Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovei advokatei Gražinai Versockienei, atsakovui M. M., jo atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, tretiesiems asmenims V. S. ir V. S., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Repčenkienei,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys V. S. ir V. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Būtinybę riboti atsakovo bendravimą su vaiku ieškovė taip pat grindė ir tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Objektyvių tokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikta. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad yra sveikas, priklausomybės ligų centre neregistruotas (2019-02-21 VšĮ Karoliniškių poliklinikos medicinos dokumentų išrašas, Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos pažyma). Pažymėtina, kad jos teigiamas aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.).

Dėl 2018-11-08 atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal trečiojo asmens V. S. pranešimą dėl atsakovo grasinimų pastebėtina, kad trečiojo asmens teiginiai dėl atsakovo grasinimų negali būti pagrindu riboti jo bendravimą su vaiku. Nustačius bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovui nereikėtų kontaktuoti su trečiuoju asmeniu V. S., jokia grėsmė vaikui nekiltų ir pagrindo riboti vaiko bendravimą su atsakovu nebūtų.

Atsakovas išteisintas dėl nežymaus ieškovės ir vaiko sveikatos sutrikdymo (2019-02-20 įvykis prie vaiko ugdymo įstaigos) (2020-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 2020-07-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis). Išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad vaiko atžvilgiu nebuvo atlikta jokių fizinio smurto požymių turinčių veiksmų, kad ieškovės paaiškinimai dėl jai padarytų sužalojimų nebuvo nuoseklūs, kad vaizdo įraše nėra užfiksuoto atsakovo smurto jos atžvilgiu, kad remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, sužalojimai buvo padaryti iki įvykio. Papildomai pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, šis konfliktas buvo išprovokuotas pačios ieškovės, atvykusios į vaiko ugdymo įstaigą atsakovo bendravimo su vaiku metu, ką patvirtina ir vaiko ugdymo įstaigos auklėtojos paaiškinimai užfiksuoti 2019-02-26 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus protokole. Atsakovo bendravimo su vaiku ribojimas šiuo pagrindu neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, nepagrįstai atimtų iš atsakovo teisę lygiaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime.

Bylos duomenimis ieškovė nuolat tvirtina, kad atsakovas smurtauja vaiko atžvilgiu, tačiau pati nesiima suteikti vaikui pagalbos – neveda vaiko pas psichologą, nors tokia priemonė buvo rekomenduota (2021-01-11 Vaiko situacijos vertinimo anketa). Akivaizdu, kad smurto tema yra eskaluojama vaiko šeimoje, todėl jo paaiškinimai šia tema galimai atspindi ne jo paties, o aplinkinių suvokimą. Teismo psichologinės ekspertizės išvadoje nurodoma, kad šalių nepilnametis vaikas išgyvena lojalumo konfliktą. Teismo posėdžio metu ekspertė paaiškino, kad tokiu atveju vaikas stengiasi įtikti tam iš tėvų, su kuriuo būna. Tokio amžiaus vaikai yra ypač paveikūs, negali tiksliai atgaminti įvykių, todėl atkartoja suaugusiųjų nuostatas. Be to, gali būti tendencingai klausinėjami, ką patvirtina ir į bylą 2018-12-12 ieškovės pateiktas vaizdo įrašas, kuriame ji, kalbėdama su vaiku apie atsakovą klausia: „Bijai?“, „Ką jis tau daro? Muša?“. Turint omenyje visas nustatytas aplinkybes, kardinaliai neigiamas ieškovės nuostatas atsakovo atžvilgiu, vaiko pastangas įtikti motinai, daryti išvadas apie atsakovo smurtą vaiko atžvilgiu remiantis vien kitais objektyviais duomenimis neparemtais vaiko paaiškinimais, nėra galimybės. Teismo psichologinės ekspertizės metu nustatyta, kad vaikas natūraliai paveikus reikšmingiausio asmens – mamos – nuomonei. Jis tendencingai neigiamai atsiliepia apie tėtį ir bendravimą su juo, tačiau tam prieštarauja tiesioginės vaiko sąveikos su tėčiu stebėjimas. Vaiko ir atsakovo ryšys yra tvirtas ir saugus.

Bylos medžiaga atskleidžia, kad atsakovas myli vaiką, yra kantrus su juo, ką patvirtina liudytojų psichologės L. N., auklėtojos I. J. parodymai. Pažymėtina, kad visi byloje apklausti liudytojai, išskyrus liudytoją M. B., kuris yra ieškovės draugas, patvirtino tarp vaiko ir atsakovo egzistuojantį emocinį ryšį ir pagrindų riboti jo bendravimą su vaiku nebuvimą. Liudytoja D. A., kuri yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, parodė, kad stebėjo atsakovo bendravimą su vaiku atėjus jo pasiimti iš ugdymo įstaigos, vaikas noriai atbėgo pas atsakovą. Vaiko auklėtoja I. J., apklausta liudytoja, taip pat paaiškino, kad vaikas pats atbėga pas atsakovą, džiaugiasi, noriai bendrauja. A. N. B. liudijo, kad vaikas vienodai džiaugiasi tėvu ir mama, noriai eina pas tėvą šiam atėjus, o kitą dieną pasakoja bendravimo įspūdžius. Liudytojas A. A. (psichologas) paaiškino, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas – netinkamas tėvas, argumentų, dėl kurių vaikas neturėtų su juo bendrauti. Jis yra ne agresyvus, o temperamentingas. Vienintelis jo trūkumas tas, kad jis laisviau žiūri į vaiko parvežimo laiką. Vaiko tapatybei formuotis svarbūs abu tėvai, o tėvais būti mokomasi. Liudytoja apklausta psichologė L. N. paaiškino, kad vaikas tėvo nebijo, glaudžiasi prie jo. Į bylą pateikta šios psichologės 2019-03-03 išvada, kurioje nurodoma, kad iš atsakovo bendravimo su vaiku akivaizdu, jog yra jų tarpusavio emocinis ryšys, berniukui tėtis yra svarbus ir reikalingas.

Į bylą taip pat pateikti psichologo A. A. 2019-06-03 atsakovo tėvystės įgūdžių stebėjimo analizė ir išvados. Stebėjimo aprašyme nurodoma, kad vaikas džiaugiasi bendravimu su tėvu. Stebėjęs bendravimą psichologas daro išvadą, kad atsakovas pastebi vaiko fizinę būseną, reaguoja į jo replikas, teikia emocinį palaikymą ir stiprina emocinį ryšį, inicijuoja ir palaiko bendrą veiklą, skatina pažintinę raidą. Atsakovas supranta vaiko interesus ir poreikius, tenkina vaiko fizinius poreikius, skatina socializaciją, nustato tinkamas elgesio ribas, ugdo vaiko kompetencijos, reikšmingumo jausmą, skatina švelnų bendravimo modelį, saviraišką, įtraukia vaiką į sprendimų priėmimą, atsiliepia į jo iniciatyvą, tinkamai naudoja lytėjimą. Psichologas padarė išvadą, kad atsakovo gebėjimai labai teigiamai veikė vaiką, jis atrodė laimingas.

Atsakovo šiltą ryšį su vaiku patvirtina ir į bylą 2018-12-12 atsakovo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad atsakovui atėjus į ugdymo įstaigą, vaikas jį apkabina, pabučiuoja, pasako, kad tėtis geras, kad jį myli. Pastebėtina, kad vaiko elgesys kitoks kai šalia yra mama, seneliai. Tuomet vaikas nenori eiti pas atsakovą. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina pačios ieškovės poziciją, kad vaikas nenori bendrauti su atsakovu, bet su išlyga – bendrauti su atsakovu jis nenori tada, kai šalia yra ieškovė. Į šį aspektą atkreiptas dėmesys ir ekspertizės išvadoje, kurioje nurodoma, kad daugiausiai įtampos vaikui kyla tuo metu kai mamos akivaizdoje reikia bendrauti su tėčiu. Tada jis išgyvena lojalumo konfliktą: nori kurti ryšį su tėčiu, kuris jam svarbus ir reikalingas, tačiau tuo pačiu metu jaučiasi išduodantis jam reikšmingiausią žmogų – mamą. Todėl būdamas su abiem tėvais jis natūraliai renkasi mamą ir tėčio atžvilgiu yra priešiškas.

Ekspertizės išvadoje taip pat nurodoma, kad sąveikos su tėčiu metu J. yra pozityvus, lengvai įsitraukia į bendrą veiklą, jos metu yra laisvas, drąsus, nebijo tėčiui paprieštarauti. J. bando tapatintis su tėčiu, imituoti jo elgesį. Džiugiai sudaužia per tėčio pakeltą delną. Stebėtas emociškai palankus, abipusis tėvo ir sūnaus kontaktas, tėvo dėmesio ir įvertinimo siekis. Atsakovas nesunkiai prisiderina prie sūnaus ir išklauso jo norus. Išlydėdamas J. su mama, atsakovas, kaip prieš tai, iškelia delną, tačiau berniukas nereaguoja, pabėga, ima slapstytis. Tėčio kviečiamas nepasirodo ir neatsisveikina. Individualaus bendravimo su vaiku metu paklaustas ką mama sako apie tėtį, jis nuleidžia galvą ir išsisuka nuo atsakymo. Ekspertizės metu nustatyta, kad labiausiai vaiko nerimą kelia nuolatiniai jam reikšmingų žmonių konfliktai, nuolat girdimos negatyvios nuostatos tėčio atžvilgiu. Todėl jam sunku priimti tėtį gerą, saugų. Psichotraumuojantį poveikį jam turi susiklostę reikšmingų asmenų tarpusio santykiai, o ne kažkuris vienas epizodas ar asmuo. Kokybinio skirtumo tarp elgesio su mama ir su tėvu nenustatyta. Su jais abiem sieja emociškai artimas, saugus ryšys. Tačiau vaikui atrodo, kad atsakovas siekia atriboti jį nuo mamos. Toks jo manymas susiformavęs ne natūraliai ir yra konfliktiškos suaugusiųjų tarpusavio santykio ir vaiko nerimą palaikančios ir skatinančios mamos pozicijos pasekmė. Vaikas tendencingai neigiamai atsiliepia apie tėtį ir bendravimą su juo, tačiau tam prieštarauja tiesioginės vaiko sąveikos su tėčiu stebėjimas, jo ieškojimas laukiamajame, pozityvios emocijos kalbant apie jį. Vaikas nori tėčio ir individualiame santykyje su juo jaučiasi saugiai ir laimingas. Vaikas yra tokio amžiaus kai jam itin svarbu tapatintis su tėčiu. Svarbu kad šiuo reikšmingu laikotarpiu vaikas galėtų pamatyti tėvą kaip stabilų, nuolat esantį šalia, praleistų kartu kaip galima daugiau ir įvairesnio laiko. Šiuo metu jam svarbiausias poreikis - santykio su tėčiu palaikymas, tačiau jis natūraliai paveikus reikšmingiausio asmens – mamos - nuomonei.

Atlikus teismo psichologinę ekspertizę, ieškovė ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys išreiškė abejones dėl jos patikimumo, kurias grindė aplinkybe, kad ekspertė, atlikusi ekspertizę, į ekspertų sąrašą įrašyta 2020-11-06, nors ekspertizė pradėta 2020-11-04, neturint tokios teisės ir įgaliojimų. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertės darbo stažas - 1 m. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad ji atliekama sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, nors ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos byloje nėra. Kyla klausimas ar ekspertė tinkamai nustatė ekspertizės tikslus, ar teisingai vertino faktines aplinkybes ir suteikė joms atitinkamą dėmesį. Ekspertizės akte pateikti atsakymai į teismo klausimus neišsamūs, netikslūs, nenuoseklūs. Neatsakyta ar tėvo ir vaiko ryšys pakankamas, kad vaikas galėtų nakvoti pas atsakovą. Lieka neaišku ar atsakovo keliami konfliktai grėsmingi harmoningam vaiko vystymuisi.

Teismo vertinimu ekspertizės kokybei ir jos išvadų patikimumui jokios įtakos neturi ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ekspertizę atliko patirties neturinti ekspertė. Ekspertė teismo posėdyje nurodė, kad ji nuo 2017 m dirba vaikų ir paauglių psichologe, o jos ekspertinio darbo stažas – 1 m. Pažymėtina, kad šioje ekspertizės akto vietoje nėra pažymėta, kad 1 m. – būtent teismo eksperto stažas. Ekspertė nurodė atlikinėjusi ekspertizes ir iki tapdama teismo eksperte. Teismo ekspertizės aktas parengtas teismo ekspertės ir jau vien šis statusas rodo pakankamą kvalifikaciją atitinkamoms funkcijoms atlikti.

Dėl ekspertės teisės atlikti teismo ekspertizę pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis, teismo ekspertas – tai asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o teismo ekspertizė – tai teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte. Nors nagrinėjamu atveju pirmo susitikimo, kuris vyko 2020-11-04 ir kuomet buvo pradėtas tyrimas, metu ekspertė dar nebuvo įrašyta į ekspertų sąrašą (į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas, iš kurio matyti, kad teismo ekspertizę atlikusi ekspertė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyta tik 2020-11-06), pažymėtina, kad remiantis įsakymo turiniu, jos prašymas ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teikimas, kurių pagrindu ekspertė įrašyta į teismo ekspertų sąrašus, parengti dar 2020 m. spalio mėnesį. Teismo vertinimu, vien įsakymo priėmimo formalumas neturėtų lemti išvados, kad ekspertizė atlikta netinkamai ir kad ja remtis nagrinėjant bylą negalima, juolab, kad iki įrašymo į ekspertų sąrašą įvyko tik vienas iš trijų ekspertės susitikimų su šalimis ir jų nepilnamečiu vaiku.

Teismo posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad ekspertė buvo šališka, kadangi yra dalyvavusi konkurse į trečiųjų asmenų darbovietę, tačiau darbo negavo, priėmimo komisijoje dalyvavo trečiasis asmuo V. S.. Ekspertė paaiškino, kad atliko praktiką byloje dalyvaujančių asmenų darbovietėje, nebuvo jiems pavaldi, būtinybės nusišalinti nematė, apie aplinkybes informavo. Ekspertė šiuo aspektu taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad išvados yra revizuojamos. Trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad komisijoje dalyvavo kaip administratorė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra aišku ar ji turėjo balso teisę sprendžiant dėl ekspertės (ne)priėmimo į darbą. Teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti apie ekspertės galimą šališkumą.

Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertizė yra tik vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas priima sprendimą ir neturi išankstinės galios teismui (CPK 185 straipsnio 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje ištirta daug kitų rašytinių įrodymų, psichologų išvados, liudytojų parodymai, kuriais remiantis teismo padarytos išvados, ir ekspertizės akto išvados nėra prieštaringos. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtinybę riboti atsakovo teisę bendrauti su sūnumi. Pažymėtina, kad šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, o toks dalyvavimas įmanomas tik užtikrinant lygiateisį skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku. Čia svarbu paminėti, kad remiantis CK 3.165 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams. Ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad vaikas turi savo šeimą (mamą ir senelius), o nustatant plačią bendravimo su atsakovu tvarką yra iš jos išplėšiamas, kad ieškovei, kaip vaiko motinai, yra geriausiai žinoma koks atsakovo bendravimas su vaiku atitinka vaiko interesus, rodo ieškovės nesupratimą kas yra vaiko šeima ir tėvo vaidmens vaiko gyvenime nesuvokimą. Pastebėtina, kad abiejų bylos šalių požiūris į vaiko auklėjimą labai skiriasi, tačiau tai nereiškia, kad kuri nors iš jų turi daugiau teisių sprendžiant dėl vaiko auklėjimo būdų ir metodų (savaime suprantama, jie turi nepažeisti vaiko teisių ir interesų). Teismo ekspertizės išvadoje nurodoma, kad pilnavertei vaiko raidai svarbus tiek struktūruotas (atsakovo), tiek laisvas (ieškovės) auklėjimo stilius.

Pagal bendrąjį Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo principą, valstybė, spręsdama globos klausimus, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau šios ribos siaurėja sprendžiant dėl bendravimo nustatymo klausimų (nes egzistuoja pavojus nutrūkti tėvų ir jauno amžiaus vaiko santykiams) (Diamanate and Pelliconi v. San Marino, No. 32250/08, 27 September 2011, § 175 ir kt.). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko maksimalus bendravimas su atsakovu labiausiai nesiderina su atsakovės ir byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų norais, tuo tarpu objektyvių, ne nuogąstavimais ir prielaidomis, o patikimais įrodymais pagrįstų duomenų apie būtent atsakovo, o ne abiejų šalių sukurtos konfliktinės situacijos, daromą žalą vaikui (ne ieškovei ir byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims) nepateikta. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 176, 185 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, labai svarbu tinkamai sureguliuoti vaiko bendravimo su atsakovu tvarką maksimaliai užkertant kelią atvejams kuomet vaikas gali tapti konfliktų jo aplinkoje liudytoju. Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Spręsdamas dėl ieškovės siūlomų etapų nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgia į teismo posėdžio metu apklaustų psichologų A. A. ir L. N. pastabas apie tai, kad amžius nėra kriterijus į kurį reikia atsižvelgti nustatant platesnį bendravimą su vaiku. Tokiu kriterijumi yra vaiko poreikiai bei gebėjimas juos atliepti ir tai yra individualu. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pagal šalių nepilnamečio vaiko brandą, bendravimą su atsakovu reikėtų plėsti tik vaikui sulaukus 10 m. Priešingai, byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gali jau dabar maksimaliai bendrauti su atsakovu, įskaitant nakvynes ir atostogas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas diferencijuoti bendravimą atsižvelgiant į vaiko amžių, numatant skirtingą bendravimą iki 10 m. ir sulaukus 10 m., atmetamas.

2015-09-15 teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais buvo numatyta nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį. Ieškovė prašo nustatytą bendravimą poriniais savaitgaliais, atsakovas prašo nustatyti bendravimą kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė nustatyti bendravimą kas antrą savaitgalį, nenurodant ar tai porinis ar neporinis savaitgaliais, nes nustačius porinius savaitgalius, dalis savaitgalių prarandama. Kadangi savaitgalių skaičius kiekvieną mėnesį yra nevienodas ir jų gali nebūti galimybės paskirstyti po lygiai, o tuomet gali kilti neaiškumu dėl tolesnio bendravimo, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais ir remdamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, sudarančia galimybę teismui viršyti pareikštus reikalavimus, nustato, kad atsakovas su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Atsižvelgdamas į aukštą šalių konfliktiškumo lygį teismas nustato, kad tais atvejais kai vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ar grąžinamas į gyvenamąją vietą, vaiko perdavimas vyksta prie ieškovės gyvenamosios vietos kiemo vartų. Teismas paankstina vaiko grąžinimo laiką įvertindamas nustatytą aplinkybę, kad atsakovas yra linkęs vėluoti grąžinti vaiką, o vėlyvas grąžinimas neatitinka vaiko interesų, kadangi vaikui reikia susiruošti ir laiku nueiti miegoti prieš darbo dieną, kad būtų tinkamai pailsėjęs. 2015-09-15 teismo sprendimu nustatyta pareiga atsakovui įspėti ieškovę apie atvykimą pasiimti vaiko nenustatoma, kadangi atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, todėl teismo nustatytu laiku atvykti privalo.

Ieškovė neprašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis, neaišku dėl kokių priežasčių prašė nustatyti bendravimą vaikui sulaukus 10 m. antradieniais ir ketvirtadieniais. Tarp šalių nusistovėjusi tvarka, kuomet atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadienį. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad būtent atsakovui tenka pareiga paimti ir grąžinti vaiką, todėl bendravimo darbo dienomis tvarka turi būti labiau derinama prie atsakovo, kuriam tektų ir pareiga pasirūpinti vaiko užimtumo užtikrinimu (nuvesti į būrelius jei juos šią savaitės dieną lankys ir pan.). Siekiant išvengti nuolat kylančių šalių konfliktų, atsižvelgiant į vaiko patiriamą lojalumo konfliktą, siekiant sudaryti maksimalias bendravimo su vaiku galimybes šalims nekontaktuojant, tenkinamas atsakovo prašymas dėl vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos ir grąžinimo į ugdymo įstaigą kitą darbo dieną. Teismo vertinimu vaiko interesus mažiau pažeis ankstesnis atsikėlimas atsižvelgiant į tolimesnį kelią mokyklon nei nuolatiniai šalių konfliktai vaiko perdavimo klausimu. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad nakvynės metu bendravimas nevyksta ir vadovaujasi psichologo A. A. paaiškinimu, kad laikas prieš miegą yra geras, tinkamas ryšiui stiprinti. Pažymėtina, kad remiantis apeliacinės instancijos teismo praktika, nustačius, jog vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra artimas, atsakovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas (objektyvių duomenų apie pasikeitusią jo gyvenamąją vietą, kurioje sąlygos yra tinkamos, nėra), nėra teisinio pagrindo riboti vaiko ir atsakovo maksimalų bendravimą, tuo tarpu bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet atsakovas savaitės eigoje su vaiku bendrauja vieną dieną kelias valandas nėra pakankamas ir racionalus, atsižvelgiant į atstumus tarp šalių gyvenamųjų vietų bei transporto spūstis bendravimo laiku. Teismo nustatyta tokia bendravimo tvarka nėra pakankama užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą darbo dienomis, kadangi iš esmės vaiko ir tėvo bendravimas užtruktų tiek, kiek truktų vaiko pasiėmimas iš ugdymo įstaigos ir kelionė į gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturėtų galimybių ar įgūdžių užtikrinti vaiko poilsį ir tinkamą pasiruošimą dienai ugdymo įstaigoje. Taigi, siekiant užtikrinti maksimalų vaiko ir atsakovo bendravimą, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovui suteikiama teisė viduryje savaitės paėmus vaiką iš ugdymo įstaigos, pristatyti jį į ugdymo įstaigą kitą dieną (Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1095-619/2019). Teismas papildomai nustato, kad negalėdamas paimti vaiko iš ugdymo įstaigos atsakovas privalo įspėti apie tai ieškovę.

Atsižvelgdamas į teismo ekspertizės išvadą, teismas sprendžia nustatyti atsakovui galimybę praleisti su vaiku 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų, su galimybe jas dalinti po 7 kalendorines dienas. Teismo vertinimu, pakankamas ir protingas įspėjimo apie atostogų laikotarpį terminas yra 1 mėnuo. Kadangi atsakovo pasiūlymas dėl bendravimo darbo dienomis grafiko derinimo neduotų naudos tuo atveju, jei šalių atostogų laikas visiškai sutaptų, taip pat aiškumo ir konkretumo sumetimais nustatoma, kad poriniais metais prioritetas dėl atostogų grafiko teikiamas ieškovės, o neporiniais metais, - atsakovo atostogų grafikui. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val., o grąžinamas paskutinę atostogų dieną 20 val. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo nustatoma, kad ieškovė turi perduoti atsakovui vaiko drabužius, reikalingus daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms.

Kilus ginčui tarp šalių dėl bendravimo su vaiku švenčių metu, vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu nustatoma, kad bendravimas per šventes turi vykti rotacijos principu. Ieškovės prašymas nustatyti, kad ji švenčia su vaiku visų didžiųjų metų švenčių pirmąsias dienas tėvų lygiateisiškumo principo, kuriuo šalys privalo vadovautis, neatitinka. Atsižvelgdamas į 2015-09-15 teismo sprendimu nustatytą tvarką, teismas nustato, kad artimiausias Kalėdas vaikas švenčia su atsakovu, Velykas – su ieškove, o kitais metais – atvirkščiai ir t.t. Naujuosius Metus su vaiku švenčia tas iš tėvų, kuris tais metais nešventė su vaiku Kalėdų. Šventės švenčiamos su nakvyne, paimant vaiką ir grąžinant tokia pačia tvarka kaip tai daroma darbo dienomis ir savaitgaliais, priklausomai nuo to ar šventinė diena yra darbo diena (pvz. Naujųjų metų išvakarės) ar ne darbo diena (Kalėdos, Velykos). Nustatoma teisė kiekvienai iš šalių švęsti su vaiku savo gimtadienius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena kartu su seneliais, sudarytina galimybė jam švęsti jų gimtadienius (spalio 9 d. ir liepos 6 d.). Šiomis dienomis atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma, tačiau atsakovui sudaroma galimybę, bendrauti su vaiku Kovo 11 d. ir Vasario 16 d. nuo 10 val. iki 20 val., jei tai išeiginė arba nuo 17 val. jei tai darbo diena. Atitinkamu laiku atsakovas su vaiku bendrauja Tėvo dieną, o jo bendravimo su vaiku tvarka Motinos dieną netaikoma, nes šią dieną vaikas praleidžia su ieškove.

Atsižvelgiant į aukštą šalių konfliktiškumo lygį, susiformavusi vaiko lojalumo konfliktą, vaiko gimtadieniai švęstini rotacijos principu, kaip ir buvo nustatyta 2015-19-15 sprendimu. Artimiausią gimtadienį su vaiku turėtų teisę švęsti atsakovas, kadangi ieškovė su vaiku švęs Naujuosius Metus. Teismas nenumato galimybės aplankyti ir pasveikinti vaiką, perduoti jam dovanas kai gimtadienį vaikas švenčia su kitu iš tėvų. Šalis, su kuria švenčiamas gimtadienis, turi sudaryti galimybes pasveikinti vaiką nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, dovanų įteikimas gali vykti artimiausią po gimtadienio einančią bendravimo dieną. Siekiant maksimaliai išvengti šalių kontaktų ir konfliktų, tenkinamas atsakovo prašymas nustatyti, kad vaiko gimimo dieną bendraujama su nakvyne. Kitą dieną vaikas pristatomas į ugdymo įstaigą. Tuo atveju jei kita diena yra ne darbo diena, vaikas pristatomas į jo gyvenamąją ar kitą suderintą vietą iki 10 val.

Ieškovė prašė nustatyti, kad jei vaikas serga, bendravimas vyksta nuotoliniu būdu. Atsakovas prašo nustatyti galimybę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ne tik šalių santykiai, bet ir atsakovo santykiai su ieškovės tėvais, kurių namuose gyvena ieškovė su vaiku, yra įtempti. Tretieji asmenys V. ir V. S. nurodė nesutinkantys, kad atsakovas lankytųsi jų namuose. Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovas smurtavo prieš trečiąjį asmenį V. S., todėl nenoras, kad ieškovas lankytųsi jų namuose yra suprantamas ir pateisinamas. Teismo vertinimu, atsakovo galimybės prieš savininkų valią lankytis jų namuose nustatymas neproporcingai pažeistų jų teises. Be to, sergančiam vaikui būtina rami aplinka, o atsakovui lankantis ieškovės ir jos tėvų namuose, esant įtemptiems santykiams, tokios aplinkos nepavyktų užtikrinti, todėl toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kad ieškovas turi teisę lankyti ir slaugyti vaiką jam sergant ieškovės gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinamas ieškovės reikalavimas ir nustatoma, kad atsakovas turi teisę vaiko ligos metu bendrauti su juo informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko režimą. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti apie ligą, pateikti gydytojo pažymą, užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę.

Atsakovas prašo nustatyti, kompensacinį mechanizmą numatant, kad dėl objektyvių priežasčių praleistos bendravimo su vaiku dienos perkeliamos į lygiavertį laikotarpį. Atsakovas nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja vaiko ligomis, nesuteikdama teisės bendrauti su vaiku. Ieškovė su šiuo prašymu nesutinka. Teismas prašymą atmeta. 2015-09-15 sprendimu atsakovui jau išaiškinta, kad kompensacinis mechanizmas sudaro terpę naujiems ginčams ir konfliktams, ko nagrinėjamu atveju būtina išvengti, be to, šalių sūnus labai mažas, jam itin svarbus stabilumas. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo 5 metai, tačiau šalių nepilnametis sūnus vis dar yra mažo amžiaus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustačius kompensacinį mechanizmą, išsikreiptų teismo nustatyta bendravimo tvarka, kiltų neaiškumu ir konfliktų. Teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014) nenumato, esant ginčui tarp šalių, kitaip vertinti kompensacinio mechanizmo perspektyvų.

2015-09-15 teismo sprendimu buvo numatyta, kad jei atsakovui pasiėmus vaiką jis netikėtai turi išvykti darbo reikalais, atsakovas, suderinęs su ieškove, turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą suderintą vietą. Ieškovė nesutiko, kad ši nuostata būtų įtraukta į nustatomą bendravimo tvarką, nes tokiu atveju ieškovė neturėtų galimybės planuoti savo laiką. Atsakovui neprieštaraujant, kad nuostata būtų pašalinta, ji į teismo nustatomą bendravimo tvarką neįtraukiama.

Ieškovė prašo nustatyti, kad vaikui susižalojus, jis nedelsiant ją apie tai informuotų, o bent vienam iš jų manant, kad tai būtina – pristatytų vaiką į artimiausią gydymo įstaigą. Atsakovas sutiko, kad būtų nustatyta pareiga pranešti apie vaiko traumas, tačiau nesutiko su būtinybe vežti vaiką į gydymo įstaigą. Teismas nustato įpareigojimą pranešti ieškovei apie vaiko patirtus sužalojimus ir traumas, likusioje dalyje prašymo netenkina. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip įstatyminis vaiko atstovas turi teisę ir pareigą pats nuspręsti kokių priemonių imtis įvairiose bendravimo su vaiku metu iškylančiose situacijose, o teismas visų gyvenimiškų situacijų sureguliuoti negali ir neturi. Protingų, sąmoningų ir socialiai atsakingų tėvų ir visuomenės narių pareiga užtikrinti savo vaikų saugumą yra savaime suprantama ir teismo sprendimu papildomai nereglamentuotina.

Tas pats pasakytina ir apie ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovas privalo informuoti ją apie vaiko buvimo vietą, bendravimo planus, užtikrinti vaiko aprangos tinkamumą. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku savo nuožiūra ir neprivalo nuolat atsiskaitinėti ieškovei. Turint omenyje šalių įtemptus santykius, tokio įpareigojimo nustatymas neproporcingai apsunkintų atsakovą bendravimo su vaiku metu. Įpareigojimas užtikrinti vaiko aprangos tinkamumą nėra nei bendravimo tvarkos dalykas, nei teismo sprendimu nustatytinas įpareigojimas.

Ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1.8 punktu ji prašo neleisti atsakovui perduoti vaiko prižiūrėti pašaliniams asmenims. Kaip ir ieškovė, atsakovas turi lygias teises pasirūpinti savo vaiko priežiūra tokiu būdu koks jam atrodo tinkamas, kiek tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovas negeba užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros, minėta jo teisė teismo sprendimu neribotina.

Ieškovė prašo uždrausti atsakovui lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, atitraukti vaiką nuo užsiėmimų, išskyrus vaiko pristatymo ir paėmimo atvejus, suderinus su ieškove, ir ugdymo įstaigos šventes. Šį prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas dažnai lankosi ugdymo įstaigoje ugdymo proceso metu, blaško vaiką ir trukdo auklėtojoms. Į bylą pateiktas 2019 m. vaiko auklėtojų prašymas ugdymo įstaigos direktorei neleisti atsakovui lankytis grupėje ugdymo valandomis, kieme – vaikų pasivaikščiojimo metu. Liudytoja I. J. patvirtino, kad atsakovas dažnai atvyksta į ugdymo įstaigą, trukdo ugdymo procesą. Liudytoja N. B. parodė, kad prašymą direktorei pasirašė neapgalvojusi. Jai atsakovas netrukdė. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad lankėsi ugdymo įstaigoje kai neturėjo kitos galimybės pabendrauti su vaiku, dabar joje nebesilanko.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismo nustatomą bendravimo tvarką, atsakovas pareigos derinti vaiko pasiėmimą su ieškove neturi, o jo teisės lankytis ugdymo įstaigoje ribojimas neproporcingai pažeistų jo teises. Tuo tarpu trukdymo įstaigos darbui klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovui vėluojant pasiimti vaiką bendravimui 30 min. ir ilgiau, jam apie vėlavimą nepranešus, atsakovo bendravimas su vaiku gali nevykti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės poreikį tokių atveju pasirūpinti vaiko užimtumu, priežiūra, jai galimai turint planų, tikslinga šį punktą numatyti.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka - paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 nustatytą atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi:

1. lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

2. kiekvienos savaitės trečiadienį, paimant iš ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas, 17 val. ir grąžinant į ugdymo įstaigą kitą darbo dieną iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Negalėdamas paimti vaiko iš ugdymo įstaigos atsakovas privalo nedelsiant įspėti apie tai ieškovę elektroninio ryšio priemonėmis.

3. keturiolika paeiliui einančių atsakovo kasmetinių atostogų dienų, su galimybe jas skaidyti po 7 kalendorines dienas, įspėjant apie atostogų laikotarpius ieškovę I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prieš 1 mėnesį. Poriniais metais prioritetas dėl atostogų grafiko teikiamas ieškovės I. S., o neporiniais metais - atsakovo M. M. atostogų grafikui. Atostogoms vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val., grąžinamas paskutinę atostogų dieną 20 val. Ieškovė I. S. turi teisę praleisti su vaiku keturiolika paeiliui einančių savo kasmetinių atostogų dienų, su galimybe jas skaidyti po 7 kalendorines dienas, įspėjant apie atostogų laikotarpius atsakovą M. M., prieš 1 mėnesį. Ieškovės atostogų su vaiku metu šiuo sprendimu nustatoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Ieškovė I. S. įpareigojama perduoti atsakovui vaiko drabužius, daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms.

4. per šventes rotacijos principu: 2021 m. Kalėdos - su atsakovu, Naujieji Metai - su ieškove, 2022 m. Velykos – su ieškove ir t.t., su nakvyne, pasiimant vaiką pirmą Kalėdų ar Velykų dieną 10 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, grąžinant antrąją šventės dieną 20 val. Naujųjų Metų išvakarėse, jei tai yra darbo diena, vaikas paimamas iki 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos, tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas. Jei tai nėra darbo diena, vaikas paimamas 10 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val.

5. per atsakovo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kovo 11 d., Vasario 16 d. ir Tėvo dieną, nuo 10 val. iki 20 val., jei tai ne darbo diena, arba nuo 17 val., jei tai darbo diena, kitą dieną pristatant vaiką į ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų, arba, jei tai ne darbo diena ir ne atsakovo bendravimo su vaiku diena, - iki 10 val. į ieškovės gyvenamąją vietą.

6. Atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma per ieškovės ir jos tėvų gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną.

7. per vaiko gimtadienį rotacijos principu (2022 m. gimtadienį su vaiku švenčia atsakovas), su nakvyne. Šalis, su kuria švenčiamas gimtadienis, turi sudaryti galimybę kitai šaliai pasveikinti vaiką nuotoliniu būdu. Vaikas grąžinamas kitą dieną į ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Tuo atveju jei kita diena yra ne darbo diena, vaikas pristatomas į jo gyvenamąją ar kitą suderintą vietą iki 10 val., išskyrus kai tai yra atsakovo bendravimo su vaiku diena.

8. Tais atvejais kai vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ar grąžinamas į gyvenamąją vietą, vaiko perdavimas vyksta prie ieškovės gyvenamosios vietos kiemo vartų.

9. Atsakovui vėluojant pasiimti vaiką bendravimui 30 min. ir ilgiau, apie vėlavimą nepranešus, jo bendravimas su vaiku gali neįvykti.

10. Kai vaikas serga, bendravimas su juo vyksta nuotoliniu būdu, informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko režimą. Tokiu atveju ieškovė I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo nedelsiant informuoti atsakovą M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) apie vaiko ligą, pateikti gydytojo pažymą, užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę.

11. Vaikui patyrus sužalojimus, traumas ieškovė I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo nedelsiant pranešti apie tai vienas kitam.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka - paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.