Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „VW Scirocco“, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. spalio 1 d., apie 22:40 val., prie M. V. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties pastatu esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Land Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest ARTB – 0181“ (patikros sertifikato Nr. 2267700), jam buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems,

2. be to E. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. kovo 6 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025 m. spalio 1 d., apie 22:40 val., prie M. V. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ties pastatu esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Land Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad buvo vakaras, atėjo kaimynė ir paprašė patraukti mašiną. Jis mašiną patraukė ir priešais stovėjo policija ir jį sustabdė. Jis norėjo pagelbėti moteriai, kad ji išvažiuotų. Viskas galėjo būti spalio 1 d. Jis buvo nuomotame bute su drauge. Į butą atvažiavo automobiliu, vairavo jo draugė. Jie bute išgėrinėjo, šventė jo sugrįžimą. Vartojo vyną, viskį. Prieš sėdant už vairo alkoholį vartojo prieš 20 minučių, alkoholį vartojo abu. Su jais nebuvo kitų blaivių asmenų, kurie būtų galėję patraukti automobilį. Kaimynės neprašė, nes ji pati vos išvažiavo, nebuvo galimybės paprašyti kitų asmenų. Sėsdamas už vairo jautėsi apsvaigęs. Pavažiavo 10-20 metrų iš kiemo ir apie 50 metrų apsisukimui. Jis nežinojo, kad gatvė yra vienpusė, jis buvo pasistatęs automobilį prieš eismą. Policijos pareigūnai buvo priešais gatvėje ir jį sustabdė. Jis stovėjo ir laukė, tada sustabdė policijos pareigūnai, nes jis stovėjo prieš eismą. Automobilį jis buvo paėmęs sutvarkyti ir planavo parduoti, jis kartais taip prisiduria. Automobilis buvo I. Z.. Geriau viską prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Mašiną jam padavė D., jis nematė automobilio savininkės. Jis automobilį paėmė iš sodybos, paimant vairavo jo draugė ir parvarė į (duomenys neskelbtini). Baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą moka dalimis, yra vykdomoji byla antstolių kontoroje. Žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, suvokė, kad negali vairuoti. Savo elgesį vertina kaip didžiausią kvailystę. Automobilį išstūmė į gatvę. Su I. Z. jis neatsiskaitė, jis sumokėjo už visus nepatogumus, kai ji atsiėmė automobilį, sutarties jokios nesudarė. Jie planavo, kad jis automobilį sutvarkys ir parduos, o tada pasidalins pinigus. Automobilį pasiėmė gal prieš dvi savaites. Jis automobilį gražino, dabar norėtų jį sutvarkyti ir parduoti. Sunki yra jo įmonės finansinė padėtis, yra sunku. Jis pats vairuoti negali, o reikia samdyti vairuotojus, todėl yra labai brangu. Jo bendrovė užsiima transporto logistika, krovinių pervežimu. Jis domėjosi dėl pagalbos dėl alkoholio vartojimo.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.4. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo E. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei, būdamas teistas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, nevykdė teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

10. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad E. R. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bei būdamas teistas ir pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo konstatuotina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 243 straipsnį.

Bausmės skyrimas

11. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

14. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis reglamentuojamas recidyvo klausimas. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą.

15. Nagrinėjamu atveju Teismas asmenį pripažindamas recidyvistu vertina baudžiamojoje byloje esančius nuteistąjį E. R. charakterizuojančius duomenis, jo praeityje padarytą analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad nuteistasis, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, kad jis ne pirmą kartą yra teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, asmuo ne kartą baustas administracine tvarka, baustas ir už vairavimą neturint šios teisės, jam skirtų nuobaudų nesumoka, todėl nuteistajam E. R. jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. E. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalis), kita baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (veika pagal BK 243 straipsnį). Jis yra teistas, teistas už analogiškos veikos padarymą (b. l. 147-149), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 105-145), yra dirbantis (b. l. 100-102). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad E. R. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje yra teistas už analogiškos veikos padarymą, jam skirtos baudos nėra sumokėjęs, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti E. R. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus arešto bausmę, už BK 243 straipsnyje padaryto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriant griežčiausią arešto bausmę, nes švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina maksimali 90 parų arešto bausmė. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina maksimali 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėtina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė ir skirtina galutinė subendrinta 60 parų arešto ir 50 MGL (2 500 Eur) baudos bausmė.

19. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 1 d., 22:42 val. iki 2025 m. spalio 2 d. 13:15 val., t. y. viena para (b. l. 57-59, 62-63).

20. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-94) – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

21. BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis E. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, šią teisę yra praradęs, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

23. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad E. R. nusikalstamas veikas padarė anksčiau būdamas teistas, teistas už analogiškos veikos padarymą, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytų veikų labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam – penkerių metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

24. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

25. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

26. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

27. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas D. J. vardu, tašiau iš teismui pateiktos 2025 m. rugpjūčio 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį įsigijo I. Z., kuriai 2025 m. spalio 7 d. nutarimu minėta transporto priemonė grąžinta (b. l. 23-24, 30, 37-40). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilį iš savininkės pasiėmė prieš porą savaičių ir ketino jį suremontuoti bei parduoti, todėl akivaizdu, kad transporto priemonės savininkė nežinojo, kad jai priklausančią transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, negalėjo daryti jokios įtakos kaltinamojo elgesiui. Teismas vertina, kad kaltinamasis pats savavališkai ir neleidžiant bei nežinant automobilio savininkui pasiėmė I. Z. priklausantį automobilį, ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintas jo teisėtai savininkei I. Z. – paliktinas jos nuosavybėje, iš nuteistojo E. R. konfiskuotina automobilio „Land Rover“ vertę atitinkanti pinigų suma – 9 470,00 Eur (vertė nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ 2025 m. spalio mėnesio pažymą).

5. 2025 m. spalio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. R. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo E. R. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Vilmantas Poškus. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. R. sudaro 193,75 Eur.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

7. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), E. R. parinko gynėją advokatą Vilmantą Poškų. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. R. nepriteistinos.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 7 d. grąžintas I. Z. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas I. Z. neribotam naudojimui; negaliojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) prisegtas voke prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

E. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti E. R. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę ir skirti E. R. galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto ir 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo E. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 1 d., 22:42 val. iki 2025 m. spalio 2 d. 13:15 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) arešto para.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. R. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

E. R. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (administracija@siauliuti.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. WIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. R. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, E. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 470,00 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 7 d. grąžintą I. Z. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti I. Z. neribotam naudojimui;

- negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) prisegtą voke prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.