Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2022-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-744/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
1A-253-744/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42233-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
Nuteistasis
E. P.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-744/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42233-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.4.6.4.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,nuteistojo E. P. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 5 d. 12.22 val. iki 2021 m. gruodžio 6 d. 15.10 val. (2 dienos); bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento, vykdant šį nuosprendį; E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 5 d. apie 3.29 val. (duomenys neskelbtini), išdauždamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), laukujų durų stiklo paketą ir vidinių durų stiklą, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 12 vnt. cigarečių pakelių „LM Link 100“ 50,40 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 4,20 Eur), 6 vnt. cigarečių pakelių „Chesterfield Silver“ 22,50 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 3,75 Eur), 4 vnt. cigarečių pakelių „Chesterfield Remix“ 14,20 eurų bendros vertės (1 pakelio vertė 3,55 Eur), 3 vnt. cigarečių pakelių „Chesterfield 40 Maxi Blue“ 20,40 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 6,80 Eur), 2 vnt. cigarečių pakelių „Winston Compakt Silver“ 8 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 4 Eur), 5 vnt. cigarečių pakelių „LM Loft Blue“, 19,50 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 3,90 Eur), 1 vnt. cigarečių pakelį „LM Blue“ 4,20 Eur vertės, 1 vnt. cigarečių pakelį „LD Blue 40“ 6,80 Eur vertės, 3 vnt. cigarečių pakelių „Rothmans 20 Blue“ 10,95 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 3,65 Eur), 3 vnt. cigarečių pakelių „Rothmans Blue 100“ 11,40 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 3,80 Eur), 10 vnt. žiebtuvėlių „BIC“ 11,90 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė1,19 eurų), 1 vnt. 0,75 litro talpos putojančio vyno „Martini Asti“ 6,99 Eur vertės, 1 vnt. 0,75 litro talpos putojančio vyno „Martini Prosecco“ 7,99 Eur vertės, 1 vnt. 1,5 litro talpos putojančio vyno butelį „Bosca Anniversary“ 8,69 Eur vertės, 2 vnt. 0,5 litro talpos butelius degtinės „Zelionaja Marka“ 16,98 eurų bendros vertės (1 vnt. 8,49 Eur vertės), 2 vnt. 0,7 litro talpos butelius degtinės „Bajorų Premium“ 24,98 Eur bendros vertės (1 vnt. 12,49 Eur vertės), iš viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 245,88 Eur.

2. Be to, E. P. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 5 d. apie 3.25 val. tyčia, išdauždamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), laukujų durų stiklo paketą 103,14 Eur vertės ir vidinių durų stiklą 24,03 Eur vertės, įsibrovė į vidų, kur sugadino svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes: 2 vnt. 0,5 litro talpos butelius degtinės „Zelionaja Marka“ 16,98 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 8,49 Eur), 2 vnt. 0,5 litro talpos butelius degtinės „Zelionaja Marka“ 22,98 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 11,49 Eur), 3 vnt. 0,7 litro talpos butelius degtinės ,,Bajorų Premium“ 37,47 Eur bendros vertės (1 vnt. vertė 12,49 Eur), 3 vnt. cigarečių pakelių „Winston Compakt Silver“ 12 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 4 Eur), 5 vnt. cigarečių pakelių „LM Link 100“ 21 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 4,20 Eur), 2 vnt. cigarečių pakelių „LM Loft Blue“ 7,80 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 3,90 Eur), 2 vnt. cigarečių pakelių „Rothmans Blue“ 13,60 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 6,80 Eur), 3 vnt. cigarečių pakelių ,,Rothmans 20“ 10,95 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 3,65 Eur), 3 vnt. cigarečių pakelių „Rothmans Blue 100“ 11,40 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 3,80 Eur), 2 vnt. cigarečių pakelių „LM Blue“ 8,40 Eur bendros vertės (1 pakelio vertė 4,20 Eur), iš viso sugadino svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 289,75 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino to, kad jis turi mažametį sūnų, kurį reikia išlaikyti, nes jo mama yra nedirbanti, šiuo metu yra motinystės atostogose. Apelianto teigimu, per beveik tris metus, kuriuos praleido laisvėje, jis nei karto nebuvo nusižengęs, įvykdęs šį apgailėtiną nusikaltimą važiavo gydytis į (duomenys neskelbtini) priklausomybių centrą, iki pat šiol dalyvauja priklausomybę turinčių žmonių grupėse nuotoliniu būdu. Visus tris metus jis dirbo (duomenys neskelbtini), yra pasirašęs sutartį dėl namo. Šiuo metu prižiūrimas dirba miške, nes reikia išlaikyti šeimą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žalą atlygino.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo E. P. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. P. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir E. P. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio nuostatas. Prokurorė Lilija Saldukienė prašė nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl E. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl E. P. paskirtos bausmės

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Žemesnės instancijos teismas

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta griežčiausia bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam E. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas 9 kartus, teistumui neišnykus, 1 metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra dvi nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei dvi E. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. P. atžvilgiu bus pasiekti jam už abi nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. P. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam E. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu), tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, nuteistajam E. P. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. P. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį dėl E. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis dėl padarytų nusikaltimų gailisi, žalą atlygino. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

14. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021).

15. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-62-788/2021). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

16. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, vertindamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą E. P., pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tai, kad E. P. iki tol jau teistas 9 kartus už nusikalstamų veikų padarymą ir šios aplinkybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti, kad nagrinėjamu atveju nusikalto neatsitiktinai. Tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė, kad E. P. atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nepritardama šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo E. P. asmenybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. už nusikalstamas veikas paskyrus galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas vadovautis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

17. BK 75 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla (BK 75 straipsnio 5 dalis). Taigi BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos numato teismui, skiriančiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, teisę pasirinkti skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas.

18. Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Nors E. P. anksčiau teistas 9 kartus, tačiau tarp jų 4 kartus teistas už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, paskutinės nusikalstamos veikos, už kurias yra teistas E. P., padarytos dar 2011 metais, taigi iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo 2021 m. gruodžio 5 d. nuteistasis E. P. nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 150-159). 2019 m. spalio 21 d. E. P. buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, išvyko į (duomenys neskelbtini), ten gyveno ir dirbo (2 t., b. l. 171-172, 179, 185), ten 2020 m. rugsėjo 28 d. susilaukė sūnaus (2 t., b. l. 182), šiuo metu turi leidimą gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. rugsėjo 26 d. (2 t., b. l. 176-177). Po nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik metai laiko, byloje nėra jokių duomenų, kad E. P. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta (2022 m. kovo 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 2022 m. birželio 3 d. nutrauktas, vadovaujantis BK 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu) (2 t., b. l. 150-159), E. P. 2022 m. kovo 21 d. ir balandžio 26 d. padaryti administraciniai nusižengimai susiję su viešąja tvarka ir su aplinkos apsauga (2 t., b. l. 160-163).

19. E. P. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino, nurodė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jo šeimos santykiai stipriai byrėjo, jis buvo neviltyje, todėl blogai jautėsi, išgėrė raminamųjų, o vėliau su draugu porą taurelių alkoholio. E. P. negalėjo paaiškinti, kodėl padarė jam inkriminuotas veikas, tačiau viską pripažino, byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl jo nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu procesas dėl civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutrauktas (2 t., b. l. 128). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad yra dvi nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad po nusikalstamų veikų padarymo 2021 m. gruodžio 14 d. E. P. Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filiale pradėjo gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio ir 2022 m. sausio 12 d. pilnai baigė „(duomenys neskelbtini)“ programos kursą (2 t., b. l. 138-139).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančių bylos duomenų visumą, mano, kad E. P. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, o bausmės tikslus galima pasiekti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (neizoliavus E. P. nuo visuomenės) ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas, visuomenės saugomas vertybes. Atidėjus bausmės vykdymą, E. P. bus pakankamai nubaustas, jam paskirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai (ypač ryšys su mažamečiu sūnumi). Įvertinus E. P. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, E. P. asmenybę, jam paskirtos galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros (iš BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos seka, kad teismas, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, gali skirti intensyvią priežiūrą, tai yra taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą intensyvios priežiūros skyrimas nėra privalomas; tai matyti ir iš teismų praktikos (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-565-954/2022, 1A-143-383/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-358-898/2022)), įpareigojant E. P. toliau gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą (jei sutinka), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo įsidarbinti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Svarbu ir tai, kad E. P., būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę būtų valstybės išlaikomas. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės, jog nuteistasis E. P. gyvens ir dirbs užsienyje, nepaneigia galimybės efektyviai vykdyti probaciją. Laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 ir 10 punktais, E. P. paskirtos galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą (jei šis sutinka), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo įsidarbinti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento, vykdant teismo nuosprendį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Įspėti E. P., kad, jeigu jis nevykdys jam teismo nustatytų įpareigojimų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas