Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M., institucijoms teikiančioms išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Neginčija savo prievolės išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Tarp atsakovo ir ieškovės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iki šiol tinkamai vykdė savo prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio išlaikymas yra reikalingas mažamečiui vaikui, atsižvelgiant į tai, kad vaiko kraitelis jau yra supirktas. Vaiko išlaikymo dydis turi būti protingas, atitikti realius vaiko poreikius ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą;Teismas nors pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisė iš atsakovo 270,00 EUR per mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau skundžiamame sprendime nenurodė, kad ir ieškovė turi teikti vaikui išlaikymą 270,00 EUR per mėnesį. Sprendime turi būti nustatyta, kad bendra išlaikymo suma turi sudaryti 540,00 EUR per mėnesį;Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kadangi atsakovas įmonės akcijas pardavė 2015-07-31, t.y. prieš pat bylos nagrinėjimą teismo posėdyje iš esmės, laikytina, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Tokia teismo išvada yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Byloje nebuvo nustatinėjama, dėl kokių priežasčių atsakovas perleido akcijas, kokia jų vertė, ar akcijų vertė atitiko jų pardavimo kainą. Įmonės akcijos yra menkavertės ir jų perleidimas iš esmės negali būti siejamas su atsakovo turtinės padėties pasikeitimu ar pablogėjimu;Atsižvelgiant į dabartinį vaiko amžių, darytina išvada, kad 325,00 EUR suma yra pakankama vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį, nes ieškovė nepagrindė, kad dabartinės realios vaiko išlaikymo išlaidos viršija nurodytą sumą. Iš atsakovo turėtų būti priteista 162,50 EUR dydžio išlaikymo suma, kuri atitinka tiek realius vaiko poreikius, tiek tėvų finansines galimybes. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog, jos skaičiavimais, šiai dienai būtinos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui sudaro apie 300,00 – 350,00 EUR;Sūnus jokių specialių poreikių, kurių tenkinimui per mėnesį reikėtų 150,00 EUR sumos, neturi. Teismas netinkamai įsigilino į vaikui diagnozuotas ligas ir nepagrįstai tai įvertino kaip vaiko specialius poreikius. Teismo išvados dėl specialių poreikių yra nemotyvuotos ir nepagrįstos. Ieškovės pateiktos rekomendacijos dėl vaiko gydymo yra išrašytos jos sesers, kuri yra gydytoja, todėl turi būti vertinama kritiškai. Visi vaikui skirti gydymai yra trumpalaikiai, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti išlaidas, skirtas vaiko specialiesiems poreikiams iki jo pilnametystės;Teismas nustatė ne maksimalią, o iš esmės minimalią atsakovo bendravimo tvarką su vaiku. Nors ieškovės ir atsakovo teisės dalyvauti vaiko auklėjime yra lygios, teismas atsakovui vaiką išsivežti iš jo gyvenamosios vietos leido tik nuo trijų metų, o su nakvyne – tik nuo penkių metų. Teismas nenurodė jokių pagrįstų tokio savo sprendimo motyvų. Vaikui nėra nustatyta jokių ligų, kurios reikalautų specialios vaiko priežiūros ir būtų kliūtimi vaiką nuo vienerių metų išsivežti be nakvynės, o nuo trijų metų su nakvyne;Nustatytas dviejų valandų bendravimo laikotarpis yra per mažas ir sudaro ieškovei galimybę piktnaudžiauti faktine situacija, tyčia siekiant apsunkinti atsakovui bendravimą su vaiku;Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti kompensacinį mechanizmą. Tai niekaip nepakenks vaikui, o tik užtikrins jo maksimalų bendravimą su tėvu, be to laiko perkėlimas vyktų ieškovės ir atsakovo susitarimu, atsižvelgiant į šalių užimtumą ir į vaiko poreikius bei dienos režimą;Teismas nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė dalį jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovė dėl šių išlaidų priteisimo nepateikė teismui raštiško prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovei nepateikus prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, neturi jokios reikšmės tas faktas, kad ieškovė pateikė advokato išrašytas sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą vien pateikus minėtus dokumentus išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra priteisiamos. Be to, ieškovės advokato išrašytose sąskaitose ne viso įtrauktos paslaugos yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu;Neaišku, kaip teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys tenkintas 79,5 proc. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ginčo nebuvo. Dėl bendravimo tvarkos buvo patenkinti tik du ieškovės reikalavimai. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, o dėl išlaikymo priteisimo tenkintas tik iš dalies.

Ieškovė I. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas neįvertina aplinkybės, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, todėl pagrindinis krūvis ir našta tenka ieškovei. Kadangi ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės už apelianto, todėl teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė vaiko išlaikymui reikalingas pinigines lėšas tarp abiejų tėvų;Teismui buvo pateikti visi įrodymai ir medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad vaikas turi specialių poreikių;Teismas įmonės akcijų pardavimo nelaikė pagrindinių kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymą dydį, o tik konstatavo faktą, jog šios akcijos buvo parduotos prieš pat bylos nagrinėjimą teismo posėdyje iš esmės, todėl labai tikėtina, kad tai buvo padaryta nenorint atskleisti tikrosios finansinės padėties. Egzistuoja tikimybė, kad apeliantas, būdamas darbingo amžiaus ne tik, kad nesiėmė priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau sąmoningai galėjo pabloginti savo turtinę padėtį;Apelianto vaiko kaupiamojo draudimo įmoką reikėtų vertinti kaip papildomą laisvanorišką įmoką, kuri nėra gyvybiškai svarbi ir nedaro jokios įtakos vaiko augimo raidai bei ugdymui;Ieškovė neturi tikslo kliudyti apeliantui tiesiogiai bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir supranta, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime būtinas jo vaiko pilnaverčiam vystymuisi. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog vaikas yra kūdikis, maitinamas motinos pienu, turintis specialių poreikių, jam atliekamas reabilitacinis gydymas ir sveikatingumo procedūros, todėl būtina laikytis atitinkamo režimo bei dienotvarkės. Byloje yra surinkti įrodymai, iš kurių matyti, kad apeliantas yra ūmaus būdo, atvykęs į pasimatymus su sūnumi sunkiai valdo savo emocijas ir turi polinkį sukurti konfliktines situacijas;Pirmos instancijos teismui dokumentai, patvirtinantys išlaidų dydį, buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nekilo jokių abejonių dėl elektroniniu būdu atliktų apmokėjimų pagrįstumo ir pateiktų mokėjimų nurodymų tikrumo. Apelianto argumentai, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra labai formalūs ir nereikšmingi, todėl negali būti laikomi motyvuotais įrodymais, kurie leistų teismui suabejoti sąskaitų ir mokėjimų nurodymų tikrumu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.

Dėl sprendimo motyvų pašalinimo.

Apeliantas M. M. teigia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui pakankama suma yra minimali mėnesinė alga, t.y. 325,00 EUR per mėnesį. Teisėjų kolegija iš dalies su tokia apelianto pozicija sutinka, kadangi pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad būtinos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui sudaro apie 300,00 – 350,00 EUR. Susipažinus su skundžiamu sprendimu dalyje dėl išlaikymo vertinama, jog ir pirmosios instancijos teismas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti tinkama suma laikė minimalią mėnesinį algą. Todėl kiekvienas iš tėvų nepilnamečiui vaikui minimaliai turi skirti ne mažiau kaip po 162,00 EUR per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės ir kt.

Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl specialiųjų poreikių. Apelianto teigimu, šalių nepilnametis vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ir išlaidos priteistos specialiems poreikiams nepagrįstos. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (medicininius dokumentus, mokėjimus patvirtinančius dokumentus ir kt.), sprendė, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialių poreikių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šalių nepilnametis vaikas bylos nagrinėjimo metu turi specialiųjų poreikių. Nors apeliantas nurodo, kad nepilnamečiui vaikui nustatytos ligos (įgimta hipotrofija, dakriocistitas ir raumenų tonuso sutrikimas) nėra ilgalaikės ir yra išgydomos, tačiau tokie argumentai nepaneigia fakto, jog ieškovė turi išlaidų, būtinų nepilnamečio vaiko ligoms gydyti. Be to, byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie būtų sudarę pagrindą teismui spręsti dėl nepilnamečio vaiko ligų pobūdžio, trukmės ir prognozių. Ieškovė, grįsdama vaiko specialiuosius poreikius, į bylą pateikė čekius iš vaistinių už 563,79 EUR, UAB „Gemma Sveikatos centras“ čekį už masažo ir plukdymo baseine paslaugas 522,00 EUR sumai, taigi iš viso 1 085,79 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti čekiai yra laikotarpiu nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. rugpjūčio mėn., darytina išvada, kad ieškovė nepilnamečio vaiko ligoms gydyti išleidžia per mėnesį vidutiniškai 155,00 EUR. Taigi, iš atsakovo nepilnamečio vaiko specialiesiems poreikiams turi būti priteisiama 78,00 EUR per mėnesį. Iš išdėstyto seka, kad bendrą pagrįstą priteisiamo iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą sudaro 240 EUR per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečio vaiko J. M. naudai priteistą 270,00 EUR dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-09-15) iki jo pilnametystės sumažina iki 240,00 EUR per mėnesį. Atkreipiamas dėmesys, kad šalims išlieka teisė, pasikeitus aplinkybėms dėl vaiko poreikių ar šalių turtinės padėties, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti dviejų dienų per savaitę atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku iki vaikui sukaks 3 metai, o atsakovas prašė nustatyti 3 dienų per savaitę bendravimą su nepilnamečiu vaiku iki 1 metų, vaikui sukakus vieneriems metams leisti atsakovui papildomai išsivežti nepilnametį vaiką savaitgalio vieną dieną. Pirmosios instancijos teismas atsakovui nustatė dviejų dienų per savaitę bendravimą su nepilnamečiu vaiku iki 3 metų nuo 16.00 iki 18.00 val. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad tokiu būdu jam yra suteikta teisė minimaliai bendrauti su vaiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvų tarpusavio nesutarimai iš esmės neturi daryti įtakos kiekvieno iš jų santykiams su vaikais, kai vienoda tėvų teisė ir pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir kt. reglamentuota Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir kt. Kaip jau minėta anksčiau, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų jo interesams, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas perka mažamečiui vaikui reikalingus daiktus, padėjo supirkti kūdikio kraitelį, nori ir siekia su juo bendrauti, domisi vaiko sveikata. Nesant duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir suteikti jam galimybę su nepilnamečiu vaiku bendrauti tris kartus per savaitę. Kadangi nepilnametis vaikas nuolatos gyvena su ieškove (motina), ieškovė juo rūpinasi, tikėtina, jog ieškovė geriausiai žino mažamečio vaiko dienos rėžimą, todėl bendravimo dienos nustatomos pagal ieškovės prašymą, jas papildant dar vieną diena, todėl atsakovas su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti pirmadienį, trečiadienį ir sekmadienį. Nors atsakovas teigia, kad dviejų valandų per dieną bendravimas su vaiku nėra maksimalus, tačiau teisėjų kolegija tokį sprendimą priėmė, įvertinusi aplinkybes dėl šalių nepilnamečio vaiko amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jo sąlygoto dienos rėžimo laikymosi poreikio, be to, šios aplinkybės buvo vertinamos itin konfliktiškų šalių tarpusavio santykių kontekste. Kadangi ieškovė pati prašė nustatyti bendravimo laiką nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ji turi pareiga sudaryti visas galimybes atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tinkamiausia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka būtų, leidžiant atsakovui vaiką iš jo gyvenamosios vietos be nakvynės pasiimti nuo vienerių metų amžiaus, o su nakvyne – nuo trejų metų amžiaus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikui sulaukus trejų metų amžiaus iki penkerių metų atsakovas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį ar sekmadienį bendrauja su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Kai vaikui sukaks penkeri metai, vaiko tėvas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.30 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. Teisėjų kolegija, įvertinusi nepilnamečio vaiko amžių, jo maitinimo (dar maitinimas krūtimi) ir priežiūros specifiką, vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir bendravimo tvarka su išvykimu iš vaiko gyvenamosios vietos ir nakvynėmis atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia atsakovo teisių.

Apeliantas nesutinka, jog nebuvo nustatytas kompensacinis mechanizmas, t .y. jam negalint nurodytu laiku bendrauti su vaiku, laikas turi būti perkeliamas į kitą laiką taip, kad tėvui būtų sudaryta galimybė bendrauti su vaiku ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Bylą nagrinėjęs teismas pabrėžė, kad šiuo aspektu tėvo siūloma bendravimo tvarka nesiderina su vaiko poreikiais, jų gyvenimo stabilumu, be to, sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais teismo argumentais, kadangi tokia išvada yra pagrįsta ir atitinka kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad siekiant suteikti galimybę bendrauti su vaikais kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga – šiuo atveju ieškovės, motinos. Ieškovė neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su tėvu, todėl nagrinėjamu atveju teisiškai neįforminus galimybės perkelti pasimatymų datą tėvo prašymu, motina vis vien turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgus į faktines aplinkybes, kiek įmanoma suteikti galimybes vaikui ir tėvui matytis. Todėl nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikus, asmeninio gyvenimo planus derinti su nustatyta bendravimo tvarka, o motinos atsižvelgti į tėvo prašymus ir esant objektyvioms priežastims bei galimybėms derintis vienam prie kito, tačiau šie apsunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes. Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šį atsakovo apeliacinio skundo prašymą, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą perkelti neįvykusius susitikimus su vaiku, tėvui negalint, kadangi vaikas yra mažas, o tėvo siūlomas bendravimo tvarkos keitimas nesiderina su vaiko poreikiais turėti pastovų gyvenimo ritmą, jo gyvenimo stabilumu, o dėl tėvų konfliktiškų santykių kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos yra menkos.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeičia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus apeliacinį skundą turi būti pakeista ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Be to, esą teismas nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė dalį jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovė dėl šių išlaidų priteisimo nepateikė teismui raštiško prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas nedetalizavo, iš kokių išlaidų susidaro sumažinta išlaidų sumą, kadangi ne visos įtrauktos paslaugos yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Apelianto teigimu, neaišku, kaip teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 79,50 procentais. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė tikslino ieškinį ir reiškė nepagrįstus reikalavimus, tuo prisidėdama prie atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kuriais teigiama, kad ieškovė dėl atitinkamų išlaidų priteisimo nepateikė teismui raštiško prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio vienas iš jos reikalavimų buvo priteisti iš atsakovo M. M. bylinėjimosi išlaidas, taigi ieškovė yra pateikusi prašymą bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Pagal civilinio proceso kodekso 93straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl esant priešingos šalies reikalavimui, teismas turėjo spręsti atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 straipsnis ir 98 straipsnis.

CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 4 p.). Spręsdamas jų dydį, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), teisinė pagalba teikiama, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 82,29 EUR žyminio mokesčio bei 1 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra advokatės O. V. 2015-03-06 sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta: 100 EUR už konsultacijas dėl ieškinio teikimo, 470 EUR įrodymų rinkimas ir ieškinio paruošimas, 30 EUR prie ieškinio teikiamų įrodymų kopijos, iš viso 600 EUR (advokatės 2015-05-25 raštu sumažinta iki 300 EUR); advokato G. B. 2015-05-19 sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta: 300 EUR už 6 val. procesinių dokumentų rengimą ir 200 EUR už 4 val. atstovavimą valstybės institucijose, iš viso 500 EUR; advokato G. B. 2015-06-07 sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta: 500 EUR už 10 val. procesinių dokumentų rengimo. Apeliantas teigia, kad ne visos įtrauktos paslaugos yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, tačiau nenurodė, kokios paslaugos yra nesusijusios. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pateiktą paslaugų aprašymą nėra pagrindo spręsti, jog suteiktos teisinės paslaugos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu ar kad atlyginimo dydis neatitinka Rekomendacijos reikalavimų.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantas nesutinka su teismo apskaičiuota ieškovės patenkintų reikalavimų dalies procentine išraiška. Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau laikytina, kad ieškovas sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl šio reikalavimo 100 proc. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkinamas 50 proc., reikalavimas dėl išlaikymo patenkintas 80 proc., iš viso ieškovės reikalavimų patenkinta 77 proc. Todėl ieškovei iš atsakovo būtų pagrindas priteisti net ir didesnio dydžio atstovavimo išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, vertinama, kad priteista 556,50 EUR suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta.

Atitinkamai atsakovui atlyginami 23 proc. jo patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 140 EUR.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iš dalies, iš atsakovo priteistinas 86,40 EUR (240 EUR x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, ieškovė atleista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apelianto reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patenkintas 20 proc., todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 8,20 EUR sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ieškovė I. S. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 450 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei I. S. iš apelianto priteisiama 450 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje.

Priteisti iš tėvo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 240 EUR (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-09-15) iki J. M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Iki vaikui sukaks treji metai, tėvas su sūnumi bendrauja tris kartus per savaitę pirmadienį, trečiadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai, arba kitoje motinos parinktoje vietoje (lauke, parke ir pan.). Apie numatomą vaiko lankymą vaiko tėvas turi informuoti vaiko motiną bet kokiomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną.iki vaikui sukaks treji metai, tėvas turi teisę aplankyti vaiką per jo gimtadienį taip pat per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas jo gyvenamojoje vietoje, lankymosi laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina bet kokiomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip prieš vieną savaitę iki šventės dienos.Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus iki penkerių metų tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Apie numatomą pasiėmimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val.Kai vaikui sukaks penkeri metai, vaiko tėvas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.30 val. ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. Jei tėvas negali nepilnamečio vaiko paimti nurodytu laiku, tėvas turi informuoti motiną bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu) ne mažiau kaip likus vienai dienai iki bendravimo.Jeigu tėvui pasiėmus vaiką jis netikėtai turi išvykti darbo reikalais, tėvas, susiderinęs su motina, turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą.Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo 2018-01-21), vaiko gimtadienio dieną (tikrąją gimtadienio dieną) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu: 2018 metais - motina, 2019 metais - tėvas ir t.t. Tačiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per jo gimtadienius jokiu būdu negali riboti tėvo galimybių aplankyti ir pasveikinti vaiką gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas. Motinai nedalyvaujant tėvas vaiką galės pasiimti per jo gimtadienį nuo trejų metų amžiaus, tą pačią dieną grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą.Vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo 2018-01-21) vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia po lygiai laiko per didžiąsias šventes. Jei per Šv. Kalėdas vaikas bus su motina, tai per Šv. Velykas - bus su tėvu ir atvirkščiai. Vienais metais per Naujųjų metų šventę vaikas bus su tėvu, kitais - su motina, paliekant galioti anksčiau nustatytas nuostatas, kad išsivežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovas turi teisę nuo trejų metų, o su nakvyne – nuo penkerių.Nepilnametis vaikas Motinos dieną visada praleidžia su motina. Nepilnametis vaikas Tėvo dieną praleidžia su tėvu. Vaiko tėvui, nepaėmus nepilnamečio vaiko pagal aukščiau nustatytą grafiką (Motinos dieną, metinės šventės progą ir t.t.), jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies sekančius motyvus: „kadangi atsakovas įmonės akcijas pardavė 2015-07-31, t.y. prieš pat bylos nagrinėjimą teismo posėdyje iš esmės, laikytina, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį“.

Priteisti iš M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 61,50 EUR (šešiasdešimt vieną eurą 50 euro centų) žyminio mokesčio ir 556,50 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 50 euro centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 140 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 86,40 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus 40 euro centų) žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė atleista, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-12 ir 2015-03-31 nutartimis, panaikinti.“.

Iš atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovės I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 8,20 EUR (aštuonis eurus 20 euro centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.