Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui M. M., kuriuo prašo laikinai apriboti tėvo valdžią M. M. šalių nepilnamečio sūnaus J. M., gim. 2015 m. sausio 21 d., atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui matytis su nepilnamečiu sūnumi.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui M. M. be atskiro teismo leidimo ar ieškovės rašytinio sutikimo matytis ir bendrauti su sūnumi J. M.. Ieškovė nurodo, jog atsakovas savo elgesiu daro žalą nepilnamečiam sūnui, kelia grėsmę sūnaus sveikatai. 2018 m. balandžio 21 d. vaikas buvo fiziškai sužalotas, atsakovas apie tai ieškovei nepranešė, į gydymo įstaigą nesikreipė. Byloje esančio VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo traumą patyrusio paciento apžiūros lapo duomenimis, vaikui J. M. 2018 m. balandžio 21 d. nustatytas galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Minėtame apžiūros lape užfiksuota, jog vaikas paaiškino, kad jis nukrito ir susimušė veidą į grindis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė atsakovui M. M. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. M., pagal tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016), iki bus priimtas teismo sprendimas byloje ir nustatė atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. M. laikiną tvarką – M. M. bendrauja su sūnumi J. M. du kartus per mėnesį po dvi valandas, su vaiko motina I. S. suderintu laiku suderintoje viešoje vietoje Vilniuje, dalyvaujant vaiko motinai I. S..Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog minėti vaiko sužalojimai buvo padaryti tyčiniais atsakovo veiksmais, taip pat nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas daro žalą savo nepilnamečiam vaikui, jog kelia grėsmę jo sveikatai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo uždrausti M. M. be atskiro teismo ar ieškovės leidimo matytis su sūnumi J. M. iki civilinės bylos dėl tėvo valdžios apribojimo išnagrinėjimo. Uždraudimas mažam vaikui matytis su tėvu gali pakenkti mažamečio vaiko interesams, vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiui. Tačiau, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės nurodytas aplinkybes, siekiant apsaugoti šalių sūnaus teises ir interesus, teismas sprendė, kad būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką - atsakovui M. M. leidžiama bendrauti su sūnumi J. M. du kartus per mėnesį su vaiko motina suderintu laiku suderintoje viešoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas, nes neturėjo informacijos reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui. Atsakovo teigimu, pagal ieškovės melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pritaikyta kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su vaiku. 2018-06-21 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ir buvo panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei kardomoji priemonė. Todėl yra paneigta aplinkybė, kurią teismas įvertino kaip faktinį pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Būtina įvertinti, kad nei Vaiko teisų apsaugos tarnybos specialistai, nei vaiką gydantys gydytojai nėra konstatavę, kad vaikui kenkia bendravimas su atsakovu ir jog reikia keisti teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką.

Ieškovė I. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai susiję su tuo, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia nepagrįstai apriboti atsakovo bendravimą su vaiku, kadangi atsakovas ryšį su vaiku susilpnino pats, savo netinkamu elgesiu, keliančiu pavojų psichologinei ir fizinei vaiko sveikatai. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais apie tai, kad teismo nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su vaiku tvarka bus sunkiai įgyvendinama, nes ieškovė atsisakys suderinti su atsakovu konkretų bendravimo laiką. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir apribojus atsakovo konfliktinius apsilankymus, vaikas tapo ramesnis ir linksmesnis, atsirado dienos režimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų

Atsakovas (apeliantas) M. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6- ojo skyriaus prokurorės 2018-06-21 nutarimo, 2018-05-11 medicininių dokumentų išrašų, SMS žinučių kopijas. Nors apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 straipsnis).CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas šių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įvertinti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą bei proporcingumo kriterijus būtina vadovauti visapusiška informacija apie šalių elgesį auginant ir auklėjant šalių mažametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjama šeimos byla, sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko interesais, šalys turėjo galimybę susipažinti su priešingos šalies pateiktais naujais įrodymais (nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, o bylos šalys yra EPP vartotojai) ir pateikti savo nuomonę dėl jų, sprendžia, kad yra pagrindas pateiktus naujus rašytinius duomenis pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais įrodymais.Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė atsakovui M. M. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. M., pagal tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016), iki bus priimtas teismo sprendimas byloje ir nustatė atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. M. laikiną tvarką – M. M. bendrauja su sūnumi J. M. du kartus per mėnesį po dvi valandas, su vaiko motina I. S. suderintu laiku suderintoje viešoje vietoje Vilniuje, dalyvaujant vaiko motinai I. S.. Prašymas buvo grindžiamas ir teismas rėmėsi tuo, kad atsakovas galimai žaloją šalių mažametį vaiką.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą iš dalies neturėdamas tam pakankamai ieškovės argumentus pagrindžiančių įrodymų. Visų pirma, ieškovė nurodė, jog atsakovas savo elgesiu daro žalą nepilnamečiam sūnui, kelia grėsmę sūnaus sveikatai. Šiai aplinkybei ieškovė pateikė medicininius dokumentus, kuruose konstatuota, kad šalių mažamečiui vaikui J. M. sužalota nosis. Šiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog vaiką galimai sužalojo kiti asmenys, juo labiau vaiko tėtis atsakovas M. M.. Priešingai, šiuose dokumentuose nurodyta, kad vaikas nukrito ir susižalojo į grindis. Kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės teiginius apie tai, kad atsakovas savo elgesiu daro žalą nepilnamečiam sūnui, kelia grėsmę sūnaus sveikatai, teismui nebuvo nepateikta. Iš 2018 m. birželio 21 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog nėra duomenų, kurie rodytų, jog M. M. tyčia smurtavo prieš savo sūnų, siekdamas sukelti jam fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino, ar atsakovas gali tinkamai pasirūpinti vaiku pagal jau anksčiau priimto teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ar su juo vaikas bus saugus, prieš jį nebus vartojamas psichologinis ar fizinis smurtas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo surinkti papildomus įrodymus - užklausti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, esant reikalui, apklausti vaiką, kurių pagrindu būtų pašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl atitinkamos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas laikinai apriboti tėvo valdžią, dar neišnagrinėjus bylos iš esmės jau yra laikinai tenkinamas ieškovės ieškinys. Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to, ieškovei nepateikus objektyvių duomenų, pagrindžiančių pavojų, grėsmę vaiko saugumui, apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, susijusių su preliminariu ieškinio pagrįstumu, detaliau nepasisako, nes šios aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau konstatuoja, šiuo metu neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (CPK 144, CK 3.65 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą kad gali nukentėti vaikų ir tėvų tarpusavio teisės, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Tai nustačius, pirmosios instancijos teismas nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės I. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti atsakovui M. M. be atskiro teismo leidimo ar ieškovės rašytinio sutikimo matytis ir bendrauti su sūnumi J. M.) atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.