- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1721-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32567-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- R. B., R. L. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams R. L. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme, priėmus kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (toliau – ieškovė, UAB „Ignitis“) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2021 m. gruodžio 1 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 139,82 Eur skolos už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, 9,23 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei iš skolininkės R. L. B.
2. Skolininkei R. L. B. pateikus prieštaravimus dėl ieškovės (kreditorės) pareiškimo, ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu pareiškė ieškinį, kurį teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi priėmė, kuriame prašė priteisti iš atsakovės R. L. B. 139,82 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; trečiuoju asmeniu įtraukė R. B.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir trečiasis asmuo teismui pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame, be kita ko, suformulavo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10-456/2021.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021 (proceso Nr. 2-68-3-32962-2014-8) įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
5. Teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą; pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinį.
6. Teisme 2022 m. kovo 10 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašė iš atsakovų R. L. B. ir R. B. (toliau kartu – atsakovai) solidariai priteisti 139,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad tiekia elektros energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas, ginčo namas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo namas priklausė atsakovei R. L. B. asmeninės nuosavybės teise. Namui buvo taikomas tarifo planas „Namai plius“, todėl už elektros energiją buvo atsiskaitoma pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašomos kiekvieną mėnesį pagal deklaruojamus ir/ar nustatytus faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis, priskaičiuojant pastoviosios dedamosios mokestį. Anot ieškovės, nedeklaravus apskaitos prietaiso rodmenų, PVM sąskaitos faktūros išrašomos pagal vidurkį, priskaičiuojant pastoviosios dedamosios mokestį; vidurkis yra apskaičiuojamas pagal individualų elektros energijos vidutinį suvartojimą per atitinkamą laikotarpį.
8. Teigė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už name suvartotą elektros energiją tinkamai atsiskaityta nebuvo. 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovų skolos dydis už namui patiektą ir suvartotą elektros energiją buvo 69,91 Eur, dėl to atsakovams buvo išrašyta 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant jos apmokėjimo terminą – 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovams ir toliau tinkamai ir laiku neatsiskaitant su ieškove, skola už namui patiektą elektros energiją toliau augo, todėl 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovų skolos dydis už namui patiektą ir suvartotą elektros energiją buvo 139,82 Eur, dėl to atsakovams buvo išrašyta 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant jos apmokėjimo terminą – 2021 m. sausio 31 d.
9. Anot ieškovės, PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti tik atsakovo R. B. rekvizitai, nes atsakovė R. L. B., tapusi namo savininke, nesikreipė į ieškovę dėl naujos elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo. Kita vertus, įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022, namas buvo grąžintas į atsakovų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Taigi, abiejų atsakovų nenurodymas PVM sąskaitose faktūrose nepaneigė abiejų atsakovų pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už į jiems nuosavybės teise priklausantį namą patiektą elektros energiją.
Atsiliepimas
10. Atsakovai pateiktais atsiliepimais į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti.
11. Nurodė, kad atsakovė R. L. B. negyvena ginčo name nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Teigė, kad atsakovas R. B. ir toliau atliks mokėjimus, kaip tą darė nuo 1998 m. (kai teismas patvirtins jo mokumo atkūrimo planą fizinio asmens bankroto byloje).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi šalims pasiūlyta iki 2022 m. balandžio 7 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus. 2022 m. kovo 29 d. teisme gauti atsakovo R. B. paaiškinimai, kuriuose jis prašė skolą priteisti asmeniškai iš jo. Atsakovė R. L. B. 2022 m. balandžio 4 d. pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas R. B. sumokėjo ieškovei 30 Eur.
Šalies argumentai
13. Ieškovė 2022 m. balandžio 12 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriuo prašė nutraukti civilinės bylos dalį dėl 30 Eur skolos priteisimo; likusioje dalyje (dėl 109,82 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų) ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4411-1099/2022 bylos dalį nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį tenkino visiškai – nutraukė civilinės bylos dalį dėl 30 Eur skolos priteisimo, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 109,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (109,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės ieškovei 8,61 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo ieškovei 8,62 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybei 31,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; iš atsakovo valstybei 31,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
15. Teismo vertino, jog ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jį priėmė (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalį dėl 30 Eur skolos priteisimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Išaiškino, jog bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
16. Teismas nustatė, kad ieškovė tiekia elektros energiją ginčo namui, kuris priklauso atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022. Atsakovų santuoka sprendimo priėmimo dieną nėra nutraukta, o atsakovų turtas (įskaitant ir ginčo namą) nepadalintas (nors prašymas dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-777-930/2022, tačiau byla dar nėra išnagrinėta). Taigi turtas (šiuo atveju ginčo namas) yra sutuoktinių (atsakovų) bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis), sutuoktiniai (atsakovai) atsako kaip solidarūs skolininkai (be to, prievolė, kuri atsirado ieškovei, yra susijusi su šeimos interesais, t. y. tinkamu elektros tiekimo užtikrinimu). Tokiu būdu atmetė atsakovų argumentus, jog atsakovė R. L. B. neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, nes ji name negyvena, kadangi atsakovei galimai gyvenant kitu adresu, nedingsta pareiga, kaip namo bendrasavininkei (jos nuosavybės teisės į namą nepanaikintos), atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovų solidarios atsakomybės dėl skolos priteisimo už tiektą elektros energiją.
17. Teismas pažymėjo, kad nors tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau laikoma, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju atsakovai, kaip namo savininkai, privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai būtų visiškai atsiskaitę su ieškove, atsakovai savo paskaičiavimų dėl minėtos skolos nepateikė (skolos dydžio neginčijo), taip pat nepateikė įrodymų dėl šios visos skolos apmokėjimo, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 109,82 Eur skolą už elektros energiją, tiektą ginčo namui laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4411-1099/2022 ir ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas apeliantui iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinio skundo dar nėra išnagrinėjęs, todėl apeliantui fizinio asmens bankroto procedūra yra galiojanti ir vykdoma.
21. Ieškovė nėra pateikusi savo finansinio reikalavimo apelianto fizinio asmens bankroto byloje, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ ) 6 straipsnio 5 dalies 1 punktui, FABĮ 23 straipsniui. Visa tai įrodo, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo – verslo subjektas, nėra atidus ir rūpestingas, nes ieškovės nurodyta skola susiformavo dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Pareikštą ieškinį laiko piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4411-1099/2022. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23. Patikslinto ieškinio pateikimo teismui dieną įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ginčo namas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams. Atitinkamai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pritaikius restituciją ir ginčo namą grąžinus į atsakovų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę nuo pat 2013 m. balandžio 26 d. (sutuoktinių turto padalijimo sutarties data), vertina, jog ginčo skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ginčo namas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
24. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neteikė jokių argumentų apie jam iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir šiais pagrindais neginčijo savo pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ginčo name, teikdamas atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį. Priešingai, sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia ne tik naujais motyvais, bet ir prieštaringais argumentais, t. y. kaip nustatyta sprendime, 2022 m. kovo 29 d. teisme gauti atsakovo paaiškinimai, kuriuose jis prašo skolą priteisti asmeniškai iš jo. Be to, sprendime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi šalims pasiūlyta iki nustatyto termino pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tuo tarpu atsakovas jokių prašymų perduoti ginčą nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nereiškė. Taigi, ieškovės vertinimu, šios nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, neegzistuoja ieškovės piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis jokia apimtimi. Ieškovė veikė sąžiningai ir rūpestingai, reiškė pirminį ieškinį, jį tikslino ir atliko kitus procesinius veiksmus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime padarė išvadą, jog nors tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau laikoma, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju atsakovai, kaip namo savininkai, privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovės vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, leistinais įrodymais nebuvo paneigta atsakovų solidarioji atsakomybė kylanti iš prievolės atsiskaityti už į ginčo namą ieškovės patiektą elektros energiją, o tai reiškia, jog ieškovė, būdama atsakovų kreditore solidariojoje prievolėje, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas savo pareigos apmokėti susidariusią skolą neginčijo, priešingai – prašė visą skolą priteisti asmeniškai iš jo. Ir nors apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir dėl to jam draudžiama vykdyti skolų, palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, sprendime nustatyta, kad būtent atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 30 Eur.
27. Taip pat pažymėjo, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022 priėmimo ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad atsakovas bus laikomas solidariai atsakingu už ginčo name susidariusią skolą už patiektą elektros energiją, todėl apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie ieškovės, kaip kreditorės, pareigą pareikšti savo kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui per įstatyme nustatytą terminą, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti. Pabrėžė, kad nors atsakovui buvo iškelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų, naujoms aplinkybėms dėl ginčo namo priklausomybės nuosavybės teise paaiškėjus jau šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
30. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
31. Atsakovas R. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-823/2022 pagal suinteresuoto asmens A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, A. B., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Europa Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Realcom Limited, uždaroji akcinė bendrovė „Cofex“, D. B., akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „ESO“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, advokatų profesinė bendrija „Jurex“, akcinė bendrovė „Telia“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Group Europa Investment“, J. B., kuria nutarta perduoti bylą nagrinėti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
32. Atsakovė R. L. B. pateikė prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo – mokėjimo kvitus, kurie patvirtina 109,82 Eur skolos padengimą UAB ,,Ignitis”.
33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
Žemesnės instancijos teismas
34. Šiuo atveju vertinama, jog pateikti duomenys yra susiję su klausimo sprendimu, jų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami.
Faktinės bylos aplinkybės
35. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) (ginčo namas), pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis, asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei R. L. B. pagal 2013 m. balandžio 23 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
36. Byloje pateikta 2021 m. gruodžio 22 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., kurioje nurodyta, kad: likutis 2020 m. spalio 31 d. pradžioje buvo 33,93 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. išrašyta sąskaita 69,91 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita bendrai 139,82 Eur sumai.
37. Byloje pateikta 2022 m. balandžio 12 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 12 d., kurioje nurodyta, kad: likutis 2020 m. spalio 31 d. pradžioje buvo 33,93 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. išrašyta sąskaita 69,91 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita 139,82 Eur sumai; 2022 m. balandžio 4 d. atliktas mokėjimas 30 Eur sumai; iš viso bendra skola sudaro 109,82 Eur.
38. Taip pat iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovui R. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 69,91 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovui R. B. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 139,82 Eur sumai.
39. Į bylą pateiktoje 988-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2022 m. kovo 23 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovė R. L. B. nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini).
40. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021, pripažino negaliojančia R. B. ir R. L. B. 2013 m. balandžio 26 d. sudarytą Sutuoktinių turto padalijimo sutartį bei taikė restituciją – grąžino į R. B. ir R. L. B. bendrąją jungtinę nuosavybę pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 20 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Group Europa Investment“ akcijų. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022, minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
41. Taip pat, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurią Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą. Suinteresuotas asmuo A. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
42. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys 109,82 Eur skolos ieškovei įvykdymą – 2022 m. gegužės 31 d. mokėjimas 25 Eur sumai (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. birželio 17 d. mokėjimas 20 Eur sumai (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. liepos 11 d. mokėjimas 64,82 Eur sumai (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl atsakovų solidarios atsakomybės
43. Kaip jau buvo nurodyta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Ignitis“ tiekia elektros energiją ginčo namui, kuris priklauso atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10-465/2021, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-300-936/2022.
44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teises reglamentuojančias teisės normas. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).
Žemesnės instancijos teismas
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
46. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Atitinkamai CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendroms sutuoktinių prievolėms priskiriamos: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
47. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė solidarios skolininkų pareigos atveju reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taip pat kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).
48. Vienašališkai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarką ar sąlygas, nepareiškus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatymas neleidžia (CK 6.228 straipsnis).
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog patikslinto ieškinio pateikimo teismui dieną įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ginčo namas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams. Atitinkamai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pritaikius restituciją ir ginčo namą grąžinus į atsakovų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę nuo pat 2013 m. balandžio 26 d. (sutuoktinių turto padalijimo sutarties data), vertina, jog ginčo skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ginčo namas taip pat atsakovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į ginčo namą pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
50. Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatė, kad atsakovų R. L. B. ir R. B. santuoka sprendimo priėmimo dieną būtų nutraukta, o atsakovų turtas (įskaitant ir ginčo namą) padalintas (nors prašymas dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-777-930/2022, tačiau byla dar nėra išnagrinėta).
51. Taigi, nustačius, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, leistinais įrodymais nebuvo paneigta atsakovų solidarioji atsakomybė kylanti iš prievolės atsiskaityti už į ginčo namą ieškovės patiektą elektros energiją, sutiktina, jog ieškovė, būdama atsakovų kreditore solidariojoje prievolėje, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
52. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir dėl to jam draudžiama vykdyti skolų, palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą. Taip pat nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi savo finansinio reikalavimo apelianto fizinio asmens bankroto byloje, o tai prieštarauja FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktui, FABĮ 23 straipsniui. Mano, jog visa tai įrodo, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo – verslo subjektas, nėra atidus ir rūpestingas, nes ieškovės nurodyta skola susiformavo dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), tokiu būdu, laiko, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.
53. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neteikė jokių argumentų apie jam iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir šiais pagrindais neginčijo savo pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ginčo name, teikdamas atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį. Priešingai, sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia ne tik naujais motyvais, bet ir prieštaringais argumentais, t. y. kaip nustatyta sprendime, 2022 m. kovo 29 d. teisme buvo gauti atsakovo paaiškinimai, kuriuose jis prašo skolą priteisti asmeniškai iš jo. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta iki nustatyto termino pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tuo tarpu atsakovas jokių prašymų perduoti ginčą nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nereiškė. Dar daugiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 30 Eur, todėl laikytina, kad savo skolą atsakovas pripažino aktyviais veiksmais. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog neegzistuoja ieškovės piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis jokia apimtimi, t. y. sutiktina, kad ji veikė sąžiningai ir rūpestingai, ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai – ieškovė reiškė pirminį ieškinį, vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jį tikslino ir atliko kitus būtinus procesinius veiksmus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
54. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjui ir buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurią Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą, tačiau suinteresuotas asmuo A. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas savo ruoštu reiškia, jog apeliantui fizinio bankroto byla nėra iškelta, todėl apelianto argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
55. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau laikoma, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju atsakovai, kaip namo savininkai, privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą elektros energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
56. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovai nepaneigė savo, kaip skolininkų, solidarios atsakomybės dėl skolos priteisimo už tiektą elektros energiją. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog abu atsakovai pripažino savo skolą ieškovei, t. y. atsakovas atliko 30 Eur mokėjimą ieškovei, atsakovė – 109,82 Eur (priteistos pirmosios instancijos teisme) mokėjimą – 2022 m. gegužės 31 d. mokėjimas 25 Eur sumai (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. birželio 17 d. mokėjimas 20 Eur sumai (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. liepos 11 d. mokėjimas 64,82 Eur sumai (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog abu atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimą laikė pagrįstu ir teisingu.
57. Apibendrinant anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, spręsdamas dėl solidariosios atsakomybės taikymo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
59. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
61. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti atsakovo R. B. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.