 4; 2) teismai netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį dėl žemės sandorio būtino elemento – žemės sklypo plano. Žemės sklypo pertvarkymas neabejotinai yra žemės sandoris, todėl prie jo privalo būti pridėtas žemės sklypo planas, tačiau ieškovė tokio plano nepridėjo. Teismai nepagrįstai ir neteisėtai iš esmės pripažino, kad privalomo žemės sandorio elemento (žemės sklypo plano) nebuvimas yra galimas; 3) teismai, spręsdami dėl žemės sklypo atidalijimo būdo ir kompensacijos priteisimo, neatskleidė bylos esmės. Teismai netyrė aplinkybių, ar žemės sklypo pertvarkymas pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą atitinka šalių teisėtus interesus, nepažeidžia jų, kaip bendraturčių, teisių bei užtikrina interesų pusiausvyrą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai Markevičius, Lukoševičius ir partneriai (j. a. k. 303411515) 239 (du šimtus trisdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę 2024 m. sausio 23 d. Luminor Bank AS, mokėjimo dokumento Nr. 1482.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.