Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1337-990/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-28
Bylos Nr.
1-1337-990/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Nukentėjusysis
Ž. V.
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Petras Prijalgauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1337-990/2022
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-38063-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,nukentėjusiajai Ž. V.,kaltinamajam M. K. (M. K.), jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,prokurorui Benediktui Leišiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2021 m. spalio 30 d. apie 04.00 val. M. K., būdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengtose patalpose, žodinio konflikto su Ž. V. metu rankomis suėmęs ją už kaklo smaugė, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, po to paėmęs kėdę sudavė šia Ž. V. į veidą, tokiu būdu Ž. V. padarė kairiojo antakio, nosies ir viršutinės lūpos žaizdas, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą parduotuvėje, esančioje Parko gatvėje, Vilniuje, jis nusipirko alkoholinių gėrimų. Grįždamas namo pakeliui jis susitiko nepažįstamą moterį, vardu M., kuri jam pasiūlė rūsyje išgerti. Jis sutiko. Būdamas rūsyje jis daug negėrė, nes turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Jam su M. ir su kita moterimi, vardu Ž., būnant rūsyje, tarp M. ir Ž. prasidėjo konfliktas. Priėjęs prie Ž. jis šią pastūmė už galvos, kad ši atsitrauktų, dėl ko Ž. nukrito ant sofos. Jam sėdint ant kėdės, buvusios prie įėjimo, Ž. šaukė visokiais žodžiais, dėl ko jis supykęs atsistojo ir Ž. link metė kėdę, po ko iš minėto rūsio išėjo. Jis nenorėjo nieko sužaloti, mesdamas kėdę jis tiesiog nesitikėjo, kad taip nutiks. Jis tuo metu buvo laisvėje, nes tai buvo pirmoji jo išvyka, jis ilgą laiką buvo nevartojęs alkoholio, o tądien išgėrė, dėl ko viskas tikriausiai ir nutiko.

3. Teisiamojo posėdžio metu M. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse apie 20.00 val. prie naktinės parduotuvės, esančios Naujosios Vilnios mikrorajone, Vilniuje, jis susipažino su moterimi, vardu M. Jis nusipirko butelį degtinės ir M. nusivedė jį į rūsį, kuriame buvo trys ar keturi žmonės, kurie ten sėdėjo ir gėrė. Jis irgi šiek tiek išgėrė, bet labai girtas nebuvo, nes jam pagal taisykles gerti negalima. Vienu metu ten buvusi moteris, vardu Ž., pradėjo konfliktuoti su M.. Norėdamas užstoti M. jis Ž. pasakė, kad ši nustotų įžeidinėti M., bet Ž. nesiliovė, tuomet tarp Ž. ir jo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis atsistojo, paėmė taburetę, ant kurios sėdėjo, ir šia užsimojo prieš Ž., bet pastaroji toliau jį provokavo, sakydama, kad jis neišdrįs kėdės mesti. Tuomet jis metė taburetę į Ž. pusę ir išėjo. Jis nežino, ar jis pataikė į Ž. – specialiai į Ž. jis nesitaikė. Išėjęs iš rūsio jis nuėjo namo. Jis neatsimena, kad tą vakarą būtų smaugęs Ž., gal kažkuriuo metu buvo pastūmęs ją, bet jam atrodo, kad jis jos nesmaugė. Kitą dieną Ž. buvo atėjusi pas jo tėtį ir reikalavo pinigų, nes jis metė į ją taburetę (b. l. 67-68).

5. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. parodė, kad 2021 m. spalio 30 d. apie 02.00 val. ji, būdama Parko gatvėje, Vilniuje, su savo draugėmis gėrė alkoholinius gėrimus, po ko nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, kuriame yra virtuvė, priklausanti kaimynui, kurioje ji toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu rūsyje buvo penki žmonės, tarp kurių – jos pažįstama, vardu M., ir J. B. pažįstamas vyras. Pastarasis buvo agresyvus, žemino kitus, neleido kalbėti (J. B. jai sakė, kad tas vyras prieš tris dienas išėjo iš kalėjimo). Išgertuvių metu minėtas vyras pradėjo simpatizuoti M. Tarp jos ir M. kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad ji pavadino M. „šalava“, minėtas vyras staiga pašoko, paguldė ją ant nugaros bei pradėjo ją smaugti. Ji juto fizinį skausmą bei pradėjo prašyti, kad jis ją paleistų, ką jis ir padarė. Po to minėtas vyriškis su M. buvo trumpam išėjęs, o šiems grįžus ji su J. B. pradėjo šaipytis iš M., klausinėdamos, ką jiedu ten darė. Staiga atsidarė durys ir įėjęs minėtas vyras metė į ją taburetę, parsineštą iš koridoriaus. Taburetė pataikė jai į galvą, sužalojo jai nosį, praskėlė galvą (b. l. 11-14, 22-24).

6. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Ž. V. M. K. atpažino kaip vyrą, apie kurį ji davė parodymus (b. l. 26-33).

7. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakare būdama girta lauke ji sutiko pažįstamą, vardu Ž., ir M. K. Pastarojo ji nepažįsta, bet pažįsta šio tėvą, kuris pasakojo, kad M. K. yra labai geras žmogus. Kažkas nupirko alaus ir pasiūlė nueiti į Parko gatvėje, Vilniuje, esantį rūsį. Ji, Ž. ir M. K. nuėjo į minėtą rūsį, kuriame jie sėdėjo, bendravo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jai paskambino jos pažįstama, vardu M., ir jos susitarė susitikti lauke bei pasikalbėti. Jai išėjus iš rūsio pastarajame liko Ž. ir M. K. Pasikalbėjusios su M. netrukus jos abi nusileido į minėtą rūsį, kuriame buvo likusi vienintelė Ž., o M. K. jau nebuvo. Ž. galva buvo praskelta, nosis sužalota, Ž. keikė M. K., bet kas tiksliai nutiko, nepasakojo (b. l. 44-46).

8. Specialistas, apžiūrėjęs Ž. V. medicininius dokumentus, nustatė, kad Ž. V. „kirstos“ (tikėtina muštinės) kairiojo antakio, nosies ir viršutinės lūpos žaizdos buvo padarytos kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas visumoje pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo padarymo galimybė kieto daikto pailga buka briauna neatmetama (b. l. 37-38).

9. Įvykio vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio apžiūros metu užfiksuota, kad viduryje kambario stovi stalas su dviem peleninėmis. Kambaryje taip pat yra kriauklė, virtuvės stalas, ant kurio padėti nešvarūs indai, sofa, ant grindų išmėtyti nešvarūs rūbai. Dešinėje kambario pusėje stovi sofa su suglamžyta patalyne, kampe yra staliukas, ant kurio stovi televizorius. Aplinka kambaryje subjaurota, matomi girtavimo pėdsakai. Apžiūros metu buvo paimta juodai pilkos spalvos su keturiomis metalinėmis kojomis kėdė, kurios sėdimoji ir nugaros dalys yra medžiaginės (b. l. 9-18, 47-50).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad M. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat Ž. V., J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto tyrimo metu bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2021 m. spalio 30 d. apie 04.00 val. M. K., būdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengtose patalpose, žodinio konflikto su Ž. V. metu rankomis suėmęs ją už kaklo smaugė, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, po to paėmęs kėdę sudavė šia Ž. V. į veidą, tokiu būdu Ž. V. padarė kairiojo antakio, nosies ir viršutinės lūpos žaizdas, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. Minėta, kad M. K., suėmęs Ž. V. už kaklo ir ją smaugdamas, sukėlė jai fizinį skausmą, o suduodamas Ž. V. kėde į veidą padarė jai sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

13. Spręsdamas dėl M. K. skirtinos bausmės dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. K. tyčia padarė nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. K. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką M. K. padarė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (b. l. 48-58), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad M. K. yra recidyvistas, o tai yra M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas taip pat yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad M. K. smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs už kitą nusikaltimą skirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri jam buvo skirta taip pat už smurtinį nusikaltimą (nužudymą), dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė M. K. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. skyrus griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – devynis mėnesius.

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. K. skirtinos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir M. K. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dešimties metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo nuosprendžiu M. K. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu skirta ir šio nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikta vienerių metų keturių mėnesių ir keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausme bausmes visiškai sudedant ir M. K. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų dešimties mėnesių ir keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

V. Civilinis ieškinys

16. Šio baudžiamojo proceso metu Ž. V. pareiškė 2 000 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 34). Teismo posėdžio metu Ž. V. paaiškino, jog po patirto sužalojimo jos veidas buvo toks bjaurus, kad ji negalėjo išeiti į darbą porą mėnesių (tuo metu ji dirbo nelegaliai indų plovėja). Jai buvo sulaužyta nosis, skaudėjo galvą, ji vartojo nuskausminamuosius vaistus, tepalus, kuriuos jai pirko mama ir sugyventinis. Jai taip pat buvo išmušti dantys, nukrito tiltelis, dėl ko ji lankėsi pas odontologą, o vieno danties taisymas jai kainuos 300 eurų.

17. Vertindamas Ž. V. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad Ž. V. teismui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių dėl patirto sužalojimo turėtas išlaidas. Ž. V. nurodė negalėjusi dirbti, tačiau paaiškino dirbusi tik nelegaliai, taip pat nurodė, jog ji naudojo vaistus, tačiau jokių vaisų pirkimą patvirtinančių kvitų ar kitokių dokumentų teismui nepateikė, dėl ko Ž. V. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo netenkintinas.

18. Vertindamas Ž. V. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad Ž. V. dėl M. K. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas Ž. V. argumentus dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

19. Teismas sutinka, jog Ž. V. neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o M. K. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Ž. V. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus. Nustatydamas Ž. V. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir M. K. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – M. K. yra darbingo amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Atsižvelgdamas į tai, kad Ž. V. padaryti sužalojimai pasireiškė antakio, nosies ir viršutinės lūpos žaizdomis, teismas konstatuoja, kad Ž. V. civilinis ieškinys dėl M. K. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš M. K. Ž. V. naudai 400 eurų neturtinės žalos.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš M. K. valstybės naudai priteisti 71,60 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro M. K. gynėjo advokato Petro Prijalgausko, gynusio M. K. teisminio proceso metu, darbo užmokestis.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

22. Nagrinėjamu atveju gynėjas M. K. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. M. K. šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, iš jo nukentėjusiajai priteistina žala dėl padaryto sveikatos sutrukdymo, taigi M. K. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko iš M. K. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

23. Įvykio vietos apžiūros metu paimta kėdė yra menkavertė ir negali būti sunaudota, taigi šis daiktas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 51-53), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. K. (M. K.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir M. K. (M. K.) skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu M. K. (M. K.) skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu M. K. (M. K.) skirta ir šio nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikta vienerių metų keturių mėnesių ir keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausme bausmes visiškai sudedant ir M. K. (M. K.) skirti galutinę subendrintą vienerių metų dešimties mėnesių ir keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ž. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. K. (M. K.) Ž. V. naudai priteisti 400 eurų neturtinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 71,60 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. K. netenkinti.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtą kėdę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas