Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. (A. N.) ieškinį (patikslintą) atsakovei O. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (toliau ir AB) „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

23. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas A. N. (A. N.) ir atsakovė O. N. (pavardė iki santuokos – T.) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė ir įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

24. 2021 m. gruodžio 20 d. teismas nutartimi patvirtinto ieškovo A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį pagal reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

26. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

27. Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

28. Sprendžiant klausimą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

29. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, santuokos iširimo priežastimis įvardijo aplinkybes, jog atsakovė buvo neištikima, nedėjo pastangų išsaugoti santuoką, nenorėjo atnaujinti nutrūkusių šeimyninių santykių. Tačiau vien nurodytos aplinkybės, byloje nesant kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo vienas iš sutuoktinių (šiuo atveju atsakovė) yra labiau kaltas. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus pagrindus atsakovės kaltei dėl santuokos iširimo preziumuoti nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis).

30. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės teigimu, šeimos iširimas buvo daugelių įvykių, nepalankių aplinkybių, stresinių situacijų pasekmė ir dėl to neliko meilės ir pagarbos. Nurodė, kad šalys ganėtinai ilgą laiką gyveno tik formalioje santuokoje, faktiškai šalių nesiejo jokie jausmai, santuoka buvo tęsiama tik dėl vaikų, nenoro skaudinti juos skyrybomis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas turėjo artimus santykius su kita moterimi gyvenant (duomenys neskelbtini), šių santykių neslėpė ir nuo šeimos. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes.

31. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės (šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybes, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir kt.) sudaro pagrindą išvadai, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

32. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, ieškovas ir atsakovė beveik trejus metus negyvena kartu ir netvarko bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, galimybių išsaugoti šalių santuoką nėra, todėl ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl pavardžių ir išlaikymo

33. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, aplinkybes, jog šalys turi nepilnamečių vaikų, taip pat atsižvelgiant į kitus reikalavimus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės, t. y. atsakovei O. N. paliekama pavardė „N.“, A. N. (A. N.) – „N.“.

34. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl momento, nuo kurio atsirado santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms

36. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio nebetvarko nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl šio reikalavimo neprieštarauja, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo ieškinyje (patikslintame) nurodytos datos – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. (duomenys neskelbtini). (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu (duomenys neskelbtini), po šio termino, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovas įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), tarp šalių ginčo dėl transporto priemonės padalijimo tvarkos ir būdo nėra, atsižvelgiant į tai, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), pripažintina asmenine ieškovo nuosavybe.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo

37. Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

38. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (suvaržytas hipoteka). VĮ ,,Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota kelių transporto priemonių. Kaip minėta 37 punkte, ieškovo vardu nuo (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)). Taip pat santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovas ir atsakovė įgijo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), v minėtą transporto priemonę ieškovas pardavė už 8000,00 Eur sumą. Ši gauta bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimo lėšų suma laikytina bendrąja ieškovo ir atsakovės nuosavybe.

39. CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei pasibaigti – santuokos nutraukimas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

40. Bendro turto padalijimo tvarka yra įtvirtinta CK 3.118 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito sutuoktinio asmeninis turtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; kt.). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

42. Nagrinėjamu atveju šalys sutiko, kad sutuoktinių bendro turto dalys laikytinos lygiomis. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo dėl parduotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje pateikti įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) transporto priemonę ieškovas pardavė už 8000,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad dalijamo turto (parduotos transporto priemonės gautos pajamos) dalys yra lygios ir atsakovei, ir ieškovui tenka po 4000,00 Eur sumą.

43. Abi šalys sutinka, kad po santuokos nutraukimo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl buto vertės, ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio sumos.

44. Iš (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybes teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 390 000,00 Lt (112 951,81 Eur) sumą.

45. Ieškovas pateikė 2019 m. gruodžio 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 70 088,00 Eur. Taip pat ieškovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta rinkos vertė – 91 000,00 Eur.

46. Pagal 2021 m. sausio 1 d. VĮ „Registrų centras“ mokestinės vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis, buto kaina nustatyta 96 100,00 Eur. Atsakovė byloje pateikė 2022 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buto vertė nustatyta – 122 000,00 Eur.

47. Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

48. Pažymėtina, jog iš esmės ieškovas sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, tačiau mano, jog iš pateiktos turto vertės turėtų būti atimamas PVM mokestis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas atkreipė dėmesį, jog atsakovės pateikta nekilnojamojo turto ataskaita (parengta UAB „(duomenys neskelbtini)“), turi išlygų, t. y. turto vertinime nurodyta, kad iš ataskaitoje nustatytos turto vertės nėra eliminuoti (atimti) jokie mokesčiai ir/ar pardavimo išlaidos (PVM, pelno ar pajamų mokesčiai ir kt.), vykdant vertinimo turto pirkimo pardavimo sandorį (jei PVM būtų išskiriamas) PVM mokestį reikėtų atimti iš šioje ataskaitoje nustatytos turto vertės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, tikroji buto vertė, nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti laikoma 96 380,00 Eur (122 000,00 Eur – 21 proc.). Atsakovės atstovė su ieškovo atstovo patiekta pozicija nesutinka, nurodo, jog butas priklauso fiziniams asmenims, kurie nevykdo turto perleidimo komerciniais tikslais, sutinkamai su PVM įstatymo nuostatomis, jokio teisinio pagrindo išskirti PVM, vertinant konkretų turtą ir atliekant su juo perleidimo sandorį – nėra . Atsižvelgiant į tai, kad butas priklauso fiziniams asmenims, teismo vertinimu, sutiktina su atsakovės atstovės nuomone, jog nėra jokio teisinio pagrindo iš numatytos turto vertės atimti PVM mokestį.

49. Pažymėtina ir tai, kad masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam, kadangi individualusis turto vertinimas yra tikslesnis ir šiuo būdu nustatyta turto vertė labiau atitinka tikrąją vertinamo turto rinkos vertę, nei masiniu turto vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje yra atsižvelgta į daugiabučio namo renovacijos (modernizavimo) darbus. Be to, ginčo butas buvo perkamas už 390 000,00 Lt (112 951,81 Eur), pastaraisiais metais butų kainos Klaipėdoje nemažėjo, priešingai – didėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad po buto įsigijimo buto vertė sumažėjo. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad ginčo buto vertė yra 122 000,00 Eur.

50. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

51. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja subjektyvaus pobūdžio aplinkybės netaikyti turto padalijimo natūra abiem šalims, be to, bylos nagrinėjimo metu šalys neprašė taikyti šio padalijimo būdo bei sutiko, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei būtų priteista kompensacija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 122 000,00 Eur, natūra priteistinas ieškovui.

52. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

53. Kaip nustatyta 37 punkte, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. (duomenys neskelbtini).

54. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė su (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini) bankas) (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buto ((duomenys neskelbtini)) pirkimui. Bankas ieškovui ir atsakovei suteikė 200 000,00 Lt (57924,00 Eur) dydžio kreditą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pagal minėtą sutartį (duomenys neskelbtini) negrąžinto kredito suma sudarė 24 235,97 Eur. Kas mėnesį mokėtinas įmokų dydis – 263,09 Eur. Atsižvelgiant į 37 punkte nustatytas aplinkybes, byloje aktuali ir vertintina negrąžinto kredito suma iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) grąžinta kredito suma – 2 630,90 Eur (263,09 Eur x 10 mėn.). Prie 24 235,97 Eur (2020 m. liepos 27 d. negrąžinto kredito sumos) pridėjus 2 630,90 Eur (263,09 Eur x 10 mėn.) = 26 866,87 Eur, t. y. 2019 m. spalio mėn. negrąžinto kredito suma. Nustatant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, ji mažintina neįvykdyto skolinio įsipareigojimo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini) bankas) pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suma, kuri (duomenys neskelbtini) buvo 26 866,87 Eur (122 000,00 Eur – 26 866,87 Eur).

55. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administratorius, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės bendrasavininkų vardu ir jų naudai, su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tikslas – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimas (modernizavimas). Šioje suteikto kredito apimtyje ieškovui ir atsakovei nustatytos prievolės AB „(duomenys neskelbtini)“ dalis – 20 764,13 Eur + 302,80 Eur atidėtų palūkanų suma. Atsižvelgiant į 37 punkte nustatytas aplinkybes, tai, kad daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta po (duomenys neskelbtini), šalims dar nenutraukus santuokos, laikytina, jog prievolė kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ yra solidari šalių prievolė (atsakovė tam iš esmės neprieštarauja), tačiau visas prievoles AB „(duomenys neskelbtini)“ po santuokos nutraukimo iš savo lėšų asmeniškai vykdys ieškovas.

56. Atsižvelgiant į tai, jog byloje remiamasi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) atsispindi nustatytoje buto rinkos vertėje, tai, kad namo atnaujinimas (modernizavimas) atliktas po (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog yra pagrindas iš nustatytos buto vertės (122 000,00 Eur) atimti 21 066,93 Eur sumą, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučio namo atnaujinimui suteikto kredito sumą.

57. Ieškovo teigimu, buto ((duomenys neskelbtini)), įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijimui buvo panaudota 190 000,00 Lt (arba ne mažesnė nei 55 027,80 Eur) asmeninių ieškovo lėšų dalis, kuri nutraukiant santuoką ir dalinant turtą tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovui kompensuotina. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1. p., 2.1. p., 2.2.2. p., patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) už 310 000,00 Lt kainą buvo parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pajamoms, gautoms už minėto buto pardavimą, buvo padengtas ieškovo asmeninės paskolos, suteiktos (duomenys neskelbtini) skyriaus Lietuvoje likutis – 86 650,00 Lt. Iš karto po aukščiau nurodyto buto pardavimo, (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė už 390 000,00 Lt kainą įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio buto sandorio finansavimui ieškovas ir atsakovė su (duomenys neskelbtini) skyriumi Lietuvoje sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovui ir atsakovei buvo suteikta 200 000,00 Lt paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Likusi šio buto kainos dalis, 190 000,00 Lt, pardavėjui buvo sumokėta iki (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, lėšomis, gautomis pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

58. Atsakovė nesutinka, jog dalintino turto įsigijimui buvo panaudota 55 027,80 Eur ieškovo asmeninių lėšų, kurios ieškovo teigimu, gautos pardavus jo asmeninį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog iš buto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsiskaitant už turtą, kuris buvo parduotas už 331 000,00 Lt, dalis pinigų (21 000,00 Lt) buvo sumokėti prieš sandorį, 310 000,00 Lt pirkėjai turėjo sumokėti bankiniu pavedimu iš gautų kreditinių lėšų, iš kurių 86 650,00 Lt iš jų buvo skirti abiejų sutuoktinių (sutartyje nurodyta pardavėjo) įsiskolinimo pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais padengimui. (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis buvo sudaryta šalims esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), jie abu įrašyti, kaip kredito gavėjai ir pagal šią sutartį gautos lėšos buvo panaudotos buto, adresu (duomenys neskelbtini) remontui ir įrengimui. Tai įrodo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo pagerintas iš bendrų santuokinių lėšų ir visa jo pardavimo kaina negali būti vertinama kaip asmeninė ieškovo nuosavybė. Suteikto kredito suma (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 650 000,00 Lt, bet kredito paskirtis yra – buto (duomenys neskelbtini) pirkimui ir įrengimui. Butas nebuvo nupirktas, tačiau sutartis buvo realizuota kitomis sąlygomis. Atsakovės teigimu, parduodant butą (duomenys neskelbtini), buvo pilnai atsiskaityta su banku ir tai buvo abiejų sutuoktinių paskolinės prievolės įvykdymas. Taip pat nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties bei įmokų mokėjimo grafiko matyti, kas ieškovui buvo suteiktas 14 481,00 Eur kreditas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).Vieno mėnesio įmokos suma – 123,77 Eur. Iki santuokos sudarymo ieškovas galėjo sumokėti tik 20 mėnesių įmokų (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo momentas)), t. y. 123,77 Eur x 20 mėn. = 2 475,40 Eur, toliau ši paskola buvo dengiama iš bendrų sutuoktinių lėšų ir sudarė 12 005,60 Eur. Taigi ši suma taip pat atimama iš asmeninio ieškovo turto kainos, gautos pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nupirktas už 390 000,00 Lt, jo įsigijimui panaudota dalis už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gautų lėšų, 200 000,00 Lt kreditinių lėšų bei santuokos metu abiejų sutuoktinių gautos lėšos (darbo pajamos). Sudėjus bendrų sutuoktinių lėšų, panaudotų perkant ir pagerinant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 12 005,60 Eur + 25 116,00 = 37 115,90 Eur. Ši suma yra minimali, kuri atimama iš asmeninių ieškovo lėšų, panaudotų perkant butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo nupirktas už 390 000,00 Eur (113 043,00 Eur), 57 951,00 Eur (200 000,00 Lt) buto kainos sudarė kreditinės lėšos ir 190 00,00 Lt ( 55 027,80 Eur) – sudarė tiek šalių bendros lėšos (37 115,90 Eur), tiek ieškovo asmeninės lėšos 17 911,90 Eur (55 027,80 Eur – 37 115,90 Eur) sumoje ir ši suma (17 911,90 Eur) atimama iš bendro turto balanso.

59. Teismo vertinimu, atsakovė iš esmės teisingai apskaičiavo ir nurodė ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų perkant butą, adresu (duomenys neskelbtini), dydį. Iš (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties bei įmokų mokėjimo grafiko matyti, kad ieškovui buvo suteiktas 14 481,00 Eur kreditas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas – (duomenys neskelbtini). Vieno mėnesio įmokos suma – 123,77 Eur. Iki santuokos sudarymo ieškovas galėjo sumokėti tik 20 mėnesių įmokų (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo momentas)), t. y. 123,77 Eur x 20 mėn. = 2 475,40 Eur, toliau ši paskola buvo dengiama iš bendrų sutuoktinių lėšų ir sudarė 12 005,60 Eur. (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis buvo sudaryta šalims esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), jie abu įrašyti, kaip kredito gavėjai, pardavus butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), buvo pilnai padengta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis (86 650,00 Lt), t. y. pilnai įvykdyta sutuoktinių paskolinė prievolė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog perkant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 57 924,00 Eur kreditinių lėšų, 37 101,17 Eur (12005,60 Eur + 25095,57 Eur) šalių bendrų lėšų bei ieškovo 17 926,63 Eur asmeninių lėšų. Tuo būdu, atsakovui priteisus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 122 000,00 Eur, natūra, atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį priteistina 32 069,79 Eur piniginė kompensacija (122 000,00 Eur (buto vertė) + 8000,00 Eur ((duomenys neskelbtini) automobilis) – 26 866,87 Eur (negrąžinto kredito suma iki 2019 m. spalio mėn. pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį) – 21 066,93 Eur (20 764,13 Eur + 302,80 palūkanos (pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 926,63Eur (asmeninės ieškovo lėšos) = 64 139,57/2= 32 069,79 Eur).

60. Pažymėtina, kad nagrinėdamas šeimos santykių bylą teismas yra aktyvus – jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis), gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

61. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl prievolės kreditorei (duomenys neskelbtini)

62. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovo ir atsakovės kreditorė yra (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)). Esant aukščiau išdėstytiems kasacinio teismo išaiškinimams, šalių finansinis įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė, t. y. sutartyje nustatytas solidarus sutarties pobūdis nekeičiamas, tačiau nustatytina atsiskaitymo su kreditore pagal paminėtą sutartį tvarka. Ieškovas teismo prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditorei (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui, kylančias iš (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita vykdo ieškovas, o jo įvykdytas prievolių kreditorei (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui įvykdymas atsakovės nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu ieškovui nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditorei (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta atsakovės, atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovo jos įvykdytų prievolių pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo. Atsakovė tokiai prievolės vykdymo tvarkai neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė sutaria dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, kreditorė neprieštarauja dėl galimo sutuoktinių tarpusavio susitarimo, t. y. faktinės prievolės vykdymo tvarkos, ieškovo reikalavimas dėl prievolės kreditoriei (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui tenkintinas.

Dėl prievolės kreditorei AB “(duomenys neskelbtini)“

63. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovo ir atsakovės kreditorė yra AB „(duomenys neskelbtini)“. Esant aukščiau išdėstytiems kasacinio teismo išaiškinimams, 55 punkte nustatytoms aplinkybėms, šalių finansinis įsipareigojimas AB “ (duomenys neskelbtini)” pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas taip pat nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė, t. y. sutartyje nustatytas solidarus sutarties pobūdis nekeičiamas, tačiau nustatytina atsiskaitymo su kreditore pagal paminėtą sutartį tvarka. Ieškovas teismo prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“, kylančias iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita vykdo ieškovas, o jo įvykdytas prievolių kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymas atsakovės nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu ieškovui nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta atsakovės, atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovo jos įvykdytų prievolių pagal (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo. Atsakovė tokiai prievolės vykdymo tvarkai neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė sutaria dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, ieškovo reikalavimas prievolės kreditorei AB “ (duomenys neskelbtini)” tenkintinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

64. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė prašymą pripažinti, jog ieškovo pusė akivaizdžiai bylos nagrinėjimo metu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog ieškovo pusė daug kartų teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydami, jog negavo laiku dokumentų, pamiršo apie posėdį ir pan. Taip pat proceso metu vilkindavo dokumentų pateikimą, nesilaikydavo teismo nurodytų terminų. Mano, jog atsakovei neturėtų būti priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Prašo, jog teismas atsižvelgtų į ieškovo ir jo atstovo piktnaudžiavimą, skirstant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

65. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog šiame procese negalima išskirti vienos šalies, kuri galimai piktnaudžiavo procesu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės atstovė taip pat ne kartą prašė atidėti teismo posėdį, reiškė byloje prašymus, kurių vėliau nevykdė. Prašo teismo laikyti, jog šiame procese abi šalys elgėsi vienodai.

66. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

67. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytam kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi tam, kad būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18punktas).

68. Šiuo atveju pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas užtruko ne tik dėl šalių veiksmų proceso metu, bet ir siekiant sudaryti galimybę šalims ginčą baigti taikiai, turto vertinimo atlikimo, atskirojo skundo nagrinėjimo, proceso atnaujinimo ir kt. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas tiek dėl ieškovo, tiek atsakovės procesinių veiksmų. Įvertinus šalių procesinį elgesį, darytina išvada, kad dėl užsitęsusios bylos nagrinėjimo yra atsakingos abi šalys. Minėta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra išskirtinai ieškovo piktnaudžiavimo procesu požymių, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

70. Ieškinyje (patikslintame) ieškovo atstovas nurodo, jog teikiant ieškinį (pradinį), ieškovas sumokėjo bendrą 522,80 Eur žyminio mokesčio sumą. Iš byloje pateiktų duomenų (pradinio ieškinio priedų) matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovas už pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėjo 470,30 Eur žyminio mokesčio.

71. 2021 m. gruodžio 20 d. teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinės bylos dalį pagal reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukė. Už šiuos reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 108,00 Eur. Patvirtinus šalių taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovui grąžintina 27,00 Eur (108,00x25%) žyminio mokesčio dalis.

72. Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimo sumą nuo 15 102,01 Eur iki 1 183,90 Eur. Už galutinį ieškinį (patikslintą) ieškovo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 102,00 Eur, t. y. 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei kitus susijusius reikalavimus, 27,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo. Ieškovui dėl sumažintų ieškinio reikalavimų, įvertinus patenkintų50 proc. reikalavimų dalį ir grąžintiną 27,00 Eur žyminio mokesčio dalį sudarius taikos sutartį dėl dalies reikalavimų, grąžintina 287,30 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dalis.

73. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 2170,65 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir 150,00 Eur išlaidų už turto vertinimą.

74. Atsakovė pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 1500,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, 150,00 Eur išlaidų už turto vertinimo konsultaciją bei 180,00 Eur išlaidų už turto vertinimą.

75. Atsižvelgiant į tai, jog teismas priimdamas procesinį sprendimą nesivadovavo ieškovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, bei atsakovės pateikta turto vertinimo konsultacija, šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atitinkamai iš kitos šalies (CPK 88 straipsnis).

76. Pagal ieškovo pareikštus reikalavimus spręstina, kad patenkinta 50 proc. reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovui priteistina pagal patenkintų reikalavimų dalį 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei – 50 proc. atmestų ieškinio reikalavimų daliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų šalių argumentų.

77. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo O. N. palikti santuokoje įgytą pavardę – „N“, A. N. (A. N.) – „N“.

Taikyti santuokos nutraukimo pasekmių momentą nuo (duomenys neskelbtini).

Pripažinti A. N. (A. N.) asmenine nuosavybe lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. N. (A. N.) asmeninės nuosavybės teisėmis butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei O. N. iš ieškovo A. N. (A. N.) 32 069,79 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariais kreditoriaus (duomenys neskelbtini), veikiančio per skyrių Lietuvoje, skolininkais dėl prievolių, kylančių iš (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo.

Nustatyti ieškovo ir atsakovės tarpusavio prievolių, kylančių iš solidarios prievolės kreditoriui (duomenys neskelbtini), veikiančiam per skyrių Lietuvoje, pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką, nustatant, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui, kylančias iš (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita vykdo ieškovas, o jo įvykdytas prievolių kreditoriui (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui įvykdymas atsakovės nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu ieškovui nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriui pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta atsakovės, atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovo jos įvykdytų prievolių pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariais kreditoriaus AB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkais dėl prievolių, kylančių iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo.

Nustatyti ieškovo ir atsakovės tarpusavio prievolių, kylančių iš solidarios prievolės kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką, nustatant, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“, kylančias iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), savo sąskaita vykdo ieškovas, o jo įvykdytas prievolių kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymas atsakovės nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu ieškovui nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui AB „(duomenys neskelbtini)“ pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta atsakovės, atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovo jos įvykdytų prievolių pagal (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo.

Kitą ieškinio (patikslinto) dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1136,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Ieškovui A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti 287,30 Eur sumokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 30 d., LITEKO sistemoje mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. (duomenys neskelbtini). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos įrašą įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos įrašo panaikinimą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.