- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-345-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13881-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- L. G.
- Advokatai
- Eglė Dargvainė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2461-1070/2020 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. M. ir akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. 2020 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo V. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės arba nenurodant nei vieno iš sutuoktinio kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2018 m. gruodžio 1 d. (kai šalys nustojo faktiškai gyventi kartu); 3) nustatyti, kad 2019 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ sudaryta Lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties pagrindu prisiimtas įsipareigojimas yra asmeninė ieškovės prievolė; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei jos santuokinę pavardę; 5) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), O. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Eur, indeksuojamų kas mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 7) priteisti iš atsakovo 1740 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas bendrauja su vaikais tokia tvarka: a) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ne rečiau kaip vieną mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ryte ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val. Neturint galimybės vaikams nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje, jis įsipareigoja parvežti vaikus nakčiai (šeštadienį, ne vėliau kaip 20:30 val.) į vaikų gyvenamąją vietą ir pasiimti rytojaus ryte (sekmadienį) 10:00 val. Apie tai, kad atsakovas ketina pasiimti vaikus, jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasiėmimo dienos. Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti vaikus visų vaikų mokyklinių atostogų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens, kalėdinių atostogų) metu ne mažiau kaip ½ daliai atostogų. Apie tai, kurią konkrečią dieną atsakovas ketins pasiimti vaikus, jis turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki konkrečių atostogų pradžios. Kiekvienų einamųjų metų pradžioje, t. y. sausio mėn., atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai, kurią konkrečiai pusę vaikų mokyklinių atostogų metu jis pasiims vaikus ir pasirūpins jų užimtumu. Vaikams būnant su tėvu, jis turi suteikti jiems galimybę bendrauti su ieškove ryšio priemonėmis; b) atsakovas turi teisę praleisti su vaikais Tėvo dieną, jo gimtadienį, tačiau apie pageidavimą bendrauti su vaikais šiomis dienomis jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kalėdas bei lyginių metų Šv. Velykas. Konkretų vaikų pasiėmimo laiką atsakovas turi pareigą suderinti su ieškove ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki švenčių; c) atsakovas turi teisę išvykti į užsienį atostogauti su vaikais be apribojimų, tačiau turi pareigą ne vėliau kaip prieš 5 dienas raštu informuoti ieškovę apie tai, į kokią konkrečią šalį jis ketina važiuoti atostogauti ir nurodyti konkrečią atostogų vietą; d) atsakovas turi pareigą prieš pasiimdamas vaikus pagal bendravimo tvarkoje nurodytą grafiką pirmiausia atsižvelgti į vaikų norus ir pageidavimus, kad bendravimas su vaikais nebūtų vykdomas prieš vaiko norą, o visi klausimai būtų sprendžiami prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus, norus bei poreikius, siekiant užtikrinti normalų vaikų bendravimą ir su tėvu, ir su motina; 9) santuokoje įgytus buities daiktus (fotoaparatą Canon 550D su įvairiais priedais (2 objektyvais, pakraunamais akumuliatoriniais elementais, išorine baterija, blykste, stovu, kuprine, atminties kortelėmis), kurių vertė 400 Eur, 120 l akvariumą su žuvytėmis, augalais, įranga bei spintele, kurių vertė 200 Eur, kompiuterį, kurio vertė 500 Eur priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui, ieškovei priteisti 600 Eur vertės automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (600 Eur vertės).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, santuoką, sudarytą tarp L. G. ir V. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo L. G. paliko santuokinę pavardę – G., V. G. paliko pavardę – G.; nustatė šalių nepilnamečių vaikų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. G.; priteisė Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. G. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę L. G. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė tokią atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
- Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ne rečiau kaip vieną mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ryte ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val. Neturint galimybės vaikams nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje jis įsipareigoja parvežti vaikus nakčiai (šeštadienį, ne vėliau kaip 20:30 val.) į vaikų gyvenamąją vietą ir pasiimti rytojaus ryte (sekmadienį) 10:00 val. Apie tai, kad atsakovas ketina pasiimti vaikus, jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas iki pasiėmimo dienos.
- Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti vaikus visų vaikų mokyklinių atostogų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens, kalėdinių atostogų) metu ne mažiau kaip ½ daliai atostogų. Apie tai, kurią konkrečią dieną atsakovas ketins pasiimti vaikus, jis turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki konkrečių atostogų pradžios. Kiekvienų einamųjų metų pradžioje, t. y. sausio mėn., atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai, kurią konkrečiai pusę vaikų mokyklinių atostogų metu jis pasiims vaikus ir pasirūpins jų užimtumu. Vaikams būnant su tėvu, jis turi suteikti jiems galimybę bendrauti su ieškove ryšio priemonėmis;
- Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais Tėvo dieną, jo gimtadienį, tačiau apie pageidavimą bendrauti su vaikais šiomis dienomis jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais Šv. Kalėdų antrą dieną bei Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos, suderinęs su ieškove vaikų pasiėmimo vietą ir laiką likus penkioms dienoms iki nurodyto bendravimo dienos;
- Atsakovas turi teisę išvykti į užsienį atostogauti su vaikais be apribojimų, tačiau turi pareigą ne vėliau kaip prieš 5 dienas raštu informuoti ieškovę apie tai, į kokią konkrečią šalį jis ketina važiuoti atostogauti ir nurodyti konkrečią atostogų vietą;
- Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu nei nustatyta bendravimo tvarkoje laiku, suderinęs bendravimo laiką ir trukmę su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip prieš penkias dienas.
Nustatė, kad santuokos nutraukimas L. G. ir V. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Padalino šalių santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu: priteisė natūra ieškovei L. G. transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (730 Eur vertės), garų surinkėją „Supra“ (120 Eur vertės); priteisė natūra atsakovui V. G. fotoaparatą Canon 550 su priedais (pakraunamais akumuliatoriniais elementais, išorine baterija, blykste, stovu, kuprine, atminties kortelėmis) (kurių vertė 400 Eur), kompiuterį su priedu (kietuoju disku) (500 Eur vertės), peilių rinkinį (35 Eur vertės); pripažino lazerinį plaukų epiliatorių ieškovės L. G. asmeninio naudojimo daiktu; pripažino planšetinį kompiuterį, įmontuojamą spintą, daiktais, skirtais nepilnamečių vaikų Ž. G., O. G. ir E. G. poreikiams tenkinti ir perdavė juos ieškovei L. G.; pripažino atsakovo V. G. asmenine nuosavybe 120 l akvariumą su žuvytėmis, augalais, įranga bei spintele; pripažino ieškovės L. G. prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, pagal 2019 m. lapkričio 30 d. sudarytą Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį 19-071406-RK asmenine L. G. prievole; pripažino atsakovo V. G. prievolę uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, juridinio asmens kodas 234995490, pagal 2019 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C912270499 asmenine V. G. prievole; pripažino atsakovo V. G. prievolę G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. gegužės 22 d. vekselį asmenine V. G. prievole; pripažino atsakovo V. G. prievolę L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 3 d. vekselį, solidaria L. G. ir V. G. prievole; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui V. G. iš ieškovės L. G. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš L. G. valstybei 15,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš V. G. valstybei 137,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
3. Teismas nustatė, kad atsakovas sutiko, jog būtų nustatyta ieškinyje nurodyta jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, išskyrus sąlygas dėl jo bendravimo su vaikais jų atostogų metu bei švenčių dienomis. Atsakovas prašė, kad būtų nustatyta, jog jis bendrauja su vaikais pusę jo atostogų. Teismas sprendė, kad nustatytina tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais pusę jų atostogų metu. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros našta, kad ieškovė taip pat turi teisę į asmeninį gyvenimą, atsižvelgė į vaikų nuomonę, kurie nurodė norintys bendrauti su tėvu. Atsakovas pageidavo bendrauti su vaikais kiekvienais metais antrą Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną. Ieškovė savo reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais per šventes grindė tuo, kad Kalėdas ir Velykas ji paprastai švenčia su tėvais Panevėžyje, todėl bendravimo tvarkos nustatymas minėtu laikotarpiu atsakovo nurodytu būdu būtų sunkus. Teismas, įvertinęs artimus atsakovo ir vaikų santykius, sprendė, kad tikslinga nustatyti jų bendravimą per nurodytas šventes atsakovo siūlomu būdu, nes tokiu būdu bus užtikrintas vaikų poreikis jausti, kad jie svarbūs abiem tėvams, ypač per tokias reikšmingas šventes. Tačiau, įvertinęs ieškovės paaiškinimus dėl to, kur paprastai ji leidžia šventes su vaikais, nustatė, kad atsakovas, siekdamas bendrauti su vaikais antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, privalo pats pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos, iš anksto suderinęs su ieškove vaikų paėmimo vietą ir laiką. Teismas papildomai nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu nei nustatyta bendravimo tvarkoje laiku, suderinęs bendravimo laiką ir trukmę su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip prieš penkias dienas.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovė pareikštame ieškinyje, jo patikslinimuose nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui reikalinga kas mėnesį virš 400 Eur suma, bylos nagrinėjimo pabaigoje ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodė, kad vaikų išlaikymui reikia 480–590 Eur sumos. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos išlaidos kaupiamoms lėšoms vaikų mokslams, sveikatos kritiniam draudimui ir išlaidos augintiniams bei kišenpinigiams nėra būtinos, o išlaidos būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams mažintinos iki 70 Eur. Išlaidos vaikų maitinimui mažintinos iki 130 Eur, byloje nustačius, kad ieškovė stengiasi maitinti vaikus pagal jos byloje pateiktą dietą, rekomenduotą O. G.. Teismas sprendė, kad vaikų maitinimas mokykloje ir darželyje galės būti užtikrintas valstybei skiriant paramą, kadangi byloje yra duomenų, kad šalių vaikams buvo suteiktas nemokamas maitinimas ir 2018 m., kai atsakovas nebuvo išėjęs iš šeimos gyvenamojo būsto. Aplinkybė, kad vaikams galbūt nepatinka mokykloje duodamas maistas, negali būti pagrindu priteisti iš atsakovo didesnę sumą jų išlaikymui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 25 Eur išlaidos higienos priemonėms kas mėnesį kiekvienam vaikui taip pat yra per didelės ir nebūtinos, jos mažintinos iki 15 Eur. Teismas, atėmęs iš ieškovės nurodomų išlaidų vaikams teismo nurodytas nebūtinas išlaidas bei sumažinęs kai kurias ieškovės nurodomas išlaidas, padarė išvadą, kad kiekvieno šalių vaiko visus būtinus poreikius užtikrintų 400 Eur suma. Teismo vertinimu, atėmus iš šios sumos valstybės skiriamą išmoką kiekvienam vaikui (100 Eur), tarp šalių turi būti paskirstyta 300 Eur kiekvienam vaikui skiriama išlaikymo suma.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas (ne mažiau 900 Eur į mėn.), gana jauno amžiaus, neturintis didelių sveikatos problemų, ribojančių jo galimybę dirbti, konstatavo, kad atsakovas turi galimybę mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį.
6. Teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo atostogų ir švenčių dienomis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) Priteisti Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) Eur kiekvienam nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) Nustatyti bendravimo tvarką numatant, kad:
Žemesnės instancijos teismas
- Atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti vaikus visų vaikų mokyklinių atostogų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens, kalėdinių atostogų) metu ne mažiau kaip 1/2 daliai atostogų. Apie tai, kurią konkrečią dieną atsakovas ketins pasiimti vaikus, jis turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki konkrečių atostogų pradžios. Atostogų buvimo su atsakovu metu yra mažinama jo mokamo išlaikymo dalis, proporcingai dienų skaičiui vienam vaikui, neprašant ieškovės skiriamų lėšų vaikų išlaikymui bei valstybės mokamų vaiko pinigų. Neturint galimybės vaikams nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje, jis įsipareigoja parvežti vaikus nakčiai (ne vėliau kaip 20:30 val.) į vaikų gyvenamąją vietą ir pasiimti rytojaus ryte 10:00 val.
- Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais Tėvo dieną, jo gimtadienį, tačiau apie pageidavimą bendrauti su vaikais šiomis dienomis jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais Šv. Kalėdų antrą dieną bei Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar buvimo vietos Kauno mieste, suderinęs su ieškove vaikų pasiėmimo vietą ir laiką likus penkioms dienoms iki nurodyto bendravimo dienos.
- Vaikams būnant su motina, ji turi suteikti jiems galimybę bendrauti su atsakovu ryšio priemonėmis.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantas nesutinka su sprendimu priteistu išlaikymo dydžiu ir data, nuo kurios priteistas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas išlaikymą priteisė nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. (t. y. nuo ieškinio pateikimo dienos). Išlaikymas turėjo būti priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes atsakovas nuosekliai ir periodiškai mokėjo išlaikymą tiek nuo bylos iškėlimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Sąskaitų išrašai, mokėjimo kvitai patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teikė po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Pirmosios instancijos teismas net netenkino ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, konstatavęs, jog atsakovas iki ieškinio pateikimo pervesdavo pinigų vaikų išlaikymui (po 100 Eur kiekvienam į mėnesį). Lygiai tokia pati faktinė situacija susiklostė ir po 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d. iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo teisme metu net nesikreipė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tam nebuvo pagrindo, t. y. atsakovas teikė nepertraukiamą išlaikymą be jokio teismo įpareigojimo.
7.2. Bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti pakeista kaip apeliaciniu skundu prašo atsakovas. Teismas nustatė iš dalies neįgyvendinamą ir neracionalią bendravimo tvarką, nes neatsižvelgė į atsakovo galimybes planuotis ir žinoti apie vaikams atostogų metu organizuojamus būrelius / užsiėmimus metus į priekį, galimybes suteikti nakvynę vaikams jo nuomojamame kambaryje, sąlygas pilnaverčiai bendrauti svetimame mieste švenčių metu. Iš esmės nėra įmanoma tiksliai žinoti prieš metus laiko, kokios bus atsakovo galimybės bendrauti su vaikais konkrečios dienos tikslumu. Pranešimo reglamentavimui pakanka šiame punkte jau numatytos nuostatos, kad atsakovas „turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki konkrečių atostogų pradžios.“ Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad įpareigodamas atsakovą pasirūpinti vaikais ir pusės jų atostogų metu, tuo pačiu įpareigojo vaikus maitinti, apmokėti už jų pramogas, lankomus užsiėmimus, transporto išlaidas, apmokėti vaikų išnaudojamas higienos priemones ir kt., ir todėl nenurodė, kaip šios išlaidos bus kompensuojamos. Yra pagrindas šio punkto nuostatą pakeisti papildant, kad „Atostogų buvimo su atsakovu metu yra mažinama jo mokamo išlaikymo dalis, proporcingai dienų skaičiui vienam vaikui, neprašant ieškovės skiriamų lėšų vaikų išlaikymui bei valstybės mokamų vaiko pinigų“. Taip pat teismas, nustatydamas atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką atostogų metu, neįvertino atsakovo galimybės suteikti nakvynę vaikams, kadangi atsakovas nuomoja kambarį bute. Todėl atsakovas prašo nustatyti, kad „Neturint galimybės vaikams nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje, jis įsipareigoja parvežti vaikus nakčiai (ne vėliau kaip 20:30 val.) į vaikų gyvenamąją vietą ir pasiimti rytojaus ryte 10:00 val. “. Ši sąlyga reikalinga tam, kad vaikai turėtų kur miegoti, atsakovui neturint galimybės užtikrinti jų nakvynės. Atsakovo galimybės suteikti vaikams nakvynę yra tokios pačios, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas su vaikais bendrauja savaitgaliais, ar atostogų metu. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, ją papildant aukščiau nurodyta nuostata.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas, įpareigodamas tėvą vykti į vaikų buvimo vietą per šventes, iš tiesų sukuria socialinį konfliktą ir realiai tokiu sprendimu neužtikrina normalaus tėvo ir vaikų bendravimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė su vaikais dažniausiai šventes švenčia Panevėžyje. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio nepažįsta, nežino, kur šiame mieste yra lankytinos ir vaikams palankios vietos. Nuvykęs į Panevėžį per Velykas ar Kalėdas, apeliantas galės su vaikais nebent pasivaikščioti po miestą (nes per šias šventes vaikų pramogų vietos paprastai nedirba). Iš esmės bendravimas svetimame mieste apsiribos pasivaikščiojimu. Esant prastam orui ir neveikiant pramogų vietoms, apskritai tampa neaišku, kaip atsakovas galėtų pilnavertiškai bendrauti su vaikais. Pasiimdamas vaikus Kaune, atsakovas turėtų galimybę parsivesti vaikus į nuomojamą kambarį, per Velykas esant šiltam orui nuvažiuoti su jais į šalia Kauno esantį jo motinos sodą. Todėl apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo sprendimu, kad jis vaikus šventinės dienos bendravimui turi pasiimti iš jų buvimo vietos. Turi būti nustatyta, kad vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos. Teismas turėjo būti nuoseklus ir spręsti, kad būtent ieškovė turi pareigą parvežti vaikus bendravimui su tėvu į jų gyvenamąją vietą (ar bent į Kauną).
7.4. Keistinas sprendimas papildant nuostata, kad „Vaikams būnant su motina, ji turi suteikti jiems galimybę bendrauti su ieškove ryšio priemonėmis“. Atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra apribota, pirmosios instancijos teismas sprendime įtvirtino atsakovo pareigą suteikti vaikams galimybę bendrauti su motina ryšio priemonėmis, nurodydamas, kad „Vaikams būnant su motina, ji turi suteikti jiems galimybę bendrauti su atsakovu ryšio priemonėmis“. Toks bendravimas atitiktų tiek apelianto, tiek ir vaikų interesus.
7.5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi būtent ieškovės nurodytais vaikų poreikiais ir jiems reikalingomis tenkinti pinigų sumomis ir visiškai nepasisakė, kodėl nesivadovavo atsakovo nurodytais duomenis. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir rungtyniškumo principą, ko pasėkoje priėmė neteisingą ir šališką sprendimą.
7.6. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų (mokėjimo kvitų), kad vaikams reikalinga daugiau, nei nurodyta atsakovo sudarytose vaikų poreikių lentelėse. Ieškovė vaikų poreikius nurodė padidintus ir tikrai nesąžiningus, nurodydama tokius, kurie niekada nebuvo tenkinami ar tenkinami žymiai mažesne pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių dėl ieškovės nesąžiningai teikiamų duomenų nepasisakė, nepagrįstai vadovavosi deklaratyviais ieškovės pareiškimais apie reikalingas vaikams pinigų sumas. Ieškovė nepateikė absoliučiai nė vieno mokėjimo kvito už neformalų ugdymą. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad vaikai lanko būtent mokamus būrelius. Teismas nesumažino dukrai E. G. reikalaujamo 50 Eur poreikio neformaliam ugdymui darželyje, nors ieškovė nepateikė nė vieno kvito, kuris patvirtintų kad E. G. lanko nors vieną mokamą būrelį. Teismas taip pat turėjo įvertinti, kad neformalių būrelių lankymas ir mokėjimas už juos yra pasikeitę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš poreikių sąrašo neeliminavo kiekvieno vaiko poreikio kurui net po 30 Eur į mėnesį. Visi trys vaikai yra pakeitę ugdymo įstaigas ir mokosi šalia namų esančiose ugdymo įstaigose („(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje ir „(duomenys neskelbtini)“ darželyje), į kurias jų vežioti nebereikia, todėl laikytina, kad 10 Eur kurui kiekvienam vaikui į mėnesį yra pakankama suma. Teismas nepagrįstai vertino, kad maistui namuose vaikams reikalinga 130 Eur. Vaikai gauna nemokama maitinimą ugdymo įstaigoje. Be to, pati ieškovė nurodė, kad dukrai E. reikalinga 110 Eur per mėnesį. Todėl apelianto teigimu, vaikui maistui namuose yra pakankama 100 Eur suma per mėnesį. Teismas nesumažino ieškovės nurodytos sumos dezinfekciniam skysčiui ir apsaugos priemonėms, viso 28 Eur kiekvieną mėnesį (Z. G. ir O. G. po 12,5 Eur, E. G. 3 Eur), nors ieškovė šio reikalavimo dydžio nepagrindė, o teismas savo sprendimo taip pat nemotyvavo. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog vaikams reikalingi tokie dideli kiekiai dezinfekcinio skysčio ar veido kaukių, ir nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių apmokėjimą, teismas neturėjo pagrindo vertinti šio nurodyto poreikio sumos kaip pagrįstos ir turėjo sumažinti poreikio sumą bent iki 5 Eur.
7.7. Teismas neįvertino, kad šiuo konkrečiu atveju tėvai nuo pat gimimo vaikus orientavo į neaukštą pragyvenimo lygį, kad bus tenkinami tik patys būtinieji ir gal net ne visi vaikų poreikiai. Tėvai, gimdydami tris vaikus, suprato, kad vienam vaikui galės skirti apie 200 Eur, nes jų bendros pajamos sudarė apie 1500 Eur į mėnesį.
7.8. Teismas neįvertino, kad negali priteisti iš tėvo daugiau, nei leidžia jo turtinė padėtis. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovo sveikatos būklė nėra gera, nors šiuo metu jis ir dirba, tačiau medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovas nuolat turi vartoti vaistus.
Atsiliepimas
8. Ieškovė L. G., atstovaujama advokatės Eglės Dargvainės, atsiliepimu į atsakovo V. G. apeliacinį skundą prašo atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovas pageidauja, jog ieškovė sumokėtų/kompensuotų atsakovui už tas valandas, kai vaikai būna su tėvu. Ieškovė mano, jog atsakovo argumentai dėl išlaikymo sumažinimo/nemokėjimo būtų pagrįsti tik vienu atveju, jeigu vaikai nors vieną savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro praleistų su tėvu, tokiu atveju, atsakovas iš tiesų patirtų tam tikras išlaidas, susijusias su vaikų poreikių tenkinimu - patirtų išlaidas vaikams pusryčiaujant ir vakarieniaujant, o ne tik pietaujant, būtų patiriamos išlaidos vaikams prausiantis prieš miegą ir atsikėlus ryte, patalynės skalbimui ir kt. Šiuo atveju visas šias išlaidas patiria ieškovė, kadangi vaikai pabuvę su tėvu 8–9 valandas vakarieniauti, praustis, nakvoti grįžta pas mamą į namus.
8.2. Analogiška situacija susidaro ir dėl atsakovo pareigos pasirūpinti vaikais vaikų atostogų metu. Atsakovas pageidauja vaikus pasiimti 10.00 val. ryto ir parvežti vaikus ne vėliau nei 20.30 val. Tai reiškia, kad vaikai jau turės būti papusryčiavę. Atsakovas kiekvieną kartą primygtinai reikalauja, kad vaikai būtų pavalgydinti prieš jam pasiimant vaikus. O grįžę iš pabuvimo pas tėtį vaikai dar pageidaus vakarienės, taip pat turės nusiprausti, o ryte vaikai bus apsirengę švariais drabužiais ir t. t. Todėl atsakovas nepatirs tų kasdieninių išlaidų, kurias nuolat patiria ieškovė, kadangi atsakovas neskalbia vaikų drabužių. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas atostogų metu vaikus pasiimti tik 10.00 val. yra nepagrįstas ir nelogiškas, todėl negali būti tenkinamas, kadangi atsakovas turės pareigą pasiimti vaikus vaikų atostogų metu ne vėliau kaip 7.30 val., t. y. pasirūpinti vaikais visą laiką, kai ieškovė bus darbe. Atsakovo siekis, kad ieškovė ir vaikai besąlygiškai prisiderintų prie atsakovo gyvenimo būdo, pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir vaikų teises.
8.3. Atsakovas pageidauja, kad ieškovė antrąją Kalėdų dieną su vaikais būtų Kaune, t. y. atvežtų vaikus į jų gyvenamąją vietą tam, kad vaikų tėčiui būtų pigiau juos pasiimti, nors pats kvestionuoja ieškovės nurodytas ir faktiškai patiriamas išlaidas, susijusias su kuro pirkimu, automobilio remontu, draudimu. Automobilis ieškovei yra būtina transporto priemonė, susijusi ir su vaikų poreikių tenkinimu, todėl automobilio išlaikymui ir priežiūrai reikia skirti tam tikras lėšas, kurios taip pat trauktinos į vaikų poreikių skaičiuotę.
8.4. Tikslios mokinių atostogų datos yra žinomos iki mokslo metų pradžios, o visose darbovietėse ne „prieš metus laiko“, kaip nurodo atsakovas, o kiekvienų metų pradžioje (sausio mėnesį) yra tariamasi dėl galimų atostogų datų, sudaromas atostogų grafikas. Atsakovas turi visas galimybes lygiomis teisėmis su kitais savo bendradarbiais prašyti, kad jam atostogos būtų paskirtos nepilnamečių vaikų atostogų metu, kad jis galėtų pasirūpinti atostogaujančiais savo vaikais. Šiuo metu jau 2 vaikai yra mokyklinio amžiaus, o mažiausioji dukra nuo ateinančio rugsėjo (2021 m. rugsėjo 1 d.) taip pat pradės lankyti mokyklą, todėl klausimas kaip pasirūpinti vaikais vaikų atostogų metu yra labai svarbus ir jis turi būti vaikų tėvų aiškiai aptartas iš anksto.
8.5. Atsakovo keliamas reikalavimas dėl jam suteiktinos teisės „apie tai, kurią konkrečią dieną atsakovas ketins pasiimti vaikus, jis turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki konkrečių atostogų pradžios“ yra akivaizdžiai nesąžiningas ir pažeidžiantis ne tik ieškovės teisę susiderinti savo užimtumą ir darbinius įsipareigojimus, bet ir vaikų teisę žinoti, su kuriuo iš tėvų vaikai praleis dalį savo atostogų, kada vaikais rūpinsis seneliai, nes mama turės dirbti vaikų atostogų metu. Toks atsakovo prašymas pažeidžia ir ieškovės teisę planuoti savo pačios atostogas ir pareigą suderinti šiuos savo planus su darbdaviu pateikiant atitinkamą rašytinį prašymą metų pradžioje dėl atostogų paskyrimo. Teismo sprendime nurodyta sąlyga, kad tėvai turi pareigą suderinti vaikų užimtumą vaikų atostogų metu kiekvienų einamųjų metų pradžioje, t. y. sausio mėn., yra visiškai pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl nekeistina, kadangi subalansuoja abiejų šalių tarpusavio teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu, o tuo pačiu užtikrina ir stabilumą dėl tinkamo pasirūpinimo vaikais vaikų atostogų metu.
8.6. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą mokėti po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Kadangi atsakovas nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio mokėjo tik po 100 Eur, tai reiškia, kad atsakovas turi pareigą ne dar kartą mokėti išlaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 21 d. po 150 Eur kiekvienam vaikui, kaip neteisingai nurodo apeliaciniame skunde, o tiesiog sumokėti išlaikymo skirtumą (po 50 Eur/mėn. kiekvienam vaikui), kuris susidarė nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio, kai atsakovas teikė per mažą išlaikymą. Ieškovė viso proceso metu nuosekliai teigė, kad atsakovo teikiamas po 100 Eur išlaikymas neatitinka vaikų poreikių ir yra akivaizdžiai per mažas, o patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui.
8.9. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas vaikų poreikių klausimą, rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir atsižvelgė į tai, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui nors iš esmės ir pasikeitė faktinė situacija - vaikai pradėjo lankyti kitą mokyklą, tačiau dėl to vaikų poreikiai nesumažėjo. Visiškai nepagrįsti ir atmestini atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neva tai rėmėsi neegzistuojančiais duomenimis apie patiriamas išlaidas vaikų būreliams ir pan.
8.10. Kadangi atsakovas turi teisę pasinaudoti įstatymų suteikta teise gauti iš darbovietės kompensaciją už būsto nuomą, atsakovas, siekdamas kuo daugiau ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais, galėtų išsinuomoti tokį būstą, kuriame visi 3 vaikai galėtų pas tėtį nakvoti bei tokiu būdu būti su tėčiu, praleisti nepertraukiamai nors vieną savaitgalį į mėnesį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas bei nustatyta atsakovo su vaikais bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo
11. Ieškovė ieškiniu prašė teismą vaikų Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), O. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš atsakovo kiekvienam po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį bei 1740 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. (t. y. nuo ieškinio pateikimo dienos).
12. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir rungtyniškumo principą, neteisingai įvertino vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą.
13. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
14. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
15. Atsakovas nurodo, kad teismas vadovavosi ieškovės pateiktomis vaikų poreikių lentelėmis, tačiau nesivadovavo jo nurodytais dydžiais, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir rungtyniškumo principą.
16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodė, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalingos 480-590 Eur sumos. Teismas įvertino visus vaikų poreikius, nurodė, kuriuos vaikų poreikius galima užtikrinti mažesnėmis išlaidomis ir sprendė, kad vaikų poreikius patenkins 400 Eur suma.
17. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 467 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieno šalių vaiko visus būtinus poreikius užtikrintų 400 Eur suma, t. y. mažesnė nei minimali mėnesinė alga.
18. Atsakovas apeliaciniu skundu įrodinėja, kad vaikų poreikius galima patenkinti ir mažesne nei pirmosios instancijos teismo nustatyta suma. Atsakovo argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikų poreikių užtikrinimui išleidžia 400 Eur, neturi pagrindo, nes atsakovas, o ne ieškovė ir turėjo įrodyti, kad vaikų poreikius patenkins ir mažesnė suma.
19. Atsakovas nurodo, kad galima sutaupyti išlaidų neformaliam ugdymui sąskaita, nes savivaldybė finansuoja po būrelį kiekvienam vaikui, ieškovė neįrodė išlaidų kurui, maistui namuose bei išlaidų daliai kitų poreikių.
20. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 2 d. civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-495-1075/2020 - vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Sutiktina, kad pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi, vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą.
21. Taigi, konstatavus, kad vaikų poreikius patenkina 400 Eur, ir abiem tėvams turint galimybę tokius vaikų poreikius patenkinti, bei ieškovei sugebant šias lėšas paskirstyti taip, kad patenkintų minimalius vaikų poreikius, ieškovė neturi pareigos siekti dar mažesnių išlaidų, taip apribojant vaikų galimybę pasirinkti jiems patinkančias neformaliojo ugdymo veiklas, maitinti prastesniu maistu ir pan. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių vaikų poreikius.
22. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių tėvų pareigų vaikams principo, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
23. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
24. Ieškovė, su kuria liko gyventi trys nepilnamečiai vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų kasdienių poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, taigi, atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikams yra didesnė.
25. Atsižvelgdamas į tokias išvadas, bei į tą aplinkybę, kad dalį laiko (dalį savaitgalių bei atostogų) vaikai praleidžia su atsakovu, kad tuo metu yra jo iš dalies išlaikomi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ar už tam tikrus laikotarpius iš atsakovo vaikams išlaikymo nepriteisti.
26. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, kad jo sveikatos būklė nėra gera ir jis turi vartoti vaistus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog dėl sveikatos būklės jo darbingumas sumažėjęs ir dėl to jis negali uždirbti lėšų, reikalingų vaikų poreikių patenkinimui. Tai, kad atsakovui yra diagnozuotos ligos ir jis turi vartoti vaistus, nereiškia, kad dėl tokių aplinkybių jo galimybės išlaikyti vaikus yra sumažėjusios. Nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas sumažėjęs, kad jis negali dirbti darbo, kurį šiuo metu dirba. Be to, atsakovui išaiškintina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, priteistas išlaikymas gali būti sumažintas ar padidintas.
28. Spręsdama dėl momento, nuo kurio priteistas išlaikymas, teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas iš dalies teikė išlaikymą, tačiau, atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl priteistino išlaikymo dydžio, akivaizdu, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu visų vaikų poreikių neužtikrino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo momento. Atsakovui išaiškintina, kad sprendimo vykdymo metu turi būti apskaičiuotas skirtumas tarp teismo priteisto ir atsakovo suteikto išlaikymo.
Dėl bendravimo tvarkos
29. Atsakovas dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad teismo sprendimas turi būti papildytas išsprendžiant klausimą dėl vaikų nakvynių atostogų metu bei nurodyta, kad jis turi teisę bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, pakeista vaikų pasiėmimo vieta švenčių metu.
30. Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais atostogų metu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma šalys pačios, tarpusavio susitarimu turi spręsti visus savo tėvų valdžios įgyvendinimo klausimus, o teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir atvejų.
31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo santykiai su vaikais geri, vaikai noriai bendrauja su tėvu.
32. Tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, todėl tėvas, gyvenantis skyrium, savo gyvenimą turi organizuoti taip, kad galėtų įgyvendinti savo pareigas vaikams, tame tarpe, ir užtikrinti vaikų poreikius atitinkantį bendravimą su juo.
33. Atsakovas prašo nustatyti, kad vaikų atostogų metu jis galėtų vaikus nakvynei parvežti į jų gyvenamąją vietą. Tokį prašymą atsakovas motyvuoja tuo, kad gyvena nuomojamame kambaryje, todėl neturi galimybės suteikti trims vaikams nakvynės.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks atsakovo argumentas nepagrįstas. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, turintis pareigą rūpintis vaikais, todėl turi siekti užtikrinti vaikams tokias galimybes bendrauti, kad vaikai galėtų ir nakvoti jo būste. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tėvas turi maksimaliai bendrauti su vaikais. Todėl atsakovo pasirinkimas nuomoti tokį būstą, kuriame yra vienas kambarys, vertintinas kaip subjektyvios, o ne objektyvios kliūtys įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, kurios gali būti pašalintos priklausomai nuo paties atsakovo.
35. Spręsdama dėl informavimo apie atostogų periodus teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 4 dalies 3 punktu atsakovas turi teisę pasirinkti atostogų periodus prioriteto tvarka, nes yra auginantis tris vaikus. Todėl atsakovas jau einamųjų metų pradžioje turi galimybė planuotis atostogų periodus, ir, tikėtina, atostogos darbovietėje jam bus suteiktos jo pasirinktais periodais. Be to, įvertintina tai, kad vaikų atostogos paprastai būna standartiniu visiems iš anksto žinomu laiku. Todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.
36. Dėl išlaikymo mažinimo atostogų metu pasisakyta šios nutarties 23–25 punktuose.
37. Spręsdama dėl atsakovo bendravimo su vaikais švenčių metu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais dėl vaikų paėmimo vietos. Vaikų gyvenamoji vieta yra Kaune. Atsakovas gyvena Kaune. Ta aplinkybė, kad ieškovė su vaikais kasmetines šventes paprastai švenčia kitame mieste, negali sukurti papildomų pareigų atsakovui. Be to, įvertintina ta aplinkybė, kad pagal nustatytą bendravimo tvarka atsakovas bendrauja su vaikais antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną. Paprastai po antros švenčių dienos eina darbo dieną, todėl ieškovė su vaikais bet kuriuo atveju tą dieną grįžtų į savo gyvenamąją vietą. Todėl darytina išvada, kad vaikų interesai šiuo aspektu nenukentėtų. Tačiau kartu įvertintina, kad atsakovas savo gyvenamojoje vietovėje turi didesnes galimybes užtikrinti kokybiškesnį vaikų laisvalaikį, todėl nustačius, kad švenčių metu atsakovas vaikus pasiima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, labiau atitiks vaikų interesus.
38. Atsakovas prašo papildyti sprendimą, nustatant, kad vaikams būnant su motina, ji turi suteikti galimybę jiems bendrauti su atsakovu ryšio priemonėmis.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas priešieškinio nereiškė, savo siūlomos konkrečios bendravimo tvarkos neteikė, klausimas dėl jo teisės bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis pirmosios instancijos teisme keliamas nebuvo.
40. Vadovaujantis CPK 312 straipsniu apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
41. Be to, kaip jau minėta, šalys visus su vaikų bendravimu susijusius klausimus turi spręsti bendru sutarimu, ir tik šalims nesusitariant, bendravimo tvarką nustato teismas. Iš byloje esančių duomenų, tai yra vaikų nuomonės, matyti, kad vaikai bendrauja su tėvu ir telefonu. Taigi, darytina išvada, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikais ryšio priemonėmis. Duomenų, kad ieškovė kliudytų atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, nėra, šio klausimo jis nekėlė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl spręstina, kad ta aplinkybė, jog sprendime nėra numatyta, kad atsakovas gali su vaikais, jiems būnant su motina, bendrauti ryšio priemonėmis, nepažeidžia nei vaikų, nei atsakovo interesų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik patikslintina viena bendravimo tvarkos nuostata, sprendžia, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstyti nėra pagrindo.
43. Įvertinus, kad atsakovo apeliacinio skundo vienas argumentas pripažintinas pagrįstu ir tuo pagrindu patikslintina viena iš atsakovo bendravimo su vaikais nuostatų, atsižvelgus į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 670 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo ieškovei priteistina tik dalis jos patirtų išlaidų – 620 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti atsakovo bendravimo su vaikais 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais Tėvo dieną, jo gimtadienį, tačiau apie pageidavimą bendrauti su vaikais šiomis dienomis jis turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris dienas. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais Šv. Kalėdų antrą dieną bei Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, suderinęs su ieškove vaikų pasiėmimo laiką likus penkioms dienoms iki nurodytos bendravimo dienos“.
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.