Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-862-896/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-24
Bylos Nr.: 2A-862-896/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08146-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Tomas Romeika (pirm.), Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė
Atsakovas: R. K.
Ieškovas: J. K.
Trečiasis asmuo: D. R., uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, Plus PLus Baltic OU Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“, Kauno teritorinė ligonių kasa, Plius Plius Baltic OU Lietuvos filialas, Kauno teritorinė ligonių kasa
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles

Civilinė byla Nr. 2A-862-896/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08146-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir ieškovės J. K. papildomą ieškinį atsakovui R. K. dėl tėvo valdžios apribojimo, tretieji asmenys byloje D. R., uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, Plus PLus Baltic OU Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“, Kauno teritorinė ligonių kasa, antstolis R. B., antstolis S. U., antstolė S. V., antstolė J. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos sudarymo buvusią pavardę „D.“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nepilnametės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisti 1870 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 15 d.; išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; atsakovo atžvilgiu nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys vaikai: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su atsakovu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., santuokiniai ryšiai yra nutrūkę ir jų atkurti neįmanoma. Santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė nevienkartiniais smurto atvejais prieš ieškovę, šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir jame nustatytos faktinės aplinkybės, sužalojimų pobūdis ir kt. Be to, atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė ir nelojaliu elgesiu – lošimais bei alkoholio vartojimu, dėl kurių atsakovas visus santuokoje uždirbtus pinigus panaudojo ne šeimos interesams tenkinti, o pralošė ir dėl to pradėjo imti paskolas iš įvairių kredito įstaigų. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, o dėl nurodytų aplinkybių ieškovei turi būti priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo nori pasilikti ikisantuokinę pavardę „D.“. Prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikas faktiškai gyvena su mama, ji vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, o atsakovo elgesys ir smurtavimas šeimoje yra nesuderinamas su nepilnamečio vaiko interesais į saugią aplinką. Dėl prašomo išlaikymo nepilnamečiam vaikui nurodė, kad reikalinga mėnesiui išlaikymo suma yra 440,00 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, todėl gali teikti 220 Eur kasmėnesinį išlaikymą dukrai. Su atsakovu negyvena kartu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., nuo tada atsakovas nesirūpina dukterimi ir neteikia jai jokio išlaikymo. Išlaikymo suma už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. sudaro 1 870 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo nurodė, kad vienintelė galima bendravimo tvarka atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis „Viber“, „WhatsApp“ pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., išskyrus, jei M. K. atsisakytų bendravimo pati. Nurodo, kad dukra tėvo bijo ir atsisako su juo kalbėti, o tėvas yra labai kerštingas, todėl kitokios bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti dukters interesams. Dėl bendro turto padalijimo nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso transporto priemonės VW PASSAT ir VW GOLF, kurių kiekvienos vertė yra 530 Eur, abiejų automobilių vertė 1 060 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ji faktiškai naudojasi ir valdo automobilį VW PASSAT, o atsakovas naudoja ir valdo automobilį VW GOLF, nutraukus santuoką prašo jai priteisti automobilį VW PASSAT, o atsakovui automobilį VW GOLF. Kadangi šalims atitenka vienodos vertės turtas, kompensacijų viena kitai priteisti neprašo. Nurodė, kad ji asmeninių prievolių neturi, atsakovo turimas prievoles prašė palikti vykdyti asmeniškai atsakovui iš jo asmeninio turto, prievolę kreditorei D. R. (15 500 Eur) pagal 2017 m. gruodžio 27 d. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintą vekselį nutraukus santuoką prašė pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

3. Ieškovė papildomu ieškiniu prašė laikinai riboti atsakovo tėvo valdžią. Nurodė, kad šis ieškinio reikalavimas pateikiamas išimtinai vaiko interesais ir dukrai ne kartą aiškiai išreiškus kategorišką motyvuotą sprendimą, nenorą susitikti, bendrauti su tėvu. Priimant 2019 m. balandžio 17 d. nutartį dėl laikinų apsaugos priemonių buvo gauta M. K. nuomonė dėl bendravimo su tėvu, kuria ji išreiškė nepageidavimą, nenorą bendrauti su juo net telefonu. Nuo nutarties priėmimo dienos iki šiol M. nei karto nėra bendravusi su tėvu. Jis pradžioje kelis kartus paskambino, o dukrai atsisakius kalbėti daugiau neskambino ir nesistengė pakeisti situacijos. Per tą laikotarpį nebuvo atsiųsti nei laiškai, nei siuntos, dovanos ir pan. Nepilnametės dukros gimtadienio proga tėvas jokiu būdu, jokia forma nepasveikino dukros. Tai patvirtina, kad jis dukros nemyli, neturi jai šiltų jausmų, nesirūpina ja, nesidomi dukros gyvenimu, nepabando parodyti jai dėmesį siekdamas atkurti nutrūkusius tarpusavio santykius, dukros gyvenimui yra abejingas. Atsakovas nesiėmė priemonių ir iniciatyvos įsidarbinti, kad turėtų lėšų dukros poreikių tenkinimui. Jis ilgą laiką visiškai nevykdo įstatyme įtvirtintos pareigos užtikrinti, sudaryti visapusiškas, tinkamas dukros augimo, vystymosi, gyvenimo sąlygas. Piniginės lėšos neišvengiamai būtinos kiekvieną dieną, kad prasimaitinti, apsirengti, apsiauti, mokytis, lavintis. Nepilnametė dukra M. kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, jokia forma nenori su juo matytis ar kalbėtis. Bendravimas M. sukeltų stresą, baimę, prisiminimus apie pavartotą smurtą mamos ir senelio atžvilgiu. Nors vaiko atžvilgiu nebuvo pavartotas smurtas, jis buvo pavartotas vaiko akivaizdoje kelių artimųjų atžvilgiu. Toks elgesys pripažintinas žiauriu ir vaiko atžvilgiu, nes tėvas nepaisė dukros saugumo, emocinės būklės, jos akivaizdoje nesuvaldė savo pykčio, agresijos, žiauriai elgėsi ir tuo sukėlė emocinį stresą, baimę, žalą dukros vystymuisi, vertybių formavimui. Nepilnametė dukra vasaros atostogų metu jautėsi saugi būdama su mama, seneliais, tačiau prasidėjus mokslo metams vėl išreiškė baimes, kad prie mokyklos ar į mokyklą gali atvykti tėvas, ją gali išsivežti, bausti, skriausti, pykti, kad ji nenorinti su juo bendrauti, susitikti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad ieškovė nuo santuokos sudarymo atsakovui periodiškai buvo neištikima su jo draugais, kaimynais ir kitais asmenimis. Prieš 2017 m. rugpjūčio 4 d. įvykį, kurio metu atsakovas panaudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, atsakovas sužinojo apie naujus ieškovės santykius su kitu vyru. Atsakovas ne vienerius metus nesėkmingai mėgino su ieškove kalbėtis ir išspręsti susidariusią situaciją dėl ieškovės nuolatinės neištikimybės. Su kiekvienais santuokinio gyvenimo metais atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiai nuolat blogėjo, kilo įtampa. Ieškovė pradėjo vartoti alkoholį, narkotines medžiagas. Atsakovo žiniomis, tai vis dar vartoja. Ieškovė neturi socialinių įgūdžių, kurie yra būtini darniam šeimos gyvenimui, todėl savo elgesiu išvedė atsakovą iš pusiausvyros ir išprovokavo panaudoti smurtą jos atžvilgiu, kuris yra ne santuokos iširimo priežastis, o rezultatas. Atsakovas su ieškove maždaug nuo 2007 m. metų negyvena pilnaverčio santuokinio gyvenimo, nebuvo artimo ryšio, kuris būdingas asmenims gyvenant santuokoje. Atsižvelgiant į ieškovės elgesį, alkoholio ir narkotikų vartojimą, išdavystę ir atsakovo panaudotą fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu darytina išvada, kad atsakovo ir ieškovės santuoka turi būti nutraukta, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka, kad jam būtų palikta prigimtinė pavardė K., o ieškovei būtų palikta jos mergautinė pavardė D. Atsakovas sutinka, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas turi teisę ir pareigą dalyvauti savo dukros auklėjimo ir ugdymo procese ir su ja betarpiškai bendrauti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas gali kelti grėsmę savo dukrai. Tarp atsakovo ir dukros yra susidaręs artimas emocinis ryšys, atsakovas jai jaučia šiltus jausmus. Nepilnametės dukros bendravimo su tėvu galimybių apribojimas būtų neproporcingas, galimai pažeistų nepilnametės teisės ir interesus. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai, kadangi 220 Eur išlaikymo suma neproporcinga nepilnametės dukros poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, vaiko vystymuisi būtinas sąlygas galima užtikrinti skiriant ne tokią didelę pinigų sumą. Nurodo, kad atsakovo atžvilgiu yra užvestos 4 vykdomosios bylos (Nr. 0085/18/01708 – M. K. išlaikymo įsiskolinimas – 1249,29 Eur; Nr. 0085/18/02413 – įsiskolinimas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui – 12 450,99 Eur ir 10,73 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų; Nr. 0085/19/00375 – įsiskolinimas J. K. ir vykdymo išlaidos; Nr. 0085/19/00330 – įsiskolinimas Valstybei ir vykdymo išlaidos). Be to, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17397-429/2018 iš atsakovo R. K. ieškovei UAB „CREDIT SERVICE“ priteista 5 000 Eur negražinta paskola, 745,29 Eur palūkanos, 75 Eur administravimo mokestis, 70,62 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 890,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 133,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, jo vardu yra registruotos dvi menkavertės transporto priemonės, jis deda visas pastangas susirasti darbą, tačiau teistam asmeniui, neseniai išleistam iš laisvės atėmimo vietos, susirasti darbą labai sunku. Atsakovas yra registruotas darbo biržoje. Sutinka, kad iš jo būtų priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. sausio 31d. atsakovas gyveno kartu su ieškove ir tiesiogiai išlaikė savo nepilnametę dukrą, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl kreditorės D. R. atžvilgiu turimų kreditorinių įsipareigojimų pripažinimo solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Nurodo, kad ieškovė individualiai pasirašė 2013 m. sausio 29 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. KTR17-030/13 su AB „Ūkio bankas“ (dabar – AB Šiaulių bankas) su jos priedais bei visais galimais jos pakeitimais ir papildymais. Ieškovei sudarant vartojimo kredito sutartį su AB Ūkio banku, atsakovas su AB „Ūkio banku“ pasirašė laidavimo sutartį Nr. LD17-009/13, kuria laidavo už ieškovės vartojimo kredito sutarties Nr. KTR17-030/13 įvykdymą, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovės paimtas kreditas buvo naudojamas šeimos reikmėms tenkinti. Atsakovas nežino, kur ieškovė išleido pasiskolintas pinigines lėšas, tačiau šeimos poreikiams tenkinti lėšos pagal 2013 m. sausio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KTR17- 030/13 nebuvo skiriamos. Ieškovės 2014-03-28 su AB Swedbank sudaryta asmeninės kredito linijos sutartis Nr. 14-023627-CL kredito sumai – 50 000,00 Lt (nuo 2015-01-01 – 14 481,00 Eur), kredito terminui 3 metams, buvo skirta išimtinai ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovas nebuvo informuotas apie šios sutarties sudarymą. Atsakovui nėra žinoma, kur ieškovė panaudojo gautas pinigines lėšas, tačiau šeimos poreikių tenkinimui šios lėšos nebuvo skiriamos. Ieškovės kredito linija skirta asmeniniams ieškovės poreikiams, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šia kredito linijos sutartimi gautos lėšos buvo skirtos ir atsakovo ar šeimos poreikiams tenkinti.

5. Atsakovas atsiliepime į papildomą ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo nesutinka, nes reikalavimas nepagrįstas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-779-993/2019 jam yra paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie ieškovės ir jos tėvų E. D. ir A. D. arčiau nei 10 metrų atstumu. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Dėl nurodytų įpareigojimų atsakovas neturi galimybės betarpiškai bendrauti su savo dukra M., o ieškovė nesudaro galimybių įgyvendinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą laikiną jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką. Atsakovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas nustatyti tokią laikinąją bendravimo tvarką, kuri užtikrintų nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su savo tėvu, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą. Ieškovės pateiktame papildomame reikalavime nurodytas nepagrįstas argumentas, jog atsakovas demonstruoja abejingumą savo dukros gyvenimui, kadangi atsakovas deda visas pastangas tinkamai vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas nepilnametei dukrai. Atsakovas kreipėsi į VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“, siekdamas gauti pagalbos atkuriant jo ir nepilnametės M. K. emocinį ryšį, tačiau Psichologinės paramos ir konsultavimo centro darbuotojams susisiekus su ieškove, pastaroji atsisakė bendradarbiauti, todėl minima įstaiga neturėjo galimybių suteikti pagalbą tėvui atstatant emocinį ryšį su nepilnamete dukra. Atsakovas visada siekė užtikrinti savo nepilnametės dukros materialinių poreikių patenkinimą ir susirasti darbą. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovas jos išlaikymui skyrė 148 Eur. Teiktas išlaikymas nėra pakankamas nepilnametės poreikių patenkinimui, tačiau tuo laikotarpiu atsakovas buvo bedarbis. Atsakovas sudarė darbo sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ ir nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pradėjo dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Nuo 2019 m. spalio mėnesio atsakovas turės galimybę teikti savo dukrai išlaikymą, atitinkantį bent minimalius vaiko poreikius. Atsakovas deda pastangas, siekdamas bendrauti su savo nepilnamete dukra bei ją išlaikyti, jaučia jai artimus jausmus, nevengia vykdyti savo kaip tėvo pareigų, nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, nesielgia žiauriai su vaiku, savo amoraliu elgesiu nedaro neigiamos įtakos nepilnametei dukrai, nori ja rūpintis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp atsakovo ir ieškovės dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę D, atsakovui paliko pavardę K. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisė ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino ieškovės ir atsakovo solidarią prievolę kreditorei D. R. pagal 2017 m. gruodžio 27d. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintą paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. 7309) dėl 15 500 Eur sumos ir po santuokos nutraukimo paliko šią prievolę solidariai vykdyti ieškovei ir atsakovui. Pripažino atsakovo asmenines prievoles ir įsipareigojimus sumokėti šiems kreditoriams: 12 700 Eur skolą kreditorei J. K. ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00375; 1 000 Eur skolą valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00330; 4,17 Eur skolą valstybei ir vykdymo išlaidas antstolei S. V. vykdomoje byloje Nr. 0114/19/00344; 1 126,75 Eur skolą UAB „Credit Service“ ir vykdymo išlaidas antstolei J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00244; 12 450,99 Eur skolą kreditoriui Plius Plius Baltic OU Lietuvos filialui ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/02413; 499,29 Eur skolą M. K. ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01708; 1 855,73 Eur skolą Kauno teritorinei ligonių kasai ir vykdymo išlaidas antstoliui S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00317; 5 370,44 Eur skola kreditorei UAB „Tomadas“ ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00653. Nustatė šalių nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai M. K. išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei M. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai M. K. 1 870 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi M. K. tvarką: atsakovas su nepilnamete dukterimi bendrauja kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. nuotolinėmis telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis (pvz. „Viber“, WhatsApp“ ir kt.). Papildomą ieškinį atmetė.

7. Nurodė, jog įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1095-311/2018 nustatyti faktai patvirtina ne atsakovo argumentus apie šeimos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškovės teiginius ir atsakovo fizinį smurtą prieš ją. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad fizinį sutuoktinių konfliktą išprovokavo kaltinamasis. Dėl ieškovės atžvilgiu panaudoto smurto atsakovas buvo teismo pripažintas kaltu ir nuteistas. Byloje nepateikti duomenys apie ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Nors šalių santykiai jau kurį laiką buvo nedarnūs, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Atsakovo argumentai apie nepakankamą rūpinimąsi vienas kitu, neteikimą moralinės pagalbos ir maksimalių pastangų išsaugoti santuoką yra deklaratyvaus pobūdžio. Jis nenurodė, kokie konkretūs faktai rodo tokią ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo. Įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalys nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, šiuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl laikoma, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovė dėl atsakovo žiauraus ir neatsakingo elgesio tapo labai jautri, pažeidžiama, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bijodama ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų. Dėl atsakovo išpuolių prieš ieškovės tėvus, giminaičius ir draugus ieškovė buvo priversta patirti pažeminimą ir gėdos jausmą. Dėl visų šių dvasinių ir fizinių išgyvenimų ieškovę neretai kamuoja nemiga, yra jaučiama nuolatinė įtampa ir baimė. Dėl atsakovo naudoto smurto ieškovė yra praradusi pasitikėjimą vyriškos lyties atstovais, dėl ko, tikėtina, ateityje jai gali būti sudėtinga kurti tvarius šeimyninius santykius su kitu partneriu. Įvertinęs šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui pagrįstas.

Atsiliepimas

8. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų argumentų, kad paskolintos lėšos buvo naudojamos įvykdyti ankstesnes prievoles kreditoriams. Byloje nėra įrodymų, kad paskolintas lėšas ieškovė panaudojo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievolę kreditorei D. R. pagal 2017 m. gruodžio 27 d. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintą paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. 7309).

Žemesnės instancijos teismas

9. Nei atsakovas, nei jo kreditoriai bylos nagrinėjimo eigoje neįrodinėjo, jog kokia nors atsakovo prievolė ar jo vardu paimta paskola, kreditas ar pan. būtų buvusi skirta šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo dėl prievolių kreditoriams vykdymo būdo kreditoriai nepareiškė, teismas pripažino, kad atsakovas po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakingas pagal šias prievoles ir įsipareigojimus, įgytus po santuokos sudarymo, šiems kreditoriams: 12 700,00 Eur skolą kreditorei J. K. ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00375; 499,29 Eur skolą M. K. ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01708; 1 000,00 Eur skolą valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00330; 1 126,75 Eur skolą kreditorei UAB „Credit Service“ ir vykdymo išlaidas antstolei J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00244; 12 450,99 Eur skolą kreditoriui Plius Plius Baltic OU Lietuvos filialui ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/02413; 4,17 Eur skolą valstybei ir vykdymo išlaidos antstolei S. V. vykdomoje byloje Nr. 0114/19/00344; 1 855,73 Eur skolą Kauno teritorinei ligonių kasai ir vykdymo išlaidas antstoliui S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00317; 5 370,44 Eur skolą kreditorei UAB „Tomadas“ ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00653.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ir nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; pakeisti sprendimo dalį, kuria prievolė kreditorei D. R. pagal Prienų rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintą paprastąjį neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. 7309) dėl 15 500 Eur pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir pripažinti, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė, palikti šią prievolę vykdyti ieškovei; pakeisti sprendimo dalį, kuria 12 450,99 Eur skola kreditoriui Plius Plius Baltic OU Lietuvos filialui ir vykdymo išlaidas antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01708 pripažinta asmenine atsakovo prievole ir pripažinti, kad ši prievolė yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; pakeisti sprendimo dalį, kuria 1126,75 Eur skola kreditoriui UAB „Credit Service“ ir vykdymo išlaidos antstolei J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/00244 pripažinta asmenine atsakovo prievole ir pripažinti, kad ši prievolė yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1095-311/2018, kuriuo atsakovas pripažintas 2017 m. rugpjūčio 4 d. smurtavęs prieš ieškovę, bei ieškovės atsivestų liudytojų (jos motinos ir krikšto motinos) parodymais. Atsakovas neginčija smurtavimo prieš ieškovę fakto, tačiau teismas neatsižvelgė į jo parodymus, kad jau iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., kai ieškovės atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, ji buvo nusprendusi išsiskirti su atsakovu, siūlė jam nutraukti santuoką bendru šalių sutarimu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos ir atsakovo santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę jau 2009 m., tada ji buvo parengusi dokumentus dėl santuokos nutraukimo, tačiau atsakovas atsisakė juos pasirašyti, tikėdamasis išsaugoti šeimą ir atkurti šeimos santykius todėl, kad pats neturėjo tėvo, augo nepilnoje šeimoje, jo tėvai buvo išsiskyrę, o savo mažametei dukrai nenorėjo analogiškos situacijos. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad santuoka buvo iširusi dar iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovas su ieškove pilnaverčio sutuoktinių gyvenimo negyveno nuo 2007 m., tarp jų ilgą laiką nebuvo artimo ryšio, būdingo santuokoje gyvenantiems asmenims, ieškovė nedėjo pastangų išsaugoti santuoką. Teismas neatsižvelgė į atsakovo parodymus, kad ieškovė nuo santuokos sudarymo momento buvo jam neištikima, kad prieš 2017 m. rugpjūčio 4 d. įvykį, atsakovas sužinojo apie naujus ieškovės santykius su kitu vyru. Neištikimybės fakto ieškovė neneigia. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo parodymus, kad santykiai su ieškove kiekvienais santuokinio gyvenimo metais vis blogėjo, nepaisant atsakovo pastangų išspręsti santuokoje kylančias problemas. Ieškovė santuokoje vartojo alkoholį bei narkotines medžiagas, ką teismo posėdžio metu patvirtino jos krikšto motina. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuokos iširimą lėmė ne tik atsakovo, bet ir ieškovės elgesys.

10.2. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala negali būti priteisiama.

Šalies argumentai

10.3. 2017 m. gruodžio 27 d. (įsipareigojimo D. R. atsiradimo dieną) ieškovė pagal 2013 m. sausio 29 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Ūkio bankas“ (teisių ir pareigų perėmėja AB „Šiaulių bankas“) buvo skolinga tik 540 Eur, tai patvirtina jos pateiktas AB „Šiaulių bankas“ kasos pajamų orderis Nr. 22224. Kur ieškovė panaudojo kitus pinigus, atsakovas nežino. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovės įgytas kreditas iš AB „Swedbank“ pagal asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14- 023627-CL buvo skirtas išimtinai ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovas nebuvo informuotas apie šios kredito linijos sutarties sudarymą, sutikimo sudaryti tokį sandorį nedavė, jam nebuvo ir nėra žinoma, kur ieškovė panaudojo gautas pinigines lėšas, tačiau šeimos poreikių tenkinimui šios lėšos nebuvo skiriamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šios prievolės pagrindu įgyti pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti. Pačios 2014 m. kovo 28 d. kredito linijos sutarties Nr. 14-023627-CL rūšis suponuoja, kad tai buvo asmeninė ieškovės kredito linija, skirta asmeniniams ieškovės poreikiams. Atsakovas apie 2017 m. gruodžio 27 d. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintą vekselį taip pat nieko nežinojo, sutikimo ieškovei sudaryti sandorį nedavė, vekselis nėra jo pasirašytas. Dėl to prievolė D. R. pagal 2017 m. rugpjūčio 27 d. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintą vekselį dėl 15 500 Eur negali būti laikoma prisiimta šeimos interesais.

10.4. Teismo išvada, kad nei atsakovas, nei kreditoriai bylos nagrinėjimo eigoje neįrodinėjo, jog kokia nors atsakovo prievolė ar jo vardu paimta paskola, kreditas ar pan. būtų buvusi skirta šeimos poreikių tenkinimui, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi atsakovas ginčijo faktą, kad prievolės kreditoriams Plius Plius Baltic OU Lietuvos filialui ir UAB „Credit Service“ yra asmeninės atsakovo prievolės. Šie įsipareigojimai įgyti gyvenant santuokoje ir panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas teismui pateikė AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad iš savo asmeninės banko sąskaitos jis periodiškai pervedinėdavo pinigų sumas nuo 50 Eur iki 850 Eur ieškovei. Atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 15 212,53 Eur. Teismui pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas pinigines lėšas gautas iš kredito įstaigų, dalimis pervesdavo ieškovei ir/ar panaudodavo kitiems šeimos poreikiams tenkinti, pvz.: mokant už nepilnametės dukros ugdymą, pirkdamas namų apyvokos daiktus, maistą ir kt. Ieškovė taip pat žinojo apie atsakovo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus UAB „Credit Service“ atžvilgiu, tą patvirtina kreditoriaus UAB „Credit Service“ daryti telefoninių pokalbių garso įrašai, iš kurių matyti, kad ieškovė sutiko dėl jos duomenų patikrinimo kredito suteikimo tikslais, žinojo bei pritarė kreditorinio įsipareigojimo UAB „Credit Service“ naudai prisiėmimui. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad įsipareigojimai kreditoriams UAB „Credit Service“ ir Plius Plius Baltic Ou Lietuvos filialui ir vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0161/19/00244 ir Nr. 0085/18/02413 po santuokos nutraukimo turi būti pripažinti solidariais ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais.

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Nors šeimoje dažnai kildavo nesutarimai, konfliktai, tačiau tai nulemdavo ne ieškovės netinkamas elgesys, netinkamas kaip sutuoktinės pareigų vykdymas, o išimtinai atsakovo netinkamas, neatsakingas elgesys su pinigais, šeimos interesų ignoravimas, nesirūpinimas šeimos gerbūviu, grubus elgesys su sutuoktine, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais, psichologinio, fizinio smurto naudojimas. Tai nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, kuriuos patvirtino liudytojos E. D. ir ieškovės krikšto mama A.K., bei rašytiniai įrodymai (2019 m. sausio 11 d. nuosprendis, UAB „Olympic casino group Baltija“ pažyma). Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo neatsakingo elgesio su pinigais šeima prarado kelis šeimos būstus (namą, butą) ir vis turėdavo grįžti gyventi pas ieškovės tėvus D. Taip pat nustatyta, kad atsakovas E. D. aiškino, jog daug paimtų pinigų prarado, nes nežinia kur miške paslėpė, kad daug metų tenka K. šeimą remti materialiai, finansiškai.

11.2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad normalių šeimyninių santykių nebuvo jau nuo 2007, 2009 metų, nepagrįstai sureikšmina faktą, kad ieškovė buvo parengusi skyrybų dokumentus, kurių nepasirašė atsakovas. Šiuos jo argumentus paneigia faktas, kad 2010 m. liepos 10 d. gimė dukra M. Nors apeliantas nurodo, kad sutuoktinė nepalaikė jo moraliai, netinkamai vykdė savo pareigas, buvo neištikima 2009 m., tačiau dėl šių teiginių jokių įrodymų nepateikė. Nors ieškovė ir buvo nusprendusi skirtis anksčiau (2015m , o ne 2009 m.) dėl ypač pablogėjusių tarpusavio santykių šeimoje, ji visuomet dėjo pastangas išsaugoti šeimą, siekė, kad vaikai augtų pilnoje šeimoje. Ieškovė ne vieną kartą lankėsi pas šeimos santykių specialistus, nes atsakovas buvo labai sunki, nesugyvenama asmenybė, jis turėjo psichologinių sutrikimų, buvo stebimas asmenybės sutrikimas. Tai, kad ieškovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, siekė pakeisti sutuoktinio elgesį, požiūrį į šeimą, patvirtina byloje esantis atsakovo ranka surašytas atsiprašymo, įsipareigojimo sutuoktinei raštas. Jis buvo surašytas 2015 m po to, kai atsakovas susipažino su skyryboms parengtais dokumentais. Ieškovė ėmėsi priemonių, kad sutuoktinis pakeistų gyvenimo būdą į geresnį: mokytųsi, būtų gydomas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. Kaip patvirtino liudytoja E. D., ieškovė buvo per daug gera atsakovui, per daug nuolaidžiavo jam. Tai patvirtino ir liudytoja A. Tai pagrindžia, kad ieškovės požiūris į šeimą buvo atsakingas, ji dėjo pastangas šeimos išsaugojimui, ieškojo būdų, kaip sudrausminti, paveikti atsakovą, todėl dokumentų skyryboms parengimas automatiškai nepatvirtina šeimos iširimo fakto ir ieškovės nenoro išsaugoti santuokos. Šeimoje atšilus santykiams gimė dukra. Santuokos nutraukimo byla buvo pradėta pagal ieškovės ieškinį 2018 m. balandį, tai išimtinai nulėmus smurto artimoje aplinkoje atvejui, kai sveikata pagerėjo ir ieškovė fiziškai galėjo pasirūpinti skyrybų procesu. Smurto atvejis įrodė, kad toliau gyventi su atsakovu neįmanoma, nesaugu nei ieškovei, nei dukrai, nei tėvams.

11.3. Tai, kad vekselis nepasirašytas atsakovo, kad jis nurodo tariamai nežinojęs apie vekselio sudarymą, nepaneigia fakto, kad pinigai buvo panaudoti kitų santuokoje turėtų kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės ir nepateikė įrodymų, kad jis padengė kitais pinigais skolą pagal 2014 m. kovo 28 d. sutartį Swedbank bankui. Sutarties pavadinimas, rūšis taip pat neduoda pagrindo pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas yra tik ieškovės asmeninis kreditorinis įsipareigojimas ir kad pinigai buvo panaudoti asmeninėms jos reikmėms. Tuo metu ieškovė augino 3 metų dukrą, gyveno pas savo tėvus, asmeninių poreikių 15 000 Eur sumai neturėjo. Atsakovas įtikinėjo, kad reikia pirkti sodo sklypą iš ieškovės brolio ir pats surado banką, susitarė dėl paskolos sąlygų bei nuvežė ieškovę į banką dokumentų įforminimui 2014 m. Pinigus pervedus, sodo sklypas su nameliu nebuvo nupirkti, o pinigus turėdamas, banko kortelę toliau valdė atsakovas. Nors jis nurodė teisme, kad tariamai turėjo automobilių verslą, tačiau faktiškai turėjo polinkį ir pralošdavo dideles sumas pinigų azartiniuose lošimuose kazino. Byloje nustatyta, kad atsakovas pridarydavo skolų ir ieškovė buvo priversta skolinti ir dengti kreditorinius sutuoktinio įsipareigojimus. Jos banko korteles valdė atsakovas, kuris pinigus pervesdavo, nuimdavo savo nuožiūra. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja E. D.. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas tariamai pervesdavo ieškovei daug pinigų, t.y. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. virš 15 000 Eur. Iš tikrųjų ieškovė šių pinigų savo nuožiūra nepanaudojo, nes tai buvo palūkanos bankui pagal vartojimo kredito sutartį. Be to, E. D. patvirtino, kad iš D. R. gautais pinigais buvo padengta kita sutuoktinių turėta skola bankui. Būtina vertinti aplinkybes, kad R. pinigus perdavė ne į rankas ieškovei, o pervedė į banko sąskaitą ir jie buvo panaudoti kredito grąžinimui. Tai patvirtina banko sąskaitos išrašai bei 2018 m. gegužės 8 d. pažyma apie ieškovės sąskaitas ir įsipareigojimus, kad būtent vekselio surašymo dieną 2014 m. gruodžio 27 d. buvo įvykdyti įsipareigojimai pagal 2014 m. kovo 28 d. kredito sutartį Nr.14-023627-CL.

11.4. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad vykdymo procese esančios išieškotinos skolos gali būti pripažintos solidaria prievole. Jeigu kreditoriai nepateikė pretenzijos, ieškinio ieškovei ir priverstinio išieškojimo procedūra jų prašymu pradėta tik atsakovui, skolininkų negali padaugėti. UAB “Credit Service” bylos proceso eigoje tenkino ieškovės atsiliepime nurodytą prašymą ir skolininku paliko tik atsakovą, iš kurio ir buvo priteista skola. Nuostata, kad vykdymo procese šalys negali būti pakeistos, suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

12. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo patenkinti apeliacinio skundo dalį, t.y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį ir pripažinti, kad po santuokos nutraukimo 12 450,99 Eur skola, kilusi iš sutarties 15-035738-CL, kreditoriui PlusPlus Capital AS ir vykdymo išlaidos antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01708 yra solidari atsakovo ir ieškovės prievolė; kitus apeliacinio skundo prašymus nagrinėti teismo nuožiūra. Teigia, kad prieš pasirašant sutartį kreditui gauti atsakovas paraiškoje yra nurodęs savo socialinį statusą „vedęs“. 2015 m. gegužės 11 d. su pradiniu kreditoriumi ,,Swedbank“ AB pasirašė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 15-035738-CL, pagal kurią atsakovas įsipareigojo bankui pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Šalys taip pat susitarė, kad, negrąžinus laiku mokėtinų sumų, atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo pasirašyta atsakovui esant santuokoje su ieškove, teigtina, kad paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, todėl ši prievolė turi būti pripažinta atsakovo ir ieškovės solidaria prievole. Apeliantas patikslintame apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios patvirtina, kad įsiskolinimas, kilęs iš 2015 m. gegužės 11 d. pasirašytos asmeninės kredito linijos sutarties Nr. 15-035738-CL, buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, priteisė ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, ar tinkamai nusprendė dėl šalių prievolių kreditoriams pobūdžio.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir prievolių padalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

16. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

17. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė buvo neištikima, jo ir ieškovės santuoka nebuvo darni, o santykiai su ieškove kasmet vis blogėjo, be to, ieškovė vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktų įrodymų visuma, t.y. jo paties paaiškinimai dėl ieškovės neištikimybės, taip pat liudytojos paaiškinimai dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo nėra pakankami neištikimybės faktui konstatuoti, ir pagrindas išvadai, jog santuoka nutrūko ir dėl ieškovės kaltės. Tai, kad šalių santykiai nebuvo darnūs, nereiškia, kad iki atsakovo nusikalstamų veiksmų ieškovės atžvilgiu abi šalys savo veiksmais kaip nors pažeidė santuokines pareigas ir nesiekė išsaugoti šeimos. Kaip nurodoma teismų praktikoje, santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jokių ieškovės kaltų veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, jog ir ieškovė kalta dėl santuokos nutrūkimo, nenustatyta.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl šioje dalyje sprendimo keisti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo naikinti sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl prievolių padalinimo

21. Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos.

22. Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

24. Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

25. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių yra CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012; kt.).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių bei atsakovo ir kreditoriaus kilo ginčas ar prievolės yra asmeninės ieškovės, atsakovo, ar tai yra bendros abiejų sutuoktinių prievolės. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. K. AB Swedbanke nuo 2014 m. kovo 25 d. turėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią uždarė 2018 m. balandžio 30 d. ir nuo 2014 m. kovo 28 d. turėjo kredito linijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią uždarė 2017 m. gruodžio 27 d. J. K. 2017 m. gruodžio 27 d. įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2014 m. kovo 28 d. kredito sutartį Nr. 14-023627-CL (t. 1, b.l. 68-77), t. y. grąžino bankui visą paimtą kreditą ir sumokėjo visas kitas pagal minėtą sutartį mokėtinas sumas (t. 1, b.l. 15). Pagal 2014 m. kovo 28 d. kredito sutartį Nr. 14-023627-CL 2017 m. gruodžio 27 d. buvo likę sumokėti 628 Eur (t. 1, b.l. 55-56). R. K. buvo laiduotojas pagal 2013 m. sausio 29 d. kredito sutartį, sudarytą tarp AB Ūkio bankas ir J. K. (t. 1, b.l. 63-65). Be to, J. K. AB Šiaulių bankui pagal sandorį KR17-030/13UB, paskutinį mokėjimą įvykdė 2017 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b.l. 16). J. K. 2017 m. gruodžio 27 d. D. R. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 15000 Eur sumai, mokėjimo terminas 2022 m. gruodžio 21 d. (t. 1, b.l. 52). R. K. mokėjimo nurodymais per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. J. K. į sąskaitą pervedė 13743,67 Eur (t. 2, b.l. 31-66). Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018 iš R. K. ieškovui AS „PlusPlus Capital“ priteista 12176,99 Eur, 10,73 proc. metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už 10999,68 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 13 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 274 Eur žyminis mokestis (t. 2, b.l. 71-73). Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17397-1041/2018 iš R. K. ieškovui Credit Service priteista 5000 Eur negrąžinta paskolos suma, 745,29 Eur palūkanos, 75 Eur administravimo mokestis, 70,62 Eur delspinigių, 5 proc. metinės palūkanos už 5890,91 Eur sumą nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 133 Eur žyminis mokestis (t. 2, b.l. 75-77). J. K. per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 28 d,. iki 2014 m. lapkričio 20 d. iš savo AB Swedbank sąskaitos R. K. pervedė iš viso 2513,90 Eur (t. 2, b.l. 127-128). J. K. 2017 m. gruodžio 27 d. sumokėjo 540 Eur AB Šiaulių bankas vartojimo kreditui ir palūkanoms padengti pagal sandorį Nr. KR17/030/13UB (t. 3, b.l. 14). J. K. 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į AB Swedbank su prašymu nutraukti sutartį ir pilnai padengti panaudotą kreditą, kredito sutarties Nr. 14-023627-CL (t. 3, b.l. 15). R. K. sudarė sutartis su UAB „Credit Service“ 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. liepos 29 d. 2017 m. liepos 20 d. UAB „Credit Service“ gavo R. K. paraišką kreditui gauti. Telefonu R. K. sutuoktinė sutiko, kad būtų patikrinta jos finansinė būklė. 2017 m. liepos 29 d. buvo gauta R. K. paraiška kredito sumos padidinimui. Telefonu R. K. sutuoktinė sutiko, kad būtų patikrinta jos finansinė būklė (t. 3, b.l. 125). J. K. kredito linijos sąskaitos likutis 2015 m. gruodžio 16 d. buvo -13480,60 Eur (t. 4, b.l. 100).

28. Atsakovas nurodo, kad apie ieškovės 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytą sandorį, t.y. išduotą vekselį, nieko nežinojo, o ieškovė neįrodė, jog šia paskola padengė kitus kreditus, kurių pasėkoje gautos lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti.

29. Ieškovė įrodinėja, kad 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytas sandoris, t.y. išduotas vekselis buvo panaudotas kitiems kreditams, kurie buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, dengti. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, tą pačią dieną, kai ieškovė išdavė vekselį, ji sumokėjo 540 Eur AB Šiaulių bankas vartojimo kreditui ir palūkanoms padengti pagal sandorį Nr. KR17/030/13UB (t. 3, b.l. 14). Taip pat tą pačią dieną kreipėsi į AB Swedbank su prašymu nutraukti sutartį ir pilnai padengti panaudotą kreditą, kredito sutarties Nr. 14-023627-CL (t. 3, b.l. 15). Nors byloje duomenų, koks buvo kredito likutis 2017 m. gruodžio 27 d. nėra, tačiau iš AB Swedbank rašto matyti, kad J. K. kredito linijos sąskaitos likutis 2015 m. gruodžio 16 d. buvo -13480,60 Eur (t. 4, b.l. 100). Taigi, atsižvelgiant į vekselio sumą, taip pat kredito, padengto AB Šiaulių bankui, sumą, labiau tikėtina, kad kredito likutis pagal asmeninės kredito linijos sąskaitą buvo panašus kaip ir 2015 m. pabaigoje. Šie kreditai buvo padengti gavus paskolą pagal vekselį.

30. Atsakovo argumentai, kad 2014 m. kovo 28 d. kredito sutartį Nr. 14-023627-CL asmeninės kredito linijos sąskaita buvo J. K. asmeninė, jis nežinojo apie šitą kreditą ir nežino, kur ji panaudojo lėšas, atmestini. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys ne kartą vienas kitam į sąskaitas pervedinėjo pinigus. Iš J. K. sąskaitos išrašo matyti, kad sandorio sudarymo dieną, t.y. 2014 m. kovo 28 d. ji atsakovui R. K. pervedė 2000 Lt (579,24 Eur), o iš viso per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 28 d,. iki 2014 m. lapkričio 20 d. iš savo AB Swedbank sąskaitos R. K. pervedė iš viso 2513,90 Eur (t. 2, b.l. 127-128). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. balandžio 2 d., t.y. po 5 dienų nuo kredito gavimo, sutuoktiniai įsigijo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 27), kuris sprendimu padalintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šių byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. šalys vedė bendrą ūkį, skolinosi, pervedinėjo vienas kitam lėšas, įsigijo transporto priemonę. Todėl spręstina, kad kreditas, gautas pagal 2014 m. kovo 28 d. kredito sutartį Nr. 14-023627-CL buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, o išduodama 2017 m. gruodžio 27 d. vekselį J. K. tiesiog refinansavo turimus kreditus. Taigi, ši prievolė laikytina atsiradusi iš sandorio, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) ir ji yra solidari. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

31. Apeliantas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį ir pripažinti, kad po santuokos nutraukimo 12 450,99 Eur skola, kilusi iš sutarties 15-035738-CL, kreditoriui PlusPlus Capital AS ir vykdymo išlaidos antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01708 yra solidari atsakovo ir ieškovės prievolė. Trečiasis asmuo PlusPlus Capital AS tokį apeliacinio skundo reikalavimą palaiko.

32. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018 AS „PlusPlus Capital“ (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 12 176,99 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 99 ct) skola, 10,73 proc. metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už 10 999,68 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 176,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 274,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų) žyminis mokestis. Sprendime nurodyta, kad atsakovas su akcine bendrove „Swedbank“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 15-035738-CL, kuria bankas suteikė atsakovui 11 000,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesines įmokas, o laiku negrąžinant kredito – mokėti palūkanas bei delspinigius. Atsakovui nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutraukė sutartį. Bankas su „PlusPlus Baltic“ OU sudarė 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bankas perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą. 2017 m. spalio 24 d. „PlusPlus Baltic“ OU reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido AS „PlusPlus Capital“.

33. Kaip jau minėta, šalys iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio vedė bendrą ūkį. R. K. mokėjimo nurodymais per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. J. K. į sąskaitą pervedė 13743,67 Eur (t. 2, b.l. 31-66). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovės korteles valdė atsakovas ir ieškovė į jos sąskaitas pervestų lėšų negavo, nepagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais, neįtikinamos. Pažymėtina, kad ieškovė pati sudarinėjo sandorius, ėmė kreditus, taigi valdė savo finansus. Trečiasis asmuo AS „PlusPlus Capital“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovas, prieš sudarydamas sutartį su pirminiu kreditoriumi, paraiškoje nurodė savo socialinį statusą „vedęs“. Taigi, darytina išvada, kad kreditorius pagrįstai tikėjosi, jog suteikiamas kreditas yra solidari sutuoktinių prievolė, o atsakovo gautos kredito lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ši prievolė laikytina atsiradusi iš sandorio, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) ir ji yra solidari.

34. Kartu pažymėtina, kad kreditorius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutikimo modifikuoti prievolės neišreiškė. Remiantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolės modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti solidariąją prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį, taip pat sutuoktiniai negali remtis kreditoriaus tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti solidariąją sutuoktinių prievolę, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis) (2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole.

35. Apeliantas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį ir pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal 2017 m. liepos 20 d. tarp UAB CREDIT SERVICE, valdančios sistemą Vivus.lt, ir atsakovo R. K. sudarytos vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950505005, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3 000,00 Eur kreditą (2017 m. liepos 29 d. atsakovui išmokėta papildoma 2 000,00 Eur paskola) yra solidari atsakovo ir ieškovės prievolė.

36. Kreditorius Credit Service, pateikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teisme, sutiko, kad po šalių santuokos nutraukimo R. K. finansiniai įsipareigojimai liktų jo asmenine prievole. Taigi, ginčo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus dėl šios prievolės nėra, ginčas kilo tik tarp sutuoktinių.

37. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17397-429/2018 iš R. K. ieškovui Credit Service priteista 5000 Eur negrąžinta paskolos suma, 745,29 Eur palūkanos, 75 Eur administravimo mokestis, 70,62 Eur delspinigių, 5 proc. metinės palūkanos už 5890,91 Eur sumą nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 133 Eur žyminis mokestis (t. 2, b.l. 75-77). Sprendime nurodyta, kad 2017 m. liepos 20 d. ieškovė UAB CREDIT SERVICE, valdanti sistemą Vivus.lt, ir atsakovas R. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950505005, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3 000,00 Eur kreditą. Paskolos sutarties terminas – 24 mėnesiai. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 20 d. 2017 m. liepos 29 d. atsakovui išmokėta papildoma 2 000,00 Eur paskola. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2018 m. vasario 10 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.

38. R. K. sudarė sutartis su UAB „Credit Service“ 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. liepos 29 d. 2017 m. liepos 20 d. UAB „Credit Service“ gavo R. K. paraišką kreditui gauti. Telefonu R. K. sutuoktinė sutiko, kad būtų patikrinta jos finansinė būklė. 2017 m. liepos 29 d. buvo gauta R. K. paraiška kredito sumos padidinimui. Telefonu R. K. sutuoktinė sutiko, kad būtų patikrinta jos finansinė būklė (t. 3, b.l. 125). R. K. 2017 m. liepos 20 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 105 Eur, 2017 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 600 Eur (t. 2, b.l. 30-31). Šių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė žinojo apie kredito sandorį, jam pritarė, ir bent dalis lėšų buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) ir prievolė yra solidari.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad solidariomis pripažintinos prievolės pagal atsakovo su akcine bendrove „Swedbank“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarytą asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 15-035738-CL ir pagal atsakovo su UAB Credit Service sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950505005, tačiau ne prievolės susijusios su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018 ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17397-429/2018 priverstiniu vykdymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį (t. 5, b.l. 50). Apeliacinis skundas buvo teikiamas dėl dviejų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, t.y. dėl santuokos nutraukimo ir dėl prievolių padalinimo. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria padalintos šalių prievolės, pakeistinas iš dalies (2 iš 3 prievolių), todėl darytina išvada, kad apeliacinis skundas patenkintas 33 proc. Iš ieškovės atsakovui priteistina 37,95 Eur dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje dėl prievolių padalinimo pakeisti iš dalies.

Prievolę pagal atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su akcine bendrove „Swedbank“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarytą asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 15-035738-CL pripažinti solidaria R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Prievolę pagal atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su UAB Credit Service 2017 m. liepos 20 d. (kredito suma padidinta 2017 m. liepos 29 d.) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CS9950505005, pripažinti solidaria R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 37,95 Eur (trisdešimt septynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika