Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1045-613/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-26
Bylos Nr.: 2A-1045-613/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pamario žuvis“
Advokatai: Raimondas Kivylius

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-1045-613/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10120-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario žuvis“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inspero“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario žuvis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Inspero“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pamario žuvis“ 12 893,40 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Inspero“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forsina“. Teigia, jog patikrinus ieškovo BUAB „Inspero“ bankroto administratoriui perduotus dokumentus, buvo nustatyta, kad pagal 2015 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pradinis kreditorius UAB „JVA Partneris“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Inspero“ reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Pamario žuvis“.

1.2. Atkreipė dėmesį, jog skolą sudaro 12 893,40 Eur (44 518,32 Lt) suma, kurią atsakovė turi sumokėti pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serijos JVA Nr. 8198 (skolos likutis – 15 478,32 Lt), 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8199 (skolos likutis - 14 520 Lt), 2014 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serijos JVA Nr. 8232 (skolos likutis - 3 630 Lt), 2015 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8293 (skolos likutis - 10 890 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovės UAB „Pamario žuvis“ 12 893,40 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 12 893,40 Eur sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 484 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Inspero“; taip pat priteisė iš atsakovės 400,17 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

2.1. Atmesdamas atsakovės atstovo advokato Raimondo Kivyliaus abejones dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-4104, iš kurios matyti, kad buvo tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas UAB „JVA Partneris“. Nustatė, kad šioje pažymoje užfiksuoti pažeidimai nepaneigia, kad UAB „JVA Partneris“ ir UAB „Inspero“ buvo 2015 m. gegužės 7 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuri nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

2.2. Taip pat teismas įvertinęs rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darė išvadą, jog tarp šalių nebuvo surašomi atliktų darbų aktai. Nurodė, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos. Teigia, jog rašytinių paslaugų priėmimo perdavimo aktų nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nurodytos paslaugos nebuvo atliktos, o PVM sąskaitos-faktūros išrašytos nepagrįstai.

2.3. Nurodė, kad atsakovė iš visų suteiktų paslaugų, nurodytų 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija JVA Nr. 8198, atsakovas pripažino ir neginčijo paslaugas bendrai 15 478,32 Lt suma. Nustatė, jog ši PVM sąskaita – faktūra, kurią pripažino V. O. taip pat buvo UAB „Pamario žuvis“ nepasirašyta.

2.4. Teismas nustatė, jog ieškovė į bylą pateikė krovinio važtaraščius, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad UAB „Pamario žuvis“ pristatė UAB „JVA Partneris“ perdirbimui žaliavą (įvairios rūšies žuvį). Konstatavo, jog tai patvirtina ir ant minėtų dokumentų esantis įrašas „Perdirbimas“. Teigė, kad nors atsakovo atstovas V. O. ginčijo ieškovės pateiktus krovinio važtaraščius, tačiau keletą važtaraščių pripažino, kad jis pasirašė ir pagal šiuos dokumentus buvo pristatyta žuvis UAB „JVA Partneris“.

2.5. Konstatavo, jog aplinkybes, kad UAB „JVA Partneris“ teikė atsakovei paslaugas (žuvies sandėliavimo ir pan.), patvirtina antstolės Vidos Daugirdienės 2014 m. gegužės 2 d. turto aprašo Nr. S-140006085 duomenys, o taip pat minėtos bendrovės darbuotojai apklausti liudytojais – J. S. ir V. G., kurie patvirtino, kad minėta antstolė aprašė UAB „Pamario žuvis“ pristatytą žaliavą (žuvį) perdirbimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atsakovė UAB „Pajūrio žuvis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Inspero“ ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių paslaugų suteikimo aktų, kurie buvo privalomi sudaryti pagal 2011 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „JVA Partneris“ ir UAB „Pajūrio žuvis“ sudarytos Paslaugų sutarties 4.2.1 punktą ir kurie patvirtintų faktą, jog UAB „JVA Partneris“ atsakovui realiai suteikė kokias nors paslaugas (žaliavos perdirbimo bei žuvies sandėliavimo), už kurių tariamą suteikimą ieškovui išrašė PVM sąskaitas-faktūras.

3.2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu būdu atsakovas jam realiai ir tinkamai suteiktas paslaugas priimdavo ir kaip (kokiu dokumentu ar veiksmu) šis faktas būdavo įforminamas. Nurodo, jog nepaisydamas atsakovo paaiškinimų, jog UAB „JVA Partneris“ jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurios būdavo išrašytos už realiai ir tinkamai suteiktas paslaugas, atsakovas pasirašydavo ir įtraukdavo jas į savo buhalterinę apskaitą, teismas, pažeisdamas įrodinėjimo naštos principą, visiškai nevertino fakto, jog ieškovas net nepateikė įrodymų, kad PVM sąskaitos-faktūros bent jau buvo įtrauktos į UAB „JVA Partneris“ buhalterinę apskaitą.

3.3. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas negalėjo pasirašyti 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros JVA Nr. 8198, kadangi ji yra išrašyta 32 670 Lt sumai, kurią sudaro: 498 Lt (plius 21 procentas PVM) už žuvies perdirbimą; 12 294 Lt (plius 21 procentas PVM) už žuvies perdirbimą pagal sutartį ir 14 208 Lt (plius 21 procentų PVM) žuvies perdirbimas pagal sutartį išankstinė. Teigia, jog sąskaitoje nurodytą sumą – 14 208 Lt (plius 21 % PVM) kaip išankstinį apmokėjimą atsakovė mokėti atsisakė, kadangi žuvies perdirbimo paslaugos už šią sumą atsakovei suteiktos nebuvo.

3.4. Pažymėjo, kad atsakovo apskaitos duomenys bei VMI duomenys patvirtino, jog PVM sąskaitos-faktūros, kurių pagrindu ieškovė reikalauja priteisti skolą iš atsakovės, į atsakovės buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo. Tuo tarpu duomenų, ar jos buvo įtrauktos į UAB „JVA Partneris“ buhalterinę apskaitą, byloje nėra.

3.5. Atsakovės nuomone, teismas visiškai netinkamai vertino ieškovės į bylą pateiktus krovinio važtaraščius. Teigia, jog važtaraščiuose, kurie surašyti laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. sausio 10 d., nėra atsakovės, kaip krovinio siuntėjos parašų, o yra tik krovinio gavėjos UAB „JVA Partneris“ atstovo parašai. Darė išvadą, kad realiai šie važtaraščiai galėjo būti surašyti bet kada, net ir bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad apskritai, krovinio siuntėjo nepasirašyti krovinio važtaraščiai net negali būti laikomi dokumentu, juo labiau įrodančiu krovinio atgabenimo faktą.

3.6. Atkreipė dėmesį, jog į bylą pateiktame 2015 m. liepos 2 d. sprendime yra aiškiai nustatyta ir konstatuota, jog 2007 m. sausio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikė žuvies produktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20070101, kurios pagrindu atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo tiekti UAB „JVA Partneris“ žuvies produktus, o UAB „JVA Partneris“, kaip pirkėjas, įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, faktas, jog atsakovė tiekė produkciją UAB „JVA Partneris“ kaip pirkėjui yra aiškiai nustatyta bei konstatuota įsiteisėjusiu, vykdytinu, privalomu teismo sprendimu, kuris turi res judicata bei prejudicinę galią.

3.7. Taip pat apeliantės įsitikinimu, teismo išvada, kad antstolės Vidos Daugirdienės 2014 m. gegužės 2 d. turto aprašas Nr. S-140006085 patvirtina, jog antstolė aprašė būtent atsakovės turtą yra visiškai neteisinga ir nepagrįstą. Nurodė, kad sudarydama turto aprašą antstolė vykdė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria UAB „JVA partneris“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas būtent skolininkui UAB „JVA partneris“ priklausantis turtas. Apeliantei nesuprantama ir neaišku kuo remiantis padaryta teismo išvada, jog antstolė tariamai aprašė pas skolininką esantį išieškotojo turtą (juk tokiu atveju išieškotojas sau priklausantį, juo labiau greitai gendantį turtą galėtų tiesiog pasiimti). Mano, jog tokiu būdu teismas paneigė ir patį Turto aprašo tikslą – aprašyti skolininko, o ne išieškotojo turtą.

3.8. Be to, apeliantas mano, jog teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-676-538/2015 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-230-516/2016 bei joje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

4. Ieškovė „UAB „Inspero“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą nepakeistą bei atsakovės UAB „Pamario žuvis“ apeliacinį skundą atmesti; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde paslaugų neatlikimą ir atsakovo atsisakymą atsiskaityti su ieškovu motyvuoja rašytinių atliktų darbų aktų nebuvimu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad liudytoju apklaustas buvęs UAB „JVA Partneris“ direktorius V. G. patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai ir atliktų darbų aktai nebuvo pasirašomi. Atkreipė dėmesį, jog liudytojas V. G. taip pat patvirtino, kad, nors šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, atsakovas jokių pretenzijų paslaugų teikėjui UAB „JVA Partneris“ dėl atliktų darbų aktų nepateikimo ir/ar paslaugų kainos neturėjo ir nereiškė.

Šalies argumentai

4.2. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad ginčo PVM sąskaitų faktūrų nėra gavęs, jų nėra pasirašęs bei apskaitęs savo buhalterinėje apskaitoje, tačiau tuo pačiu prieštaringai patvirtina, kad atsakovas pripažino UAB „Pamario žuvis“ 15 478,32 Lt skolą pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8198. Mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas pripažino, jog UAB „JVA Partneris“ pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8198 suteikė atsakovui paslaugas bendrai 15 478,32 Lt sumai, kurias sudaro 498 Lt už žuvies perdirbimą (249 kg) + 12 294 Lt už žuvies perdirbimą pagal sutartį (4098 kg) + 2686,32 Lt (PVM).

4.3. Taip pat atkreipė dėmesį, jog šias aplinkybes pagrindžia į bylą pateikti UAB „JVA Partneris“ krovinio važtaraščiai, pagal kuriuos UAB „JVA Partneris“ perdirbo atsakovo UAB „Pamario žuvis“ pristatytą žaliavą, ką patvirtina į bylą pateiktos UAB „JVA Partneris“ 2013 m. lapkričio mėn., 2013 m. gruodžio mėn., 2014 m. sausio mėn. žuvies perdirbimo lentelių kopijos.

4.4. Ieškovės vertinimu, sandėliavimo paslaugų suteikimo faktą pagal UAB „JVA Partneris“ 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8199, 2014 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8232, 2015 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8293, be kita ko, patvirtina antstolės Vidos Daugirdienės 2014 m. gegužės 2 d. turto aprašo Nr. S-140006085 duomenys. Teigia, jog liudytoja J. S. patvirtino, kad 2014 m. gegužės 2 d. turto apraše Nr. S-140006085 yra nurodyta atsakovui UAB „Pamario žuvis“ priklausanti sandėliuojama žaliava, išskyrus – šaldyta žuvis „Plekšnė“, kuri priklausė A. V..

4.5. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo vadovo V. O. parodymus, kad žaliava UAB „JVA Partneris“ pristatyta kaip pirkėjai, o ne perdirbimui, pagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovas pripažino žuvies perdirbimo paslaugų pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8198 bendrai 15 478,32 Lt sumai suteikimą, tačiau tuo pačiu prieštaringai ginčija perdirbamos žaliavos (žuvies) pristatymą pagal byloje pateiktus UAB „JVA Partneris“ krovinio važtaraščius. Pažymi, jog tam, kad UAB „JVA Partneris“ perdirbtų žuvį pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8198, atsakovas UAB „Pamario žuvis“ pirmiausia turėjo pristatytą žaliavą paslaugų teikėjui UAB „JVA Partneris“.

4.6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad šis ginčas ir ginčas, išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civ. b. Nr. 2-676-538/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civ. b. Nr. 2A-230-516/2016 skiriasi tiek ieškinio dalyku, tiek pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovui UAB „JVA Partneris“ nereiškus šioje byloje reikalavimo dėl skolos už šaldymo ir sandėliavimo paslaugas priteisimo iš ieškovo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti klausimo dėl atsakovo nurodomų paslaugų pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartį suteikimo fakto, kiekio ir kainos, tačiau akcentavo, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui įrodinėti konkrečių paslaugų suteikimo faktą ir skolos dydį bei reikalauti jos priteisimo atskiroje byloje.

Atsiliepimas

4.7. Pažymėjo, jog teismas taip pat pagrįstai įvertino aplinkybę, kad, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo 2018 m. vasario 8 d. posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad ginčo PVM sąskaitų faktūrų, tame tarpe 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JVA Nr. 8198, atsakovas apskritai nėra gavęs ir paslaugos pagal ją suteiktos nebuvo, tačiau teismui išreikalavus UAB „Pamario žuvis“ 2014 m. spalio 29 d. pirkimo dokumentų registro duomenis, tiek atsakovo vadovas V. O. 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu, tiek šiame apeliaciniame skunde pripažino, kad UAB „JVA Partneris“ žuvies perdirbimo paslaugas 15 478,32 Lt sumai atsakovui suteikė, kas liudija apie atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir atsakovo paaiškinimų, kaip įrodymo, visišką nepatikimumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola už UAB „JVA partneris“ suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog UAB „JVA Partneris“ ir UAB „Pamario žuvis“ 2011 m. gruodžio 1 d. sudarė Paslaugų sutartį dėl žaliavos šaldymo ir gatavos produkcijos bei žaliavos sandėliavimo darbų, logistikos paslaugų. Šios sutarties pagrindu, UAB „JVA Partneris“ už atliktas paslaugas atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 8198 už žuvies perdirbimą 498,00 Lt, už žuvies perdirbimą pagal sutartį 12 294,00 Lt, žuvies perdirbimą pagal sutartį išankstinė 14 208,00 Lt, iš viso suma su PVM 32 670,00 Lt, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 8199 už sandėliavimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., suma 12 000,00Lt bendra suma su PVM 14 520,00 Lt, 2014 liepos 4 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija Nr. 8232 dėl sandėliavimo už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 31 d., suma 3 000,00 Lt, o suma su PVM 3 630,00 Lt. 2015 m. gegužės 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra JVA Nr. 8293 už sandėliavimo paslaugas nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., bendrai 2 606,58 Eur, suma su PVM 3 153,96 Eur. 2014 m. gruodžio 1 d. technologė J. S. pateikė prašymą UAB „JVA partneris“ direktoriui V. G., sudaryti komisiją, kuri įvertintų produkcijos būklę ir priimtų sprendimą dėl tolesnio proceso. 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „JVA partneris“ direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija tikslu priimti sprendimą dėl nekokybiškos žuvies. 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „JVA Partneris“ žuvies nurašymo aktu pasibaigus realizacijos terminui buvo nurašyta be prekinės išvaizdos, parūdijusi, netinkama prekybai žuvis. 2015 m. liepos 20 d. buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis pagal kurią UAB „JVA Partneris“ perdavė kreditorinio reikalavimo teisę ieškovei UAB „Inspero“ į 12 893,40 Eur atsakovės UAB „Pamario žuvis“ įsiskolinimą. 2015 m. liepos 21 d. pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo ir įsiskolinimo sumokėjimo skolininkė UAB „Pamario žuvis“ buvo informuota apie įsiskolinimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 12 893,40 Eur skolą, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo reikalavo. Skolą ieškovė kildina iš UAB „JVA partneris“ ir UAB „Pamario žuvis“ 2011 m. gruodžio 1 d. pasirašytos sutarties, pagal kurią UAB „JVA partneris“ įsipareigojo teikti atsakovei UAB „Pamario žuvis“ žaliavos šaldymo ir gatavos produkcijos bei žaliavos sandėliavimo darbus, teikti logistikos paslaugas. Taigi, atsižvelgiant į ginčo dalyką, darytina išvada, jog ginčas kilo iš atlygintinų paslaugų teikimo sutartinių santykių, reglamentuojamų CK 6.716-6.724 straipsnių. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, numatant galimybę susitarti ir dėl tam tikro rezultato pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Pažymėtina, kad šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, mutatis mutandis taip pat taikytinos bendrosios rangos sutarčių nuostatos.

10. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai nelieka. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

11. Išanalizavus apeliacinio skundo turinį nustatyta, jog apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės teigia, jog UAB „JVA partneris“ nepagrįstai reikalauja 12 893,40 Eur (44 518,32 Lt) skolos priteisimo, kadangi nesuteikė paslaugų už kurias prašo apmokėti. Taip pat teigia, jog byloje nėra jokių paslaugų suteikimo aktų, nors pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartį, tokie aktai yra būtini, todėl mano, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei buvo suteiktos kokios nors paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Pagal 2011 m. gruodžio 1 d. paslaugų sutarties 4.2.1 punktą, sutarties šalys susitarė, jog paslaugų mokestį klientas sumoka per 21 darbo dieną nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo pagal faktiškai suteiktas paslaugas ir paslaugų įkainius, pasirašant paslaugų priėmimo-perdavimo aktą. Nors byloje nėra duomenų, jog toks priėmimo-perdavimo aktas būtų pasirašytas, tačiau šiuo atveju konstatuotina, jog byloje yra surinkta pakankamai kitų įrodymų, kurie suponuoja išvadą, kad UAB „JVA partneris“ atliko paslaugų sutartyje numatytus darbus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. 3K-3-423/2011).

12. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šiuo atveju, atsakovas apskritai teigia, jog UAB „JVA partneris“ nesuteikė jokių paslaugų, todėl nėra galimas joks paslaugų priėmimas-perdavimas. Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją laiko nepagrįsta, kadangi tokius jos teiginius paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas ginčo produkcijos neatsiėmė, o suėjus produkcijos galiojimo terminui, ji buvo utilizuota, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė neatsiėmė produkcijos, nereiškia, jog atsirado teisinis pagrindas išvengti prievolės – atsiskaityti už suteiktas paslaugas, t. y. produkcijos perdirbimą bei sandėliavimą.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžių metu buvo apklausti liudytojai, t. y. UAB „JVA partneris“ buvęs direktorius V. G. bei technologė J. S.. Liudytojai paaiškino, jog UAB „JVA partneris“ ir UAB „Pamario žuvis“ bendradarbiavo nuo 2007 metų. 2011 m. gruodžio 1 d. sudarius paslaugų sutartį, UAB „JVA partneris“ teikdavo UAB „Pamario žuvis“ žaliavos šaldymo ir gatavos produkcijos bei žaliavos sandėliavimo paslaugas, logistikos paslaugas. Taip pat liudytojai paaiškino, jog tarp sutarties šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog produkcijos bei žaliavos priėmimo-perdavimo aktai nebuvo sudarinėjami, kadangi sutarties šalims to nereikėjo. Nurodė, jog suteikus paslaugą, būdavo išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuri elektroniniu būdu būdavo išsiunčiama užsakovui, o užsakovas ją apmokėdavo bei pasiimdavo perdirbtą produkciją. Pažymėtina, jog šiuos liudytojų paaiškinimus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. aplinkybes, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia paslaugų priėmimo-perdavimo praktika patvirtina ir tai, kad atsakovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 15 478,32 Lt sumą pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8198, kurias sudaro 498 Lt už žuvies perdirbimą (249 kg) + 12 294 Lt už žuvies perdirbimą pagal sutartį (4098 kg) + 2686,32 Lt (PVM). Tai reiškia, jog atsakovė apie išrašytas PVM sąskaitas-faktūras žinojo, jas buvo gavusi, dalį jų įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, todėl darytina išvada, jog tokiu būdu atsakovė priėmė UAB „JVA partneris“ suteiktas paslaugas bei privalo už jas sumokėti.

14. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad atsakovas negalėjo pasirašyti 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JVA Nr. 8198, kadangi sąskaitoje nurodoma suma – 14 208 Lt (plius 21 proc. PVM) buvo nurodyta kaip išankstinis apmokėjimas. Pažymėtina, jog šie atsakovės nurodomi argumentai taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė dėl šios sąskaitos būtų reiškusi kokias nors pretenzijas, ar pastabas. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, atsakovė, gavusi UAB „JVA partneris“ pranešimą (šiuo atveju sąskaitą-faktūrą) apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdama pradėti darbų priėmimą. Jei atsakovė nesutiko priimti suteiktų paslaugų, tuomet ji privalėjo nurodyti atsisakymo priežastis (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė priėmė 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JVA Nr. 8198, tačiau jokių pastabų nenurodė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė priėmė perduotas paslaugas be išlygų bei privalo už jas apmokėti.

15. Apeliantė be kita ko teigia, jog teismas nesiaiškino, kokiu būdu atsakovas jam realiai ir tinkamai suteiktas paslaugas priimdavo ir kaip (kokiu dokumentu ar veiksmu) šis faktas būdavo įforminamas. Mano, jog teismas pažeisdamas įrodinėjimo naštos principą, visiškai nevertino fakto, jog ieškovas net nepateikė įrodymų, kad PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB „JVA partneris“ buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovės įrodinėjamas faktines bylos aplinkybes patvirtino liudytojų paaiškinimai bei rašytiniai bylos įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai), todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų visumą, pagrįstai konstatavo, jog atsakovei buvo suteiktos žuvies perdirbimo ir sandėliavimo paslaugos. Nors atsakovė nurodė, kad už realiai ir tinkamai suteiktas paslaugas atsakovas pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras ir įtraukdavo jas į savo buhalterinę apskaitą, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintu šią atsakovės poziciją. Nors apeliantė ir nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, jog byloje yra pateikti kovinio važtaraščiai patvirtinantys, jog atsakovė pristatė žaliavą (šaldytą žuvį) UAB „JVA partneris“, buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atsakovei buvo siųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo ir įsiskolinimo sumokėjimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovės išsakyta pozicija, jog UAB „JVA partneris“ suteikė atsakovei žuvies perdirbimo ir sandėliavimo paslaugas, už kurias atsakovė privalo apmokėti.

16. Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys, jog į bylą pateiktame 2015 m. liepos 2 d. sprendime yra aiškiai nustatyta ir konstatuota, jog atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo tiekti UAB „JVA partneris“ žuvies produktus, o UAB „JVA partneris“, kaip pirkėjas, įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, faktas, jog atsakovė tiekė produkciją UAB „JVA Partneris“ kaip pirkėjui yra aiškiai nustatyta bei konstatuota įsiteisėjusiu, vykdytinu, privalomu teismo sprendimu, kuris turi res judicata bei prejudicinę galią. Teigia, jog minėta byla buvo nagrinėjama tų pačių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kaip ir ši civilinė bylą, todėl teismas privalėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo2015 m. liepos 2 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi konstatavo: „atsakovei nereiškus šioje byloje reikalavimo dėl skolos už šaldymo ir sandėliavimo paslaugas priteisimo iš ieškovės , teisėjų kolegijas neturi pagrindo nagrinėti klausimo dėl atsakovės nurodomų paslaugų pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartį suteikimo fakto, kiekio ir kainos pagrįstumo (taigi ir argumentų, kokias atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras ieškovė buvo pripažinusi / nepripažinusi), tačiau, akcentuotina, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovei įrodinėti konkrečių paslaugų suteikimo faktą ir skolos dydį bei reikalauti jos priteisimo atskiroje byloje“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog atsakovės nurodomi įsiteisėję teismo sprendimai buvo nagrinėjami pagal visai kitą tarp šalių sudarytą sutartį (2007 m. sausio 1 d. žuvies produktų pirkimo-pardavimo sutartį), t. y. minėta nutartimi nebuvo analizuojamos aplinkybės susijusios su šios civilinės bylos dalyku (2011 m. gruodžio 1 d. paslaugų sutartis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės nurodytose civilinėse bylose priimtais sprendimais.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

18. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme

19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Ieškovė BUAB „Inspero“ prašo priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šiuos išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017 m. lapkričio 20 d. atstovavimo sutartį, 2018 m. kovo 14 d. sąskaitą faktūrą Serija MSP Nr. 195/2018, kurioje nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mokėtina suma su PVM sudaro 726,00 Eur bei mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovės bankroto administratorė UAB „Forsina“ sumokėjo 726,00 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (726,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), konstatuoja, kad atsakovės prašymas priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

21. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio žuvis“ ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Inspero“ 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė