Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo- Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui (gautas prašymas nagrinėti bylą, atstovui nedalyvaujant)

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K. 2017-08-04 apie 00.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu - tyčia sudavė jai ne mažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis galvoje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, žaizda veido dešinėje skruostikaulio projekcijoje, dešinės akiduobės dugno, išorinės bei vidinės sienelių lūžiais, viršutinio žandikaulio ančio sienelių skeveldriniais lūžiais, nosies pertvaros lūžiu, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis lūžiu, žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva kakle, kraujosruva dešinio peties srityje pereinanti į žastą, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairio peties srityje, pereinanti į žastą, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva su nubrozdinimu kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to, kaltinamasis R. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti namuose, esančiuose Kanalo g. 20, Kaune, laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - kokainu, kurio masė yra 0,005 g, iki 2017-08-04 apie 03.20 val. kai atvykę policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje ir atliekant įvykio vietos apžiūrą ant lovos rado ir paėmė šį maišelį, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji J. K. yra jo žmona, jie yra vedę (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu-maždaug 10 metų jie gyveno pas J. tėvus D. (duomenys neskelbtini).

2017 m. rugpjūčio mėnesį 3 d. jis buvo nuėjęs į banką, pasiėmė draudimo išmoką. Po to vakare, jam ir J. būnant namuose, miegamajame tarp jų prasidėjo konfliktas. Abu buvo išgėrę. Konflikto metu jis labai užpyko ant J. K. ir sudavė jai ne mažiau kaip du kartus per veidą. Tuo metu jie abudu buvo lovoj. Kodėl jis taip paielgė, nežino-kažkaip aptemo protas. Sutinka, kad sudavė žmonai ne mažiau, kaip 14 smūgių. Atsimena, kad buvo kraujas. Jis išsigando, suprato, ką padarė baisaus ir pabėgo iš namų. Niekas jo nematė išeinančio iš namų. Tą naktį praleido miške.

Dėl narkotinių medžiagų parodo, kad kažkada prie „Maximos“ parduotuvės, prie automobilio, ant grindinio rado maišelį. Atidaręs dureles, pamatė tą maišelį ir jį pasiėmė. Iš karto nesuprato, kad tai- narkotinė medžiaga. Tas maišelis liko pas jį namuose.

Iki įvykio seniai jis yra vartojęs narkotines medžiagas.

Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, o su nukentėjusios civiliniu ieškiniu nesutinka. Jis turi daug skolų. Sutinka, kad reikia žmogui atlyginti žalą, bet nesutinka su ieškinio dydžiu. Mano, kad šio ieškinio suma turėtų būti gal 5000 €. Taip pat nepripažįsta neturtinės žalos.

Jį 2017 m. rugpjūčio 10-11 d. atleido iš darbo, tai jis nuo to laiko niekur nedirba.

Kadangi kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. K. gyvena 26 metus. Su dukra ir vyru gyvena pas jos tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-08-03 ji su mama visą dieną tvarkėsi namuose, vyro R. namuose nebuvo. Jis namo grįžo apie 18-19 val., grįžo nuotaikoje, su ja bendravo gražiai. Maždaug apie 20.30-21.00 val., jai būnant garaže atėjo R. ir pasivadino eiti kartu su juo pakalbėti. Neprisimena kada jų mažametė duktė nuėjo miegoti, bet ji tuo laiku jau miegojo savo kambaryje. Su vyru nuėjo į miegamąjį, esantį namo antrame aukšte. Po to R. iš karto nuėjo į tualetą. Kai jis išėjo, ji paėmė jo rankinę, nes norėjo pažiūrėti ar jis turi pinigų. Paskutiniu metu jis nedavė pinigų net mažametės dukters išlaikymui. Atidariusi rankinę pamatė, kad rankinėje jis turi įsidėjęs 250 ml. talpos degtinės butelį. Išėmė butelį ir jį paslėpė į spintą. Dedant atgal rankinę, į kambarį įėjo R. ir pamatė, kad ji deda jo rankinę. Jis piktai pasakė, kad ką išėmė, padėtų į vietą. Tuomet ji paėmė butelį ir jam grąžino. Norėjo išeiti iš kambario, tačiau R. tuo metu užrakino kambario duris, kad ji neišeitų. Ji pasakė, kad tuomet eina miegoti, nes jai reikia anksti keltis. Kai buvo miegamajame vyras užsinorėjo sekso, kadangi ji nesutiko, jis jai sudavė du smūgius per veidą ir ji prarado sąmonę. Kas vyko toliau nieko neprisimena. Kaip ji ten atsirado, nežino. Kada tiksliai jis ją sumušė, nežino. Kiek jai buvo suduota smūgių, nežino. Jai vėliau mama sakė, kad ją rado sumuštą. Apie 23 val. mama ėjo miegoti ir sakė, kad tuo metu pas juos buvo tylu. Mama yra neprigirdinti, jai reikia nešioti klausos aparatą, o ji jo nenešioja. Įtaria, kad ją vyras sumušė anksčiau, tačiau jis iš karto po sumušimo iš kambario neišėjo, o gal laukė, kol sumigs tėvai (t. 1, b. l. 38-40, 43-49).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. papildomai parodė, kad planuoju atlikti operaciją pas gydytoją K.. Klinikose buvau pas gydytoją-žandikaulio specialistą ir jai paaiškino, kad, norint atstatyti žandikaulį, jį reikia vėl laužyti.

Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo emtu parodė, kad 2017-08-04 apie 01.12 val. į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, esantį Eivenių g. 2, Kaune, greitoji medicinos pagalba pristatė J. K. iš (duomenys neskelbtini). Pirminė diagnozė - įtariama galvos smegenų trauma, galvos, veido žaizdos, įtariamas nosies kaulo lūžis. Pacientė paaiškino, kad ją sumušė sutuoktinis, daugiau įvykio aplinkybių neaiškino (t. 1, b. l. 62)

Liudytoja E. D.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su vyru A. D. ir su dukters J. K. šeima. 2017-08-03 ji su dukra J. visą dieną tvarkėsi. Dukters vyras R. visą dieną nebuvo namuose. Namo R. K. grįžo maždaug apie 18-19 val. R. K. grįžo nuotaikoje, juokavo. Maždaug apie 20.30 val. su dukra J.buvo garaže. Rolandas vadino žmoną J. kačiuku ir pasivadino eiti kartu su juo. Duktė išėjo. Maždaug 23 val. ji taip pat nuėjo miegoti. Jos kambarys yra tame pačiame aukšte kaip ir J.s, tik koridoriaus priešingoje pusėje. Kai ėjo miegoti, pas dukrą J. kambario durys buvo uždarytos, buvo tylu. Pagalvojo, kad jie jau miega. Maždaug apie 00.05 val. prabudo ir nusileido į apačią. Savo vyrą A. rado garaže sėdintį. Jos vyras yra invalidas, jis visada miega pirmame aukšte, nes į antrą aukštą jis neužlipa. Paklausė vyro kodėl jis nemiega, į tai jis atsakė, kad buvo tualete ir girdėjo, kaip žentas prabėgo pro pirmą aukštą, išbėgo į lauką. Vyras sakė, kad jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Vyras dar sakė, kad lyg tai girdėjo kaip kažkas viršuje cypia, paklausė ar ji negirdėjo, ji atsakė, kad nieko negirdėjo. Po to ji užbėgo į viršų ir nuėjo į dukters J. miegamąjį. Įėjusi į kambarį pamatė, kad J. guli lovoje, ji buvo visa kruvina, patalynė buvo kruvina. Ant sienos buvo pilna pritaškyta kraujo. Nuo tokio vaizdo išsigando, nes vaizdas buvo kraupus. J. vos jai pasakė "mama gelbėk". Su kuo R. mušė J., nežino. Tai pamačiusi ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Žentas R. vartojo narkotines medžiagas, kokias nežino, narkotikus jis vartojo gal jau 10 metų, tai suprato iš jo elgesio ir iš to, kad pareigūnai rado namuose narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 64-67)

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-04 dirbo radio šaukiniu „1711“. Maždaug apie 00.28 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, jog Kanalo g. 20 sumušta 45 metų moteris, kad įtariamasis pasišalinęs iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris, kuri prisistatė E. D.. Moteris paaiškino, kad atsikėlusi ir nuėjusi į dukters J. K. kambarį, pamatė, jog dukra yra labai sumušta. Įėjęs į kambarį pamatė ant lovos gulinčią moterį, kuri buvo labai stipriai sumušta, jos visas veidas buvo kruvinas, ištinęs, matėsi, kad moters sužalotas veidas ir kitos kūno dalys. Ant lovos ir ant sienos buvo labai daug kraujo. Moteris sunkiai kalbėjo, ji tik sakė, kad ją sumušė vyras R. K., kuris po sumušimo pabėgo, sakė, kad vyras ją mušė rankomis (t. 1, b. l. 73-74)

Specialistas G. A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. sužalojimai galėjo būti padaryti keturiolikos (ar daugiau) trauminių poveikių: penki į galvos sritį (veidas - galvos dalis), vienas - į kaklo sritį, du - į dešinį petį bei dešinę viršutinę galūnę, šeši - į kairį petį bei kairę viršutinę galūnę (t. 1, b. l. 58).

Iš 2017-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas užsegamas plastiko paketas su galimai narkotinių medžiagų fragmentais (t. 1, b. l. 9-16).

Iš ROIK 0117000424375 duomenų matyti, kad policiją kvietė E. D., kuri pranešė policijai apie sumuštą dukrą (t. 1, b.l. 17)

Iš 2017-09-23 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4873)-ISI-5884 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2017-08-04 rastų atliekant įvykio vietos apžiūrą, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos-kokaino, kurio masė yra 0,005 g (t. 1, b. l. 31-33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-08-09 specialisto išvados Nr. G2280/2017(02) matyti, kad J. K. nustatyta kraujosruvos galvoje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, žaizda veido dešinėje skruostikaulio projekcijoje, dešinės akiduobės dugno, išorinės bei vidinės sienelių lūžiai, viršutinio žandikaulio ančio visų sienelių skeveldriniai lūžiai, nosie pertvaros lūžis, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis lūžis, žaizdos viršutinėje lūpoje, kraujosruva kakle, kraujosruva dešinio peties srityje, pereinanti į žastą, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva su nubrozdinimu kairiame dilbyje, kraujosruvos kairėje plaštakoje. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant ir kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinės akiduobės dugno, išorinės bei vidinės sienelių lūžiai, viršutinio žandikaulio ančio visų sienelių skeveldriniai lūžiai, nosies pertvaros lūžis, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruvos, žaizdos, nubrozdinimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu t. 1, (b. l. 54-55)

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad policiją kvietė E. D., kuri parodė, kad rado kraujo klane sumuštą dukrą, kuri pasakė, kad ją sumušė vyras. Pas nukentėjusiąją J. K. ant veido bei kūno matėsi kraujosruvos, kraujas, žaizdos (daugybiniai sumušimai), lovoje buvo daug kraujo (t. 1, b. l. 69-71)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas, kas nesunkiai sužalojo savo artimą ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtys, esančios kaltinamojo R. K. veikoje, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 259 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą-tyčia suduodamas savo sutuoktinei-nukentėjusiajai J. K. ne mažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, taip jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi kaltinamasis R. K. ir nukentėjusioji J. K. yra sutuoktiniai, iki įvykio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl R. K. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus savo šeimos nario sužalojimas.

Be to, kaltinamasis R. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo namuose laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu. Kad šią narkotinę medžiagą jis rado, pasiėmė ir laikė namuose, pripažino ir pats kaltinamasis R. K..

Kaltinamasis R. K. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. kaltu visiškai prisipažino, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena-apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir viena-baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 125), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturintis (t. 1, b.l. 126-130), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 1, b.l. 132, 136, 138) .

Visuma aplinkybių, apibūdinančių R. K. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už padarytą nusikaltamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje-areštą, bausmių dydžius parenkant, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis R. K. yra suimtas ikiteisminio tyrimo byloje, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės–dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. K. anksčiau neteistas, kaltu prisipažino, padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 144 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 1855,73 Eur žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji J. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 6040,54 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 600 Eur jos turėtas išlaidas už advokato pagalbą.

Nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo R. K. veiksmų, jo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios J. K. patirta turtine žala. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje dėl turtinės žaslos gydymosi nurodyta, jog numatoma planuojamos operacijos deformuotam veidui atstatyti kaina-5300 Eur. Šią sumą nukentėjusioji grindžia UAB „Grožio chirurgija“ asmens ambulatorinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad J. K. patarta riebalų persodinimas į veidą, pilna nosies plastika, apatinių vokų plastika. Bendra planuojamos operacijos kaina-5300 Eur (t. 2, b.l. 30).

Tačiau ši ambulatorinė kortelė nepagrindžia realiai patirtų nukentėjusiosios išlaidų, tai yra tik medicinos įstaigos siūlymas, kuris ateityje gali būti koreguojamas, todėl ši suma negali būti pripažinta kaip patirta žala ir nepriteistina. Kita civilinio ieškinio dalis turtinės žalos atlyginimo pagrįsta, įrodyta bylos medžiaga ir tenkintina, priteisiant ją iš kaltinamojo R. K. (BPK 115 str. 1 d.).

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo R. K. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji J. K. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, jo nurodytas aplinkybes įrodinėjant ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, t.y. jai padaryta neturtinė žala. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiaiai atsirado liekamieji reiškiniai, kad jai ir ateityje dėl kaltinamojo R. K. neteisėtų veiksmų gali kilti neigiamų emocijų ar sveikatos sutrikdymai, todėl, teismo nuomone, nukentėjusiosios J. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. K. 4000 eurų.

Taip pat nustatyta, jog dėl kaltinamojo R. K. neteisėtų veiksmų-smurto panaudojimo nukentėjusioji J. K. turtėjo gydytis medicinos įstaigoje, dėl to teritorinės ligonių kasa patyrė išlaidų, todėl teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, teismo nuomone, pagrįstas,. Įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamoijo R. K..

Narkotinių medžiagų pakuotė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį :

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą-laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį-30 (trisdešimties) parų areštu.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 21 (dvidešimt vienai) dienai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pilnai baigti.

Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K. 740,54 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 54 cnt) turtinei žalai atlyginti ir 4000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios J. K. naudai.

Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš R. K. 1855,73 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 73 cnt).

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parinktas kardomąsias priemones–dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Narkotinių medžiagų pakuotę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.