Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir nubaustas:

- pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 70 MGL, t. y. 3 500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, iš jų 1 (vienerių) metų laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku skirti įpareigojimai: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Nuteistasis A. S. skirtą baudą įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir nubaustas:

- pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, iš jų 1 (vienerių) metų laikui skirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku skirti įpareigojimai: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

- nukentėjusiajam D. G., 200,00 (du šimtai) eurų turtinės ir 1 500,00 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimui;

- nukentėjusiajai R. G. 200,00 (du šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Iš A. S. ir I. D. priteista po 250,00 eurų iš kiekvieno advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų nukentėjusiesiems D. G. ir R. G..

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atlyginus žalą nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. ir I. D. nuteisti už tai, kad 2021 m. sausio 1 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – ties namu Nr. 5, (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra nukentėjusiojo D. G., jo sutuoktinės R. G. ir kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, A. S. laikė nukreipęs tyrimo metu nenustatytą ginklą į D. G., po to perdavė šį ginklą I. D. ragindamas šauti, po ko I. D. vieną kartą iš šio ginklo šovė į nukentėjusįjį D. G. ir peršovė koją, dėl ko, dėl dešinės kojos čiurnos kiauryminio šautinio sužalojimo bei dešinio kulno šautinės žaizdos, padarytos ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. G. sveikatą. Šias veiksmais A. S. ir I. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

2. Kauno apylinkės teismas A. S. ir I. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad iš dalies atlygino žalą, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. S. ir I. D. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, kurie yra tyčiniai, baigti, taip pat įvertino jų asmenybes (ankstesnius teisumus, baustumus administracinėmis nuobaudomis, darbinę veiklą), šeimines aplinkybes. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. S. ir I. D. už jų padarytas nusikalstamas veikas turi būti skirtos laisvės atėmimo bausmės.

2.1. Taip pat Kauno apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuo nusikalstamos veikos pradėjo trys metai, A. S. ir I. D. šeimines aplinkybes, darbinę veiklą, įvertinęs paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį į įvykio vietą nekviečiant policijos ir pradžioje meluojant apie patirto sužalojimo atsiradimą, neįvardinant sužalojimą padariusių asmenų, sprendė, jog yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, numatytą BK 75 straipsnyje, tam tikram laikui paskiriant intensyvią priežiūrą, taip pat skiriant įpareigojimus.

2.2. Kauno apylinkės teismas nustatydamas D. G. priteistinos neturtinės žalos dydį nurodė, kad nekyla abejonių, jog dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų, panaudoto šaunamojo ginklo bei dėl nesunkaus sužalojimo nukentėjusysis D. G. patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, gydėsi, dėl sužalotos kojos negalėjo normaliai vaikščioti, dirbti, vartojo medikamentus, buvo išsigandęs, galimai negalėjo užmigti, jautė diskomfortą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl įvykio netapo neįgalus, jo bendras darbingumas nesumažėjo, tai pat nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiojo sveikata dėl įvykio pablogėjo, nebeatsistatė, kad nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi įprasto gyvenimo, kokį gyveno iki įvykio. Taip pat nustatydamas neturtinės žalos dydį – 1 500,00 eurų, pirmosios instancijos teismas įvertino ir paties nukentėjusiojo D. G. elgesį, nuteistųjų turtinę bei šeiminę padėtis.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – sugriežtinti nuteistiesiems A. S. ir I. D. bausmes, netaikyti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei priteisti solidariai iš nuteistųjų A. S. ir I. D. 6 000,00 eurų neturtinės žalos.

3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius materialines baudžiamojo kodekso normas ir pažeidus baudžiamojo proceso kodekso normas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Nukentėjusysis nesutikdamas su apylinkės teismo nuteistiesiems skirtais bausmių dydžiais nurodo, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarymą asmeniui gal būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstamų veikų padarymo metu tiek A. S., tiek I. D. jau buvo teisti. Apelianto nuomone įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, apylinkės teismas nuteistųjų veiksmus vertino pakankamai švelniai, neatsižvelgdamas į nuteistųjų pokalbius, kuriuose jie net tarėsi jį nužudyti.

3.2. Taip pat skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistųjų atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, pabrėžiant, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016). Apeliantas pažymi, kad abu nuteistieji jau anksčiau buvo teisti ir nei bauda, nei arešto bausmės nebuvo atliktos. Kas leidžia daryti išvadą, jog ankstesnės teismų paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Taip pat priimant sprendimą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistieji visais būdais bandė švelninti savo veiksmus, nurodydami klaidingas aplinkybes, siekdami švelnesnės bausmes siekė, jog byla būtų išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu, tačiau neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesigailėjo dėl savo veiksmų.

3.3. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos priteistu neturtinės žalos dydžiu (1 500,00 eurų), ir nurodoma, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Apeliantas pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G295/2021(02), kuri buvo surašyta 2022 m. vasario 15 d., nurodyta, kad nukentėjusiajam yra nustatytas dešinės kojos čiurnos kiauryminis šautinis sužalojimas, dešinio kulno šautinė žaizda bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 7.1 punktu kiauryminis dešinės čiurnos sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu dešinio kulno žaizda laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.4. Taip pat skunde nurodoma, kad sužalojimai buvo padaryti šaunamuoju ginklu ir buvo sužeista dešinės kojos čiurna. Dėl šių sužalojimų apeliantas iki šios dienos jaučia skausmus, nepatogumus. Be to, nuteistieji iki ikiteisminio tyrimo pradžios ne kartą telefoniniais pokalbiais ar kitais būdais jam grasino, todėl šiuo atveju patirta neturtinė žala turėtų būti didesnė nei 1 500,00 eurų. Be to, teismų praktika rodo, kad panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki 7 000,00 ar 8 000,00 eurų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiojo D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria I. D. atžvilgiu taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, panaikinti, taip pat padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Prokurorė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas I. D. paskirtą bausmę bendrindamas su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, nurodė, kad taiko dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnis 4 dalis), tačiau faktiškai bausmes visiškai sudėjo, nuosprendis turėtų būti keistinas ir šioje dalyje. Nuteistasis A. S., jo gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas, nuteistasis I. D. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras Pocius prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusysis D. G. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, nuteistųjų A. S. ir I. D. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnį, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. G. apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant nuteistiesiems skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes, panaikinti skirtų bausmių vykdymo atidėjimą, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš nuteistųjų priteisti 6 000,00 eurų neturtinės žalos. Tokie nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti tik iš dalies.

Dėl bausmės

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji A. S. ir I. D. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis ir jų dydžius.

7. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašymą skirti griežtesnes bausmes motyvuoja tuo, kad nuteistieji A. S. ir I. D. nusikalstamas veikas padarė būdami anksčiau teisti, taip pat, nukentėjusiojo nuomone, nustatant bausmių dydį nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, jog nusikaltimai padaryti viešoje vietoje, panaudojant šaunamąjį ginklą, be to, ir po įvykio buvo išsakyti grasinimai nukentėjusiojo atžvilgiu.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. S. ir I. D. paskirtų bausmių trukmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

11. Pabrėžtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

12. BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkto sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, sprendė, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, už abi nusikalstamas veikas A. S. ir I. D. skyrė laisvės atėmimo bausmes, o jas subendrinus vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu ir kiekvienam nuteistajam paskyrė po 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. S. ir I. D., atsižvelgė į tai, kad jie padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nustatytos dvi jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei tai, kad savo noru iš dalies atlygino žalą, taip pat nustatė ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios teismas vertino ir tai, kad abu nuteistieji anksčiau ne kartą teisti, jų teistumas neišnykęs. Įvertinta ir tai, kad A. S. baustas ir administracinėmis nuobaudomis, yra išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, vykdo individualią veiklą, o nuteistasis I. D. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra vedęs, tačiau turi sugyventinę, šeimoje augina keturis vaikus, iš kurių du yra jo, gyvena Pagalbos šeimai centre. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau kiek mažesnes nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas A. S. ir I. D. paskyrė tinkamas bausmes, iš esmės tinkamai nustatė jų dydį ir savo išvadas argumentavo. Nukentėjusiojo D. G. skundo argumentai neduoda besąlygiško pagrindo griežtinti nuteistiesiems skirtų bausmių tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinės subendrintos bausmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo už padarytas nusikalstamas veikas parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydžius kiek mažesnius nei tokios bausmės rūšies vidurkis, yra iš esmės teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl griežtinti nuteistiesiems A. S. ir I. D. paskirtas bausmes nėra pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

15. Nors nuteistieji A. S. ir I. D. nepateikė apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tačiau atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo paskirtį – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad turi būti ištaisytos klaidos dėl nuteistiesiems neteisingai subendrintų skirtingais nuosprendžiais skirtų bausmių, į ką savo baigiamojoje kalboje pagrįstai dėmesį atkreipė ir prokurorė.

16. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. S. paskyręs subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, už šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ją visiško sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir paskyrė galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo ir 70 MGL, t. y. 3 500,00 eurų dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam A. S. skirtų bausmių bendrinimo klausimą, neatsižvelgė į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo kodekso pakeitimus.

17. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), tai yra už tai, kad vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, laiku nesumokėjo 14 161,09 eurų mokesčių, kuriuos jis po Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 9 d. pasirašytinai įteikto 2021 m. sausio 5 d. priminimo sumokėti apskaičiuotas įmokas per 10 dienų, nesumokėjo, nors turėjo tokią galimybę. Šis teismo baudžiamasis įstatymas buvo įsiteisėjęs bei vykdomas ir priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

18. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 219 straipsnio 1 dalies redakcija numatė atsakomybę tam, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 219 straipsnio pakeitimai numato, jog atsakomybė pagal BK 219 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą būdamas mokus laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. nuteistas už tai, kad nesumokėjo 14 161,09 eurų, mokesčių valstybei, kas nesiekia 400 MGL.

19. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistasis A. S. nėra kreipęsis į 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl minėto baudžiamojo įsakymo peržiūrėjimo nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XIV-1925. Atsižvelgus į tai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra vykdomas, nuteistasis A. S. turi teisę kreiptis į teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą dėl 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 įtakos jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) kvalifikavimui, paskirtoms bausmėms ir jo teisinei padėčiai.

20. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti klausimo dėl nuteistojo A. S. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamojo įsakymo peržiūrėjimo dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau atsižvelgus į tai, jog minėti BK pakeitimai turi įtakos nuteistojo A. S. teisinei padėčiai, turi būti panaikinta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. S. paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 70 MGL, t. y. 3 500,00 eurų dydžio bauda.

21. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. D. bendrindamas skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes iš dalies netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Šioje byloje I. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2021 m. sausio 1 d., tai yra laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, atidėjimo laikotarpiu. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, turėjo būti bendrinamos ne BK 63 straipsnio 4, 9 dalyje numatyta tvarka, o remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida taisytina, keičiant nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Ši subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2023 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistųjų atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, prašo jį panaikinti. Teisėjų kolegija su šiais nukentėjusiojo skundo argumentais sutinka iš dalies.

24. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

26. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016).

27. Nagrinėjamos bylos duomenimis, kaip minėta, A. S. ir I. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nuteistasis A. S. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat baustas administracinėmis nuobaudomis. Nuteistasis I. D. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir paties nukentėjusiojo D. G. elgesį tiek įvykio metu, tiek ir jo pavėluoto kreipimosi į teisėsaugos institucijas aplinkybes, klaidingai nurodytus duomenis, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos viešoje vietoje, panaudojant šaunamąjį ginklą nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kuri yra absoliuti, labiausiai teisės ginama vertybė, todėl sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, negali būti ignoruojamos ir kitos aptariamu aspektu reikšmingos aplinkybės, kurių kontekstas privalo būti įvertintos.

28. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstai vertino nuteistųjų atžvilgiu nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat tinkamai atsižvelgė į jų šeimines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nepakankamai įvertino pačių nuteistųjų asmenybes ir tai, kad A. S. ir I. D. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kas sąlygojo per trumpą bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymą nuteistajam A. S., o nuteistajam I. D. apskritai nepagrįstą BK 75 straipsnio nuostatų taikymą.

29. Nuteistasis A. S. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas du kartus (3 t., b. l. 54–55), taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jam buvo skirta ir švelnesnės rūšies bausmė bei laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Nors bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų A. S. nepažeidė, tačiau visgi nepraėjus nei pusei metų padarė dvi nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat A. S. atžvilgiu 2021 m. liepos 7 d. buvo priimtas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Be to, jis ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą (3 t., b. l. 46–48).

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog nors bausmės vykdymas A. S. atidėtas pagrįstai, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę (yra nusikaltęs ir anksčiau, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), jo atžvilgiu nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, bausmės vykdymo atidėjimo terminas – du metai šiuo atveju yra nepakankamas užtikrinti nubaudimą, pasireiškiantį ribojimų taikymu tam tikrą laiką, o kartu ir prevenciją, todėl jam nustatytinas maksimalus – 3 (trijų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, paliekant pirmosios instancijos teismo skirtą intensyvią priežiūrą ir nustatytus įpareigojimus.

31. Iš duomenų apie ankstesnius I. D. teistumus, matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas jau penktą kartą. Šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat I. D. atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygų nuteistasis nesilaikė, taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų. Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė, todėl akivaizdu, kad I. D. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl paties susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

32. Vertinant I. D. asmenybę, reikalinga atsižvelgti ir į aplinkybes, teigiamai apibūdinančias nuteistąjį. Bylos duomenimis, nuteistasis neginčijo, kad yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, nors nėra vedęs, tačiau augina keturis veikus, iš kurių du yra jo, šeimai yra teikiama pagalba gyvenant Pagalbos šeimai centre. Nuteistasis būdamas jauno amžiaus nieku nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegijos vertinimu šios teigiamos aplinkybės visgi nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir esant formaliems pagrindams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, aukščiau aptartų aplinkybių visuma yra svarbi, vertinant I. D. asmenybę ir padarytų veikų pavojingumą bei grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nors byloje nustatytos nuteistojo I. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sudėtingos šeiminės aplinkybės, tačiau šias aplinkybes vertinant kartu su aukščiau aptartomis nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, spręstina, kad jos nėra pakankamas pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtos teigiamai nuteistąjį I. D. apibūdinančios aplinkybės yra pakankamos BK 75 straipsnio taikymui.

33. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai I. D. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas I. D. atžvilgiu. Dėl to, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

Dėl neturtinės žalos

36. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. apeliaciniu skundu taip pat prašo padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 6 000,00 eurų, nes apylinkės teismo priteista suma (1 500,00 eurų) neturtinei žalai atlyginti nekompensuoja patirto sukrėtimo, didelių skausmų, kitų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie tęsiasi iki šiol. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, kilusias pasekmes, į formuojamą teismų praktiką, paties nukentėjusiojo elgesį, jo civilinį ieškinį iš dalies tenkino ir iš nuteistųjų A. S. ir I. D. solidariai priteisė 1 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą, atmeta ir šią nukentėjusiojo apeliacinio skundo dalį kaip nepagrįstą.

37. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

39. Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš A. S. ir I. D. 6 000,00 eurų neturtinę žalą. Nurodė, kad jam sužalojimas buvo padarytas šaunamuoju ginklu, dėl padarytų sužalojimų ilgą laiką negalėjo dirbti, jautė skausmą, baimę dėl grėsmės gyvybei, taip pat kankino nemiga, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

40. Iš 2021 m. vasario 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 295/2021 (02) matyti, kad D. G. nustatyta dešinės kojos čiurnos kiauryminis šautinis sužalojimas, dešinio kulno šautinė žaizda, padaryta ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasekoje. Kiauryminis dešinės čiurnos sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o dešinio kulno žaizda laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 150–152). Teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl A. S. ir I. D. bendrų smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė neigiamus fizinius nepatogumus, išgyvenimus. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai. Teisėjų kolegijos manymu, tai tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai sprendė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis.

41. Be to, pagal teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1 000,00 eurų iki 4 000,00 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019). Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas D. G. 1 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo D. G. elgesys įvykio metu nebuvo nepriekaištingas. Jis be rimto pagrindo dalyvavo konflikte, nors nuteistieji buvo atvykę pas visai kitą asmenį. Be to, į medikus kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po įvykio, prieš tai pats iš žaizdos išėmęs skeveldras. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodė, jog bijos dėl savo gyvybės, nes nuteistieji tarėsi jį nužudyti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pats vyko pas nuteistąjį A. S. kalbėtis apie 2021 m. sausio 1 d. įvykį, o apie tikrąsias įvykio aplinkybes teisėsaugos institucijoms nurodė praėjus daugiau nei dviems metams po įvykio.

43. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiojo patirti fiziniai skausmai būtų trukę ilgą laiko tarpą, ar dėl to jis negalėtų užsiimti kasdienine veikla. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirtų smurtinių veiksmų, nukentėjusiajam buvo sukelti ilgalaikiai dvasiniai sukrėtimai, turintys įtakos iki šiol. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai, todėl įvertinus tai, jog sunkių pasekmių emocinei būklei nenustatyta, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis – 1 500,00 eurų, laikytinas proporcingu, kurį keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas žalos dydis yra tinkama kompensacija nukentėjusiajam už jo patirtus išgyvenimus dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų. Tai, kad nuteistieji apklausiami pirmosios instancijos teisme nurodė sutinkantys su nukentėjusiojo prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, neįpareigoja teismo būtent tokią sumą ir priteisti nukentėjusiajam, juolab įvertinus tai, jog tarp asmenų nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistieji jau yra atlyginę nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos. Nuteistasis A. S. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam D. G., per du kartus, yra sumokėjęs iš viso 1 000,00 eurų, nors nukentėjusysis D. G. pripažįsta tik dalį gautos sumos – 400,00 eurų. Bet kuriuo atveju tai reikšminga aplinkybė teisėjų kolegijos sprendimui šioje dalyje.

44. Atsižvelgusi į tai, kad dalis neturtinės žalos nukentėjusiajam D. G. buvo atlyginta dar iki nuosprendžio priėmimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam D. G. nustatytas 1 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis priteistas išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusių asmenų interesų, todėl nukentėjusiojo D. G. apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl proceso išlaidų

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

46. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. APD-2024-05359 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. S., kurias sudaro 266,67 eurai, taip pat 2024 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. APD-2024-05436 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam I. D., kurias sudaro 250,00 eurų.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nukentėjusiojo skundą, kuris tenkinamas tik iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, gynėjų paskyrimo teisinį pagrindą, į nuteistųjų A. S. ir I. D. turtinę padėtį (nors nuteistasis A. S. vykdo individualią veiklą, tačiau pajamos nėra didelės, nuteistasis I. D. nedirba, turi gausią šeimą), be to, skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, priteisiant solidariai iš nuteistųjų turtinę ir neturtinę žalą, taip pat, kad šiuo nuosprendžiu nuteistajam I. D. panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistųjų A. S. ir I. D. nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl išlaidos už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistųjų neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria šiuo nuosprendžiu skirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 70 MGL, t. y. 3 500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio bauda, ir nuteistasis A. S. įpareigotas baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam A. S. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2014 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paliekant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. S. skirtą intensyvią priežiūrą ir nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu I. D. skirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, I. D. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, iš jų 1 (vienerių) metų laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikui paskirti įpareigojimai: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. S. ir I. D. už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.