Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2220-560/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-21
Bylos Nr.: e2A-2220-560/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18277-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: I. S.
Atsakovas: M. M.
Trečiasis asmuo: V. S.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2220-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18277-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.4.4.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys V. S. ir V. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016) nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad iki vaikui sukaks 10 metų atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) nuo 10 iki 18 val. paimdamas vaiką išgyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą, apie vaiko paėmimo dieną ir valandą informuojant ne vėliau nei prieš 1 dieną elektroninių paštu arba SMS žinute; kiekvienų metų antrąją Kalėdų ir Velykų dieną, Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, nuo 10 iki 18 val., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; ieškovė su vaiku bendrauja pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, Motinos dieną, ieškovės gimimo dieną ir ieškovės tėvų gimimo dieną, atsakovas paima ir grąžina vaiką prie ieškovės kiemo vartų, neužeinant į teritoriją; vaiko ligos atveju atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku tik informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko savijautą parinktu laiku, ieškovei nedelsiant informuojant atsakovą apie ligą ir pateikiant ligos pažymą kai tik ją gauna; vaiko gimtadienis švenčiamas su abiem tėvais; atsakovas privalo nedelsiant informuoti apie bet kokio pobūdžio vaiko susižalojimą ir traumą, o bent vienai iš šalių manant, kad jų rimtumas turi būti įvertintas, nedelsdamas nuvežti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą; atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiūrą pašaliniams asmenims, atsakovas negali lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, išskyrus paimant ir grąžinant vaiką, kai tai suderinta su ieškove, ir įstaigos organizuojamas šventes; atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko buvimo vietą, bendravimo planus, užtikrinti tinkamą vaiko aprangą; atsakovui vėluojant pasiimti vaiką daugiau nei 30 min., nepranešus apie vėlavimą, bendravimas su vaiku nevyksta; neįvykęs bendravimas nekompensuojamas perkeliant į kitas dienas; vaikui sulaukus 10 metų, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą (porinį) savaitgalį, pasiimdamas vaiką šeštadienį 10 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 19.30 val.; tų savaičių, kurių savaitgalį nebendrauja su vaiku, antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas vaiką 17.30 val. ir grąžindamas iki 20.30 val.; kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku 14 kalendorinių dienų atostogų per metus, du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, atostogų laiką suderinant ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius, kilus nesutarimui, prioritetą poriniais metais teikiant atsakovo pageidavimui, neporiniais metais – ieškovės pageidavimui (likusioje dalyje bendravimo su vaiku tvarka, nustatytina iki vaikui sulaukiant 10 metų, nekeičiama). Ieškiniu taip pat buvo prašoma įpareigoti atsakovą lankyti smurtinio pobūdžio elgesį keičiančias programas, tačiau 2019-03-08 įsiteisėjusia nutartimi ieškinį dalyje dėl šio reikalavimo atsisakyta priimti.

2. Ieškinyje nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka keistina dėl vaiko interesus pažeidžiančio netinkamo atsakovo elgesio. Nuo 2018 m. sausio 21 d., kai vaikui sukako 3 metai, atsakovas įgijo teisę bendrauti su sūnumi savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Vaikui sulaukus 5 metų, atsakovas turi teisę pasiimti sūnų visam savaitgaliui. Dėl ypatingą žalą vaikui darančio atsakovo elgesio tokia bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams. Atsakovas žiauriai elgiasi su sūnumi, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, negeba suvokti savo, kaip tėvo, atsakomybės ir pareigų. Pastovus vėlavimas grąžinti vaiką kenkia jo dienotvarkei, todėl bendravimas trečiadienį turėtų būti panaikintas, paliekant bendravimą nuotoliniu būdu. Kadangi atsakovas vėluoja ir pasiimti vaiką, dėl ko ieškovė vėluoja į darbą, turi būti nustatyta, kad tokiais atvejais, vėluojant pasiimti vaiką, bendravimas neįvyksta. Vaikas turi specialių poreikių – kalbos sutrikimą. Atsakovas nesupranta vaiko, jo fiziologijos, psichologijos, režimo. Bendravimo tvarką naudoja savo, o ne vaiko interesams, reikalauja bendravimo su vaiku net vaikui sergant. Atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, neužtikrina vaiko poreikių, neturi įgūdžių, daro ypatingą žalą vaikui. Jis yra ypač ūmaus būdo, neprognozuojamo elgesio, sunkiai valdo emocijas, daro neigiamą įtaką vaikui, žemina ieškovę vaiko akivaizdoje, traumuodamas vaiką. Atsakovas vaiką baudžia, baugina, gąsdina, manipuliuoja vaiku, netęsi pažadu. Jis vengia teikti ieškovei informaciją apie tai, kur vežasi vaiką, leidžia laiką su vaiku netinkamose vietose, kur vaikas net negali nueiti į tualetą, nepasirūpina maistu. Pabuvęs su atsakovu vaikas blogai jausdavosi, negalėdavo užmigti. Vaikas bijo tėvo, apibūdina jį kaip piktą. Vaikui su atsakovu nesaugu psichologiškai ir fiziškai. Atsakovo namai labai nesaugūs vaikui, juose yra atviri laiptai, balkonai. 2017 metais vaikas sukramtė atsakovo ne vietoje paliktus vaistus. Ieškovė siūlo numatyti bendravimo tvarką, pagal kurią platesnis bendravimas būtų taikomas vaikui sulaukus 10 metų, kai jis bus pakankamai išsivystęs, kad galėtų apsiginti nuo nederamo atsakovo elgesio, užsitikrinti savo poreikius. Iki tol vaikas negali būti perduodamas atsakovui su nakvynėmis. Nakties metas nėra skirtas bendravimui, todėl nakvynė reikalinga tik atsakovo patogumui. Atsakovas linkęs važinėti į vaiko ugdymo įstaigą, atitraukti vaiką nuo užsiėmimų, trukdyti grupės režimą, išskiriant vaiką iš kitų, provokuojant patyčias, todėl turi būti numatytas draudimas lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, išskyrus vaiko nuvežimą ir paėmimą, įstaigos organizuojamas šventes.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo riboti jo bendravimą su vaiku. Ieškovė piktybiškai pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką, nuteikinėja vaiką prieš atsakovą, kuria konfliktines situacijas. Ieškovė nepagrįstai siekia panaikinti atsakovo teisę pasiimti vaiką bendravimui su nakvyne nuo 5 metų. Konfliktus, kurių pagrindu prašo riboti atsakovo bendravimą su vaiku, sukelia pati, siekdama apsunkinti šį bendravimą. Teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių konstatavo, kad ieškovės elgesys prieštarauja vaiko interesams, formuoja lojalumo konfliktą, rodo, kad ieškovė nesiekia atsakovo teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas naudojo smurtą prieš vaiką nepagrįsti ir melagingi, nėra priimta jokių įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais tai būtų nustatyta. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes ikiteisminiai tyrimai pagal tokio pobūdžio pareiškimus pradedami visada. Ikiteisminis tyrimas dėl to, kad atsakovas 2018 m. balandžio 21 d. tariamai sukėlė skausmą vaikui, nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veikla. Ieškovė vėl apkaltino atsakovą smurtu, kurio pati nematė ir apie kurį neturi jokių įrodymų. Nėra nustatyta atvejų, dėl kurių turėtų būti mažinamas atsakovo bendravimas su vaiku. Dėl nuolatinių ieškovės sukeliamų konfliktų vaikui nustatytas pirmasis grėsmės lygis, šalims rekomenduota lankyti psichologų konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus. Atsakovas rekomendacijas vykdo, ieškovė – netinkamai. 2019 m. kovo 3 d. psichologė, pas kurią vaikas lanko konsultacijas, pateikė išvadą, kad tarp vaiko ir atsakovo yra emocinis ryšys, atsakovas vaikui svarbus ir reikalingas. Vaikas noriai bendrauja su atsakovu, jo laukia, problemos kyla tik tada, kai ieškovė pradeda provokuoti konfliktus ir nuteikinėti vaiką. Ieškovė nesupranta bendravimo su nakvynėmis svarbos, kuomet kartu praleidžiamas laikas vakare prieš miegą ir ryte. Tai itin svarbu emocinio ryšio sustiprinimui, formuoja vaiko suvokimą, kad saugi ir stabili aplinka yra ne tik pas motiną, bet ir pas tėvą. Vaiko nakvynių pas atsakovą ribojimas, jas leidžiant tik nuo 10 metų, nebūtų pateisinamas. Vaikas noriai važiuoja į atsakovo namus, turi savo kambarį, atsakovo namų aplinka vaikui pažįstama ir saugi. Ieškovė nepagrįstai siekia nenustatyti kompensacinio mechanizmo, kad galėtų piktnaudžiauti vaiko ligomis, atostogomis. Ji neleidžia matytis su vaiku motyvuodama nebūtomis ligomis, ligos metu neleidžia aplankyti vaiko. Kompensacinis mechanizmas nebuvo nustatytas dėl vaiko mažo amžiaus, todėl pasikeitus situacijai, jo poreikis turi būti įvertintas iš naujo.

4. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas gyvena su trečiaisiais asmenimis V. ir V. S.. Keturis metus tęsiasi įžeidinėjimai, grasinimai ir žeminimai vaiko akivaizdoje atsakovui jį lankant. Vaikas išgyvena dėl tokio atsakovo elgesio. 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovas nuteistas už smurtą prieš trečiąjį asmenį V. S.. 2018 m. liepos 21 d. atsakovas puolė ieškovę, laikančią ant rankų vaiką. Vėl sužalota trečiasis asmuo V. S.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl menkų sužalojimų, tačiau vaikui padaryta psichologinė žala. Atsakovo lankymasis trečiųjų asmenų V. ir V. S. namuose tapo nebeįmanomas, negalima leisti, kad vaikas nuo ankstyvos vaikystės turėtų tokią neigiamą patirtį, matytų kaip jo tėvas smurtauja prieš mamą ir senelius, nes tai gali tapti rimtų psichologinių sutrikimų priežastimi.

Šalies argumentai

5. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 nustatytą atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus J. M. bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja: kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką nuo 17 val. iš ugdymo įstaigos ar kitos vietos ir grąžindamas sekmadienį iki 21 val.; kiekvieną trečiadienį, paimdamas iš ugdymo įstaigos ar kitos vietos ne vėliau nei 17 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą ketvirtadienio rytą, informuojant ieškovę elektroninio ryšio priemonėmis tuo atveju, jei vaiko bendravimui paimti negali; vaikui susirgus ieškovė pateikia medicininę pažymą, o atsakovas su vaiku bendrauja jo gyvenamojoje vietoje; jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių atsakovas negali bendrauti su vaiku, bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį iš karto po to kai išnyksta nebendravimo priežastys, apie bendravimo laiką informuojant prieš 1 dieną SMS žinute ar elektroniniu paštu; jei pasiėmus vaiką atsakovas turi išvykti darbo reikalais, jis turi grąžinti vaiką į gyvenamąją ar kitą suderintą vietą; vaiko gimimo dieną šalys su vaiku praleidžia rotacijos principu, atsakovui turint teisę pasiimti vaiką su nakvyne, grąžinant į ugdymo įstaigą (jei tai darbo diena) ar gyvenamąją vietą (jei tai ne darbo diena) arba į kitą suderintą vietą, galimybė aplankyti ir pasveikinti vaiką, perduoti dovanas, bendrauti vaiko gimimo dieną neribojama; vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia Velykų, Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, paimant vaiką su nakvyne; vaikas Motinos dieną praleidžia su ieškove, Tėvo dieną – su atsakovu, su nakvyne; vaikas su atsakovu bendrauja 14 nepertraukiamų dienų atsakovo atostogų metu, ieškovė apie savo atostogas, per kurias pageidauja būti su vaiku, įspėja prieš mėnesį, sutampanti atostogų dalis dalinama po lygiai, pirmąją dalį su vaiku praleidžiant tam iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau, ieškovė pateikia atsakovui vaiko drabužius, daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms.

6. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad pagal galiojančią bendravimo su vaiku tvarką turi teisę su juo bendrauti trečiadieniais nuo 16 iki 18 val., tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas trečiadieniais lanko šokių pamokėles, kurios tęsiasi iki 16.45 val., vaikas paimamas tik po 17 val. Daugiau nei valanda sutrumpėja atsakovo bendravimas su vaiku, o likusią valandą jie turi praleisti transporto spūstyse. Yra buvę atvejų, kai atsakovas nespėdavo parvežti vaiko iki 18 val., ieškovė dėl to visuomet kviesdavo policiją. Vaikas noriai bendrauja su atsakovu, jam pažįstama atsakovo namų aplinka, jis juose mielai leidžia laiką. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku trečiadieniais nuo 17 val. su nakvyne. Galiojančioje bendravimo tvarkoje nenumatyta atsakovo teisė praleisti su vaiku atostogas. Vadovaujantis vaiko interesais ir tėvų lygiateisiškumo principu, šalių atostogų su vaiku trukmė turėtų būti vienoda – 14 d. Įvertinus kylančius ginčus dėl bendravimo su vaiku ligos metu, ieškovės piktnaudžiavimą, turi būti nustatytas kompensacinis mechanizmas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas siekia neproporcingai maksimalaus bendravimo su vaiku, neatsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius. Atsakovas yra grubus, nesiskaito su kitų nuomone, įteiginėja vaikui savo nuostatas, daro netinkamą įtaką vaiko pasaulėžiūrai. Atsakovo elgesys jau dabar yra sukėlęs vaikui neigiamų pasekmių, ką galima matyti iš vaiko piešinių, todėl dažnas bendravimas su atsakovu neatitinka vaiko interesų, būtina siaurinti atsakovo bendravimą su vaiku. Atsakovas nenurodo ar norėtų bendrauti su vaiku poriniais ar neporiniais savaitgaliais. Galimybės pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos savaitgaliais nėra, ji nedirba. Vaiką atsakovas nori grąžinti itin vėlai, kai vaikas jau turi būti susiruošęs miegui ir miegoti, kas rodo, kad atsakovas neišmano vaiko poreikių. Ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais racionalesnė, pagal ją vaikas nebus varginamas, bus pasirūpinta jo mityba. Atsakovas neįrodė, kad jo ryšys su vaiku yra tokio lygio, jog vaikas jaustųsi emociškai saugus su juo nakvodamas. Vaiko nakvynės vietos kaitaliojimas, ypač darbo dienomis, išbalansuotų vaiką. Atsakovas gyvena už 40 km nuo vaiko ugdymo įstaigos, todėl vaiką tektų anksti kelti. Vaikas būtų paimamas tik 17 val., nors yra įpratęs, kad ieškovė jį paima anksčiau. Vaikui sergant ieškovė neturi galimybių sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku jos tėvų namuose, nes nėra namo savininkė, o tėvai, kurie slaugo vaiką, bijo dėl savo sveikatos ir saugumo. Nustačius kompensacinį mechanizmą, bus nebeaiškūs bendravimo laikotarpiai, apribotas ieškovės bendravimas su vaiku, nes jai tektų tik vaiko slaugymas. Atsakovas turi planuoti bendravimo su vaiku laiką taip, kad vaiko nereikėtų netikėtai grąžinti, nes ieškovė atsakovo bendravimo su vaiku metu turi savų planų. Nesuprantamas atsakovo noras pasiimti vaiką gimtadienio dieną su nakvyne, nes tokią dieną ieškovė taip pat norėtų pasveikinti vaiką ir su juo pabendrauti. Kalendorinė vaiko gimtadienio diena turėtų būti praleidžiama su ta iš šalių, kuriai ji tenka pagal bendravimo tvarką. Pagal atsakovo reikalavimą neaišku kiek švenčių dienų vaikas turėtų praleisti su ieškove, kiek su atsakovu, kada būtų paimamas ir kada grąžinamas. Racionaliau, kai šventė praleidžiama su kiekvienu iš tėvų. Ieškovė neįsivaizduoja švenčių be vaiko. Tėvo diena yra sekmadienis, todėl bendravimas neturėtų būti su nakvyne. Vaiko atostogos su atsakovu nėra galimos. Klimato, režimo, maitinimo ir miego pokyčiai, ilgalaikis atskyrimas nuo ieškovės turės neigiamą įtakos vaiko fiziologinei ir psichinei sveikatai. Bendravimo tvarka galėtų būti keičiama tik atsakovui pakeitus savo elgesį.

8. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovo reikalavimai yra manipuliatyvūs ir sunkiai įvykdomi. Kompensacinis mechanizmas nėra įmanomas, nes su atsakovu neįmanoma susitarti, jis susitarimų nesilaiko, meluoja, kviečia antstolį. Atsakovas su vaiku matosi trumpai – važiuodamas pro šalį užsuka į ugdymo įstaigą. Tuomet vaikas būna pasimetęs, išsibalansavęs, klausia ar nėra tėčio, gavęs neigiamą atsakymą džiaugiasi. Atsakovas neleidžia laiko su vaiku, vaikas grįžta nelaimingas, verkia, blogai miega, nes nesijaučia mylimas ir reikalingas tėvui. Toks bendravimas daro daugiau žalos nei teikia naudos.

9. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas siekiant apginti vaiko interesus, jei ieškovė pateiktų objektyvius įrodymus apie atsakovą, jo charakterio savybes, kurios sudarytų pagrindą riboti bendravimą, turėtų neigiamos įtakos sveikam vaiko vystymuisi. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka galėtų būti koreguojama šalims švenčių metu su vaiku bendraujant rotacijos principu, nenurodant kaip atsakovas turi elgtis su vaiku, kadangi tai įtvirtinta įstatyme. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu duodama išvadą nurodė, kad ieškovė vykdo įsipareigojimą tęsti psichologo konsultacijas sau, vaikui, nekonfliktuoti. Dėl konfliktiškų santykių bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios. Atsakovui turi būti sudarytos maksimalios galimybės bendrauti su vaiku, įskaitant nakvynes atsakovo aplinkoje, kuri vaikui nėra svetima. Vaikas nori bendrauti su tėčiu, su juo jaučiasi saugus ir laimingas. Jis turi būti paimamas ne iš gyvenamosios vietos, o nuo vartelių ar iš ugdymo įstaigos. Atsakovo nurodomas vaiko grąžinimo laikas pagal vaiko amžių yra pernelyg vėlyvas. Jei vaikas eina miegoti 21 val. turėtų būti grąžintas iki 20 val. Siūlymas bendrauti trečiadieniais su nakvynėmis vertintinas kritiškai. Bylos duomenimis atsakovas gyvena Trakų rajone, laiku negrąžina vaiko, todėl gali vėluoti atvežti į ugdymo įstaigą, o parengiamojoje klasėje reikia atvykti laiku. Nustatytinos ilgesnės atostogos su atsakovu. Šventės dalintinos rotacijos principu kas metus. Ligos metu atsakovas su vaiku turėtų bendrauti nuotoliniu būdu, kad vaikas nepatirtų atsakovo ir trečiųjų asmenų konfliktų. Vaiko grąžinimas ieškovei tuo atveju, jei atsakovui atsiranda skubių darbo reikalų neatitinka vaiko interesų. Atsakovas turi dėti pastangas bendrauti. Leidimas pasveikinti vaiką su gimtadieniu ne savo bendravimo metu įneštų painiavos. Pasveikinti galima artimiausią bendravimo dieną ar nuotoliniu būdu. Ieškovės prašomi bendravimo etapai nenustatytini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 nustatytą atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. M. tvarką, numatant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi:

13.1 lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

13.2 kiekvienos savaitės trečiadienį, paimant iš ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas, 17 val. ir grąžinant į ugdymo įstaigą kitą darbo dieną iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Negalėdamas paimti vaiko iš ugdymo įstaigos atsakovas privalo nedelsiant įspėti apie tai ieškovę elektroninio ryšio priemonėmis.

13.3 keturiolika paeiliui einančių atsakovo kasmetinių atostogų dienų, su galimybe jas skaidyti po 7 kalendorines dienas, įspėjant apie atostogų laikotarpius ieškovę prieš 1 mėnesį. Poriniais metais prioritetas dėl atostogų grafiko teikiamas ieškovės I. S., o neporiniais metais - atsakovo M. M. atostogų grafikui. Atostogoms vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val., grąžinamas paskutinę atostogų dieną 20 val. Ieškovė I. S. turi teisę praleisti su vaiku keturiolika paeiliui einančių savo kasmetinių atostogų dienų, su galimybe jas skaidyti po 7 kalendorines dienas, įspėjant apie atostogų laikotarpius atsakovą M. M., prieš 1 mėnesį. Ieškovės atostogų su vaiku metu šiuo sprendimu nustatoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Ieškovė I. S. įpareigojama perduoti atsakovui vaiko drabužius, daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms.

13.4 per šventes rotacijos principu: 2021 m. Kalėdos - su atsakovu, Naujieji Metai - su ieškove, 2022 m. Velykos – su ieškove ir t.t., su nakvyne, pasiimant vaiką pirmą Kalėdų ar Velykų dieną 10 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, grąžinant antrąją šventės dieną 20 val. Naujųjų Metų išvakarėse, jei tai yra darbo diena, vaikas paimamas iki 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos, tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas. Jei tai nėra darbo diena, vaikas paimamas 10 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val.

13.5 per atsakovo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kovo 11 d., Vasario 16 d. ir Tėvo dieną, nuo 10 val. iki 20 val., jei tai ne darbo diena, arba nuo 17 val., jei tai darbo diena, kitą dieną pristatant vaiką į ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų, arba, jei tai ne darbo diena ir ne atsakovo bendravimo su vaiku diena, - iki 10 val. į ieškovės gyvenamąją vietą.

13.6 atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma per ieškovės ir jos tėvų gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną.

13.7 per vaiko gimtadienį rotacijos principu (2022 m. gimtadienį su vaiku švenčia atsakovas), su nakvyne. Šalis, su kuria švenčiamas gimtadienis, turi sudaryti galimybę kitai šaliai pasveikinti vaiką nuotoliniu būdu. Vaikas grąžinamas kitą dieną į ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Tuo atveju jei kita diena yra ne darbo diena, vaikas pristatomas į jo gyvenamąją ar kitą suderintą vietą iki 10 val., išskyrus kai tai yra atsakovo bendravimo su vaiku diena.

13.8 tais atvejais kai vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ar grąžinamas į gyvenamąją vietą, vaiko perdavimas vyksta prie ieškovės gyvenamosios vietos kiemo vartų.

13.9 atsakovui vėluojant pasiimti vaiką bendravimui 30 min. ir ilgiau, apie vėlavimą nepranešus, jo bendravimas su vaiku gali neįvykti.

13.10 kai vaikas serga, bendravimas su juo vyksta nuotoliniu būdu, informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko režimą. Tokiu atveju ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie vaiko ligą, pateikti gydytojo pažymą, užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę.

13.11 vaikui patyrus sužalojimus, traumas ieškovė ir atsakovas privalo nedelsiant pranešti apie tai vienas kitam.

11. Likusioje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad kadangi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, ieškovė, siekdama apriboti teismo nustatytą atsakovo bendravimą su vaiku, turėjo pateikti duomenis apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka vaiko interesų. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys daugkartinį ieškovės kreipimąsi dėl nuolatinio atsakovo vėlavimo grąžinti vaiką. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-04-05 policija dėl vaiko savalaikio negrąžinimo kviesta 5 kartus, nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2018 gruodžio mėn. – 12 kartų. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nuolatinį ženklų vėlavimą neigė, iš bylos duomenų matyti, kad yra pripažinęs tokį netinkamą teismo sprendimo vykdymą. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikė ir ieškovė. Teismas darė išvadą, kad abi šalys pažeidinėjo teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, abi negali taikiai ir konstruktyviai susitarti tarpusavyje. Konfliktiškas šalių bendravimas matomas ir iš į bylą pateikto jų susirašinėjimo. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka keistina, tačiau ne ribojant jo bendravimą su vaiku, o nustatant tokią bendravimo tvarką, kuri maksimaliai užtikrintų bendravimą ir bendravimo tvarkos laikymąsi, o tuo pačiu išvengiant šalių konfliktų, kas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Būtinybę riboti atsakovo bendravimą su vaiku ieškovė taip pat grindė ir tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, tačiau objektyvių tokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikta. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad yra sveikas, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Ieškinį atsakovė taip pat grindžia atsakovo netinkamu elgesiu, pasireiškusiu po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, priėmimo. Tačiau taip pat nurodo ir faktus, egzistavusius iki teismo sprendimo priėmimo, pvz. tai, kad atsakovas dar 2014 m. buvo teistas už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Kadangi šis faktas egzistavo iki teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, priėmimo, jis nelaikytinas įtakojančiu atsakovo galimybes bendrauti su vaiku. Asmens teistumas nėra priežastimi riboti bendravimą su vaiku, nes savaime nepažeidžia vaiko interesų.

12. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad po teismo sprendimo priėmimo policijai pateikti pranešimai dėl atsakovo netinkamo elgesio atvykus aplankyti šalių nepilnamečio vaiko. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta. 2015 m. lapkričio 13 d. tarp šalių įvyko konfliktas, kurio metu ieškovei, atsakovui ir šalių nepilnamečiam vaikui nežymiai sutrikdyta sveikata. Abi šalys dėl smurto viena kitos atžvilgiu išteisintos. 2015 m. lapkričio 19 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 2015 m. kovo 21 d. atsakovo grasinimų ieškovei ir jos šeimai. Paminėtinas ir 2016 m. gegužės 23 d. įvykis kuomet vaikas bendravimo su atsakovu metu krito bėgdamas ant grindinio plytelių, susitrenkė galvą, nusiskėlė dantis, įsikando liežuvį, po to vėmė. Nors ieškovė ir tretieji asmenys nurodė, kad atsakovas pastūmė vaiką, objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. 2017 m. balandžio 17 d. atsakovas sužalojo kartu gyvenančią ieškovės motiną – trečiąjį asmenį V. S., dėl ko pripažintas kaltu. 2017 m. birželio 26 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šalių pareiškimus dėl teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2017 m. liepos 17 d. konflikto. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, dėl itin įtemptų šalių bei atsakovo ir trečiųjų asmenų santykių įvyko daug konfliktų. Šie konfliktai kilo ieškovui bendraujant su vaiku pagal 2015-09-15 teismo sprendimą, kuriame buvo numatyta, kad iki vaikas sulauks trijų metų, atsakovas su juo bendraus ieškovės gyvenamojoje vietoje. Kadangi šis bendravimo tvarkos etapas yra pasibaigęs, teismas manė, kad nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu riboti atsakovo bendravimą su vaiku pasiimant jį bendravimui teismo sprendime nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad vaikas susižalojo bendravimo su atsakovu metu, negali būti pagrindu riboti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus yra judrus vaikas, natūralu, kad kartais įvyksta atsitikimų, kurių metu vaikai susižaloja. Bendravimo su vaiku teisės siaurinimas tokiu pagrindu nebūtų logiškas ir teisingas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas smurtavo vaiko atžvilgiu, kad turėjo tam kokį nors motyvą. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad maži vaikai dažnai krenta ir užsigauna, ypač žaidimų aikštelėse, kur aktyviai žaidžia, todėl, nesant kitų duomenų, protinga manyti, kad vaikas užsigavo pats.

Atsiliepimas

13. Trečiojo asmens teiginiai dėl atsakovo grasinimų negali būti pagrindu riboti jo bendravimą su vaiku. Nustačius bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovui nereikėtų kontaktuoti su trečiuoju asmeniu V. S., jokia grėsmė vaikui nekiltų ir pagrindo riboti vaiko bendravimą su atsakovu nebūtų. Atsakovas išteisintas dėl nežymaus ieškovės ir vaiko sveikatos sutrikdymo. Išteisinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad vaiko atžvilgiu nebuvo atlikta jokių fizinio smurto požymių turinčių veiksmų, kad ieškovės paaiškinimai dėl jai padarytų sužalojimų nebuvo nuoseklūs, kad vaizdo įraše nėra užfiksuoto atsakovo smurto jos atžvilgiu, kad remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, sužalojimai buvo padaryti iki įvykio. Teismo vertinimu šis konfliktas buvo išprovokuotas pačios ieškovės. Į bylą pateikta informacija apie gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Vaikas papasakojo, kad tėtis jam suėmė už rankų ir išvarė į lauką, jis nenori važiuoti pas tėtį, nes šis jį muša. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tarnybiniame pranešime nurodoma, kad berniukas pasakojo, jog tėtis jį muša ir nori atimti iš mamos, kartojo pastarąją frazę, vėliau pasakė kad jam taip sakė mama. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad vaikui sukeltas skausmas ar padaryti sužalojimai. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė siekė įrodyti atsakovo smurtą prieš vaiką. Tačiau byloje yra duomenų, kad ieškovė yra linkusi nepagrįstai kaltinti atsakovą, kas nustatyta 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, be kita ko, konstatuojant, kad ieškovės požiūris į atsakovą yra priešiškas ir neadekvatus.

Žemesnės instancijos teismas

14. 2019 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokole užfiksuotas vaiko auklėtojos pasakojimas apie tai, kad vaikas pripažįsta, jog yra nuteikinėjamas prieš tėvą, mokinamas mamos elgtis su tėvu blogai, taip pat pripažįsta, kad mama mokina jį rodyti neva tėtis jį mušė, į klausimą ar tai tiesa, vaikas atsako, kad ne, tuo pripažindamas, kad tėčio nemušamas, bet mamos mokinamas tai sakyti ir rodyti. Smurto prieš vaiką požymių nepastebėjo nei teismo ekspertė, atlikusi vaiko psichologinę ekspertizę, nei vaiką konsultavusi psichologė, nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko ugdymo įstaiga. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo padarytus vaiko sumušimus. Ieškovė teikia į bylą vaiko kojų su mėlynėmis fotonuotraukas, tačiau iš jų nematyti jokių ypatingų sumušimų, nebūdingų bet kuriam kitam aktyviam tokio amžiaus vaikui. Ieškovė nuolat tvirtina, kad atsakovas smurtauja vaiko atžvilgiu, tačiau pati nesiima suteikti vaikui pagalbos – neveda vaiko pas psichologą, nors tokia priemonė buvo rekomenduota. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad daugiausiai įtampos vaikui kyla tuo metu kai mamos akivaizdoje reikia bendrauti su tėčiu. Tada jis išgyvena lojalumo konfliktą: nori kurti ryšį su tėčiu, kuris jam svarbus ir reikalingas, tačiau tuo pačiu metu jaučiasi išduodantis jam reikšmingiausią žmogų – mamą. Todėl būdamas su abiem tėvais jis natūraliai renkasi mamą ir tėčio atžvilgiu yra priešiškas.

15. Ekspertės pozicija dėl nakvynių pas atsakovą yra aiški, nes ji netgi rekomenduoja ilgesnes atostogas. Ekspertizės aktas savo esme byloja, kad vaiko bendravimas su tėvu turi būti maksimalus, o jokiems ribojimams pagrindo nėra. Ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad vaikas turi savo šeimą (mamą ir senelius), o nustatant plačią bendravimo su atsakovu tvarką yra iš jos išplėšiamas, kad ieškovei, kaip vaiko motinai, yra geriausiai žinoma koks atsakovo bendravimas su vaiku atitinka vaiko interesus, rodo ieškovės nesupratimą kas yra vaiko šeima ir tėvo vaidmens vaiko gyvenime nesuvokimą. Pastebėtina, kad abiejų bylos šalių požiūris į vaiko auklėjimą labai skiriasi, tačiau tai nereiškia, kad kuri nors iš jų turi daugiau teisių sprendžiant dėl vaiko auklėjimo būdų ir metodų. Teismo ekspertizės išvadoje nurodoma, kad pilnavertei vaiko raidai svarbus tiek struktūruotas (atsakovo), tiek laisvas (ieškovės) auklėjimo stilius. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pagal šalių nepilnamečio vaiko brandą, bendravimą su atsakovu reikėtų plėsti tik vaikui sulaukus 10 m. Priešingai, byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gali jau dabar maksimaliai bendrauti su atsakovu, įskaitant nakvynes ir atostogas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas diferencijuoti bendravimą atsižvelgiant į vaiko amžių, numatant skirtingą bendravimą iki 10 m. ir sulaukus 10 m., atmetamas. Kadangi savaitgalių skaičius kiekvieną mėnesį yra nevienodas ir jų gali nebūti galimybės paskirstyti po lygiai, o tuomet gali kilti neaiškumu dėl tolesnio bendravimo, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais ir remdamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, sudarančia galimybę teismui viršyti pareikštus reikalavimus, nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. iš ugdymo įstaigos, o tuo atveju, jei vaiko nėra ugdymo įstaigoje – iš kitos vietos, kurioje yra vaikas, ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Atsižvelgdamas į aukštą šalių konfliktiškumo lygį teismas nustatė, kad tais atvejais kai vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos ar grąžinamas į gyvenamąją vietą, vaiko perdavimas vyksta prie ieškovės gyvenamosios vietos kiemo vartų. Teismas paankstino vaiko grąžinimo laiką įvertindamas nustatytą aplinkybę, kad atsakovas yra linkęs vėluoti grąžinti vaiką, o vėlyvas grąžinimas neatitinka vaiko interesų, kadangi vaikui reikia susiruošti ir laiku nueiti miegoti prieš darbo dieną, kad būtų tinkamai pailsėjęs. 2015-09-15 teismo sprendimu nustatyta pareiga atsakovui įspėti ieškovę apie atvykimą pasiimti vaiko nenustatoma, kadangi atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, todėl teismo nustatytu laiku atvykti privalo.

16. Ieškovė neprašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis, neaišku dėl kokių priežasčių prašė nustatyti bendravimą vaikui sulaukus 10 m. antradieniais ir ketvirtadieniais. Tarp šalių nusistovėjusi tvarka, kuomet atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadienį. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad būtent atsakovui tenka pareiga paimti ir grąžinti vaiką, todėl bendravimo darbo dienomis tvarka turi būti labiau derinama prie atsakovo, kuriam tektų ir pareiga pasirūpinti vaiko užimtumo užtikrinimu (nuvesti į būrelius jei juos šią savaitės dieną lankys ir pan.). Siekiant išvengti nuolat kylančių šalių konfliktų, atsižvelgiant į vaiko patiriamą lojalumo konfliktą, siekiant sudaryti maksimalias bendravimo su vaiku galimybes šalims nekontaktuojant, teismas tenkino atsakovo prašymą dėl vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos ir grąžinimo į ugdymo įstaigą kitą darbo dieną. Teismo vertinimu vaiko interesus mažiau pažeis ankstesnis atsikėlimas atsižvelgiant į tolimesnį kelią mokyklon nei nuolatiniai šalių konfliktai vaiko perdavimo klausimu. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nakvynės metu bendravimas nevyksta ir vadovavosi psichologo A. A. paaiškinimu, kad laikas prieš miegą yra geras, tinkamas ryšiui stiprinti. Teismas papildomai nustatė, kad negalėdamas paimti vaiko iš ugdymo įstaigos atsakovas privalo įspėti apie tai ieškovę.

17. Atsižvelgęs į teismo ekspertizės išvadą teismas sprendė nustatyti atsakovui galimybę praleisti su vaiku 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų, su galimybe jas dalinti po 7 kalendorines dienas. Teismo vertinimu, pakankamas ir protingas įspėjimo apie atostogų laikotarpį terminas yra 1 mėnuo. Kadangi atsakovo pasiūlymas dėl bendravimo darbo dienomis grafiko derinimo neduotų naudos tuo atveju, jei šalių atostogų laikas visiškai sutaptų, taip pat aiškumo ir konkretumo sumetimais teismas nustatė, kad poriniais metais prioritetas dėl atostogų grafiko teikiamas ieškovės, o neporiniais metais, - atsakovo atostogų grafikui. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val., o grąžinamas paskutinę atostogų dieną 20 val. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo nustatoma, kad ieškovė turi perduoti atsakovui vaiko drabužius, reikalingus daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms. Kilus ginčui tarp šalių dėl bendravimo su vaiku švenčių metu, vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu teismas nustatė, kad bendravimas per šventes turi vykti rotacijos principu. Ieškovės prašymas nustatyti, kad ji švenčia su vaiku visų didžiųjų metų švenčių pirmąsias dienas tėvų lygiateisiškumo principo, kuriuo šalys privalo vadovautis, neatitinka. Atsižvelgdamas į 2015-09-15 teismo sprendimu nustatytą tvarką, teismas nustatė, kad artimiausias Kalėdas vaikas švenčia su atsakovu, Velykas – su ieškove, o kitais metais – atvirkščiai ir t.t. Naujuosius Metus su vaiku švenčia tas iš tėvų, kuris tais metais nešventė su vaiku Kalėdų. Šventės švenčiamos su nakvyne, paimant vaiką ir grąžinant tokia pačia tvarka kaip tai daroma darbo dienomis ir savaitgaliais, priklausomai nuo to ar šventinė diena yra darbo diena (pvz. Naujųjų metų išvakarės) ar ne darbo diena (Kalėdos, Velykos). Nustatoma teisė kiekvienai iš šalių švęsti su vaiku savo gimtadienius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena kartu su seneliais, sudarytina galimybė jam švęsti jų gimtadienius ((duomenys neskelbtini)). Šiomis dienomis atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma, tačiau atsakovui sudaroma galimybę, bendrauti su vaiku kovo 11 d. ir vasario 16 d. nuo 10 val. iki 20 val., jei tai išeiginė arba nuo 17 val. jei tai darbo diena. Atitinkamu laiku atsakovas su vaiku bendrauja Tėvo dieną, o jo bendravimo su vaiku tvarka Motinos dieną netaikoma, nes šią dieną vaikas praleidžia su ieškove.

18. Atsižvelgiant į aukštą šalių konfliktiškumo lygį, susiformavusi vaiko lojalumo konfliktą, vaiko gimtadieniai švęstini rotacijos principu, kaip ir buvo nustatyta 2015-19-15 sprendimu. Artimiausią gimtadienį su vaiku turėtų teisę švęsti atsakovas, kadangi ieškovė su vaiku švęs Naujuosius Metus. Teismas nenumato galimybės aplankyti ir pasveikinti vaiką, perduoti jam dovanas kai gimtadienį vaikas švenčia su kitu iš tėvų. Šalis, su kuria švenčiamas gimtadienis, turi sudaryti galimybes pasveikinti vaiką nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, dovanų įteikimas gali vykti artimiausią po gimtadienio einančią bendravimo dieną. Siekiant maksimaliai išvengti šalių kontaktų ir konfliktų, tenkinamas atsakovo prašymas nustatyti, kad vaiko gimimo dieną bendraujama su nakvyne. Kitą dieną vaikas pristatomas į ugdymo įstaigą. Tuo atveju jei kita diena yra ne darbo diena, vaikas pristatomas į jo gyvenamąją ar kitą suderintą vietą iki 10 val. Teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kad ieškovas turi teisę lankyti ir slaugyti vaiką jam sergant ieškovės gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinamas ieškovės reikalavimas ir nustatoma, kad atsakovas turi teisę vaiko ligos metu bendrauti su juo informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko režimą. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti apie ligą, pateikti gydytojo pažymą, užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę. Atsakovas prašo nustatyti kompensacinį mechanizmą numatant, kad dėl objektyvių priežasčių praleistos bendravimo su vaiku dienos perkeliamos į lygiavertį laikotarpį, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teismas nustatė įpareigojimą pranešti ieškovei apie vaiko patirtus sužalojimus ir traumas. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip įstatyminis vaiko atstovas turi teisę ir pareigą pats nuspręsti kokių priemonių imtis įvairiose bendravimo su vaiku metu iškylančiose situacijose, o teismas visų gyvenimiškų situacijų sureguliuoti negali ir neturi. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku savo nuožiūra ir neprivalo nuolat atsiskaitinėti ieškovei. Turint omenyje šalių įtemptus santykius, tokio įpareigojimo nustatymas neproporcingai apsunkintų atsakovą bendravimo su vaiku metu. Įpareigojimas užtikrinti vaiko aprangos tinkamumą nėra nei bendravimo tvarkos dalykas, nei teismo sprendimu nustatytinas įpareigojimas.

Šalies argumentai

19. Ieškovė prašo uždrausti atsakovui lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, atitraukti vaiką nuo užsiėmimų, išskyrus vaiko pristatymo ir paėmimo atvejus, suderinus su ieškove, ir ugdymo įstaigos šventes. Pagal teismo nustatomą bendravimo tvarką, atsakovas pareigos derinti vaiko pasiėmimą su ieškove neturi, o jo teisės lankytis ugdymo įstaigoje ribojimas neproporcingai pažeistų jo teises. Tuo tarpu trukdymo įstaigos darbui klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovui vėluojant pasiimti vaiką bendravimui 30 min. ir ilgiau, jam apie vėlavimą nepranešus, atsakovo bendravimas su vaiku gali nevykti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės poreikį tokių atveju pasirūpinti vaiko užimtumu, priežiūra, jai galimai turint planų, tikslinga šį punktą numatyti.

Žemesnės instancijos teismas

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė grąžinti atsakovui 38 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3 051,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 20,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo - 6,74 Eur. Teismas nurodė, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Atmesti esminiai ieškinio reikalavimai dėl skirtingos bendravimo tvarkos iki vaikui sueis 10 metų ir sulaukus šio amžiaus nustatymo, dėl bendravimo savaitgaliais be nakvynių, dėl bendravimo darbo dienomis panaikinimo, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo numatant galimybę atsakovui bendrauti su vaiku tik antrą švenčių dieną, abiem tėvams bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį, dėl draudimo palikti vaiką su kitais asmenimis, lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, būtinybės informuoti apie vaiko buvimo vietą ir bendravimo planus. Patenkinti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos netaikymo per ieškovės ir vaiko senelių gimtadienius, vaiko paėmimo neužeinant į gyvenamąją vietą, bendravimo su vaiku nuotoliniu būdu ligos atveju, dėl vėlavimo pasiimti vaiką atvejų. Iš esmės patenkinti priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, darbo dienomis, per šventes, vaiko gimtadienius, atostogas ir su jomis susiję reikalavimai, atmesti priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo su vaiku jo ligos metu, dėl kompensacinio mechanizmo nustatymo, dėl vaiko grąžinimo ieškovei, atsakovui atsiradus darbo reikalų, dėl bendravimo tėvo dieną su nakvyne. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys patenkintas apie 25 proc., atsakovo priešieškinis – apie 75 proc. 2019-12-06 teisiamasis posėdis vyko baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-1078/2020, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 2019-12-06 teisiamajame teismo posėdyje (270 Eur) atmestinas. Tas pats pasakytina apie bylinėjimosi išlaidų pagal 2019-06-28 sąskaitą faktūrą už atstovavimą 2019-05-08 atvejo vadybos posėdžiuose ir atstovavimą 2019-06-07 susitikime su vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais (387,20 Eur) priteisimą. Esant šioms aplinkybėms ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 657,20 Eur.

Atsiliepimas

21. Atsakovas nurodo, jog pagal 2019-06-20 sąskaitą faktūrą už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (4 val.) ir atstovavimą byloje (7,5 val.) patyrė 1 210,61 Eur išlaidų. 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 970,30 Eur. Atsakovo už minėtas paslaugas patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki 1 115,85 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 5 605,62 Eur ir, proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4 204,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodo, jog už atstovavimą 2018-10-08 parengiamajame teismo posėdyje patyrė 145 Eur išlaidų. Ieškovės nurodytos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytas maksimalias įmanomas išlaidas už šias paslaugas, todėl mažintinos iki 89,52 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 4 797,10 Eur, ir proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 199,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3051,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Ieškovė I. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 10 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti; priklausomai nuo apeliacinio skundo tenkinimo proporcijų peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. papildomu sprendimu tarp šalių paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad dauguma apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimų buvo nukreipti siekiant sureguliuoti nederamo atsakovo elgesio su vaiku klausimus, tačiau pirmos instancijos teismas šių faktinių aplinkybių nepripažino teisiškai reikšmingomis ir ieškinį patenkino tik nedidele dalimi. Teismo sprendimo motyvai leidžia teigti, kad juo neatsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus, o buvo siekta pirmiausia patenkinti atsakovo reikalavimus. Pirmos instancijos teismas neįvertino apeliantės įrodinėtų aplinkybių, kad atsakovo vėlavimas grąžinti vaiką namo yra tokio pobūdžio, dėl kurio galima netgi įžvelgti grėsmę vaiko sveikatos būklei ir psichologinei raidai. Apie 2018 m. balandžio 4 d. vėlavimo perduoti vaiką įvykį kaip apie kenkiantį vaiko interesams patvirtinto ir VTAĮT atstovo specialisto K. rašytiniai paaiškinimai, pašalinių asmenų žinutės apeliantei, o apie 2019 m. balandžio 13-14 d. įvykį paliudijo liudytojas M. B. ir visi minėti asmenys vaiko savijautą įvertino taip pat, kaip ir apeliantė. Pas apeliantę vaikui niekada nekilo grėsmė jo psichologiniam saugumui, nėra užfiksuota nei vieno atvejo, kad vaikas atsakovui nebūtų perduotas dėl to, kad jis iki pirmos nakties Vilniaus gatvėje Vilniuje vedžiotų šunis ar kad sukaitęs po pusę dienos būtų vežiojamas automobilyje, sėdintis svetimai moteriai ant kelių. Neaišku, kokiu būdu tenkinus atsakovo priešieškinį vėlavimo grąžinti vaiką problema bus išspręsta, nes apie tai teismo sprendime jokių motyvų nepateikta. Neaišku, kaip bus sprendžiami klausimai dėl vaikui sukeliamo streso, kai po bendravimo su tėvu jis pvz. grąžinamas pirmą nakties Vilniaus gatvėje. Vėlesnio laikotarpio rašytiniai įrodymai taipogi patvirtina smurtinį, neatsakingą atsakovo elgesį su vaiku ir/ar jo akivaizdoje.

24. Pirmos instancijos teismas dalyje dėl 2018 m. balandžio 21 d. įvykio vertinimo iškraipė apeliantės poziciją. Apeliantė tokios vaiko nepriežiūros faktais negrindė savo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos intensyvumo, tačiau prašė nustatyti, kad atsakovas privalo nedelsiant informuoti apie bet kokio pobūdžio vaiko susižalojimą ir traumą, o bent vienai iš šalių manant, kad jų rimtumas turi būti įvertintas, nedelsdamas nuvežti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą; taip pat, kad atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiūrą pašaliniams asmenims. Nėra teisinga tokio pobūdžio traumas pateisinti vien tik vaiko judrumu, nes vaikui esant apeliantės žinioje tokių situacijų nepasitaiko. Apeliantė siekė įtikinti teismą, kad atsakovas dažnai vaiką palieka pašaliniams asmenims arba apskritai palieka vieną, todėl prašė nustatyti, kad atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiūrą pašaliniams asmenims. Visi teismo sprendimo motyvai surašyti siekiant paneigti apeliantės procesinę poziciją ir pateiktus įrodymus. Tai, kad baudžiamojoje byloje atsakovas buvo išteisintas, nesuponuoja šių rašytinių įrodymų vertinti kritiškai civiliniame procese. Konfliktiškos ir akivaizdžią nepagarbią aplinkiniams demonstruojančios atsakovo nuostatos yra neslepiamos ir bendravime su vaiku.

25. Atsakovo veiksmai yra neeiliniai ir tokia gausa policijos iškvietimų, smurtinio elgesio nėra normalu. Netgi teismo posėdžių metu atsakovas įžeidinėjo kitus proceso dalyvius, nepagarbiai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, todėl teismas turėjo galimybę betarpiškai įsitikinti atsakovo elgesiu. Apeliantė turi pagrindo baimintis dėl vaiko saugumo, nes atsakovo neprognozuojamas elgesys yra nuolatinis. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad smurto prieš vaiką požymių nepastebėjo nei teismo ekspertė, atlikusi vaiko psichologinę ekspertizę, nei vaiką konsultavusi psichologė, nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko ugdymo įstaiga. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo padarytus vaiko sumušimus - vaiko sumušimus patvirtina tiek medicininiai dokumentai, tiek nuotraukos, tiek ir pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau visus įrodymus teismas vertino kritiškai, su išankstiniu nusistatymu, kad apeliantė siekia apriboti atsakovo bendravimą su vaiku. Kadangi teismo ekspertė T. G.-N. į LR teismo ekspertų sąrašą buvo įrašyta 2020 m. lapkričio 6 d., o pirmasis susitikimas su vaiku ir abiem tėvais, kurio metu atsakovą ekspertė matė vos pusvalandį, vyko 2020 m. lapkričio 4 d. kyla abejonių, kad pradėdama atlikti teismo ekspertizę teismo ekspertė galimai net neturėjo tokios teisės ir įgaliojimų. Pradėdama atlikti teismo ekspertizę, teismo ekspertė tokios teisės neturėjo, nes neturėjo teismo eksperto statuso ir nebuvo įspėta apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, neprisiekė teismui, tad jos parengta ekspertizės išvada neturi teismo ekspertizės teisinės galios. Teismo ekspertė turėjo įvertinti ar vaiko ir tėvo tarpusavio emocinis ryšys yra pakankamas, kad tėvas be jokių apribojimų, įskaitant nakvynes, bendrautų su vaiku. Vaikas stebėjimo metu nebuvo pasisakęs apie senelių konfliktus, tačiau teismo ekspertė rašė priešingai. Teismo ekspertė sprendė, jog tėvai ir seneliai kelia konfliktines situacijas, tačiau šioje vietoje kyla klausimų, ar teismo ekspertė pateikdama tokią išvadą įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovo smurtinį ir konfliktinį elgesį, nuo kurio apeliantė niekaip negali apsisaugoti.

26. Jeigu teismas laikė, kad apeliantės pasirinktas amžiaus kriterijus (10 metų) negali būti pagrindu taikyti diferencijuotą bendravimo tvarką, teismas turėjo pagrindą taikyti kitokius kriterijus arba vertinti pereinamojo laikotarpio taikymo pagrindą. Apeliantė kategoriškai nesutinka, kad atsakovas su vaiku trečiadieniais bendrautų su nakvynėmis, nes tai yra nukreipta į atsakovo patogumo užtikrinimą, o ne į vaiko dienotvarkės ir gyvenimo ritmo stabilumo užtikrinimą. Atsakovas neįsiteisėjus teismo sprendimui apeliantei pareiškė, kad po trečiadieninio bendravimo vaiką į ugdymo įstaigą jis nuveš 9 arba 10 valandą, nes jis mano, kad užsiėmimai prasideda ne 8 val., o teismo sprendime užsiėmimų laikas nenurodytas. Apeliantė mano, kad vaikui turi būti užtikrinamas stabilumas, jis turi žinoti, kad po bendravimo su tėvu grįžta į savo namus, savo kambarį. Savo gyvenamosios vietos atsakovas neatskleidžia ir atsisako sudaryti išvadą teikiančiai institucijai sąlygas ištirti jo gyvenamosios vietos buities sąlygas. Apeliantės duomenimis, pas atsakovą vaikas miega vienoje lovoje su atsakovu, jo sugyventine ir jų kūdikiu. Teismas netiksliai sureguliavo vaiko grąžinimo laiką. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atsakovas turi grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Tai reiškia, kad atsakovas gali parvežti vaiką sekmadienį ir anksti ryte, ir dienos metu, ir vakare - vadinasi apeliantė visą sekmadienį privalo būti namie, kad galėtų priimti vaiką. Teismas netinkamai sureguliavo pranešimo apie atostogas tvarką. Teismas nustatė, kad apie planuojamas atostogas atsakovas privalo informuoti apeliantę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų datos. Apeliantė dirba valstybinį darbą ir jos atostogas nustatomos gruodžio mėn. visiems metams į priekį. Tačiau kalendoriniais metais, kuriais prioritetas dėl atostogų grafiko suteikiamas atsakovui, apeliantė net negalėtų susiplanuoti jokios poilsinės kelionės su vaiku, nes prieš mėnesį įspėjęs apie savo atostogas, atsakovas sugriautų visus apeliantės atostogų planus. Aptardamas atsakovo bendravimo su vaiku per šventes tvarką teismas padarė klaidą. Teismo sprendime nurodyta, kad bendravimas per šventes vyksta rotacijos principu: 2021 m. Kalėdos - su atsakovu, Naujieji Metai - su ieškove, 2022 m. Velykos - su ieškove ir t.t., su nakvyne, pasiimant vaiką pirmą Kalėdų ar Velykų dieną 10 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, grąžinant antrąją šventės dieną 20 val. Visgi jei 2022 m. Velykos švenčiamos su apeliante, tai Kalėdos rotacijos principu vėl bus švenčiamos su atsakovu (nors Kalėdas su vaiku jis bus šventęs ir 2021 m.)

27. Teismas netiksliai sureguliavo bendravimą ir per kitas šventines dienas: per atsakovo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), kovo 11 d., vasario 16 d. ir Tėvo dieną, nuo 10 val. iki 20 val., jei tai ne darbo diena, arba nuo 17 val., jei tai darbo diena, kitą dieną pristatant vaiką į ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų, arba, jei tai ne darbo diena ir ne atsakovo bendravimo su vaiku diena, - iki 10 val. į ieškovės gyvenamąją vietą. Apeliantė nori pažymėti, kad kovo 11 d. ir vasario 16 d. bei Tėvo diena visada yra nedarbo dienos. Nesuprantama, kodėl per šias šventes atsakovui turi būti suteikiama teisė bendrauti su vaiku su nakvynėmis, taip trikdant vaiko dienotvarkę. Apeliantė prieštarauja ir nustatytai atsakovo bendravimo tvarkai per vaiko kalendorinį gimtadienį, suteikiant atsakovui teisę bendrauti su vaiku su nakvyne. Atsakovas vaiko gimtadienį šventė 2021 m., o teismo sprendimu gimtadienis vėl priskirtas švęsti atsakovui 2022 m. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo įpareigojimu dėl gydytojo pažymos atsakovui pateikimo tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimas su vaiku neįvyksta dėl vaiko ligos. Gydytojai nebeišduoda jokių pažymų apie ligas, o ligos faktas fiksuojamas ESBI informacinėje sistemoje, prie kurios atsakovas turi teisę prisijungti ir matyti visą informaciją. Todėl šis teismo įpareigojimas yra perteklinis.

Atsiliepimas

28. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad per šią civilinę bylą ieškovė siekia ne jos deklaruojamų tikslų užtikrinti vaiko teises ir interesus, o realiai siekia kenkti atsakovui, riboti jo bendravimą su vaiku, sudaryti įvairias kitas kliūtis ir apribojimus atsakovo bendravimui su vaiku. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme viso proceso metu ieškovė teikė teismui melagingus duomenis, kad tariamai atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, smurtauja prieš vaiką. Tokiu būdu ieškovė siekė sukompromituoti atsakovą ir „dirbtinai sukurti“ pagrindą riboti atsakovo bendravimą su vaiku, tačiau visi tokie ieškovės teiginiai buvo paneigti. Viso proceso metu ieškovė nuolat atkakliai teigusi, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, savo apeliaciniame skunde jau to nebeteigia ir nebeįrodinėja. Ieškovės teiginiai, kad vaikas, būdamas su ja, nė karto nebuvo pargriuvęs ir susižalojęs ar užsigavęs, yra neįtikinami. Ieškovė kaltino atsakovą, kad jis 2019 m. vasario 20 d. įvykio metu sužalojo vaiką, nors ant vaiko esančios mėlynės buvo senesnės, o ne šio įvykio pasekmė. Vertinant šio įvykio aplinkybes, yra akivaizdu, kad ieškovė tyčia atvyko į darželį, turėdama išankstinį ketinimą išprovokuoti konfliktą, buvo pasiruošusi įrašinėti ir filmuoti įvykį, o po to, pasinaudodama situacija, nepagrįstai atsakovą apkaltino nebūtų nusikaltimu, ant vaiko kūno esančias mėlynes, atsiradusias kaip ankstesnių traumų ir susižalojimų pasekmes, nepagrįstai siekdama pateikti kaip 2019 m. vasario 20 d. įvykio metu atsiradusius sužalojimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, taip pat nėra jokių įrodymų, jog atsakovas smurtauja prieš vaiką. Ieškovės pozicija yra nenuosekli, prieštaringa ir nelogiška. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme viso proceso metu ieškovė nuolat teigusi ir įrodinėjusi, kad yra pagrindas atsakovui laikinai uždrausti bendravimą su vaiku (to buvo siekiama pagal pradinį ieškinį) arba apriboti bendravimą su vaiku (to buvo siekiama pagal patikslintą ieškinį), ieškovė savo apeliaciniame skunde iš dalies pakeitė poziciją ir teigia, kad ji nesiekia atsakovui riboti bendravimo su vaiku, o tariamai siekia nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri maksimaliai užtikrintų atsakovo bendravimą su vaiku ir bendravimosi tvarkos laikymąsi. Tokie ieškovės apeliacinio skundo teiginiai ne tik, kad neatitinka jos pozicijos pirmosios instancijos teisme, bet ir apskritai yra nepagrįsti, nelogiški bei sunkiai suvokiami. Ieškovė siekia, jog būtų nustatyti minimaliausia galima atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nors tam nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, tai trukdytų formuotis tėvo ir vaiko ryšiui bei neabejotinai kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra ne šios civilinės bylos, o teismo sprendimo vykdymo klausimas. Faktiškai jau daugiau kaip 1,5 metų atsakovas bendrauja su vaiku su nakvynėmis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad toks bendravimas kenktų vaiko interesams ar jo raidai.

29. Ekspertės atsakymai yra aiškūs ir suprantami. Ekspertė laikėsi tvirtos pozicijos, kad vaiko ir tėvo ryšys yra artimas bei saugus ir jog vaiko bendravimas su tėvu turi būti maksimalus ir nėra pagrindo jokiems ribojimams. Tai, kad ieškovei nepatinka jai nepalankios ekspertės išvados, negali būti pagrindu atmesti ekspertės išvadas. Jeigu ieškovė manė, kad ekspertės išvados yra neišsamios ar nepagrįstos, ieškovė turėjo teisę prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. 2021-03-18 teismo posėdis buvo atidėtas ieškovei prašant sudaryti galimybę pareikšti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Tačiau ieškovė vėliau pareiškė, kad nebeprašo skirti pakartotinės ekspertizės. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti teismo ekspertės išvada. Ieškovės interpretacijos, kad atsakovas tariamai vėluos vaiką ketvirtadieniais atvežti į ugdymo įstaigą, yra niekuo nepagrįstos, be to, tai yra ne bendravimo tvarkos nustatymo, o jos vykdymo klausimas. Ieškovė nepagrįstai siekia, kad jai visada būtų suteiktas prioritetas atostogoms, nes tuo būtų pažeistos atsakovo teisės planuoti atostogas. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad per šventines dienas, vaiko gimtadienį, tėčio gimtadienį būtų leista atsakovui bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes atsakovas turi teisę nurodytomis dienomis bendrauti su vaiku su nakvynėmis.

30. Tretieji asmenys V. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas pritaikytas atsakovo patogumui, ir visai netinkamas 6 metų vaikui. Teismas niekaip neįvertino atsakovo neadekvataus elgiasi teismo posėdžių metu. Teismas nenustatė tėvo santykių su vaiku, tėvo dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų. Nors teismas užtruko 3 metus, posėdžiai buvo skuboti, paviršutiniški, sprendime daug dėmesio klaidų. Klaida dėl švenčių rotacijos, dėl vaiko paėmimo trečiadieniais. Paskutinis įvykis, atsakovui paėmus vaiką savaitgaliui 2021-07-02, turėjo grąžinti 2021-07-04. Bet dieną prieš grąžinimą pranešė, kad negrąžins, o tęsia atostogas, apie kurias nėra įspėjęs pagal nutartį. Vaikas turėjo praleisti suplanuotas atostogas su krikšto mama, kurį atvykusi atostogų iš kitos šalies, turėjo dalyvauti senelio gimtadienyje (duomenys neskelbtini).Vaikas nebuvo įspėtas apie šias nesuplanuotas atostogas. Neprofesionaliai skamba teismo pasisakymas, kad vidaus reikalų ministro įsakymas apie įrašymą teismo ekspertės į ekspertų sąrašą yra tik formalumas. Kyla abejonių apskritai dėl ekspertės sąžiningumo, nes buvo akivaizdžiai meluojama dėl stažo, atliktų ekspertizių skaičiaus, jau nekalbant apie faktų iškraipymo nesiremiant bylos medžiaga ir ekspertės fantazavimo ekspertizėje. Byla turi būti grąžinta pirmos instancijos teismui ir nagrinėjama iš naujo iš esmės ir atlikta nauja profesionali ekspertizė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

31. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

32. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: 2021 m. birželio 6 d. apeliantės susirašinėjimą su atsakovu. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naujus įrodymus: antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju tiek ieškovė tiek atsakovas į bylą teikia įrodymus, kuriais įrodinėja aplinkybes, susijusias su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių teikiami įrodymai atsirado jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jog jie yra susiję su nagrinėjama byla, sprendžia, jog yra pagrindas šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. S. ir atsakovas M. M. turi nepilnametį vaiką – sūnų J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

35. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, o skundžiamu sprendimu buvo siekta patenkinti atsakovo reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Ieškovė teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas galėjo sužaloti nepilnametį vaiką, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad vaikas susižalojo bendravimo su atsakovu metu, negali būti pagrindu riboti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Smurto prieš vaiką požymių nepastebėjo nei teismo ekspertė, atlikusi vaiko psichologinę ekspertizę, nei vaiką konsultavusi psichologė, nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko ugdymo įstaiga. Iš byloje esančios psichologo A. A. išvados matyti, jog atsakovas supranta vaiko interesus ir poreikius, tenkina vaiko fizinius poreikius, skatina socializaciją, nustato tinkamas elgesio ribas, ugdo vaiko kompetencijos, reikšmingumo jausmą, skatina švelnų bendravimo modelį, saviraišką, įtraukia vaiką į sprendimų priėmimą, atsiliepia į jo iniciatyvą, tinkamai naudoja lytėjimą. Psichologas padarė išvadą, kad atsakovo gebėjimai labai teigiamai veikė vaiką, jis atrodė laimingas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo bendravimo su vaiku ribojimas neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, nepagrįstai atimtų iš atsakovo teisę lygiaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime.

36. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą mažinti ar riboti vaikų bendravimą su tėvu. Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog tarp vaiko ir atsakovo egzistuoja jų tarpusavio emocinis ryšys, berniukui tėtis yra svarbus ir reikalingas. Kaip nurodyta ekspertizės išvadoje - daugiausiai įtampos vaikui kyla tuo metu kai mamos akivaizdoje reikia bendrauti su tėčiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abi šalys negali taikiai ir konstruktyviai susitarti tarpusavyje, jų santykiai yra konfliktiški, todėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarka turi būti keičiama ne ribojant jo bendravimą su vaiku, o nustatant tokią bendravimo tvarką, kuri maksimaliai užtikrintų bendravimą ir bendravimo tvarkos laikymąsi, o tuo pačiu, išvengiant šalių konfliktų. Kad šalių santykiai tebėra konfliktiški, patvirtina ir šalių apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai, rodantys, kad šalys konfliktuoja, nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, vėluoja parvežti vaiką, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendravimo tvarkos nesilaiko ir pati apeliantė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jog teigimu, sprendime nėra nurodyta kaip bus sprendžiama atsakovo vėlavimo parvežti vaiką problema. Teisėjų kolegija paaiškina, jog bendravimo su vaiku tvarkoje neturi būti nurodomos tokios aplinkybės, kadangi tai yra teismo sprendimo vykdymo klausimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka, vykdymas yra privalomas. Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

37. Apeliantė nesutinka su teismo ekspertės atlikta ekspertizės išvada. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

38. Šiuo atveju apeliantė nesutinka su ekspertės išvada, kadangi nurodo, jog ekspertizę atlikusi ekspertė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą buvo įrašyta 2020 m. lapkričio 6 d., o pirmasis susitikimas su vaiku ir abiem tėvais, vyko 2020 m. lapkričio 4 d., kas reiškia, kad ekspertė neturėjo teisės ir įgaliojimų atlikti ekspertizę, todėl jos parengta ekspertizės išvada neturi teismo ekspertizės teisinės galios. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vien įsakymo priėmimo datos formalumas neturėtų lemti išvados, kad ekspertizė atlikta netinkamai ir kad ja remtis nagrinėjant bylą negalima, juolab, kad iki įrašymo į ekspertų sąrašą įvyko tik vienas iš trijų ekspertės susitikimų su šalimis ir jų nepilnamečiu vaiku. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas, aplinkybė, jog tai, kad ieškovei nepatinka jai nepalankios ekspertės išvados, negali būti pagrindu atmesti ekspertės išvadas. Ieškovė, nesutikdama su ekspertės išvada, turėjo procesinę teisę prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

39. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra konkreti ir aiški. Apeliantė nesutinka, kad atsakovas su vaiku trečiadieniais bendrautų su nakvynėmis. Taip pat apeliantė prieštarauja ir nustatytai atsakovo bendravimo tvarkai per vaiko kalendorinį gimtadienį, suteikiant atsakovui teisę bendrauti su vaiku su nakvyne. Apeliantė nenurodo jokių objektyvių argumentų, dėl kurių vaikas išvardintomis dienomis galėtų bendrauti su atsakovu su nakvynėmis. Kaip jau nustatyta byloje, nėra pagrindų nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Apeliantė prašo nustatyti, kad atsakovas neturi teisės patikėti vaiko priežiūrą pašaliniams asmenims. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, kaip ir ieškovė, turi lygias teises pasirūpinti savo vaiko priežiūra tokiu būdu koks jam atrodo tinkamas, kiek tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams, todėl nesant duomenų apie tai, kad atsakovas negeba užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros, tokia jo teisė teismo sprendimu neribotina. Apeliantės teigimu, teismas netiksliai sureguliavo vaiko grąžinimo laiką, pranešimo apie atostogas tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo suformuluotos nuostatos yra tinkamos, užtikrinančios tiek ieškovės, tiek atsakovo teisę į atostogas ir nurodanti, kuriai iš šalių kokiais metais yra skiriamas prioritetas nustatant atostogų datas.

40. Apeliantė nurodo, jog jei 2022 m. Velykos švenčiamos su apeliante, tai Kalėdos rotacijos principu vėl bus švenčiamos su atsakovu (nors Kalėdas su vaiku jis bus šventęs ir 2021 m.), o kovo 11 d. ir vasario 16 d. bei Tėvo diena visada yra nedarbo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė švenčių šventimą rotacijos principu, kadangi taip yra siekiama sumažinti tarp šalių kylančius konfliktus ir užtikrinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisę švęsti įvairias šventes su nepilnamečiu vaiku. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog per ieškovės tėvų (nepilnamečio vaiko senelių) gimtadienius, vaikas būna su ieškove, todėl pagrįstai nustatė, kad vaikas su atsakovu būna kovo 11 d. ir vasario 16 d. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo įpareigojimu dėl gydytojo pažymos atsakovui pateikimo tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimas su vaiku neįvyksta dėl vaiko ligos. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas neturi galimybių bendrauti su vaiku kai vaikas serga, tarp šalių kyla ginčai dėl to vaikas iš tikrųjų serga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę, jog susirgus vaikui, ieškovė privalo atsakovą nedelsiant informuoti apie ligą, pateikti gydytojo pažymą, užtikrinti nuotolinio bendravimo galimybę.

41. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J6 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016. 24 punktas). Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo bendravimo vaiką su nepilnamečiu vaiku rėmėsi nepilnamečio vaiko interesais ir vaiko poreikiu bendrauti su tėvu, nustatyta tvarka yra konkreti, aiški ir išsami.

42. Netenkinus apeliacinio skundo dėl 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo, nėra pagrindo naikinti ar keisti ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomą sprendimą.

43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamus sprendimus šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

44. Atsakovas prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 1 157,97 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės I. S. atsakovo M. M. naudai 1 157,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė