- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-411-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18277-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto aplinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-809-930/2019 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui M. M. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016) nustatytą bendravimo tvarką iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, bei nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antro (porinio) mėnesio savaitgalio šeštadienį po 3 valandas stebimoje aplinkoje – SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje Vilniuje; pavesti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai kreiptis į SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją dėl sutarties organizuojant atsakovo bendravimą su vaiku sudarymo.
2. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu atsakovas bendrauja su vaiku pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką be jokių apribojimų – kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir poriniais mėnesių šeštadieniais pasiimdamas vaiką be nakvynių nuo 9.00 iki 20.00 val. Ieškovės teigimu, vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, nurodydamas, kad tėvas jo atžvilgiu naudoja smurtą. Ieškovei ruošiant vaiką susitikimams su tėvu, vaikas verkia ir sako, kad nenori važiuoti su tėvu, daužo ranka sau per galvą, taip parodydamas, kad atsakovas jį muša. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018 m. lapkričio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiam asmeniui. Be to, atsakovas sistemingai pažeidinėja bendravimo tvarką. Tiesioginis atsakovo bendravimas su vaiku visą šeštadienį be kitų asmenų stebėjimo taip pat neatitinka vaiko interesų, todėl atsakovo ir vaiko bendravimas turėtų būti organizuojamas neutralioje aplinkoje nedalyvaujant ieškovei – SOS vaikų kaimų Lietuvoje organizacijos patalpose.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą, kuriame nurodė, kad su ieškovės prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuolat teikia nepagrįstus prašymus pradėti ikiteisminius tyrimus, inicijuoja konfliktines situacijas, stengiasi vaiką nuteikti prieš atsakovą. Visi ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo pradėti pagal ieškovės pareiškimus, yra nutraukti. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir tik pakenktų mažamečio vaiko interesams, atsakovo bei vaiko tarpusavio ryšiui.
5. Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) – pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog Tarnybai šalių šeima yra žinoma dėl nuolatinių tėvų konfliktų ir nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jo auklėjimo bei priežiūros. Mažamečiui šalių sūnui nustatytas pirmas grėsmės lygis. Tarnyba susisiekė su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja, kuri informavo, kad šiuo metu vis dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo mažamečiam vaikui sukėlimo, yra numatyta mažamečio šalių sūnaus apklausa. Tarnyba taip pat nurodo, kad atsakovas dažnai nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir vėluoja grąžinti vaiką ieškovei arba pati ieškovė turi vykti pasiimti vaiką iš atsakovo. SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija (toliau – ir Draugija) dėl sutarties organizuojant atsakovo bendravimą su vaiku sudarymo informavo, kad galimybės sudaryti tokią sutartį nėra, kadangi šalių šeima nėra koordinuojama Draugijos. Šeimą koordinuojanti BĮ Vilniaus miesto socialinis paramos centras informavo, jog tokių paslaugų neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016) nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ją vertino ne kaip maksimalią. Prašymu ieškovė siekia dar labiau riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Teismas taip pat vertino, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku, smurtauja jo atžvilgiu ir tokiu būdu kelia pavojų vaiko sveikatai ir saugumui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis, darė išvadą, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina, kad buvo atlikta nusikalstama veika – atsakovas naudojo smurtą mažamečio šalių vaiko atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo pareikšti įtarimai dėl tokios veikos. Pažymėjo, kad pagal ieškovės pareiškimą ir anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo galimai vartojamo smurto vaiko atžvilgiu, tačiau nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
8. Teismas, vertindamas atsakovo galimą smurtą vaiko atžvilgiu pagal ieškovės pateiktą vaizdo įrašą, kuriame vaikas rodo, kad atsakovas muša jį per galvą, pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto vaizdo įrašo matyti analogiškas vaizdas, kuomet vaikas klausiamas, ką jam daro motina, taip pat muša sau ranka per galvą. Teismas darė išvadą, kad objektyvių įrodymų apie atsakovo vaiko atžvilgiu naudojamą smurtą šioje bylos stadijoje nesurinkta. Ar pagrįstas ieškiniu reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, bus nustatyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
9. Teismas taip pat vertino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad vaikas noriai bendrauja su atsakovu, jo nebijo, neverkia. Pažymėjo, kad vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su ieškove, jai tenka pareiga dėti pastangas, kad vaiko emocinis ryšys su atsakovu stiprėtų ir užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu. Iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad ieškovė neskatina vaiko bendrauti su tėvu, keturių metų vaiko klausia, ar lauks, kol atvažiuos policija. Toks elgesys yra prieštaraujantis vaiko interesams, formuojantis lojalumo konfliktą ir rodo, kad ieškovė nesiekia vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimo. Tokiu atveju bendravimo ribojimas nėra tinkamas problemos sprendimo būdas. Tiek remiantis įstatymų nuostatomis, tiek teismų praktika, labiausiai vaiko interesus atitinka vaiko bendravimas su abiem tėvais, todėl teismas išaiškino, jog atsakingi tėvai turėtų ne siekti riboti vaiko teises bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, o ruošti vaiką susitikimams, vengti konfliktų vaiko akivaizdoje ir vaiko įtraukimo į tėvų tarpusavio santykius.
10. Teismas atsakovės argumentus, jog atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, vertino kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas, nenustatęs pagrindo riboti vaiko teisę bendrauti su tėvu teismo sprendimu nustatyta tvarka, nurodė, jog nėra pagrindo nustatyti bendravimą stebimoje aplinkoje. Be to, iš bylos duomenų teismas nustatė, jog galimybės atsakovui su vaiku bendrauti SOS vaikų kaimas Lietuvoje draugijoje Vilniuje nėra, tokių paslaugų neteikia ir šeimą koordinuojanti BĮ Vilniaus miesto socialinis paramos centras.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė I. S. atskiruoju skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-809-930/2019 nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįsigilino į byloje esančią medžiagą, dėl ko atsakovo bendravimo su vaiku tvarką vertino kaip itin siauros apimties, t. y. nevertino, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 priėmimo metu tik tokia nustatyta bendravimo tvarka buvo galima pagal vaiko amžių, bei į tai, kad vaikui sulaukus penkerių metų jis turėtų bendrauti su tėvu su nakvynėmis. Teismo išvados taip pat prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 nustatytai vaiko su tėvu bendravimo tvarkai švenčių metu. Ieškovės teigimu, atsakovas ir taip naudojasi pakankamai plačia bendravimo su vaiku tvarka.
13. Pažymėjo, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje vertinami skirtingai. Sistemiškai vertinant atsakovo veiksmus pagal su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad visais atvejais vaikas patiria sužalojimus būdamas su atsakovu ir atsakovas visais atvejais vengia apie tai informuoti ieškovę ir kreiptis į gydytojus, jeigu sužalojimai yra rimtesnio pobūdžio. Jeigu atsakovas neturėtų tikslo nieko nuslėpti, bent rimtesnių traumų atvejais vaikas privalomai turėjo būti pateiktas gydytojų apžiūrai. Vaikas skundžiasi, kad sužalojimai patirti dėl atsakovo veiksmų. Visi smurto epizodai vyko nematant tokio atsakovo elgesio tretiesiems asmenims, todėl ieškovė neturi galimybės jų užfiksuoti. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 9 d. vaikas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau dėl to, kad vaikas yra mažo amžiaus, jo apklausa nepavyko, nes jis atsisakė kalbėti. Teismo teiginiai, kad ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu visais atvejais nepasitvirtino, yra neteisingi, nes atsakovas yra nuteistas dėl smurto prieš ieškovę, jos motiną, dėl kaimyno atžvilgiu naudoto psichologinio bauginimo, jo turto sunaikinimo. Ieškovės teigimu, išjungus filmavimo kameras, atsakovas pratrūksta fizinio smurto protrūkiais.
14. Pasisakydama dėl atsakovo pateikto vaizdo įrašo nurodo, kad atsakovo pateiktas vaizdo įrašas yra nufilmuotas darželyje prie kitų vaikų. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip atsakovas kitų vaikų akivaizdoje prašo vaiko parodyti, kaip mama jį muša. Pažymėjo, kad atsakovas nuolat ateina pas vaiką į darželį ir prie kitų vaikų traumuodamas vaiką klausinėja jo įvairiausių klausimų, nukreiptų įrodymams prieš ieškovę rinkti. Dėl tokių atsakovo veiksmų vaikas yra išskiriamas iš kitų grupės vaikų, skatinamas nepagrįstas kitų vaikų dėmesio sukoncentravimas į šalių vaiką. Sužinojęs apie 2019 m. sausio 9 d. planuojamą vaiko apklausą, atsakovas nuolat eidavo į darželį ir kaskart klausinėdavo vaiko, kaip mama jį muša, taip siekdamas supainioti vaiką, padaryti jam įtaką ir sutrukdyti apklausos kokybei. Grįžęs namo vaikas būdavo pasimetęs, sutrikęs, savo iniciatyva ieškovei kartodavo, kad tėtis geras ir nemuša. Atsakovo vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu dėl jo neobjektyvumo. Atsakovas nuteikinėja vaiką prieš ieškovę. Tuo tarpu ieškovės pateiktoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad vaikas yra rengiamas išvykti susitikimui su tėvu ir nieko neklausiamas pats pasako, kad nenori eiti pas tėtį, nes tėtis jį muša. Nurodo, kad taip pat dalyvavo Kalėdiniame vaiko renginyje ir būtent ieškovės paragintas vaikas nuėjo parodyti atsakovui savo dovanas. Toks vaiko bendravimas su atsakovu užfiksuotas vaiko motinos, vaikų ir kitų šventės dalyvių akivaizdoje – t. y. viešoje vietoje. Ieškovė nuolat įkalbinėja vaiką bendrauti su atsakovu, tačiau kai vaikas pasako, kad nenori vykti su tėvu dėl jo smurtavimo, ieškovė ir pati labai sutrinka, nežino, kaip tokioje situacijoje apsaugoti vaiko interesus. Atsakovas kaskart atvyksta pas ieškovę su antstoliais, todėl esant tokiai padėčiai, pats vaikas atėjo pasakyti atsakovui, kad su juo neis. Ieškovė netgi būna nuėjusi atokiau, leidžia atsakovui pačiam betarpiškai bendrauti ir įkalbinėti vaiką vykti su juo, tačiau tokiose situacijoje vaikas nuo atsakovo slepiasi už kitų asmenų. Iš vaizdo įrašo matyti, jog atsakovas vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį bauginimą.
15. Teigia, jog prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonės ieškovė siekia ne riboti atsakovo bendravimą su vaiku, bet apsaugoti vaiką nuo patiriamo fizinio smurto, taip pat psichologinio vaiko bauginimo. Pastebėjo, kad bendravimo SOS vaikų kaimas Lietuvoje draugijoje Vilniuje galimybę ieškovė siūlė kaip galimą problemos sprendimo alternatyvą. Paskambinus į pačią organizaciją, ieškovės atstovei buvo paaiškinta, kad jeigu VTAS suderintų su organizacija, organizacija galėtų organizuoti ir atsakovo stebimus bendravimo su vaiku susitikimus. Tai, kad Lietuvoje nėra tokias paslaugas teikiančios įstaigos, negali būti priežastimi apskritai nesvarstyti tokio atsakovo bendravimo su vaiku modelio, o teismo teiginys, kad tokia paslauga neteikiama, yra neteisingas, pažeidžiantis mažamečio vaiko interesus, bei nepašalina VTAS atsakomybės už pagalbos šeimai teikimą padedant organizuoti vaikui saugų bendravimą su tėvu. Teismas taip pat nevertino ieškovės prašymo tenkinimo iš dalies alternatyvos – teismas galėjo svarstyti bendravimo trukmės ilginimo galimybę, jo išdėstymo kelioms savaitės dienoms arba bendravimo organizavimą stebint VTAS specialistams.
Atsiliepimas
16. Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovės prašymą, pasisakė dėl kiekvieno jos argumento ir juos motyvuotai atmetė. Pažymėjo, kad toks pareiškėjos prašymas yra pakartotinis: ieškovės prašymas buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Nėra įvykę jokių naujų įvykių, kurie turėtų esminės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teigia, jog nors ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, atsakovui įtarimai nėra pareikšti ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas prieš savo vaiką naudojo smurtą. Iš ieškovės atskirojo skundo matyti, kad ji pripažįsta, jog pati asmeniškai nematė, kad atsakovas naudotų smurtą vaiko atžvilgiu. Savo atskirajame skunde ieškovė taip pat pripažįsta, kad ji objektyviai negali pateikti įrodymų dėl smurto ir jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-52783-18 metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas vaikas neteigė, kad atsakovas (tėtis) jį muša. Vien tik ieškovės prielaidų pagrindu negali būti ribojama atsakovo teisė bendrauti su vaiku.
18. Nurodo, jog ieškovė teikia savo subjektyvią nuomonę, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, interpretuoja, ką vaikas galvoja bendraudamas su atsakovu, pateikia savo versiją, kad vaikas noriai bendrauja su atsakovu darželyje, nes tai saugi aplinka. Bylos medžiaga leidžia teigti, kad ieškovė nededa pakankamai pastangų, kad atsakovas galėtų tinkamai bendrauti su vaiku ir galimai stengiasi nuteikti vaiką prieš atsakovą. Nors tėvų teisės yra lygios, atsakovas šiuo metu su vaiku bendrauja tik trečiadieniais (nuo 16.00 iki 18.00 val.) ir kas antra šeštadienį (nuo 9.00 val. iki 20.00 val.). Be to, ieškovė nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir atsakovui ne visada pavyksta susitikti bei bendrauti su vaiku, buvo išduotas vykdomasis raštas. Kadangi teismo sprendimu yra nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, teismui nepakeitus bendravimo tvarkos, laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis yra ribojamas atsakovo bendravimas su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką, taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismui yra pateikiami neginčijami duomenys, kad tėvas žiauriai elgiasi su vaiku, kad tėvo ir vaiko bendravimas kenkia vaikui ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių išimtinių aplinkybių nėra. Tarp ieškovės ir atsakovo kilę konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų turi būti sprendžiamas kitomis priemonėmis, o ne atsakovui ribojant ar uždraudžiant bendravimą su vaiku.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
19. Atskirasis skundas netenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-809-9302019, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad: teismas nevertino byloje esančių duomenų, todėl padarė nepagrįstas išvadas; atsakovas galimai naudoja smurtą vaiko atžvilgiu, todėl ieškovė prašymu siekia apsaugoti vaiką; atsakovo pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu dėl jo neobjektyvumo.
22. CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
23. Pagal CPK 148 str. 1 d., teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 str. nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. nustato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal CK 3.161 str. 3 d., viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 str. nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.
25. Bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo metu, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016), yra nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val.; vaikui sulaukus trejų metų amžiaus (nuo 2018 m. sausio 21 d.), vaiko gimtadienio dieną (tikrąją gimtadienio dieną) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu; vaikui sulaukus trejų metų amžiaus, vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia po lygiai laiko per didžiąsias šventes. Jei per Šv. Kalėdas vaikas bus su motina, tai per Šv. Velykas – bus su tėvu ir atvirkščiai. Vienais metais per Naujųjų metų šventę vaikas bus su tėvu, kitais – su motina, paliekant galioti anksčiau nustatytas nuostatas, kad išsivežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovas turi teisę nuo trejų metų, o su nakvyne – nuo penkerių; vaikas Motinos dieną visada praleidžia su motina. Nepilnametis vaikas Tėvo dieną praleidžia su tėvu.
26. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje neįvertino, kad pagal galiojančią atsakovo su vaiku bendravimo tvarką yra numatytas bendravimas su vaiku per šventes, kad, ieškovės teigimu, teismas nevertino, jog nuo 2020 m. bus numatytas bendravimas su vaiku savaitgaliais su nakvynėmis, bei kad teismo nutartys, kuriomis buvo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, buvo priimtos atsižvelgiant į tuo metu buvusį vaiko amžių, tai nepaneigia teismo išvadų, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra maksimali, o pateiktu prašymu ieškovė siekia dar labiau riboti atsakovo bendravimą su vaiku, pagrįstumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai. Nors atsakovė atskirajame skunde ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pateiktus duomenis dėl atsakovo daromo smurto vaiko atžvilgiu ir atsakovo netinkamai įgyvendinamos tėvo valdžios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku smurtauja jo atžvilgiu ir tokiu būdu kelia pavojų vaiko sveikatai ir saugumui. Pažymėtina, jog atsakovė pati atskirajame skunde pripažįsta, jog nei pati, nei kiti asmenys nematė, kad atsakovas naudotų smurtą vaiko atžvilgiu, taip pat jog ji objektyviai negali pateikti įrodymų dėl atsakovo smurto vaiko atžvilgiu. Šiuo atveju apeliantės nurodomos aplinkybės, jog 2019 m. sausio 9 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaikas atsisakė kalbėti, neįrodo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
28. Pažymėtina ir tai, kad šios bylos ypatumas yra tas, kad kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo teismas jau sprendė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. rašto „Dėl J. M.“ matyti, kad 2018 m. nuo lapkričio mėn. iki rašto pateikimo dienos buvo užregistruota 12 Bendrojo pagalbos centro pranešimų (iš viso per 2018 m. užregistruota net 18 pranešimų), kai tėvas N. M. arba motina I. S. kvietė policijos pareigūnus, negalėdami susitarti dėl bendravimo tvarkos su vaiku. VTAS 2018 m. gruodžio mėn. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nurodyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Šalys tarpusavio konfliktus sprendžia kreipdamiesi į policijos pareigūnus. Todėl vertinant aplinkybę, jog atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-152783-18 pagal BK 140 str. 3 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, preliminariai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas naudojo smurtą mažamečio šalių vaiko atžvilgiu.
29. Dėl apeliantės nurodomų argumentų, jog atsakovo pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu dėl jo neobjektyvumo, aktualus CPK 177 str. 2 d., kuriame nurodoma, kad įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde pateikiamas vaizdo įraše užfiksuotos situacijos (vaikas atbėga ir apkabina tėvą tik todėl, kad yra viešojoje erdvėje ir pan.) vertinimas yra subjektyvus, šis įrodymas gali būti tinkamai įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vien ieškovės prielaidų pagrindu negali būti ribojama atsakovo teisė bendrauti su vaiku.
31. Apeliantės argumentai, jog teismas nevertino ieškovės prašymo tenkinimo iš dalies alternatyvos, yra nepagrįsti, kadangi tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyti pagrindai riboti vaiko teisę bendrauti su tėvu teismo sprendimu nustatyta tvarka. Minėta, jog šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka nėra maksimali, pateiktu prašymu ieškovė siekia dar labiau riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Todėl byloje nesant pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku smurtauja jo atžvilgiu ir tokiu būdu kelia pavojų vaiko sveikatai ir saugumui, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti bendravimą stebimoje aplinkoje ar vertinti ieškovės prašymo tenkinimo iš dalies alternatyvos.
32. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) I. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-809/2019 palikti nepakeistą.