Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1) 2014 m. birželio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2018 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2021 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 219 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500,00 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte (nesunkiu sveikatos sutrikdymu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) ir BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu;

1) 2016 m. rugsėjo 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinus su 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimas, 2019 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 10 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, 2022 m. birželio 16 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

4) 2023 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte (nesunkiu sveikatos sutrikdymu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) ir BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. sausio 1 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, A. S. ir I. D., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - ties namu (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra nukentėjusiojo D. G., jo sutuoktinės R. G. ir kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, A. S. laikė nukreipęs tyrimo metu nenustatytą ginklą į D. G., po to perdavė šį ginklą I. D. ragindamas šauti, po ko I. D. vieną kartą iš šio ginklo šovė į nukentėjusįjį D. G. ir peršovė koją, dėl ko, dėl dešinės kojos čiurnos kiauryminio šautinio sužalojimo bei dešinio kulno šautinės žaizdos, padarytos ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. G. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo būdas aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus, tarp jų ir šaudymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007). Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011).

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ir ištirti įrodymai.

Taip pat byloje yra policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pagal 2021 m. sausio 7 d. 12.19 val. gautą budėtojo pranešimą nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių, į kurį pagalbos kreipėsi D. G., šis paaiškino, kad 2021 m. sausio 2 d. naktį, būdamas girtas, atsibudo žmonai I. G. priklausančiame automobilyje, o grįžęs namo pastebėjo, kad sužalota dešinė pėda, tačiau kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas - neatsimena. Taip pat nurodė, kad būdamas vienas, be šeimos šventė Naujuosius metus ir sprogdino petardas, bet kur tai vyko dėl girtumo nepamena. Į ligoninę nesikreipė, o praėjus šešioms paroms ir pradėjus tinti sužalotos kojos pėdai, žmona jį atvežė į Jonavos ligoninės skubios pagalbos skyrių. Tačiau Jonavos ligoninės ortopedas-traumatologas J. Š. paaiškino, kad D. G. yra nustatyta dešinės čiurnos kiauryminė žaizda, kuri yra panaši į šautinę ir kulnakaulyje yra įstrigęs svetimkūnis - galimai kulka.

Iš aprašyto policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad užfiksuotas pokalbis tarp pareigūnų ir D. G.. Bendraudamas su pareigūnais D. G. nurodė, kad jis koją susižalojo prieš šešias paras, atsibudęs automobilyje pamatė sužalotą koją, galvoja, kad galėjo susižaloti su petarda. Taip pat aprašytas vaizdo įrašas su R. G., kuri pareigūnams nurodė, kad sutuoktinis susižalojęs grįžo po Naujųjų metų sutikimo.

Kad 2023 m. gegužės 17 d. užfiksuotame I. D. pokalbyje su asmeniu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra su numeriu, kurio naudojasi R. Z., įrašytoje kalboje: „a jį galim nušaut, ane?“, „reiktų jį (keiksmažodžiai)“, „kelintais metais?“, „dvim pirmais metais“, pašnekovui atsakant: „nežinau kada čia buvo“, „galvoji aš pamenu gerai čia viską“ - yra kalbama būtent apie nukentėjusįjį, tvirtinti nėra galimybės, nes tokių duomenų nepakanka.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamųjų A. S. ir I. D. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas veikti įžūliai ir chuliganiškai, kadangi abu į įvykio vietą atvyko negeranoriškai nusiteikę aiškintis santykių, kur įžūliu elgesiu, tai yra išsikviečiant ir nukentėjusįjį aiškintis santykių į miestelio gatvę, gatvėje kaltinamajam A. S. grasinant nukentėjusiajam D. G. ginklu, po to perduodant ginklą I. D. ir net keturis kartus šaukiant jam, kad šis šautų, ir nešaukiant šauti į orą, bet aiškiai duodant suprasti, kad jis turi šauti į nukentėjusįjį, po ko kaltinamasis I. D. ir šovė bei pataikė nukentėjusiajam į koją, dėl ko nukentėjusysis buvo sužalotas, kas buvo padaryta viešoje vietoje – miestelio bendro naudojimo gatvėje, matant ir pašaliniams asmenims, kurie turėjo jaustis ir aiškiai dėl to jautėsi nemaloniai bei sutrikdyti, akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. O kadangi nukentėjusysis D. G. buvo sužalotas nesunkai ir tai atsitiko, teismo įsitikinimu, dėl kaltinamųjų, veikusių bendrininkų - bendravykdytojų grupėje, bendrų tyčinių veiksmų, ką, kaip teismas jau pasisakė, įrodo kaltinamųjų išankstinis susitarimas vykti aiškinti santykių, dėl ko A. S. iš anksto pasiruošė santykius su nukentėjusiuoju aiškintis ne bet kaip, bet būtent naudojant ginklą, tai yra atsivežė nelegaliai laikytą ginklą, kartu santykių aiškintis pasiėmė ir pusbrolį I. D., kuris tuo laiku dirbo ir gyveno pas A. S., pradžioje, įvykio vietoje esant ir kitiems pašaliniams asmenims, A. S. pats tuo ginklu, kaip jis pats nurodė, panašiu į medžioklinį, grasino nukentėjusiajam, o po to ginklą perdavė I. D. ir primygtinai šaukdamas reikalavo šauti, dėl ko I. D., kaip pats nurodė, ir šovė, ko pasėkoje nukentėjusiajam peršovė koją ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą - abu kaltinamieji - akivaizdžiai ir kitų žmonių, buvusių šalia nukentėjusiojo, gyvybei pavojingu būdu, nes tokiu ginklu, kaip galima daryti išvadą iš nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, galima ne tik sužaloti, bet ir nužudyti - veikdami kartu atliko ir nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Nepriklausomai nuo to, kad iš ginklo šovė, dėl ko nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas, kaltinamasis I. D., kadangi viešoji tvarka buvo pažeista ir žmogus buvo nesunkiai sužalotas abiem kaltinamiesiems veikiant bendrai, pritariant vienas kito veiksmams, jie abu, kaip bedravykdytojai, tarp abiejų kaltinamųjų pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, abu bendrai privalo atsakyti pagal jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Įvykio situacija rodo, kad nors įvykio vietoje ir buvo kilęs konfliktas, tačiau tokių duomenų, kad būtų buvusi tokia pavojinga situacija, toks pavojingas kėsinimasis, kad kuriam nors iš kaltinamųjų būtų reikėję gintis ir gintis ginklu šaunant į nukentėjusįjį - nėra. Todėl kaltinamųjų veika nėra ir negalėtų būti vertinama kaip kilusi iš būtinosios ginties.

Taigi inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, teisti už fizinio smurto panaudojimą, kaltinamieji privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus chuliganiškus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant ir pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad panaudojant šaunamąjį ginklą galima sužaloti ne tik nukentėjusįjį, bet gali būti sužaloti ar net nužudyti ir kiti žmonės, kurie tuo metu buvo įvykio vietoje, ir, A. S. atsivežus ginklą, juo grasinat, po to ginklą perdavus I. D. ir šaukiant šauti, o I. D. šovus – abu to norėjo.

Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo kaltinamųjų veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus ir niekuo nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams.

Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusysis, nusikalstamai veikiant abiem kaltinamiesiems, buvo sužalotas šaunant ginklu, tai yra ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, įvykį matę asmenys buvo sutrikę ir išsigandę, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką kaltinamieji, elgdamiesi kaip bendravykdytojai, nukentėjusiajam - veikdami ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nes buvo šauta šaunamuoju ginklu viešoje vietoj esant ir kitiems žmonėms - padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jų veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismas, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad A. S. ir I. D. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte (viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) .

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltais prisipažino ir gailėjosi (BK 59 str. 2 d.), bei iš dalies atlygino žalą. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje ir būdami recidyvistais (turėdami neišnykusius teistumus).

Bausmių skyrimo nuostatos.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, kurie yra tyčiniai, baigti; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybe; į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis:

1) A. S. teistas, baudos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas, išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, sveikas;

2) I. D. teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laiku, teistumas neišnykęs, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2016 m. lapkričio 25 d. registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, dėl to gydosi (6 t., b. l. 7), nors nevedęs, tačiau turi sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus, o viso šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, šiuo metu su šeima prižiūrimi gyvena Pagalbos šeimai centre (6 t., b. l. 8-11).

Abiem kaltinamiesiems už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais - mažesnės nei vidurkis (BK 50, 61 str.), bausmes tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), bausmes 1/3 mažinant (BK 64¹ str.),

1) A. S. bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2021 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 70 MGL (3 500,00 Eur) bauda (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d.),

2) o I. D. bausmę dalinio sudėjimo būdu, nes ypač sunkių pasekmių veikomis nesukelta, subendrinant su 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, bausmes bendrinant remiantis BK 63 str. 9 d., nes paskutiniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikaltimą, padarytą po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, bei remiantis BK 65 str. 1 d. 1) p. a) pp.;

ir, atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo laiką (2021-01-01), į tai, kad kaltinamieji kaltais prisipažino ir nurodė, jog gailisi, į kaltinamųjų šeiminę padėtį – auginamus mažamečius vaikus, į paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį į įvykio vietą nekviečiant policijos ir pradžioje meluojant apie patirto sužalojimo atsiradimą, neįvardinant sužalojimą padariusių asmenų, į tai, kad kaltinamieji turi dirbti, nes privalo atlyginti žalą, taip pat ir į valstybėje vykdomą/formuojamą bausmių politiką - kaltinamiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir, atsižvelgiant į jų kriminalinę praeitį - atidedant įstatyme numatytam ilgesniam nei vidutinis terminui, tam tikrą laiką kaltinamiesiems paskiriant intensyvią priežiūrą, taip pat skiriant ir įpareigojimus, nes atidėdamas bausmės vykdymą teismas dar suteikia kaltinamiesiems galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis D. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 200,00 Eur turtinės ir 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 18-21). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams ir tvarsčiams. Jam ginklu buvo sužalota koja, ilgą laiką negalėjo paeiti, skausmą jaučia iki šiol, ilgą laiką negalėjo dirbti, vengė išėjimo į miestą, nes jautė grėsmę dėl savo sveikatos ir gyvybės, gyveno baimėje, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes į jį ginklu buvo šauta matant sutuoktinei. Dėl patirtų sužalojimų jautė nuolatinius skausmus galvoje, kankino nemiga ir baimės priepuoliai.

Nukentėjusioji R. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad jos sutuoktiniui ir vaikų tėvui jos akivaizdoje buvo ginklu sužalota koja, dėl kurios jis ilgą laiką negalėjo paeiti, jautė skausmą, kurį jaučia ir dabar, negalėjo dirbti ir užtikrinti šeimos poreikių, jai buvo neramu dėl jo sveikatos bei jų šeimos ateities ir vaikų gerovės, dėl sutuoktinio patirtų sužalojimų ji jautė nuolatinius skausmus galvoje, kankino nemiga ir baimės priepuoliai (5 t., b. l. 29-32).

Abu kaltinamieji su ieškiniais sutiko, jų dydžio neginčijo. Kaltinamųjų gynėjai prašė sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžius.

Dėl turtinės žalos atlyginimo D. G..

Kadangi sužalotas nukentėjusysis gydėsi, naudojo vaistus, tvarstė žaizdą, negalėjo dirbti, o taip pat turėjo ir kitų išlaidų: vyko pas medikus/specialistus, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nepriklausomai nuo to, kad turtinės žalos dydį patvirtinantys dokumentai prie ieškinio nebuvo pridėti, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo nurodytų išlaidų suma - 200 Eur, yra reali, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl, kaip turtinė žala, priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų nukentėjusiajam, nes padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais kaltinamųjų kaltais veiksmais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo D. G. ir R. G..

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Civiliniais ieškiniais nukentėjusysis D. G. prašė priteisti iš kaltinamųjų 6000 Eur, o R. G. – 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Akivaizdu, kad dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų, panaudoto šaunamojo ginklo, bei dėl nesunkaus sužalojimo - nukentėjusysis D. G. patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, gydėsi, dėl sužalotos kojos negalėjo normaliai vaikščioti, dirbti, vartojo medikamentus, buvo išsigandęs, galimai negalėjo užmigti, jautė diskomfortą.

Nukentėjusioji R. G., kurios sutuoktinis D. G. buvo sužalotas šaunant iš ginklo, kuri įvykio metu buvo nėščia, taip pat patyrė išgąstį ir išgyvenimus, pergyveno dėl sužaloto sutuoktinio.

Tačiau nei vienas iš nukentėjusiųjų dėl įvykio netapo neįgaliais, jų bendras darbingumas nesumažėjo. Teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiųjų sveikata dėl įvykio pablogėjo, nebeatsistatė, kad nukentėjusieji ateityje nebegalės gyventi įprasto gyvenimo, kokį gyveno iki įvykio.

Nežiūrinti to, kad nukentėjusysis D. G. nesitikėjo ir, gyvendamas teisinėje valstybėje, negalėjo tikėtis, jog žodinis konfliktas gali peraugti į smurtinį konfliktą, kurio metu bus panaudotas šaunamasis ginklas, būdamas suaugęs ir protingas žmogus jis visgi turėjo galimybę išvengti kontakto su kaltinamaisiais, turėjo galimybę, kaltinamiesiems atvykus antrą kartą, iškviesti policiją ir pats neįsitraukti į santykių, kurių konfliktinį pobūdį jau iš anksto suvokė, aiškinimąsi viešoje vietoje. O ir patyrus sužalojimą, dėl teismui nesuprantamų priežasčių, abu nukentėjusieji dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių melavo tiek medikams, tiek policijos pareigūnams. Jei taip būtų elgęsi iš baimės, kaip teisme nurodė nukentėjusysis D. G., teismo manymu – nukentėjusieji nebūtų važinėję tartis su kaltininkais dėl žalos atlyginimo, už ką buvo žadama kaltinamųjų neįvardinti teisėsaugos pareigūnams.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamieji padarė veikdami tyčia, į tai, kad abu kaltinamieji yra pakankami jauni ir darbingi, atsižvelgiama ir į kaltinamųjų, ypač kaltinamojo I. D., turtinę/šeiminę padėtį (į tai, kad kaltinamasis I. D. augina ir du nukentėjusiojo D. G. vaikus, kuriems pats nukentėjusysis išlaikymo neteikia, nes, kaip matyti iš Sodra pateiktų duomenų, išlaikymas D. G. vaikams yra teikiamas iš valstybės lėšų, 6 t., b. l. 13-26), į tai, kad nukentėjusiajam yra priteisiama ir turtinė žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigą užtikrinti ir priešingų interesų pusiausvyrą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam D. G. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 1500 Eur, o R. G. – 200 Eur, nes tokie dydžiai, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, sumos neturtinei žalai atlyginti priteistinos solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 46,94 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo D. G. gydymo, priteisimo (2 t., b. l. 5-8). Kaltinamojo A. S. advokatas pateikė kvitą dėl 46,94 Eur žalos atlyginimo Ligonių kasai, todėl procesas dėl Ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t., b. l. 139-143; 4 t., b. l. 93-97), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai.

Du kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

Nukentėjusieji/jų atstovas - advokato padėjėjas prašė iš kaltinamųjų priteisti viso 500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, prašymas buvo grindžiamas pinigų pervedimo banko išrašu ir pinigų priėmimo kvitu (5 t., b. l. 165-168). Atsižvelgiant į tai, kad du nukentėjusiuosius advokato padėjėjas atstovavo ikiteisminiame tyrime, ruošė ieškinius, rengėsi/dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosios ir administracinėse bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti maksimalių dydžių sumų, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 500 Eur dydžio nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.

VGTPT kaltinamajam I. D. paskirto gynėjo išlaidos (538,33 Eur, VGTPT 2024-01-29 pažyma Nr. APD-2024-01055), atsižvelgiant į tai, kad gynybą užtikrino teismas, į kaltinamojo sudėtingą turtinę/šeiminę padėtį, į tai, kad kaltinamojo prioritetinė pareiga yra atlyginti žalą nukentėjusiesiems, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti sumažintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą ir 70 MGL, t. y. 3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

remiantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, iš jų 1 (vienerių) metų laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigoti: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą, teismo paskirtą 2021-07-07, jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju teks atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti sumažintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę bausmę - 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, iš jų 1 (vienerių) metų laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigoti: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. S. ir I. D. nukentėjusiajam D. G., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) turtinės ir 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. S. ir I. D. nukentėjusiajai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio (žalą atlyginus) nutraukti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. S. ir I. D. po 250,00 Eur iš kiekvieno - proceso - advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų nukentėjusiesiems D. G. ir R. G..

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

VGTPT paskirto advokato išlaidų už gynybą iš kaltinamojo I. D. valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).