Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-24-245/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-01-11
Bylos Nr.: 1A-24-245/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39469-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis: R. K.
Nukentėjusysis: J. K.
Advokatai: Andris Lincevičius

Kategorijos

2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.7Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39469-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,nukentėjusiajai J. K., jos atstovui advokatui Andriui Lincevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 259 staispnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 21 (dvidešimt vienai) dienai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pilnai baigti.

Nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. K. priteista 740,54 Eur turtinei žalai ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teritorinės ligonių kasos civilinys ieškinys tenkintas pilnai ir priteista jos naudai iš R. K. 1 855,73 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės J. K. atžvilgiu - tyčia sudavė jai ne mažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis galvoje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, žaizda veido dešinėje skruostikaulio projekcijoje, dešinės akiduobės dugno, išorinės bei vidinės sienelių lūžiais, viršutinio žandikaulio ančio sienelių skeveldriniais lūžiais, nosies pertvaros lūžiu, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis lūžiu, žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva kakle, kraujosruva dešinio peties srityje pereinanti į žastą, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairio peties srityje, pereinanti į žastą, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva su nubrozdinimu kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje.

2. Be to, R. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - kokainu, kurio masė yra 0,005 g iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 03.20 val., kai atvykę policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje ir atliekant įvykio vietos apžiūrą ant lovos rado ir paėmė šį maišelį.

Šalies argumentai

3. Nukentėjusioji J. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir padidinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 20 000 Eur, turtinės žalos atlyginimą - iki 5 300 Eur bei priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Skunde taip pat prašoma papildomai nuteistąjį R. K. įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu bei priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį ir spręsdamas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, nesivadovavo nuostatomis dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti laikomasi principo, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo. Apeliantės nuomone, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pasėkoje liko liekamieji reiškiniai ir reikalingos lėšos veido atstatymo operacijai, t. y. po sužalojimo nukentėjusiosios veidas yra akivaizdžiai asimetriškas, esant nosies ašies deformacijai nukentėjusioji nuolat patiria ir patirs ateityje pasunkėjusį kvėpavimą, nosies paburkimą, natūralios nosies veiklos užblokavimą, o tam pašalinti reikalingos papildomos operacijos. Didelis randas veido srityje deformuoja nukentėjusiosios veidą, dėl jo atsiranda odos perteklius viršutinėje veido srityje, trinka normalus veido audinių judėjimas, mimika, jis yra skausmingas, o dalis audinių – nejautrūs. Teismas netinkamai įvertino nurodytus duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą nepriteisti nukentėjusiajai 5300 eurų veido atstatymo operacijai reikalingų lėšų. Apeliantės manymu, teismo priimtas sprendimas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo keistinas, kadangi prieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-33-202/2012, 2K-21-942/2016, 2K-7-85/2011).

3.2. Skunde pabrėžiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nesilaikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų bei nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju turėtų būti įvertintas nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis, jų sunkumas, kiti nusikalstama veika nukentėjusiajai sukelti padariniai – fizinis skausmas, patirtas pažeminimas, dvasinis sukrėtimas, sumažėjusios bendravimo galimybės, judėjimo laisvė, nuteistojo kaltės forma. Teismas neatsižvelgė į pablogėjusius nukentėjusiosios darbo ir socialinius santykius: nukentėjusioji dirba grožio sferoje, dėl įvykio ilgą laiką negalėjo dirbti pagal suplanuotą darbo užimtumą, kompleksavo dėl savo išvaizdos pokyčių, sumažėjo klientų ratas ir sąlygojo akivaizdų gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymima, kad plastinių operacijų tikslingumas, nors pats savaime nesuponuoja liekamųjų reiškinių buvimo, nagrinėjamu atveju taip pat pagrindžiamas reikiamos operacijos pobūdžiu, kuris yra ne vien estetinio pobūdžio, tačiau susijęs ir su tinkamomis organizmo funkcijomis, kaip kvėpavimu, kadangi reikalinga nosies pertvaros operacija sąlygoja tai, kad neatlikus šios operacijos nukentėjusioji nuolat patiria ir patirs ateityje pasunkėjusį kvėpavimą, kadangi kreiva pertvara užblokuoja natūralią nosies veiklą: netinkamai pasiskirsto oras, sutrinka kvėpavimas, keičiasi išskyrų kiekiai. Neatlikus būtinos operacijos nukentėjusiąją nuolat vargins nurodyti simptomai, tuo tarpu kietas didelis randas veido srityje deformuoja veidą taip pat ne tik vizualiai, dėl jo atsiranda odos perteklius viršutinėje veido srityje, dėl kieto rando trinka normalus veido audinių judėjimas, mimika, jis yra skausmingas, o dalis audinių yra nejautrūs.

3.3. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nepasisakė dėl nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo, nors apie patirtas išlaidas nukentėjusioji pateikė įrodymus iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nukentėjusiosios manymu, kai byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog nuteistasis vartoja narkotines medžiagas, buvo pripažintas ir prisipažino kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo, buvo pagrindas teismui skirti daugiau baudžiamojo poveikio priemonių nuteistajam, t. y. įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu. Tokių priemonių paskyrimo prašė ir prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas teismo posėdyje, tačiau teismas nepagrįstai jų neskyrė, nors apeliantės nuomone, šių priemonių paskyrimas yra suderinamas su nuteistajam paskirta bausme bei padėtų apsaugoti nukentėjusiosios interesus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą patenkinti iš dalies, padidinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 eurų, turtinės žalos dydį palikti nepakeistą, skirti nukentėjusiosios apeliaciniame skunde prašomas baudžiamojo poveikio priemones ir priteisti nukentėjusiajai jos prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji skundžia apylinkės tesimo nuosprendį dalyje tik dėl civilinio ieškinio išsprendimo bei jos turėtų proceso išlaidų atlyginimo ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio plačiau neanalizuodamas.

Dėl turtinės žalos

7. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog dėl R. K. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. K. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje savo patirtą turtinę žalą įvertino 6040,54 Eur, o neturtinę žalą – 20 000 Eur (2 t., b. l. 13-56). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 740,54 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji J. K. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens ambulatorinės ortelės Nr. (duomenys neskelbitni) duomenimis, kurie patvirtina potrauminių ir pooperacinių randų bei nosies chirurginių operacinių tikslingumą ir preliminarią jų kainą – 5300 eurų. Pirmosios instancijos teismas to nelaikė tinkamu įrodymu ir konstatvo, kad šie duomenys nepagrindžia realiai nukentėjusiosios patirtų išlaidų ir tėra medicinos įstaigos siūlymas, kuris ateityje gali būti koreguojamas, todėl ši suma negali būti pripažinta kaip žala ir priteistina. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apylinkės teismo argumentavimu ir mano, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies normas ir BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu. Kaip jau buvo minėta anskčiau, šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl smurtinių R. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinę žalą, ši žala yra akivaizdi ir jos pašalinimas yra būtinas per įmanomai trumpiausią laiką.

Žemesnės instancijos teismas

9. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai dokumentai pagrindžia, kad nosies ir veido operacijos J. K. yra būtinos, jai nustatyta tiksli diagnozė: įgyta nosies deformacija, gilus traumuojantis sąkandis, veido srities deformacija, didelis randas veido srityje ne tik deformuoja veidą, bet dėl jo viršutinėje veido srityje atsiranda odos perteklius, o tai sąlygoja normalų veido audinių judėjimą ir mimiką, veido raumenų judėjimas yra skausmingas, o dalis audinių apskritai yra nejautrūs (2 t., b. l. 135, 137-138), todėl laikyti šių operacijų būsimas išlaidas nepagrįstomis nėra objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens ambulatorinėje kortelėje nurodyta konkreti gydymo kaina 5300 eurų yra pagrįsta, tokios chirurgo paslaugos laikytinos realiomis ir būtinomis. Taigi nukentėjusiosios J. K. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, todėl iš nuteistojo priteistina ir 5300 eurų suma už būsimą operaciją (kaip turtinė žala). Ji vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta. Kaip teisingai nurodo apeliantė, tam neprieštarauja ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydžio keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

11. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

12. Nors nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo prilyginti nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tačiau kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų medicininių dokumentų, dėl patirtų sužalojimų buvo atlikta dešinės pusės skruostikaulio operacija, liko gilus randas veide, taip pat buvo atlikta nosies lūžio operacija. Viso gydymo metu J. K. jautė skausmą, negalėjo atlikti įprastų funkcijų, patyrė tiek fizinius, tiek emocinius išgyvenimus, buvo atribota nuo mažametės dukters, apribotos jos bendravimo galimybės. Dėl po skruostikaulio lūžio likusio veide rando nukentėjusioji bus subjaurota visam likusiam gyvenimui. Pablogėjo nukentėjusiosios darbo ir socialiniai santykiai, kadangi nukentėjusioji dirba grožio srityje (plaukų stilistė), ilgą laiką dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, prarado nemažą dalį klientų, o tai sąlygojo jos gyvenimo kokybės pablogėjimą, kadangi pajamos gaunamos iš šio darbo yra pagrindinis jos ir mažametės dukros pragyvenimo šaltinis. Taip pat yra didelė tikimybė, kad šios traumos pasekmes nukentėjusioji gali jausti visą likusį gyvenimą. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų nukentėjusiajai būtina atlikti dar vieną operaciją, kadangi reikia užtikrinti tinkamas organizmo funkcijas, t. y. kvėpavimą, kadangi nosies pertvara yra deformuota. Ši deformacija sąlygoja nukentėjusiosios nuolat patiriamą pasunkėjusį kvėpavimą. Be to, kaip jau buvo minėta anskčiau, didelis randas veido srityje ne tik deformuoja veidą, bet dėl jo viršutinėje veido srityje atsiranda odos perteklius, o tai sąlygoja normalų veido audinių judėjimą ir mimiką, veido raumenų judėjimas yra skausmingas, o dalis audinių apskritai yra nejautrūs (2 t., b.l. 135, 137-138). Visos aptartos aplinkybės ir byloje esanti medžiaga patvirtina, kad, skirtingai nei buvo teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, R. K. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją J. K. sukėlė ilgalaikius liekamuosius reiškinius, nukentėjusioji patyrė itin sunkius išgyvenimus, kurie pasireiškė jos socialinėje, šeiminėje, profesinėje sferoje. Įvertinus visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai turi būti padidinta priteista suma, neturtinei žalai atlyginti, iki 7 000 eurų. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Taip pat pažymėtina, kad šis dydis ženkliai neviršija Lietuvos teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamos neturtinės žalos dydžio (teismų praktikoje dėl nusikaltimų, susijusių su nesunkiu asmens sveikatos sutrikdymu (BK 138 straipsnis) priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012)). Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl įpareigojimų skyrimo

13. Apeliantė taip pat prašo skirti nuteistajam papildomas įpareigojimus - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos nustatytu atstumu. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė nuteistajam R. K. įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pilnai ją baigti. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo, prokurorė be kitų įpareigojimų prašė skirti kaltinamajam R. K. ir analogiškus nukentėjusiosios skunde nurodytus įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Kiekvienu konkrečiu atveju pareigų ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas asmeniui yra individualus ir privalo būti motyvuotas. Tai reiškia, kad iš teismo nuosprendžio turi būti aišku, kodėl paskiriama viena ar kita pareiga ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas. Todėl, teismas, nuspręsdamas asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, turi ne vien tik motyvuoti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, tačiau ir sprendimą paskirti vieną ar kitą pareigą ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonę. Vien tik formalus įpareigojimų paskyrimas asmeniui, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, neatitinka baudžiamojo įstatymo keliamų reikalavimų.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. K. skiriami įpareigojimai nurodyti tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ( 2 t., b. l. 93-94). Tuo tarpu nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra motyvų, kodėl nuteistajam paskirti būtent tokie įpareigojimai, kaip jie yra susiję su padaryta nusikalstama veika, kokią turės teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir kaip šie įpareigojimai padės pasiekti bausmės tikslus bei užtikrins nukentėjusiosios interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo R. K. padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, sukeltus padarinius ir jam pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju vien tik šių įpareigojimų nepakanka įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti nukentėjusiosios interesus.

16. Nagrinėjmau atveju R. K. pripažintas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra susijusi su neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu, kita yra smurtinio pobūdžio, susijusi su nesunkiu savo sutuoktinės sveikatos sužalojimu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (priklausančiuose sutuoktinės tėvams). Minėtame bute baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu liko gyventi nukentėjusioji J. K. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistojo padaryto nusikaltimo smurtinis pobūdis, įvykdymo vieta leidžia pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomas poveikio priemones, nepakankamai atsižvelgė į šios baudžiamosios bylos pobūdį ir baudžiamajame įstatyme numatytas priemones, taikytinas smurto artimoje aplinkoje bylose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistajam R. K. tikslinga papildomai skirti įpareigojimus, kurie galimai koreguotų jo neteisėtą elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui bei padėtų apsaugoti nukentėjusiosios interesus, t. y. įpareigoti jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 10 metrų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Šiuo atveju paskyrus minėtus įpareigojimus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo turi būti panaikintas, kadangi jis yra nesuderinamas su papildomai paskirtu įpareigojimų gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistasis buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos, t. y. neišvykti iš namų, adresu (duomneys neskelbtini), kuriame smurtavo prieš nukentėjusiąją. Tai yra nesuderinama su siekiu apsaugoti nuo smurto nukentėjusios ir tuose pačiuose namuose gyvenančios sutuoktinės interesais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011).

18. Apylinkės teisme nukentėjusioji ir jos atstovas prašė priteisti iš R. K. nukentėjusiosios patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje šio klausimo neišsprendė ir nukentėjusiosios patirtų bylonėjimosi išlaidų nepriteisė, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjusiosios patirtos bylinėjimos išlaidos baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme yra įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimą procese, konsultacijas ir civilinio ieškinio parengimą advokatui A. Lincevičiui 2018 m. kovo 15 d. sumokėjo 600 eurų ( 2 t., b. l. 79). Taip pat matyti, kad gynėjas, atstovaudamas nukentėjusiosios interesus 2018 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai jos patirtas byliėjimosi išlaidas ( 2 t., b.l. 83). Į procesą nukentėjusiosios gynėjas įstojo tik bylą perdavus nagrinėti apylinėks teismui, pateikė parengtą civilinį ieškinį su priedais dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo ( 2 t., b.l. 13-56), dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumą (bylą sudaro du tomai), teismo procesas tukmė nebuvo ilga (byla išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose), civlinio ieškinio apimtis nėra didelė (3 lapai), tai, kad nuteistasis R. K. nedirba, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 600 eurų suma advokato pasgalbai apmokėti nėra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstoovaujant nukentėjusiosios interesus pirmos instancijos teisme ir ji mažintina iki 400 eurų, priteisiant šią sumą iš nuteistojo R. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusiosios J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti R. K. paskirtą įpareigojimą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 puntu ir BK 72¹ straipsniu, nuteistajam R. K. paskirti įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. K. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 10 metrų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai J. K. turtinei žalai atlyginti priteistą sumą padidinti iki 5300 eurų (penkių tūkstančių trijų šimtų eurų).

Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai J. K. neturtinei žalai priteistą sumą padidinti iki 7000 eurų (septynių tūkstančių eurų).

Priteisti iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai J. K. 400 (keturis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisKęstutis DargužisDanguolė Šiugždinytė