Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams R. L. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

16. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro duomenis, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. L. B. pagal 2013 m. balandžio 23 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 3831.

19. Byloje pateikta 2022 m. balandžio 12 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 12 d., kurioje nurodyta, kad: likutis 2020 m. spalio 31 d. pradžioje buvo 33,93 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. išrašyta sąskaita 69,91 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita 139,82 Eur sumai; 2022 m. balandžio 4 d. atliktas mokėjimas 30 Eur sumai; iš viso bendra skola sudaro 109,82 Eur.

20. Taip pat iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovui R. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija LAEQ Nr. 19530663 69,91 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovui R. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija LAEQ Nr. 21017447 139,82 Eur sumai.

Dėl bylos dalies nutraukimo

24. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 30 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

25. Žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimas nesprendžiamas, nes tiek už patikslinto ieškinio reikalavimus, tiek už likusius ieškinio reikalavimus (po dalies ieškinio atsisakymo) mokėtinas žyminio mokesčio dydis sudaro 17 Eur.

Dėl atsakovų solidarios atsakomybės.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

29. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Atitinkamai CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendroms sutuoktinių prievolėms priskiriamos: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

30. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė solidarios skolininkų pareigos atveju reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taip pat kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

31. Vienašališkai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarką ar sąlygas, nepareiškus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatymas neleidžia (CK 6.228 straipsnis).

32. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės ieškiniu, nurodė, kad atsakovė R. L. B. ginčo name negyvena, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o R. B. prašė skolą priteisti asmeniškai iš jo.

33. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir šalių paaiškinimų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021, pripažino negaliojančia R. B. ir R. L. B. 2013 m. balandžio 26 d. sudarytą Sutuoktinių turto padalijimo sutartį bei taikė restituciją – grąžino į R. B. ir R. L. B. bendrąją jungtinę nuosavybę, be kita ko, ginčo namą; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022, minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

34. Be to, teismas, remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad atsakovų R. L. B. ir R. B. santuoka sprendimo priėmimo dieną nėra nutraukta, o atsakovų turtas (įskaitant ir ginčo namą) nepadalintas (nors prašymas dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-777-930/2022, tačiau byla dar nėra išnagrinėta).

35. Taigi, kaip jau buvo nurodyta, turtas (šiuo atveju ginčo namas) yra sutuoktinių (atsakovų) bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis), o sutuoktiniai (atsakovai) atsako kaip solidarūs skolininkai (be to, prievolė, kuri atsirado ieškovei, yra susijusi su šeimos interesais, t. y. tinkamu elektros tiekimo užtikrinimu). Vien ta aplinkybė, kad, anot atsakovų, jie tarpusavyje yra susitarę, jog iki tol ir dabar mokesčius (įskaitant ir ieškovei) už ginčo namą moka atsakovas, savaime nepanaikina ieškovės teisės reikalauti abiejų sutuoktinių (atsakovų) solidariosios atsakomybės.

36. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai: 2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (skolos susidarymo laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos.

37. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Šioje byloje nustatyta, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovams nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai (atsakovai neginčijo fakto, kad namui yra tiekiama elektros energija). Nors atsakovai nėra sudarę su ieškove rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.383 straipsniu laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais sudaryta nuo namo elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų momento (konkliudentiniais veiksmais) ir ieškovė tiekia per prijungtą energijos tiekimo tinklą elektros energiją, o atsakovai (abonentai) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir užtikrinti jiems priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021).

38. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atmestini atsakovų argumentai, jog R. L. B. neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, nes ji name negyvena. Kaip minėta, nors atsakovė galimai gyvena kitu adresu, tačiau jai nedingsta pareiga, kaip namo bendrasavininkei (jos nuosavybės teisės į namą nepanaikintos), atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.

39. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovų solidarios atsakomybės dėl skolos priteisimo už tiektą elektros energiją.

Dėl 109,82 Eur skolos priteisimo.

40. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovų už tiektą elektros energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

41. Atsakovai skolos dydžio neginčijo, todėl šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai (atsakovai nesutiko su solidariąja jų atsakomybe, dėl kurios teismas plačiau pasisakė sprendimo 25-39 punktuose).

42. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. į atsakovams priklausantį namą tiekė elektros energiją ir dėl to susidarė 109,82 Eur skola, bei pateikė įrodymus, patvirtinančius šios skolos dydį: 2021 m. gruodžio 22 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. balandžio 12 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 12 d., 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LAEQ Nr. 19530663 69,91 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LAEQ Nr. 21017447 139,82 Eur sumai (sprendimo 18-20 punktai).

44. Kaip jau buvo nurodyta, nors tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau laikoma, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju atsakovai, kaip namo savininkai, privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

45. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų visiškai atsiskaitę su ieškove, atsakovai savo paskaičiavimų dėl minėtos skolos nepateikė (kaip minėta, skolos dydžio neginčijo), taip pat nepateikė įrodymų dėl šios visos skolos apmokėjimo, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 109,82 Eur skola už elektros energiją, tiektą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (109,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 10 d.; patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis, 0,23 Eur komisinis mokestis, iš viso – 17,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 8,62 (8,61) Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

48. Byloje iš viso patirta 62,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos valstybei iš atsakovų, t. y. po 31,36 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 30 Eur skolos priteisimo.

Likusioje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 109,82 Eur (vieną šimtą devynis eurus 82 ct) skolos, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (109,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 8,61 Eur (aštuonis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 8,62 Eur (aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.