Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. M. ir akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti jam tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (el. b. t. 3, l. 23).

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ atstovas bei L. M. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės. Trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ buvo pranešama apie byloje paskirtus teismo posėdžius CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, nedalyvaudavo teismo posėdžiuose. Trečiasis asmuo L. M. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. t. 3, l. 21). Todėl teismas, baigė nagrinėti bylą iš esmės, nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui ir trečiajam asmeniui L. M. ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Ieškovė ir atsakovas susituokė 2007 m. liepos 14 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (el. b. t. 1, l. 16). Santuokoje jiems gimė trys vaikai, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai: Ž. G., gim. 2009 m. kovo 12 d., O. G., gim. 2011 m. kovo 15 d., ir E. G., gim. 2014 m. rugpjūčio 14 d. (el. b. t. 1, l. 17-19).

16. VšĮ Šeimos santykių instituto 2019 m. liepos 17 d. pažymoje (el. b. t. 1, l. 21) nurodyta, kad 2018 m. vasario 2 d. šalys kreipėsi į šią įstaigą šeimos psichoterapeuto konsultacijai dėl tarpusavio santykių sunkumų; po devynių susitikimų pora išreiškė norą skirtis; susitarta, kad tęsti šeimos psichoterapiją netikslinga. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Neuromeda“ pažymos matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo suteiktos 14 medicinos psichologo konsultacijų / psichoterapinių sesijų; konsultavimo tikslas – streso mažinimas, nerimo sutrikimui būdingų simptomų, atsiradusių dėl įtampos šeimoje, stresą keliančios profesinės veiklos, korekcija (el. b. t. 1, l. 79). Atsakovui buvo teikiamos ir psichologės konsultacijos darbe 2017 m. kovo-gegužės mėn., 2018 m. lapkričio mėn.; konsultacijų tikslas – streso, įtampos, kylančios dėl profesinės veiklos bei santykių šeimoje, tarp kliento ir žmonos mažinimas (el. b. t. 1, l. 80).

17. Šalys santuokoje įsigijo transporto priemonę O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo vardu (el. b. t. 1, l. 27). Ieškovės į bylą pateiktais įrodymais (skelbimų www.autoplius.lt duomenimis), 2001 m. gamybos automobilio O. A. kaina 2019 m. svyravo nuo 250 Eur iki 950 Eur. (el. b. t. 1, l. 37). Atsakovas pateikė į bylą www.autoplius.lt nurodomą 2001 m. gamybos automobilio O. A. vertę – 730 Eur (el. b. t. 1, l. 160, 161). Šiame vertinime nurodoma, kad pateikiama rekomenduojama automobilio pardavimo kaina; skaičiavimas paremtas per metus portale Autoplius.lt įdėtų panašių automobilių skelbimuose nurodytomis kainomis; skaičiuojant, atsižvelgiama į nurodytus parametrus, komplektaciją bei privalumus. Teismo nuomone, atsakovo pateiktas įrodymas dėl automobilio vidutinės rinkos vertės yra patikimesnis, nes jo nurodyta vidutinė automobilio rinkos vertė apskaičiuota pagal per metus portale Autoplius.lt įdėtų panašių automobilių skelbimuose nurodytas kainas, o ieškovė pateikė tik kelis skelbimus dėl automobilio O. A. pardavimo už trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį. Todėl teismas sprendžia, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 730 Eur ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

19. Šalys neturi bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (el. b. t. 1, l. 29, 30). Šalys gyveno atsakovo motinai V. G. priklausiusiame bute 2013 m. gegužės 20 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu (el. b. t. 1, l. 67, 68). 2019 m. gruodžio 15 d. ieškovė sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią iki 2021 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), už 150 Eur mėnesio nuomos mokestį (2020-03-02 prašymo priedas). 2020 m. rugsėjo 22 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovas nuomoja kambarį iš J. S. už 70 Eur, sutartis – neterminuota (2020-09-23 prašymo priedas Nr. 1).

20. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų visų trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šalys nesutaria dėl tam tikrų atsakovo ir vaikų ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos sąlygų bei atsakovo teiktino vaikams išlaikymo dydžio.

29. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2018 m. gruodžio mėn. periodiškai pervesdavo į ieškovės sąskaitą lėšas vaikams (2018-11-21 – 120 Eur, 2018-12-07 – 240 Eur, 2018-12-21 – 120 Eur, 2018-12-24 – 275 Eur, 2019-01-21 – 120 Eur, 2019-02-09 – 360 Eur, 2019-03-09 – 360 Eur, 2019-04-11 – 300 Eur, 2019-05-10 – 300 Eur, 2019-06-08 – 300 Eur; 2019-07-11 – 300 Eur, 2019-08-10 – 300 Eur, 2019-09-01 – 50 Eur, 2019-09-11 – 330 Eur, 2019-10-01 – 301 Eur,, 2019-11-10 – 300 Eur, 2019-12-11 – 300 Eur; 2020-01-07 – 300 Eur) (2020-02-18 prašymo priedas).

30. Šalių vaikai O. G. ir Ž. G. mokosi Kauno r. Neveronių gimnazijoje (el. b. t. 1, l. 42, 43). Ieškovės parengtos lentelės duomenimis mokyklinio amžiaus vaikai turi vasaros atostogas (12 sav.), rudens (1 sav.), Kalėdų (2 sav.), žiemos (1 sav.) ir Velykų (1 sav.) (2020-07-13 prašymo priedas). Iš šios mokymosi įstaigos 2019 m. liepos 15 d. pažymų nustatyta, kad gimnazijoje privaloma dėvėti uniformas, mokyklinis švarkas yra privaloma uniformos dalis. E. G. lanko (duomenys neskelbtini)nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., mėnesinis mokestis už darželio lankymą – 37,60 Eur (el. b. t. 1, l. 44).

31. 2018 m. O. G. pratyboms bei skirtoms priemonėms įsigyti preliminariai išleista 81,68 Eur suma; per vienerius mokslo metus gimnazijoje organizuojamoms edukacinėms kelionėms išleidžiama apie 40-50 Eur.; gimnazijoje vyksta mokami pramoginiai, edukaciniai renginiai, kuriems preliminariai skiriama 20 Eur suma į metus (2020-03-10 pareiškimo priedas). 2019 m. tiems patiems O. G. poreikiams išleista 61,55 Eur ir 18 Eur (2020-04-14 atsiliepimo priedas). Nepilnametei O. G. nustatyta žarnyno patologija, skirtas gydymas, speciali dieta, praturtinta skaidulomis, ir „Forlax“ milteliai (el. b. t. 1, l. 22). Ieškovė pateikė į bylą rekomenduojamos O. G. skaiduliniais maisto produktais praturtintos dietos taisykles (el. b. t. 1, l. 23-25), kurių duomenimis vaikui rekomenduojama valgyti ankštines, nekrakmolingas daržoves, pilno grūdo produktus (avižas, rudus ryžius, pilno grūdo makaronus), vaisius, riešutus, sėklas. 2020 m. balandžio 7 d. Pakaunės PSPC Neveronių ambulatorijos pažymoje nurodyta, kad O. G. specialieji poreikiai nenustatyti, pažymoje patvirtinami duomenys apie šalių vaiko sveikatos sutrikimus, nurodoma, kad dieta yra pagrindinis patologijos gydymo metodas; skaidulinės dietos principai išaiškinti vaikų chirurgo (2020-04-14 atsiliepimo priedas).

32. 2018 m. Ž. G. pratyboms bei skirtoms priemonėms įsigyti preliminariai išleista 75,32 Eur suma; per vienerius mokslo metus gimnazijoje organizuojamoms edukacinėms kelionėms išleista apie 36-40 Eur. į metus (2020-03-10 pareiškimo priedas); 2019 m. tiems patiems poreikiams išleista 73,92 Eur ir 18 Eur (2020-04-14 atsiliepimo priedas).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

42. CK 3.63 straipsnyje nurodyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

44. Teismas, išanalizavęs CK nuostatas dėl santuokos nutraukimo pagrindo (CK 3.60, 3.61 straipsniai), daro išvadą, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką ginčo teisenos tvarka, teismo sprendime turi būti nurodyta dėl kieno kaltės santuoka nutrauktina: dėl vieno sutuoktinio ar abiejų kaltės. Tačiau, esant šalių prašymui, motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodytini konkretūs faktai, patvirtinantys vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, tik konstatuojama, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).

45. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kilus šalių tarpusavio santykių problemoms jie abu kreipėsi į psichologą, lankė konsultacijas, tačiau jiems nepavyko išspręsti šių problemų. Psichologė konstatavo, kad netikslinga tęsi konsultacijas, ir abu sutuoktiniai nusprendė skirtis. Todėl, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais (sprendimo 16 punktas), teismas sprendžia, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, 3.63 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

46. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 34 punktas).

48. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

49. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

50. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

51. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visų trijų jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, o atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka turi būti nustatyta teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jų interesams. Todėl esant atsakovo sutikimui ir išvadą teikiančios institucijos atstovės pritarimui, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas (CK 3.169 straipsnis).

53. Teismas, įvertinęs tai, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos bendrauti ir rūpintis vaikais yra lygios, vadovaudamasis teismų praktikoje nurodytomis taisyklėmis (sprendimo 47, 48 punktai), mano, kad atsakovo prašymas nustatyti, jog vaikai bendrauja su juo pusę jo atostogų negali būti patenkintas. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei kaip asmeniui, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, ir taip teks didesnė rūpinimosi visais trimis vaikais našta. Todėl atsakovo prašymo patenkinimas reikštų nepagrįstą ieškovės teisių ir interesų pažeidimą. Ieškovė yra jauno amžiaus ir taip pat turi teisę į asmeninį gyvenimą bei laisvą laiką be vaikų, kaip ir atsakovas. Be to, pagrindinė priežastis, dėl kurios ji prašė nustatyti, jog atsakovas bendrauja su vaikais pusę jų atostogų, buvo ta, kad jai sudėtinga vienai užtikrinti ir organizuoti vaikų laisvalaikį jų atostogų metu.

54. Teismo nuomone, pareiga užtikrinti ir organizuoti vaikų laisvalaikį jų atostogų metu, yra privaloma abiems tėvams. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis neturi galimybės būti su vaikais pusę jų atostogų dėl savo užimtumo darbe, nagrinėjamu atveju yra nereikšminga, kadangi ir ieškovė yra dirbanti, ir jai tenka tokia pat (ar net didesnė) vaikų priežiūros našta. Be to, teismo nuomone, jei atsakovas neturi galimybės bendrauti su vaikais ieškinyje nurodyta tvarka dėl savo darbo pobūdžio, jis gali pakeisti savo darbą. Todėl tenkinamas ir ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais pusę jų atostogų metu.

55. Teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl vaikų bendravimo su atsakovu jų atostogų metu, atsižvelgė ir į vaikų nuomonę. Visi šalių vaikai nurodė, kad jie nori bendrauti su tėvu, jiems patinka leisti laiką su juo. Ž. G. ir O. G. paaiškino, kad norėtų būti su tėvu nepertraukiamai ne daugiau kaip tris dienas. Byloje esant duomenims apie artimus ir šiltus atsakovo ir jo vaikų santykius, ieškovės reikalavimo dėl vaikų bendravimo su atsakovu jų atostogų metu patenkinimas nepažeistų vaikų interesų, o tik atitiktų įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi maksimaliai bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jų auklėjime (sprendimo 48 punktas).

56. Atsakovas taip pat pageidavo bendrauti su vaikais kiekvienais metais antrą Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną. Ieškovė savo reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais per šventes grindė tuo, kad Kalėdas ir Velykas ji paprastai švenčia su tėvais Panevėžyje, todėl bendravimo tvarkos nustatymas minėtu laikotarpiu atsakovo nurodytu būdu būtų sunkus. Teismas, įvertinęs artimus atsakovo ir vaikų santykius, mano, kad tikslinga nustatyti jų bendravimą per nurodytas šventes atsakovo siūlomu būdu. Tokiu būdu bus užtikrintas vaikų poreikis jausti, kad jie svarbūs abiems tėvams, ypač per tokias reikšmingas šventes. Tačiau, įvertinus ieškovės paaiškinimus dėl to, kur paprastai ji leidžia šventes su vaikais, nustatytina, kad atsakovas, siekdamas bendrauti su vaikais antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, privalo pats pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos, iš anksto suderinęs su ieškove vaikų paėmimo vietą ir laiką.

57. Ieškovė iš esmės neprieštaravo tam, kad atsakovas bendrautų su vaikais ir kitu laiku, tačiau ji paaiškino, kad nori konkretumo dėl atsakovo ir vaikų bendravimo laiko ir vietos. Todėl teismas iš esmės tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl ieškinyje nurodytos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo (išskyrus bendravimą per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas), papildomai nustato, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu nei nustatyta bendravimo tvarkoje laiku, suderinęs bendravimo laiką ir trukmę su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip prieš penkias dienas.

58. Teismas atmeta atsakovės prašymą nustatyti, kad atsakovas turi pareigą prieš pasiimdamas vaikus pagal bendravimo tvarkoje nurodytą grafiką pirmiausia atsižvelgti į vaikų norus ir pageidavimus, kad bendravimas su vaikais nebūtų vykdomas prieš vaiko norą, o visi klausimai būtų sprendžiami prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus, norus bei poreikius, siekiant užtikrinti normalų vaikų bendravimą ir su tėvu, ir su motina. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti sąlyginius sprendimus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Ieškovės prašomos nustatyti bendravimo sąlygos vykdymas priklauso nuo vaikų noro, t. y. sąlyginis, todėl ši sąlyga negali būti tvirtinama.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo

60. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

61. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 44 punktas).

62. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

63. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 36 punktas). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019, 29 punktą).

64. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o ne gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens. Kai byloje nenustatyti specialūs vaiko poreikiai, ir nurodomi gerokai vidutinius vaiko poreikius viršijančios išlaidos, tokios išlaidos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

65. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

66. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020).

68. Ieškovė, vardindama būtinus vaikų poreikius, nurodė ir tokias, jos nuomone, būtinas išlaidas kaip kaupiamas lėšas vaiko mokslams, sveikatos kritiniam draudimui ir išlaidas augintiniams, tarp išlaidų mokyklinio amžiaus vaikams nurodė dienpinigius. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos kaupiamoms lėšoms vaikų mokslams, sveikatos kritiniam draudimui ir išlaidos augintiniams bei kišenpinigiams nėra būtinos. Šalims neužtikrinus tokių vaikų poreikių, kaip kišenpinigiai, augintinių turėjimas, sukauptos lėšos vaikų mokslams ar sveikatos draudimui, tai nebūtų kliūtis vaikams išaugti harmoningomis asmenybėmis (sprendimo 61, 64 punktai). Turint omenyje vidutines abiejų šalių kas mėnesį gaunamas pajamas, bei tai, kad abu tėvai turi užtikrinti vienodas gyvenimo sąlygas visiems trims vaikams, darytina išvada, kad ir pati ieškovė negalėtų užtikrinti visų jos nurodomų vaikų poreikių, skirdama kiekvieno vaiko išlaikymui sumą, viršijančią 200 Eur.

69. Įvertinus byloje esančius įrodymus (žr. sprendimo 24 punktą), teismo nuomone, turi būti mažinamos ir ieškovės nurodomos išlaidos būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams iki 70 Eur. Išlaidos vaikų maitinimui mažintinos iki 130 Eur, byloje nustačius, kad ieškovė stengiasi maitinti vaikus pagal jos byloje pateiktą dietą, rekomenduotą O. G. (sprendimo 31 punktas). Byloje esant duomenims, kad šalių vaikams buvo suteiktas nemokamas maitinimas ir 2018 m., kai atsakovas nebuvo išėjęs iš šeimos gyvenamojo būsto, teismas mano, kad vaikų maitinimas mokykloje ir darželyje galės būti užtikrintas valstybei skiriant paramą (sprendimo 33 punktas). Aplinkybė, kad vaikams galbūt nepatinka mokykloje duodamas maistas, negali būti pagrindu priteisti iš atsakovo didesnę sumą jų išlaikymui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 25 Eur išlaidos higienos priemonėms kas mėnesį kiekvienam vaikui taip pat yra per didelės ir nebūtinos, jos mažintinos iki 15 Eur.

70. Atėmus iš ieškovės nurodomų išlaidų vaikams teismo pirmiau nurodytas nebūtinas išlaidas (sprendimo 68 punktas) bei sumažinus kai kurias ieškovės nurodomas išlaidas (sprendimo 69 punktas), darytina išvada, kad kiekvieno šalių vaiko visus būtinus poreikius užtikrintų 400 Eur suma. Atėmus iš šios sumos valstybės skiriamą išmoką kiekvienam vaikui (100 Eur), tarp šalių turi būti paskirstyta 300 Eur kiekvienam vaikui skiriama išlaikymo suma (sprendimo 66 punktas).

71. Ieškovė nurodė ieškinyje, kad ji kiekvieną mėnesį skiria kiekvienam vaikui po 200 Eur. Todėl teismas aplinkybę, kad ieškovė kas mėnesį uždirba šiek tiek mažiau nei atsakovas (sprendimo 34, 35 punktai), nevertina kaip pagrindo nukrypti nuo išlaikymo priteisimo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo.

72. Atsakovas nurodo, kad jis gali mokėti vaikų išlaikymui tik po 100 Eur, teigia, kad jam į mėnesį reikia virš 1100 Eur pragyvenimui (sprendimo 26 punktas). Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo paaiškinimus, kadangi į minėtą atsakovo išlaikymo sumą jis įtraukia ir vaikams mokėtiną išlaikymą, ir lėšas, kurias jis ketina išleisti vaikams, kai šie bus pas jį. Be to, dalis atsakovo nurodytos jo išleidžiamos sumos (34 Eur į mėn.) neturės būti mokama kas mėnesį dėl lizingo sutarties pabaigos 2020 m. gruodžio mėn. (sprendimo 28 punktas). Atsakovas nurodė, kad kol kas nemoka ir 70 Eur nuomos mokesčio J. S. dėl turimų skolų. Be to, pažymėtina, kad atsakovas prisiėmė papildomą prievolę pagal lizingo sutartį, sudarytą su AB SEB lizingu, jau tuo metu, kai byla buvo iškelta teisme, ir jis žinojo apie ieškovės reiškiamus reikalavimus dėl didesnio išlaikymo priteisimo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas prieš sudarydamas lizingo sutartį dėl kompiuterio įsigijimo pamatavo savo galimybes dėl lizingo sutarties vykdymo tuo atveju, jei iš jo bus priteistas ieškovės prašomas išlaikymas vaikams, bei sprendė, kad galės įvykdyti lizingo sutartį, net esant priteistam ieškovės prašomam išlaikymui.

73. Teismas, byloje nustatęs, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas (ne mažiau 900 Eur į mėn.), gana jauno amžiaus, neturintis didelių sveikatos problemų, ribojančių jo galimybę dirbti, konstatuoja, kad atsakovas turi galimybę mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo kiekvienam vaikui po 150 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė paskiriama vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

74. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1740 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio (t. y. už 6 mėn.). Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas minėtu laikotarpiu sumokėjo vaikų išlaikymui 1860 Eur, bet prašo priteisti 1740 Eur kaip 3600 Eur ir 1860 Eur skirtumą. Byloje nustačius, kad iš atsakovo vaikų išlaikymui mokėtina 150 Eur suma, klausimas dėl išlaikymo skolos priteisimo sprendžiamas, įvertinus tai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu pervesdavo ieškovei tam tikrą pinigų sumą vaikams. Pažymėtina, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovo išlaikymo skolą, neišskaičiuoja iš minėtu laikotarpiu būtino vaikams išlaikymo valstybės skirtų lėšų. Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad minėtu laikotarpiu į jos sąskaitą savivaldybės buvo pervesta bendra 1265,40 Eur suma kaip išmokos vaikams, todėl laikytina, kad valstybė kompensavo tokiu būdu tėvų išlaidas vaikams lygiomis dalimis (po 632,70 Eur kiekvienam iš tėvų) (sprendimo 66 punktas).

Dėl santuokos metu įsigyto turto padalinimo

77. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

79. Šalys bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad santuokoje buvo įgyti šie kilnojamojo turto objektai: automobilis O. A., fotoaparatas su priedais Canon 550, planšetinis kompiuteris, lazerinis plaukų epiliatorius, dvigulis čiužinys, drėgmės surinkėjas „Supra“, įmontuojama spinta, peilių rinkinys, kompiuteris, 120 l akvariumas su žuvytėmis, augalais, įranga bei spintele.

80. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, kad planšetinis kompiuteris buvo įsigytas vaikų poreikiams, įmontuojama spinta buvo skirta vaikų kambariui jų drabužiams sudėti, sprendžia, kad šis turtas buvo skirtas vaikų poreikiams tenkinti. Todėl jis perduotinas ieškovei, kaip asmeniui, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.120 straipsnio 1, 2 dalys).

82. Atsakovas nurodė, kad į dalintino turto balansą neturi būti įtrauktas kompiuteris, kadangi jis yra naudojamas jo darbui. Atsakovas nepaneigė teismo posėdžio metu ieškovės nurodomų aplinkybių dėl šio kompiuterio įsigijimo, t. y. to, kad kompiuteris buvo padovanotas šeimai atsakovo motinos tuomet, kai sulūžo jų kompiuteris ir šalys norėjo įsigyti naują. Todėl laikytina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas, išėjęs iš bendrų su ieškove namų, pasiėmė šeimos naudotą kompiuterį ir šiuo metu naudoja jį darbui, nesudaro pagrindo pripažinti šį daiktą, asmenine nuosavybe pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Juo labiau, kad atsakovas dirba valstybinėje įstaigoje, kuri turi užtikrinti jam visas būtinas darbo priemones.

83. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad į dalintino turto balansą turi būti įtrauktas ir čiužinys, įsigytas 2014 m. už 900 Lt. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ji neturi šio daikto, kadangi čiužinys buvo susidėvėjęs ir nereikalingas jai, todėl ji padovanojo tą čiužinį kitam asmeniui. Ieškovės teigimu, ji nederino su atsakovu čiužinio dovanojimo klausimo, kadangi jis, išeidamas iš namų, nurodė, kad jam nieko nereikia, todėl ji viena nusprendė padovanoti tą čiužinį, nes jis buvo bevertis. Kadangi šiuo metu nei viena iš šalių nedisponuoja minėtu čiužiniu, jis negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą (sprendimo 78 punktas). Tačiau nesant nutrauktai santuokai bei šalims nepadalinus bendro turto po atsakovo išėjimo iš namų, darytina išvada, kad ieškovė negalėjo viena disponuoti bendru daiktu (čiužiniu). Todėl sprendžiant turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo klausimą, turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė sumažino bendro turto apimtį be atsakovo žinios, nesant tam teisėto pagrindo.

84. Apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuojama, kad į dalintino turto balansą turi būti įtrauktas automobilis O. A. (730 Eur vertės), kompiuteris bei jo kietasis diskas, esantis šiuo metu pas ieškovę, fotoaparatas Canon 550 su priedais, drėgmės surinkėjas „Supra“, peilių rinkinys.

86. Byloje nesant įrodymų apie visų šalių naudotų dalintinų daiktų vertę, teismas spręsdamas klausimą dėl dokumentuose nurodytų verčių pagrįstumo, vadovaujasi viešoje Internetinėje erdvėje esančiais duomenimis apie naudotų analogiškų daiktų pardavimo kainą 2020 m. spalio mėn. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Išanalizavus skelbimų portale skelbiu.lt esančius skelbimus apie naudotų daiktų pardavimo kainą, darytina išvada, kad atsakovo nurodoma dalintino drėgmės surinkėjo dabartinė kaina (120 Eur) atitinka vidutinę šio daikto kainą, nurodomą skelbiu.lt portale (https://www.skelbiu.lt/paieska/dregmes-surinkejas/2 ). Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad fotoaparato Canon 550 su priedais kaina yra apie 400 Eur. Teismas, įvertinęs skelbimų apie parduodamų naudotų peilių rinkinių kainą, sprendžia, kad atsakovo nurodyta 9 skirtingų peilių vertė (85 Eur) yra per didelė, ji mažintina iki 35 Eur (https://www.skelbiu.lt/paieska/peiliu-rinkinys/2 ). Įvertinus skelbimų apie naudoto čiužinio kainą turinį (https://www.skelbiu.lt/skelbimai/buitis/baldai-interjeras/baldai/ciuziniai/2?category_id=1359&type=0&orderBy=-1&search=1&changeView=2&gclid=EAIaIQobChMI_qzioozc7AIVBt-yCh3IGQyAEAAYBCAAEgInLfD_BwE ), šalių įsigyto čiužinio naudojimo laiką (5 metus), darytina išvada, kad ieškovės kitam asmeniui padovanotas šalims priklausęs čiužinys atsakovui išėjus iš namų kainavo tiek, kiek nurodė atsakovas (t. y. apie 80 Eur).

87. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad automobilis O. A. (730 Eur) po santuokos nutraukimo turi atitekti ieškovei, fotoaparatas Canon 550 su priedais (kurių vertė apie 400 Eur) ir kompiuteris (500 Eur vertės) – atsakovui. Todėl šis turtas padalinamas taip, kaip prašo abi šalys. Ieškovei pripažinus, kad atsakovo nurodytas kietasis diskas nuo kompiuterio, esančio pas atsakovą, šiuo metu yra jos žinioje, darytina išvada, kad šis diskas kaip kompiuterio priedas taip pat turi būti priteistas atsakovui.

88. Dėl kitų daiktų abi šalys teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad minėti objektai (garų surinkėjas „Supra“, peiliai) gali atitekti kitam sutuoktiniui. Tačiau, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, teismas padalina likusį turtą priteisdamas ieškovei natūra garų surinkėją „Supra“ (120 Eur vertės), o atsakovui - peilių rinkinį (35 Eur vertės). Tokiu būdu padalinus turtą ieškovei atitenka 850 Eur vertės turtas (730+120), atsakovui – 935 Eur vertės turtas (400+500+35). Kadangi ieškovė realizavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą čiužinį, kurio apytikslė vertė buvo 80 Eur, be atsakovo sutikimo, priteisiant atsakovui vertingesnį turtą, iš jo ieškovei nepriteisiama 85 Eur kompensacija (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis).

Dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

92. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas).

94. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovės prievolė AB Swedbank pagal 2019 m. lapkričio 30 d. sutartį turi būti pripažinta jos asmenine prievole. Byloje yra duomenų, kad atsakovas po to, kai išėjo iš šeimos gyvenamojo būsto, pasiskolino iš trečiojo asmens L. M. 3000 Eur sumą, kad padengtų kreditinių sąskaitų skolas. Po bylos iškėlimo atsakovas sudarė lizingo sutartį su AB SEB lizingu bei išdavė vekselį G. G..

98. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovui išėjus iš šeimos gyvenamojo būsto 2018 m. gruodžio 1 d., jo skola AB „Swedbank“ pagal lanksčiųjų įmokų kredito kortelių sutartis buvo virš 3000 Eur (1490,82+1750,08) (žr. sprendimo 36 punktą). Tuo metu, kai ieškovė iš savo sąskaitos pervedė į atsakovo sąskaitą 1030 Eur (t. y. 2018-05-03 ir 2018-07-16), jie dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Todėl preziumuojama, kad ieškovė sumokėjo dalį skolų pagal atsakovo sudarytas Lanksčiųjų įmokų kredito kortelių sutartis bendromis lėšomis (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad atsakovo Lanksčiųjų įmokų kredito kortelių sutartys buvo sudarytos šeimos interesais.

99. Po 2018 m. gruodžio 1 d. trečiasis asmuo L. M. paskolino atsakovui 3000 Eur tam, kad būtų uždarytos atsakovo kreditinės sąskaitos, kuriose 2018 m. gruodžio mėn. buvo neigiamas likutis (skola) – virš 3000 Eur. Byloje nustačius, kad atsakovas po faktinio išsiskyrimo su ieškove vienas padengė 2018 m. gruodžio mėn. buvusią bendrą skolą L. M. paskolintomis lėšomis, atsakovo prievolė L. M. pagal 2019 m. gegužės 3 d. vekselį pripažįstama solidaria abiejų šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6 punktai, 2 dalis; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-862-896/2020, 30 punktas)

100. Teismas, nustatydamas, kad atsakovo prievolė L. M. yra solidari abiejų šalių prievolė, atmeta ieškovės atstovės argumentą, kad šis atsakovo prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas, nes atsakovas nepadavė priešieškinio. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas privalo išspręsti visus klausimus, susijusius su sutuoktinių turto (aktyvo ir pasyvo) padalijimu. Pagal teismų praktiką, byloje esant duomenims apie sutuoktiniams priklausantį dalintiną turtą (aktyvą, pasyvą), nenurodytą ieškinyje, bei nesant pareikštam ieškiniui / priešieškiniui dėl šio turto padalijimo, teismas privalo išspręsti klausimą dėl viso sutuoktinių turto (tarp jo – prievolių) padalijimo, vadovaudamasis įstatymu. Todėl nurodytas ieškovės atstovės argumentas yra nepagrįstas.

101. Atsakovo atsiliepime į ieškinį taip pat buvo prašoma nustatyti, kad šalių prievolė V. G. yra pasibaigusi. Teismas atmeta šį prašymą, kadangi trečiasis asmuo V. G., atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį, paaiškino, kad šalys nėra jai skolingos jos atsiliepime į ieškinį (el. b. t. 1, l. 61-66) nurodytų sumų, kad šalių šeimai suteikta parama yra dovana. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalys turi kažkokių bendrų prievolių V. G., kurios turėtų būti pripažintos pasibaigusiomis.

102. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, tenkina ieškovės reikalavimą pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Todėl ieškovės prievolė pagal 2019 m. lapkričio 30 d. sutartį su AB Swedbank, atsakovo prievolės pagal 2019 m. gruodžio 20 d. Lizingo sutartį, sudarytą su AB SEB lizingas, ir pagal 2020 m. gegužės 22 d. vekselį, išrašytą G. G., pripažįstamos asmeninėmis šalių prievolėmis. Byloje nustačius, kad 2019 m. gegužės 3 d. atsakovas iš L. M. paskolintomis lėšomis padengė solidarią šalių skolą AB Swedbank, susidariusią iki atsakovo išėjimo iš šeimos gyvenamojo būsto, atsakovo prievolė L. M. pripažįstama solidaria šalių prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

103. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai paskirstomos abiejų šalių šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

104. Skirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo santuokos nutraukimui, nenurodant šalių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove bei ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai (išskyrus tam tikrus punktus). Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl iš atsakovo priteisinto vaikams išlaikymo dydžio, išlaikymo skolos priteisimo, turto padalinimo bei prievolės L. M. pripažinimo solidaria. Ieškovės reikalavimai dėl 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimo kiekvienam vaikui patenkinti iš dalies, priteisiant kiekvienam vaikui po 150 Eur iš atsakovo nuo ieškinio padavimo teismui, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas. Ieškovės prašymas nesvarstyti klausimo dėl atsakovo prievolės L. M. pripažinimo solidaria atmestas, patenkinus atsakovo prašymą nustatyti, kad ši prievolė yra solidari. Turtas padalintas lygiomis dalimis iš esmės tokiu būdu, kaip prašė ieškovė. Esant tokiam ginčo išnagrinėjimo rezultatui, konstatuojama, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 50 proc., atmesti – 50 proc.

105. Ieškovė šioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 90 Eur žyminis mokestis ir 1880 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su ieškinio, jo patikslinimo parengimu, advokatės atstovavimu penkiuose teismo posėdžiuose bei derybose dėl taikos sutarties sudarymo.

107. Teismas, įvertinęs abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – Rekomendacijos), kontekste (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. II ketvirčio bruto VDU dydis buvo 1387,60 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), sprendžia, kad abiejų šalių nurodytos išlaidos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.

108. Patenkinus ieškovės ieškinį 50 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo turi būti priteista 985 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus ieškinį 50 proc. iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1135 Eur. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, nustatoma, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

109. Valstybė šioje byloje turėjo 31,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš abiejų šalių valstybei priteisiama po 15,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiama 121,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama iš viso 137,45 Eur (121,50+15,95).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalimi, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G..

Santuoką, sudarytą tarp L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2007 m. liepos 14 d. (įrašo Nr. 1300), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. G. palikti santuokinę pavardę – G, V. G. palikti pavardę – G.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

P. Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur kiekvienam nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ne rečiau kaip vieną mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ryte ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val. Neturint galimybės vaikams nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje jis įsipareigoja parvežti vaikus nakčiai (šeštadienį, ne vėliau kaip 20:30 val.) į vaikų gyvenamąją vietą ir pasiimti rytojaus ryte (sekmadienį) 10:00 val. Apie tai, kad atsakovas ketina pasiimti vaikus, jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasiėmimo dienos.

2. Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti vaikus visų vaikų mokyklinių atostogų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens, kalėdinių atostogų) metu ne mažiau kaip ½ daliai atostogų. Apie tai, kurią konkrečią dieną atsakovas ketins pasiimti vaikus, jis turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki konkrečių atostogų pradžios. Kiekvienų einamųjų metų pradžioje, t. y. sausio mėn., atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai, kurią konkrečiai pusę vaikų mokyklinių atostogų metu jis pasiims vaikus ir pasirūpins jų užimtumu. Vaikams būnant su tėvu, jis turi suteikti jiems galimybę bendrauti su ieškove ryšio priemonėmis;

3. Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais Tėvo dieną, jo gimtadienį, tačiau apie pageidavimą bendrauti su vaikais šiomis dienomis jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais Šv. Kalėdų antrą dieną bei Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos, suderinęs su ieškove vaikų pasiėmimo vietą ir laiką likus penkioms dienoms iki nurodyto bendravimo dienos;

4. Atsakovas turi teisę išvykti į užsienį atostogauti su vaikais be apribojimų, tačiau turi pareigą ne vėliau kaip prieš 5 dienas raštu informuoti ieškovę apie tai, į kokią konkrečią šalį jis ketina važiuoti atostogauti ir nurodyti konkrečią atostogų vietą;

5. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu nei nustatyta bendravimo tvarkoje laiku, suderinęs bendravimo laiką ir trukmę su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip prieš penkias dienas.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas L. G. ir V. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 1 d.

Priteisti natūra ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (730 Eur vertės), garų surinkėją „Supra“ (120 Eur vertės).

Priteisti natūra atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) fotoaparatą Canon 550 su priedais (pakraunamais akumuliatoriniais elementais, išorine baterija, blykste, stovu, kuprine, atminties kortelėmis) (kurių vertė 400 Eur), kompiuterį su priedu (kietuoju disku) (500 Eur vertės), peilių rinkinį (35 Eur vertės).

Pripažinti lazerinį plaukų epiliatorių ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninio naudojimo daiktu.

Pripažinti planšetinį kompiuterį, įmontuojamą spintą, daiktais, skirtais nepilnamečių vaikų Ž. G., O. G. ir E. G. poreikiams tenkinti ir perduoti juo ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 120 l akvariumą su žuvytėmis, augalais, įranga bei spintele.

Pripažinti ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, pagal 2019 m. lapkričio 30 d. sudarytą Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį 19-071406-RK asmenine L. G. prievole.

Pripažinti atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, juridinio asmens kodas 234995490, pagal 2019 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C912270499 asmenine V. G. prievole.

Pripažinti atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. gegužės 22 d. vekselį asmenine V. G. prievole.

Pripažinti atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gegužės 3 d. vekselį, solidaria L. G. ir V. G. prievole.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,95 Eur (penkiolika Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 137,45 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Regitra, Vedybų sutarčių registrui.