Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų areštas;

- pagal BK 243 straipsnį – 45 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. R. skirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. skirta galutinė bausmė 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė ir E. R. skirta galutinė subendrinta 60 parų arešto ir 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. spalio 1 d., 22:42 val. iki 2025 m. spalio 2 d. 13:15 val., t. y. 1 (viena) para ir laikyta, kad yra atlikta 1 (viena) arešto para.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. R. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą (turėtų būti – nuosprendį).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. R. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, E. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta konfiskuoti automobilio „L. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 470,00 Eur.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. R. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. spalio 1 d., apie 22:40 val., prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties pastatu esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „L. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest ARTB – 0181“ (patikros sertifikato Nr. 2267700), jam buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems;

2. be to, E. R. pagal BK 243 straipsnį pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. kovo 6 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025 m. spalio 1 d., apie 22:40 val., prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties pastatu esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „L. R.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. R. gynėjas advokatas Darius Kurpavičius prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės – neskirti arešto bausmės, o skirti laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

3.1. teigia, kad pirmosios instancijos teismas E. R. skyrė aiškiai per griežtą bausmę, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, paskyrė E. R. arešto bausmę, kuri yra lygi maksimaliai sankcijoje numatytai arešto bausmei tiek už nusikaltimą, tiek už baudžiamąjį nusižengimą;

3.2. nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo savo procesinio sprendimo skirti E. R. pačią griežčiausią bausmė rūšį už baudžiamąjį nusižengimą ir nustatyti maksimalų jo atlikimo terminą. Byloje nustatytos bei toliau skunde dėstomos aplinkybės suponuoja akivaizdžią išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas E. R. griežčiausią bausmė rūšį už padarytą baudžiamąjį nusižengimą ne tik nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, bet ir neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog teisingumo principą atitiktų ne griežčiausios, o antros pagal griežtumą bausmės rūšies paskyrimas - laisvės apribojimas;

3.3. pažymi, kad E. R., kaip minėta, prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, todėl yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, jis išlaiko sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti - E. R. gyvena kartu bei prižiūri savo 93 metų senelę B. R., kuri turi psichinės sveikatos negalią, jai nustatytas didelis specialių poreikių lygis, E. R. inicijavo bylos dėl neveiksnumo pripažinimo, globos nustatymo ir globėjo parinkimo procesą teisme (apeliacinės instancijos teismui bus pateikti duomenys apie vykstantį teismo procesą). Akivaizdu, jog E. R. paskyrus arešto bausmę, itin garbingo amžiaus asmuo liks be priežiūros, kadangi vienintelis ją prižiūrintis, globojantis bei išlaikantis asmuo yra E. R.;

3.4. mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laikino laisvės atėmimo bausmės (arešto) paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog E. R. suprato savo veiksmų neteisėtumą, gailėjosi bei gailisi tokio savo poelgio, savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neneigia. Įvykis buvo labiau spontaniškas, susijęs su netinkamu laisvalaikio praleidimo būdu, svaiginimusi alkoholiu. Nuteistasis dirba, nevartoja visiškai jokių narkotinių, psichotropinių priemonių bei visiškai nebevartoja alkoholio, nėra priklausomybės ligų įskaitoje, išlaiko sunkia liga sergantį itin senyvo amžiaus asmenį, E. R. sveikatos būklė yra sudėtinga, jam diagnozuoti reaktyvusis nespecifinis hepatitas, tarpinė hiperglikemija, hipertenzinė širdies liga bei ūminis pankreatitas;

3.5. nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas ar laisvės apribojimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas - būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio;

3.6. teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės apribojimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo ir pažymi, jog taikyti su laisvės atėmimu/areštu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) I „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų;

3.7. daro išvadą, kad E. R. paskyrus net ir minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai, o bausmės tikslai nebūtų pasiekti E. R. laikinai izoliavus nuo visuomenės. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant E. R. švelnesnės negu numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje rūšies bausmę – laisvės apribojimą. E. R. nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir BK 48 straipsnyje numatyti teismo įpareigojimai leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. nuteistajam padarytų pakankamą poveikį, kad jis dar kartą suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Kartu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirdamas bausmę, nesusijusią su areštu, E. R. suteiktų galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, E. R. ir toliau galėtų rūpintis, prižiūrėti, globoti bei išlaikyti sunkiai sergančią itin senyvo amžiaus senelę;

3.8. pažymi, kad teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

4. Atsiliepimų į nuteistojo E. R. gynėjo advokato apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinis skundas atmetamas

6. Nuteistojo E. R. gynėjas advokatas Darius Kurpavičius apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl bausmės E. R. skyrimo

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), kita priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. R. teistas už analogiškos veikos padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. R., taip pat atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad naują nusikaltimą E. R. padarė neišnykus teistumui, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad, kaip minėta, E. R. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtos baudos nesumokėjęs, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. R. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas skirtina straipsnių sankcijoje numatyta arešto bausmė. Įvertintina tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtos 50 MGL (2500 Eur) baudos E. R. nėra sumokėjęs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymą, paskyrus arešto bausmę. Apeliaciniame skunde prašoma įvertinti E. R. nusikalstamo elgesio spontaniškumą bei tai, kad nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, E. R., puikiai suvokdamas, kad yra apsvaigęs (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, sėsdamas už vairo, jautėsi apsvaigęs), vis tiek pasirinko ignoruoti faktą, kad mašiną vairuos pavartojęs alkoholio ir kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu jam yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams. Taip pat, kaip minėta, nuteistasis nėra sumokėjęs ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo atsainų nuteistojo požiūrį į padarytą teisės pažeidimą, skirtus draudimus ir paneigia apeliacinio skundo teiginį apie nusikalstamos veikos padarymo atsitiktinumą bei spontaniškumą. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad arešto bausmės atlikimo metu nebus kam pasirūpinti nuteistojo itin senyvo amžiaus senele, kadangi į bylą duomenų, kad tik E. R. gali rūpintis senele, nepateikta, matyti tik, kad nuteistasis yra iniciavęs civilinę bylą dėl globėjo B. R. paskyrimo. Be to, paskirta arešto bausmė yra trumpalaikė, o galimos neigiamos pasekmės galėjo ir turėjo būti nuteistojo įvertintos pasirinkus elgtis nusikalstamu ir visuomenei pavojingu būdu.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

9. Kaip minėta, nuteistojo gynėjas advokatas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti laisvės apribojimo bausmę.

10. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024 ir kt.).

11. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo sveikatos būklės ir rūpinimosi senele neabejotinai yra svarbios, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu ir vis tik tai E. R. neatgrasė nuo jų įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptartų aplinkybių ir faktų visuma, tiek nuteistąjį E. R. charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. E. R. jau buvo suteikta galimybė įvertinti savo elgesį ir nebenusikalsti, tačiau suteikta galimybe jis nusprendė nepasinaudoti. Tai, kad E. R. teigia, jog šiuo metu savo elgesį vertina kritiškai, tvirtina, kad nusikalstama veika buvo spontaniška ir atsitiktinė, nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Sąmoningas ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio nevykdymas ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, jog laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimo pakaktų E. R. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. R. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. R. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą.