- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1374-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18277-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto aplinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-809-930/2019 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. ir M. M. priešieškinį I. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarkos pakeitimo.
2. Byloje atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką per atostogas: vaikas su tėvu būna 6 (šešias) paeiliui einančias dienas tėvo kasmetinių atostogų metu; atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, ieškovę įspėja prieš vieną savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu arba SMS žinute arba elektroniniu paštu); atsakovas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 9.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 21.00 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė tokią nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką atsakovo kasmetinių atostogų laikotarpiu: atsakovas su vaiku bendrauja 6 paeiliui einančias dienas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 9.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie atostogų dienas, kurių metu atsakovas pageidauja leisti laiką su vaiku, atsakovas ieškovę įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu).
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016) buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka – vaikui sulaukus trejų metų tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną, taip pat trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Kai vaikui sukaks penkeri metai, vaiko tėvas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.30 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. Nutarties priėmimo metu šalių sūnui buvo 4 metai ir 5 mėnesiai. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimą su nakvynėmis ir per atostogas tik kai vaikui sueis 10 m.
5. Teismas sprendė, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku numatant nakvynių galimybę yra vienas esminių byloje sprendžiamų klausimų, į kurį teismas galės atsakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas atmetė atsakovo prašymą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, numatant nakvynių galimybę.
6. Tačiau atsižvelgiant į prasidėjusį atostogų laikotarpį, vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu, teismas sprendė nesant pagrindo riboti atsakovo teisę daugiau bendrauti su vaiku atsakovo atostogų metu. Teismas sprendė, kad labiausiai šalių nepilnamečio vaiko interesus esamoje situacijoje atitiktų atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atsakovo atostogų metu, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrautų 6 paeiliui einančias dienas atsakovo kasmetinių atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos atostogų dienos 9.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val., apie atostogų dienas, kurių metu atsakovas pageidauja leisti laiką su vaiku, atsakovas ieškovę įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė I. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apie prašymą apeliantei, jai nesudarant galimybės būti išklausytai.
7.2. Teismo nutartimi, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nei vienam iš tėvų bendravimas su vaiku atostogų metu nėra nustatytas, todėl ginčijama nutartimi atsakovui sudaryta išskirtinė teisė bendrauti su vaiku atostogų metu. Ieškovė negali susiplanuoti savo atostogų dėl atsakovo bendravimo su vaiku reguliarumo (atsakovas turi matytis su vaiku kiekvieną trečiadienį ir kas antrą savaitgalį). Teismo nutartis yra nukreipta į vieno atsakovo interesų tenkinimą.
7.3. Teismo nutarties teiginys, kad „byloje duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams nėra, todėl tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atsakovo atostogų laikotarpiu“ rodo, kad teismas išsakė išankstinę nuomonę apie ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais ji įrodinėja atsakovo elgesį, nesuderinamą su vaiko interesais.
7.4. Atsakovo noras paimti vaiką 6 dienas atostogų metų, kas pagal teismo nutartį turės būti įgyvendinama kasdien 9 val. paimant vaiką ir 20 val. jį grąžinant, vaiką išvargins, be to, nepagrįstai ribos ir varžys ieškovės ir vaiko įprastinį dienos grafiką; dėl ieškovės darbo laiko pradžios, ji neturės galimybių vykdyti teismo nutarties. Ieškovė nuo 8 val. ryto dirba, vaikas nuo 7 val. ryto lanko darželį, todėl neįmanoma įvykdyti nutarties įpareigojimo atsakovui paimti vaiką iš gyv. vietos 9 val., vaiką geriausiu atveju tokiu metu būtų galima paimti tik iš darželio, bet tai trukdytų vaiko ugdymo procesą, vaiką vargintų. Pastebėtina ir tai, kad atostogos sutampa su atsakovo lankymų trečiadieniais dienomis bei su ieškovės bendravimo su vaiku mamos savaitgalis, pvz. atsakovas susiplanavo atostogas ieškovės savaitgalio liepos 6-7 dienomis, tokiu būdu sudaroma situacija, kai tėvas net 3 mėnesio savaitgalius ir vieną pilną savaitę darbo dienomis bendraus su vaiku, neišlaikomas tėvų lygiateisiškumo principas.
7.5. Nagrinėjamu atveju itin reikšmingas yra stabilus vaiko gyvenimo ritmas, maitinimo laikas, periodiškumas, įprasta aplinka, fizinis patogumas ir komfortas, poilsio laikas. Dėl savo amžiaus vaikas ne tik negali išsakyti savo nuomonės (sūnui šiuo metu yra 4 metai ir 5 mėnesiai), bet yra nesavarankiškas, turi specialiųjų poreikių, reikalauja padidinto dėmesio ir rūpestingumo.
7.6. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų, kadangi atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, neįrodė, kad atsakovo ir vaiko iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta tvarka vykęs bendravimas (kartą per savaitę darbo dienomis ir savaitgaliais be nakvynės) neatitinka geriausių mažamečio interesų ar juos iš esmės pažeidžia.
Atsiliepimas
8. Atsakovas padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Bendravimas su tėvu jo atostogų metu atitinka vaiko interesus.
8.2. Skundžiama teismo nutartis jau įvykdyta, nes atsakovas jau bendravo su vaiku jo atostogų metu. Todėl teismo nutarties apskundimas bei atskirojo skundo nagrinėjimas prarado prasmę.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (atsakovo atostogų metu), praplečiant atsakovo teises, – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Atsakovo tvirtinimu, ginčijama teismo nutartis yra nebeaktuali, nes jau įvykdyta. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti teismui duomenis, patvirtinančius jo atostogų grafiką, taip pat kitus duomenis, kurie leistų spręsti apie ginčijamos nutarties neaktualumą. Tokių duomenų nepateikus, teismas atsakovo argumentus dėl nutarties neaktualumo pripažįsta neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Be to, net ir laikant, kad remiantis ginčo nutartimi atsakovas jau pasinaudojo nutartimi nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nutartimi nustatyta tvarka nėra vienkartinio pobūdžio, todėl, atsakovui išėjus atostogų ne vasaros metu, jis vėl galėtų remtis ginčo nutartimi siekdamas maksimalesnio su sūnumi bendravimo, kas patvirtina nutarties aktualumą.
12. Apeliantės tvirtinimu, teismas padarė procesinės teisės taikymo pažeidimą, nes spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepagrįstai išsakė išankstinę nuomonę dėl ieškovės byloje pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra vertinami įrodymai, nes įrodymų tyrimas ir vertinimas atliekami bylą nagrinėjant iš esmės. Nors sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nėra vertinami įrodymai, tačiau teismas gali įvertinti duomenų pakankamumą tam konkrečiam klausimui spręsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad „byloje duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams nėra“, kuomet nebuvo vertinti atskiri konkretūs pateikti įrodymai, nelaikytina išankstine teismo nuomone dėl visų byloje teiktų ieškovės įrodymų, o tik išdėstyta teismo pozicija dėl įrodymų pakankamumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtą atskirojo skundo argumentą dėl galimo procesinės teisės taikymo pažeidimo.
Šalies argumentai
13. Apeliantė nesutinka, kad buvo pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu byloje dalyvaujantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) taikymo, be CPK 144 straipsnyje įtvirtintų tikslų, turi atsižvelgti į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civiliniame kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. CK 3.161 straipsnio 3 dalies norma nustato, kad viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesinio sprendimo priėmimo metu, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016), yra nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val.; vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo 2018 m. sausio 21 d.), vaiko gimtadienio dieną (tikrąją gimtadienio dieną) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu; vaikui sulaukus trejų metų amžiaus, vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia po lygiai laiko per didžiąsias šventes. Jei per Šv. Kalėdas vaikas bus su motina, tai per Šv. Velykas – bus su tėvu ir atvirkščiai. Vienais metais per Naujųjų metų šventę vaikas bus su tėvu, kitais – su motina, paliekant galioti anksčiau nustatytas nuostatas, kad išsivežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovas turi teisę nuo trejų metų, o su nakvyne – nuo penkerių; vaikas Motinos dieną visada praleidžia su motina. Nepilnametis vaikas Tėvo dieną praleidžia su tėvu. Taigi teismo nustatyta ir galiojanti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra maksimali.
17. Nagrinėjamu atveju teismas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis praplėtė bendravimo tvarką, nustatydamas atsakovui teisę bendrauti su vaiku atsakovo atostogų dienomis (6 dienas iš eilės), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 9.00 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.
Šalies argumentai
18. Ieškovės teiktais duomenimis, vaikas nuo 7 val. lanko darželį, motinai darbas prasideda 8 val. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kuomet vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 9.00 val. (6 dienas iš eilės), nesuderinta su motinos darbo grafiku ir pažeidžia motinos interesus. Toks procesinis sprendimas priimtas skubotai, nesuteikus kitai ginčo šaliai išdėstyti pozicijos šiuo klausimu.
19. Kartu sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismo nustatyta tvarka, kuomet atsižvelgta tik į vaiko bendravimą su atsakovu jo atostogų metu, bet nevertinti jau esamos teismo nustatytos bendravimo tvarkos galimi pakeitimai motinos atostogų metu, taip pat laikytini pažeidžiantys šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
20. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikė savo argumentų dėl nustatytos tvarkos koregavimo, tačiau pabrėžė, kad nutartimi nustatyta bendravimo tvarka jau įgyvendinta.
21. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tokiu būdu nebus pažeisti nei atsakovo, nei vaiko interesai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) I. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.