Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-05-10 · Civilinė byla Nr. e2-25-985/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
e2-25-985/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03640-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Navickienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
A. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Vidmantas Ravinis, Vilma Šeperytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25-985/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03640-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.;2.3.2.7.; 3.2.3.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Dainorai Petraitei, Sigutei Pranskevičienei, Reginai Knezevičienei, Jolitai Šilinskienei,

vertėjaujant Liudmilai Baktienei,dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,atsakovui A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei,institucijos atstovėms I. B., Sondrai Šoršen,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S., dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei J. S., dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kita, trečiasis asmuo atsakovo pusėje K. R. V., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu, patikslinus jį pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, ir teismo posėdžių metu, prašo: 1) A. S. ir J. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę S.; 3) nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas J. S. tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už 9 mėnesius (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)), t. y. viso 4200 Eur sumą (9 x 250 Eur x 2 – 300 Eur = 4200 Eur); 6) žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių A. S. ir J. S. nuosavybe; 7) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 23 000 Eur, jį po santuokos nutraukimo priteisiant atsakovui, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisiant piniginę 11 500 Eur piniginę kompensaciją, tuo atveju jeigu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų pripažintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokiu atveju už visus atliktus pagerinimus bei esamus statinius iš atsakovo ieškovei priteisti 8105,80 Eur kompensaciją; 8) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip:

8.1) atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui po santuokos nutraukimo priteisti:

- pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 200 00 Eur;

- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 1 200 Eur;

- priekabą (duomenys neskelbtini), Valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500 Eur;

- kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: miegamojo komplektas „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis 2700 Eur; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur; „Magrės“ lova pirkta dukrai 700 Eur; šviestuvai antrame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai, 3 vnt.) 200 Eur; „Magrės“ lova trečiajame miegamajame pirkta dukrai 850 Eur; „Magrės“ fotelis trečiajame miegamajame pirkta dukrai, 250 Eur; šviestuvai trečiame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai) 220 Eur; sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spinta 400 Eur; vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) 1700 Eur; dvigubas praustuvas „Villeroy&Boch“ 750 Eur; pakabinami unitazai „Villeroy&Boch“ 2 vnt. 550 Eur; pakabinamas bidė „Villeroy&Boch“ 280 Eur; vandens maišytuvai 5 vnt., 650 Eur; dušo komplektas „Oras“ 550 Eur; marmurinė kriauklė 120 Eur; skalbimo mašina „Miele“ 680 Eur; dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje, 2 vnt. 1000 Eur; minkšta dalis „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės) 1600 Eur; virtuvės komplektas „Somėja“ 6500 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur; tinkleliai ant langų „Dextera“, 9 vnt. 850 Eur; roletai „Dextera“, 3 vnt. 550 Eur; viso 23 860 Eur.

8.2) ieškovei iš atsakovo priteisti 105 530 Eur kompensaciją, už atsakovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį.

9) Ieškovei iš atsakovo priteisti 14 500 Eur kompensaciją, dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudotų bendro turto sukūrimui; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. S. ir J. S., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių dukrų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant J. S.; 4) pripažinti, kad prievolė K. R. V. pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį yra bendra A. S. ir J. S. prievolė, nustatant, kad visas įmokas K. R. V. pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį mokės A. S. be teisės ateityje reikalauti šių įmokų dalies grąžinimo iš J. S., o J. S., sumokėjusi nors dalį šių įmokų už A. S., įgyja teisę išieškoti sumokėtą sumą iš A. S. regreso tvarka; 5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini)., šalims pradėjus gyventi skyrium; 6) priteisti A. S. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), miegamojo baldų komplektą „Mester“; televizorių „Samsung“; šviestuvus 5 vnt.; automobilį (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) priekabą (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti J. S. 19 982,5 Eur kompensaciją iš A. S.; 8) priteisti A. S. 7953,5 Eur kompensaciją iš J. S.; 9) palikti J. S. santuokinę pavardę - (duomenys neskelbtini), A. S. - pavardę (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje, pareiškime dėl reikalavimų tikslinimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini). ji neapsikentusi atsakovo netinkamo elgesio bei siekdama išvengti dar didesnio atsakovo pykčio protrūkio su vaikais išėjo iš namų ir apsigyveno bei iki šios dienos tebegyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). Nuo to laiko šalys gyvena skyrium ir jokių santykių nepalaiko. Nurodo, kad vaikai faktiškai gyvena su ja, dėl ko vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi, todėl vaikai po santuokos nutraukimo ir toliau turėtų likti gyventi su ja. Atsakovo bendravimas su vaikais nėra ribojamas. Nustačius nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, turi būti išspręstas nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo klausimas. Nurodo, kad jos pajamos yra 650 Eur per mėnesį. Atsakovas yra registravęsis darbo biržoje ir perkasi verslo liudijimą, bei užsiima transporto priemonių pardavimu. Kokias pajamas atsakovas deklaruoja (išviešina) jai nėra žinoma, tačiau jai yra žinoma, kad gyvenant kartu atsakovo pajamos sudarydavo vidutiniškai apie 4000 Eur sumą, tačiau visų gaunamų pajamų atsakovas nedeklaruoja bei deklaruoja mažesnes sumas. Atsakovas yra jaunas, darbingas, gaunantis bei galintis gauti pakankamas pajamas ir turintis pareigą tinkamai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau šios pareigos nevykdo ir išlaikymo vaikams neteikia. Nurodė, kad dukros A. S. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 557,90 Eur suma, kuri susideda iš šių išlaidų: pasiruošimas mokslo metams (mokyklinė apranga, mokyklinis krepšys, sąsiuviniai, knygos, pieštukai, rašikliai, flomasteriai, aplankai, penalas ir t.t. 400 Eur (mėnesinė suma: 400 Eur ÷ 12 mėn. = 33,33 Eur); maistas 30 d. x 5 Eur. (mėsa, žuvis, pieno produktais, vaisiai, daržovės ir kt.) į mėn. 150 Eur; maistpinigiai į mokyklą 22 d. x 2 Eur = 44 Eur;

viršutinė apranga (vasarinė, pavasarinė, rudeninė ir žieminės striukės, megztiniai, bliuzonai, baltiniai, kelnės, šalikai, kepurės r t.t.) ir jų priežiūra (skalbimas, valymas, skalbimo milteliai) per metus 620 Eur (mėnesinė suma: 620 Eur ÷ 12 mėn. = 51,66 Eur); apatinė apranga (kelnaitės, marškinėliai, pižamos, kojinės ir kt.) ir jos priežiūra per metus 120 Eur (mėnesinė suma: 120 Eur ÷ 12 mėn. = 10,00 Eur); avalynė (žieminiai, vasariniai, pavasariniai ir vasariniai batai, šlepetės) ir jos priežiūra per metus 180 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 15,00 Eur); kasdieninio vartojimo reikmenys (patalynės komplektai, rankšluosčiai, indai, gertuvės ir kt. per mėn. 10 Eur; sporto apranga (sportiniai bateliai, sportinė apranga, treningas) 120 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 10,00 Eur); sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai, konsultacijos) į mėn. 15 Eur; išlaidos, poilsio poreikių tenkinimui (išvykos, kinas, baseinas, žaidimai, gimtadieniai dovanos, susitikimai su draugėmis ir t.t.) į mėn. 50 Eur; knygos, kanceliarinės prekės bei kitos lavinamosios prekės per mėn. 15 Eur; transporto išlaidos (vežiojimas pas gydytojus, pas draugus, gimines į renginius ir kt.) 10 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, kremas, dantų pasta, dantų šepetukai, kirpimas ir kt.) į mėn. 20 Eur; akių lęšiai bei skystis per mėnesį 30 Eur; telefonas per mėnesį 10 Eur; internetas per mėnesį 6 Eur; kirpyklos paslaugos per mėn. 15 Eur; vitaminas D per mėn. 13 Eur; išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams į mėn. 40 Eur; kitos neplanuotos išlaidos į mėn. 10 Eur. Nurodė, kad

dukros A. S. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 501,99 Eur suma, kuri susideda iš šių išlaidų: pasiruošimas mokslo metams (mokyklinė apranga, mokyklinis krepšys, sąsiuviniai, knygos, pieštukai, rašikliai, flomasteriai, aplankai, penalas ir t.t. 400 Eur (mėnesinė suma: 400 Eur ÷ 12 mėn. = 33,33 Eur); - maistas 30 d. x 5 Eur. (mėsa, žuvis, pieno produktais, vaisiai, daržovės ir kt.) į mėn. 150 Eur; maistpinigiai į mokyklą 22 d. x 2 Eur = 44 Eur; viršutinė apranga (vasarinė, pavasarinė, rudeninė ir žieminės striukės, megztiniai, bliuzonai, baltiniai, kelnės, šalikai, kepurės r t.t.) ir jų priežiūra (skalbimas, valymas, skalbimo milteliai) per metus 620 Eur (mėnesinė suma: 620 Eur ÷ 12 mėn. = 51,66 Eur); apatinė apranga (kelnaitės, marškinėliai, pižamos, kojinės ir kt.) ir jos priežiūra per metus 120 Eur (mėnesinė suma: 120 Eur ÷ 12 mėn. = 10,00 Eur); avalynė (žieminiai, vasariniai, pavasariniai ir vasariniai batai, šlepetės) ir jos priežiūra per metus 180 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 15,00 Eur); kasdieninio vartojimo reikmenys (patalynės komplektai, rankšluosčiai, indai, gertuvės ir kt. per mėn. 10 Eur; sporto apranga (sportiniai bateliai, sportinė apranga, treningas) 120 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 10,00 Eur); sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai, konsultacijos) į mėn. 15 Eur; išlaidos, poilsio poreikių tenkinimui (išvykos, kinas, baseinas, žaidimai, gimtadieniai dovanos, susitikimai su draugėmis ir t.t.) į mėn. 50 Eur; knygos, kanceliarinės prekės bei kitos lavinamosios prekės per mėn. 15 Eur; transporto išlaidos (vežiojimas pas gydytojus, pas draugus, gimines į renginius ir kt.) 10 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, kremas, dantų pasta, dantų šepetukai, kirpimas ir kt.) į mėn. 20 Eur; telefonas per mėnesį 2 Eur; internetas per mėnesį 6 Eur; kirpyklos paslaugos per mėn. 10 Eur; išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams į mėn. 40 Eur; kitos neplanuotos išlaidos į mėn. 10 Eur. Nurodė, kad dukros nori lankyti įvairius būrelius, važiuoti į stovyklas, poilsines keliones, dukra A. nori lankyti sporto klubą, tačiau jos vienos lėšų nepakanka, o atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda. Prie vaikų išlaikymo prisideda ir jos mama, be kurios pagalbos tinkamai išlaikyti vaikus būtų sunku. Dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl netaisyklingo (duomenys neskelbtini) buvo taikytas gydymas, įstatant dantų briketus bei atliekant kitas su tuo susijusias paslaugas šių paslaugų kaina yra 2000 Eur. Be to susidarė išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019-01-01, kadangi nuo to laiko atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, apart vienkartinį vaikų apipirkimą 2019 m. balandžio mėn. svečiuojantis pas jos seserį (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas vaikams nupirko drabužių (išleido iki 300 Eur). Įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 31 d. (už 9 mėn.) sudaro 4200 Eur sumą (9 x 250 Eur x 2 – 300 Eur = 4200 Eur).

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo nurodė, kad gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 200 00 Eur; transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 1 200 Eur; priekaba (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500 Eur; kilnojamieji daiktai, esantys name, adresu (duomenys neskelbtini), už 23 860 Eur. Viso bendras turto balansas sudaro 225 560 Eur sumą. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nors yra registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, tačiau žemės sklypas faktiškai šalių buvo įsigytas (pirktas), už jį sumokant 50 000 Lt sumą, tačiau kaip paaiškėjo tuo metu buvo įformintas ne pirkimo-pardavimo sandoris, o dovanojimo. Kadangi visus su žemės įsigijimu susijusius dokumentus tvarkė atsakovas, ji nesigilino ir nesidomėjo, koks sandoris tuo metu buvo įsigytas, kadangi atsakovu pilnai pasitikėjo. Tuo metu kai buvo nuspręsta minėtą žemės sklypą įsigyti, dar nebuvo sutvarkyti minėto žemės sklypo nuosavybės dokumentai, dėl ko jį pirkti nebuvo galimybės, t. y. minėtas žemės sklypas buvo neišpirktas iš valstybės. Žemės sklypo pardavėjai buvo pagyvenę žmonės, dėl ko buvo sutarta, kad bus padėta jiems sutvarkyti visą dokumentaciją. Tuo metu kaip žemė buvo išperkama iš Valstybės pardavėjams buvo perduota 25 000 Lt, vėliau buvo atliktas žemės sklypo padalijimas, buvo mokėta (perduoti žemės sklypo pardavėjams pinigai) už projektų rengimą, matavimus bei kitus su žemės sutvarkymu susijusius dokumentų parengimą vėliau atlikus visas procedūras prieš perrašymą sumokėta likusi kainos dalis. Žemės sklypo pardavėjai buvo atsakovo draugo su kuriuo jis bendrauja ir šiuo metu tėvai, ir koks sandoris buvo sudarytas ji per daug nesidomėjo, į tai nesigilino bei tam neteikė kažkokios reikšmės. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo ieškovė nurodė, kad nepaisant to, kad minėtas žemės sklypas yra registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, minėtas žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas bei jame buvo pastatytas šalių gyvenamasis namas. Įsigijus minėtą žemės sklypą, jame buvo išpjauta 90 vienetų medžių, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, atvežta pakankamai daug smėlio, kadangi toje vietoje kur buvo pastatytas namas buvo dauba, visas sklypas pilnai išlygintas, paruoštas vejos sėjimui, pasėta veja, padarytas įvažiavimas į žemės sklypą, padarytas pagrindas kiemo aikštelės įrengimui trinkelėmis, įrengtas pagrindas takelių aplink namą įrengimui klinkeriu, išmūryti iš klinkerio stulpeliai tvorai ir kiemo vartams, atvesta elektra automatiniams kiemo vartams ir lauko apšvietimui, iš abiejų namo pusių išbetonuotas pagrindas terasai, padarytas akmeninis takelis nuo terasos iki namo galo. Iš palydovinių žemės nuotraukų matyti kaip keitėsi žemės sklypas po įsigijimo. Taigi įgijus žemės sklypą jis buvo iš esmės pagerintas, ne tik pakeičiant jo vaizdą, bet ir jį pritaikant poilsiui bei tam, kad būtų galima statyti gyvenamąjį namą bei juo patogiai naudotis: išpjauti augę medžiai, žemės sklypas išlygintas bei paruoštas vejos sodinimui, naujai apsodintas veja, įrengtas akmeninis takelis, įrengtas betoninis pagrindas terasai, įrengtas įvažiavimas į žemės sklypą, įrengtas pagrindas kiemo aikštelės įrengimui trinkelėmis, įrengtas takelių pagrindas trinkelių klojimui aplink namą, pastatyti stulpeliai tvorai ir kiemo vartams. Nurodė, kad ji kreipėsi į sąmatininką dėl sąmatos sudarymo atliktiems darbams įvertinti bei pagal sudarytą sąmatą atliktų darbų vertė 16 211,60 Eur. Į minėtą sumą nėra įtraukta kadastrinių darbų atlikimas. Jos iniciatyva atliktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje yra nurodyta, kad žemės sklypo vertė vertinimo dienai yra 23 000 Eur, teismo eksperto J. B. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 12 200 Eur. Nurodė, kad palaiko UAB „Marleksa“ nurodytoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą, kad žemės sklypo vertė yra 23 000 Eur. Minėtas žemės sklypas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pripažintinas ir tuo pagrindu, kad jis nors ir buvo formaliai atsakovui padovanotas, tačiau jis faktiškai įgytas, kaip bendras turtas, šeimos poreikių tenkinimui ir kaip jau minėta, minėtas turtas nėra atsakovui dovanotas jo tėvų, brolio, sesers ar kitų šeimos narių, t. y. turtas dovanotas nesant artimų asmeninių šeimos santykių. Be to, ginčo gyvenamasis namas, kiti statiniai ir žemės sklypas laikytini vientisu nedalomu turto kompleksu, kurį sudaro atskiri objektai, didinantys vienas kito vertę, būdami būtent nedalomo turto komplekso dalys. Pripažinus žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jis tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis. Atsakovui nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 23 000 Eur, o ieškovei priteisiant 11500 Eur piniginę kompensaciją. Tuo atveju jeigu žemės sklypas nebūtų pripažintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokiu atveju spręstinas kompensacijos ieškovei priteisimo klausimas už visus atliktus pagerinimus bei esamus statinius. Pagal sudarytą Lokalinę sąmatą minėtų darbų vertė yra 16 211,60 Eur bei laikant lygių dalių prezumpcijos nepripažinus žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovės naudai priteistina 8105,80 Eur piniginė kompensacija. Nurodė, kad gyvenamojo namo natūra padalinti tarp šalių nėra jokios galimybės dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl netinkamo atsakovo elgesio, dėl ko gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo paliktinas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant piniginę kompensaciją. Minėto turto sukūrimui buvo panaudotos ir jos asmeninės lėšos. 2015-10-28 jos motina A. B. dovanojo 14 500 Eur pinigų sumą, kuri buvo panaudota namo įrengimui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje, atsiliepime į pareiškimą dėl reikalavimų tikslinimo) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Priešieškinyje nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, nėra. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes visų pirma, jam, iki š. m. birželio 22 d. gyvenant kartu su šeima, buvo žinomi dukrų poreikiai ir jie nėra tokie, kokius nurodo ieškovė. Būtinoms nepilnamečių dukrų vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui per mėnesį reikia apie 360 Eur kiekvienai, abiems tėvams mokant kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 180 Eur. Kita vertus, ieškovė pilnai nepateikia detalesnių išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė, tenkinant bent minimalius ir pačios ieškovės poreikius, tokiomis piniginėmis lėšomis ir nedisponuoja, todėl niekaip ieškovė nepilnamečių dukrų išlaikymui bendrai po 1000 Eur per mėnesį neskiria ir negali skirti. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2019 m. sausio 1 d. 2020-08-11 į civilinę bylą ieškovė pateikė 2019 m. birželio susirašinėjimą - komercinius pasiūlymus dėl baldų, žaliuzių ir kt. daiktų įsigijimo, taip pat 2020-06-02 teismo posėdžio metu ieškovė pati nurodė, kad daiktų įsigijimo organizaciniais klausimais rūpinosi ji. Taigi, visiškai yra nelogiški ieškovės paaiškinimai, kad jam tariamai neteikiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams, šalys planuotų brangių pirkinių - namų apstatymo daiktų įsigijimą ir jį realizuotų. Nurodė, kad jis tinkamai rūpinosi šeima, kad šeimos nariai buvo tiek pilnai išlaikomi, tiek galėjo planuotis ir realizuoti naujo gyvenamojo būsto įrengimą. 2019 m. balandžio mėnesį su ieškove ir nepilnametėmis dukromis apie 10 dienų laiko praleido (duomenys neskelbtini), kur svečiavosi pas ten gyvenančią ieškovės seserį. Iš Lietuvos šeima vyko automobiliu, kelionės išlaidomis (jų apmokėjimu) rūpinosi jis. Ieškovei teigiant, jis atitinkamu laikotarpiu neteikė išlaikymo nepilnametėms dukroms, vargu, ar tokia kelionė ir būtų įvykusi, ir ar fotonuotraukose užfiksuoti žmonės darniai pozuotų, o jų veidai būtų džiaugsmingi. Dar daugiau, šeimai grįžus iš (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje buvo surengta dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimtadienio šventė, jis apmokėjo gimtadienio rengimo išlaidas ir tai nebuvo epizodiškas vienkartinis atsakovo veiksmas. Pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį K. R. V. jam paskolino 48 500 Eur 7 metų laikotarpiui. K. R. V. jam paskolintas pinigines lėšas panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidaus įrengimui - visiems vidaus apdailos darbams atlikti, šildymo ir ventiliavimo, elektros ir apšvietimo sistemoms ir santechnikai įrengti, dalies baldų, šviestuvams įsigyti. Ieškovė 2020-08-11 į bylą savo nuožiūra pateikė dvi gyvenamojo namo lauko nuotraukas, teigdama, kad namas 2016 metais buvo pilnai įrengtas. Tačiau ieškovė, šiems teiginiams pagrįsti, nepateikė namo vidaus nuotraukų. Sutiktina, kad 2016 metais gyvenamasis namas buvo pastatytas, buvo atlikti išorės darbai, uždengtas stogas, t. y. buvo pastatyta taip vadinama „dėžutė“, tačiau visiškai neįrengtas namo vidus, nes šalys tam neturėjo pakankamai piniginių lėšų, o gyvenamajam namai pilnai įrengti jis, žinant bei visiškai pritariant ieškovei, iš R. V. K. ir pasiskolino piniginių lėšų, taip kaip ir nurodyta (duomenys neskelbtini) skolos raštelyje. Ieškovė pati buvo suinteresuota greitesniu gyvenamojo namo užbaigimu, tam reikalingų piniginių lėšų skolinimusi, nes šalys planavo, persikrausčius į naujai įrengtą gyvenamąjį namą, tam pačiam R. V. K., pastarajam verslo reikalais būnant Lietuvoje, atlygintinai leisti naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Į bylą pateiktas įrašas, padarytas 2016 m. balandžio mėnesį, vaizdo įraše užfiksuotas namo vidus, t. y. kai visiškai netinkuotos („plikos“) vidaus sienos, rengiama šildymo sistema. Foto nuotraukose taip pat fiksuota namo lubų, sienų būklė, kai akivaizdžiai matosi tik įrenginėjamos sistemos, pradėti vidaus apdailos (sienų tinkavimo) darbai, vaizdo fiksavimo data - 2018-09-05. 2017 m. spalio mėnesį gyvenamajame name įrengta ir paleista šildymo sistema, ją įrengęs asmuo praveda jam naudojimosi instruktažą, o jo telefonu yra padarytas šio instruktažo vaizdo įrašas. Foto Nr. 1 užfiksuotas (2017-12-11) vieno iš gyvenamojo namo kambario vaizdas, kur akivaizdžiai matyti, kad atlikti sienos tinkavimo, glaistymo, grindų betonavimo darbai, tačiau vidaus apdaila neužbaigta, grindys neįrengtos. Foto Nr. 2 - užfiksuotas šalių šeimos ir artimųjų 2018 m Naujųjų Metų šventinis sutikimas. Pateiktoje nuotraukoje akivaizdžiai matyti - net neįrengtos lubos, matosi tiesiog stogo karkasas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys yra įsigijusios pastatą - nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2019-06-22 datai 84 140 Eur (vertė pateikta pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinį tyrimą Nr. 227). Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įsigyti kilnojamieji daiktai: miegamojo baldų komplektas „Mester“, kurio vertė 1900 Eur (2018-08-18 pinigų priėmimo kvitas); televizorius „Samsung“, 325 Eur vertės; šviestuvus miegamajame (pakabinamas ir du staliniai), 3 vnt., bendros 400 Eur vertės; šviestuvus svetainėje, 2 vnt., bendros 500 Eur vertės; automobilis (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 900 Eur; priekaba (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 300 Eur. Ieškovė į dalintiną turtą įtraukia virtuvės baldų komplektą, kurio tiesiog nėra. Jis neneigia aplinkybių, kad šalys buvo domėjęsi dėl tokio komplekto pagaminimo ir įsigijimo aplinkybių, tačiau iš UAB „Somėja“ gautas atsakymas patvirtina, kad jokie šalių mokėjimai nebuvo atlikti ir jokie baldai iš UAB „Somėja“ šalims nebuvo pristatyti. Ieškovė į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą yra įtraukusi minkštų baldų „DeLuxe“ komplektą, kurio kaina pagal 2019-06-11 užsakymo lapą yra 2100 Eur. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad apmokėjimas už šiuos baldus atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., 1400 Eur mokėjimą atliko jo sesuo R. S. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d., 600 Eur mokėjimą atliko jis. Abu mokėjimai atlikti po 2019-06-22 d., kuomet šalys jau gyveno skyrium, todėl šie daiktai kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas nedalintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Šiuo atveju ieškovės kilnojamų daiktų sudaryto sąrašo lentelėje, daiktai, pažymėti eilės numeriais: 3,4,5,8,9, taip pat dalis spintų (daiktai, kurių eilės numeris 10), neįtrauktini į dalintiną turtą, nes jie yra skirti šalių nepilnamečių dukrų kambariams, jų poreikiams tenkinti. Taip pat ieškovė prašo teismo padalinti santuokos metu įgytus ir į gyvenamąjį namą įmontuotus kilnojamuosius daiktus, kuriuos išmontavus, būtų apsunkintas gyvenamojo namo naudojimas pagal paskirtį: vonia, praustuvas, pakabinami unitazai, pakabinamas bidė, vandens maišytuvai, dušo komplektas, marmurinė kriauklė. Sprendžiant klausimą dėl šalių santuokoje įsigyto turto, taip pat paminėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu, realiai šalims nepriklauso. Aplinkybės dėl automobilio nuosavybės ieškovei yra puikiai žinomos. Tikrasis automobilio savininkas yra R. K., su kuriuo atsakovas bendrai vykdo automobilių prekybos verslą ir šis automobilis nėra šalių bendra nuosavybė. Taip pat paminėtina, kad (duomenys neskelbtini)ienai ieškovė naudojosi bendrai šalių santuokoje įsigytu lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį vėliau, praėjus vos trims savaitėms laiko po apsisprendimo, ieškovė pardavė. Todėl šis automobilis (už automobilį gautos piniginės lėšos) įtrauktinos į dalintino turto balansą. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo, nurodydama, kad turto sukūrimui buvo panaudotos ir ieškovės asmeninės lėšos. 2015-10-28 ieškovei jos motina A. B. dovanojo 14 500 Eur pinigų sumą, kuri, pasak ieškovės, buvo panaudota namo įrengimui. Jis nesutinka su tokiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Visų pirma, tokia sutartis buvo sudaryta tik dėl „akių“, antra, jeigu tokia suma ieškovei ir buvo perduota, ieškovė niekada nemokėjo iš savo asmeninių piniginių lėšų už bendro gyvenamojo namo statybas, jo įrengimą. Ieškovė jos dispozicijoje esančias pinigines lėšas leido tik savo asmeninių poreikių tenkinimui (grožio procedūros, avalynė, drabužiai ir kt.). Bendras turto balansas yra 88 465 Eur (aktyvas). Tačiau nustatant dalintino turto vertę iš turto aktyvo turi būti atimamos sutuoktinių skolos (pasyvas). Skola kreditoriui R. V. K. yra 48 500 Eur. Tokiu atveju dalintino turto vertė yra 39 965 (88 465 - 48 500 = 39 965) Eur. Sutinka, kad gyvenamojo namo natūra padalinti tarp šalių nėra jokios galimybės dėl subjektyvių priežasčių (šalių tarpusavio santykių) ir objektyvių priežasčių (žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu priklausymas asmeninės nuosavybės teise vienai iš šalių), dėl ko gyvenamasis namas ir pirmiau sąraše nurodyti kilnojamieji daiktai priteistini jam asmeninės nuosavybės teise, ieškovės naudai priteisiant ½ turto vertės kompensacijos sumą, kuri sudaro 19 982,5 (39 965 : 2 = 19 982,5) Eur. 2014 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvite, serija VCS Nr. 0002250, nurodyta, kad sesuo R. S. sumokėjo 12 800 Lt (3707 Eur), o pagal užsakymo sutartį Nr. MA 30335 matyti, kad šia suma apmokėtos šalių gyvenamojo namo stogui skirtos statybinės medžiagos. Tokiu atveju yra pagrindas iš sesers gautus 3707 Eur priskirti prie atsakovo asmeninių lėšų ir ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šio buto vertė 10 907 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 1994-04-21. Šalys šiame bute nuo pat 1999 m. ir apsigyveno, kur gyveno iki 2019 m. birželio mėn., t. y. 20 metų laiko. Ieškovei šį butą padovanojo jos motina, tačiau iš pradžių butą buvo numatyta dovanoti ieškovės seseriai, tačiau jai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), butas buvo padovanotas ieškovei. Kadangi ieškovės sesuo jau buvo padariusi kai kuriuos buto patvarkymus, ieškovė su atsakovu ieškovės seseriai kaip kompensaciją sumokėjo 2800 JAV dolerių. O ir gyvenant per šį netrumpą laikotarpį jis prisidėjo prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu - buvo pakeisti langai, durys, įstiklintas balkonas, pakeistos grindys 1 kambaryje, naujai tapetais išklijuotos sienos, sutvarkyta elektros instaliacija (įsikėlus gyventi atsakovo šeimai, bute nebuvo net rozečių), supirkti baldai, buities prietaisai. Sutinka, kad toks pagerinimas nėra esminis ir nelemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau, jis prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją. 2020 m. rugpjūčio 19 d. šio buto vertė yra 18 200 Eur. Tokiu būdu jam priteistina kompensacija už ieškovės asmeninio turto pagerinimą sudaro 3646,5 (18 200 -10 907 =7293:2 =3646,5) Eur sumą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) naudojosi bendrai šalių santuokoje įsigytu lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį 2019-06-28 pardavė vos už 350 Eur. Ieškovės teiginiai, kad automobilis buvo nevažiuojantis, yra tik ieškovės gynybinė taktika. Automobilis buvo tikrai važiuojantis, atsakovas dar prieš 1,5 mėnesio rūpinosi jo remontu, dar daugiau - juk šiuo automobiliu ieškovė iki paskutinės minutės važinėjo iš namų į darbą, vežiojo vaikus, pirkimo - pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie techniškai netvarkingą, gedimų turintį automobilį. Prie pirkimo-pardavimo pateikiamos nuotraukos dėl automobilio buvimo ant tralo yra tik demonstracinio pobūdžio, ieškovė kažkodėl nepateikia duomenų dėl tralo paslaugos realumo, o pateikti 14 mėnesių senumo duomenys apie automobilį, kurio savininkas jau pasikeitęs, neturi jokio ryšio su byla ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Kadangi automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis, jo vertė tuo metu buvo apie 1200 Eur. Tokiu būdu iš ieškovės priteistina 600 (1200:2=600) Eur kompensacija. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes atsakovui iš ieškovės priteistina 7953,5 (3707+ 3646,5+ 600=7953,5) Eur kompensacija. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio tikslinimo nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ne tik, kad yra registruotas jo vardu, bet ir yra įsigytas jo asmeninėn nuosavybėn, įsigijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 143. Ieškovės prielaidos ir įtarinėjimai, kad dovanojimo sandoris apsimestinis nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė ne tik kad nepateikė pinigų perdavimo fakto (nes jo nėra), bet net nenurodo konkrečiai asmenų, iš kurių tariamai bendrai buvo įsigytas žemės sklypas, taip pat (ne)pateikia spėliones dėl kainos dydžio. Logiška, jeigu sklypas šalių būtų įsigytas bendrai, ieškovei būtų buvę ne sunku nurodyti esmines sandorio sudarymo aplinkybes. Ieškovė sutuoktinių bendromis lėšomis atliktų žemės sklypo pagerinimų vertę sieja su savo pateiktais sąmatiniais skaičiavimais. Tačiau lokalinė sąmata savaime neįrodo nekilnojamojo turto vertės padidėjimo. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie realiai turėtas, sumokėtas/išleistas pinigines lėšas už atliktus darbus ar įsigytas medžiagas. Sąmatiniai skaičiavimai turi būti realūs ir atitinkantys faktines aplinkybes. Žemės sklypo pagerinimo darbai (pvz., žolės sodinimas) buvo atlikti dar 2016 m., sąmata paskaičiuojama 2020-04 kainomis. Sąmatoje yra nurodomi darbai, kurie ne tik, kad nebuvo atlikti, bet jų ir nereikėjo atlikti. Pvz., - medžių kirtimo atveju. Jau vien tik iš ieškovės pateiktų nuotraukų niekaip neina priskaičiuoti 90 vnt. medžių. Iš 2011-07-27 Marijampolės savivaldybės administracijos išduoto leidimo matyti, kad buvo išduotas leidimas 7 medžiams kirsti. Tokio skaičiaus medžių kirtimo pokytis ir matosi ieškovės pateiktose nuotraukose. Terasos atlikimo darbai negali būti įskaičiuojami į žemės sklypo pagerinimą - terasa buvo numatyta namo projekte, ji priskirtina pagrindiniam statiniui - namui ir jau buvo įvertinta turto vertintojų. Kiemą juosianti tvora ir vartai registruotini nekilnojamo turto registre kaip atskiri statiniai, ir žemės sklypo vertės nekeičia. Aptariamoje sąmatoje paminėtas (5 pozicija) paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimas rankiniu būdu. Šiuo atveju paminėtina, kad remiantis viešai prieinama informacija (https://sodininku.info), kad parteriniai gazonai įrengiami aikštėse, skveruose, mauritaniški gazonai - tai sudėtinė veja, kurią paprastai sudaro varpinės ir spalvingai žydinčios vienametės, kartais ir daugiametės gėlės. Tuo tarpu aptariame žemės sklype, tiesiog išlyginus žemės plotą ir išrinkus akmenis (kurie, beje buvo panaudoti skaldytų akmenų takeliui prie namų įrengti) yra pasodinta paprasta veja. Nurodė, kad neteigia, kad visi darbai atlikti ir reikalingos medžiagos buvo gautos veltui. Kaip ir įprasta bei priimtina daugelyje namų ūkių, visus sklypo tvarkymo darbus jis atliko namų ūkio būdu, dirbdamas pats ir padedamas savo pažįstamų asmenų, kas leido akivaizdžiai sutaupyti ir neišleisti jokia sveika nuovoka priimtinos, ieškovės įsivaizduojamos kainos. Žemės sklypui sutvarkyti buvo perkamas smėlis, žolių sėkla, kas kartu su sklypo sutvarkymo darbais atsiėjo apie 2000 Eur. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyta darbų ir panaudotų medžiagų vertė sudaro atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies pagerinimų vertę. Gyvenamojo namo buvimas asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype negali būti traktuojamas kaip pagrindas nuosavybės teisei pakeisti, nesutinka su ieškovės palaikoma UAB „Marleksa“ nurodyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateikta žemės sklypo verte. Visų pirma dėl to, kad vertė nustatyta ne bylos aplinkybių kontekste reikšmingai datai. Antra, ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad žemės sklypas nebus vertinamas (šios ataskaitos 12 puslapis), nors iš kažkur vėliau dėstomojoje dalyje atsiranda kažkokia vertinė išraiška. Trečia, taip pat būtina atsižvelgti ir į (duomenys neskelbtini). dovanojimo sutartyje nurodytą turto vertę. Nurodė, kad nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau, neprieštarauja, kad ieškovė pasiliktų santuokoje turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė - (duomenys neskelbtini), o jam prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jų atmesti. Nurodė, kad jau parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sutarė neanalizuoti su santuokos iširimu susijusių priežasčių, teismui konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jau parengiamojo teismo posėdžio metu, esant nurodytoms aplinkybėms ir pačiam teismui neanalizavus su tuo susijusių aplinkybių, su tuo susijusių aplinkybių dėstymas priešieškinyje, kai tai nėra ginčo objektas, yra visiškai nepagrįstas. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo. Ieškinyje detaliai pasisakyta dėl išlaikymo, prašo teismo vadovautis ieškinyje nurodytais motyvais bei argumentais. Atsakovas šioje dalyje nurodo, kad kadangi iki birželio 22 d. šalys gyveno kartu tai neva atsakovui yra žinoma, vaikų poreikiai. Šioje vietoje pažymėtina, kad kaip ir nurodžiusi ieškovė ieškinyje atsakovas nuo 2019-01-01 prie vaikų išlaikymo neprisidėjo (apart vienkartinį vaikų apipirkimą 2019 m. balandžio mėn. svečiuojantis pas ieškovo seserį (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas vaikams nupirko drabužių (išleido iki 300 Eur)), dėl ko ir yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas pamiršta paminėti, kad būtent jis 2018 m. gruodžio 25 d. išvijo ją su nepilnamečiais vaikais iš namų, dėl ko iki 2019 m. kovo 07 d. ieškovė su vaikais gyveno atskirai, ir atsakovas šeima visiškai nesirūpino. Visiškai nesuprantamas atsakovo motyvas, kad ji nutylėjusi, kad šalys 2019 m. balandžio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje papildomai pažymėtina, kadangi kelionė buvo pas jos seserį tai visomis išlaidomis rūpinosi ji iš savo lėšų. Kas liečia dukros A. gimtadienio šventę, tai minėtą šventę dukrai surengė būtent ji, ir atsakovas prie to ne tik kad niekaip neprisidėjo, tačiau net nesutiko apmokėti ieškovės dukrai pasamdytos fotografės išlaidų ir liepė, kad dukra A. už minėtas paslaugas susimokėtų už gimtadienio proga draugų padovanotus pinigus. Atsakovas pateiktu priešieškiniu teigia, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos raštelį iš R. K. buvo pasiskolinta 48 500 Eur suma ir kad minėta suma neva buvo panaudota namo įrengimui. Su tuo ji nesutinka. Atsakovas šioje byloje yra pateikęs savo atsiliepime į ieškinį, kuriuo atsikirto į ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes ir apie tai, kad egzistuoto toks kreditorius kaip R. K. atsakovas nebuvo nurodęs. Kad minėti pinigai iš minėto asmens nebuvo skolinti liudija ir tai, kad šalys tokios paskolos sutarties nebuvo deklaravę, tai tik skyrybų eigoje atsakovo sugalvotas būdas, kaip pabadyti iš to turėti finansinės naudos, kad tik kuo didesnė bendro dalintino turto dalis tektų atsakovui ir mažesnė jai. R. K. nėra Lietuvos pilietis ir Lietuvoje negyvena ir kad tam kad pasirašytų fiktyvų raštelį jam buvo reikalingas laikas, atsakovas sąmoningai tuo tikslu siekė vilkinti procesą, prašydamas madiacijos, kad turėti laiko, per kurį galėtų pabandyti susitarti su R. K. pasirašyti fiktyvių paskolos raštelį. Sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymas. 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.80 straipsnis taip pat numato, kad, imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 str. 1 d. numato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.). Todėl teismo prašo ex officio pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) skolos raštelis sudarytas tarp K. R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S. gim. (duomenys neskelbtini) yra niekinis ir negalioja. K. R. V. yra senas atsakovo verslo partneris, su kuriuo atsakovas bendrai vykdo automobilių prekybos verslą, ką atsakovas pripažino nuo pat pradinės bylos iškėlimo stadijos, t. y. minėtas aplinkybes nurodė, tiek atsiliepime į ieškinį, taip pat tokias aplinkybes nurodė ir duodamas parodymus teisme. Todėl atsakovas savo verslo parnerio ir bičiulio paprašė, kad pastarasis padėtų jam įgyvendinti savo sumanymą, dėl tariamos paskolos, tikslu, kad tokiu būdu būtų galimybė gauti kuo didesnę bendro turto dalį. Pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį nebuvo perduoti pinigai ir kad minėtas raštelis yra fiktyvus. Atsakovas versdamasis automobilių prekyba uždirbo pakankamai ir uždirbti pinigai ir buvo investuoti į namo statybą bei jo gerbūvį. Atsakovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) skolos raštelio pagrindu tariamai pasiskolino 48 500 Eur sumą, tačiau kaip matyti ir iš paties atsakovo pateiktų nuotraukų namo įrengimo darbai vyko gana ilgai, kas patvirtina, kad tam buvo naudojamos šalių uždirbtos lėšos, nes jeigu būtų buvę 2016 metais pasiskolinta tokia suma (48 500 Eur) tai namo įrengimo darbai būtų buvę įrengti pakankamai greitai, tačiau kadangi lėšų nebuvo skolintasi, o buvo įrenginėjama ir perkama iš savo lėšų, todėl namo įrengimo ir baldų pirkimas vyko iki pat 2019 m. birželio mėn., t. y. tris metus. Paskola paskolinta tariamai 7 metams, ir skolinta be jokių palūkanų, kas vėlgi liudija tai, kad nė vienas protingas asmuo neskolintų kitam asmeniui sumos be jokių palūkanų pakankamai ilgam laiko tarpui, kokie tie santykiai asmenų ir bebūtų, kas taip pat liudija, paskolos fiktyvumą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, namas yra įrengtas pakankamai prabangiai, todėl logiška manyti, kad subjektai kurie pinigų patys neturi, stengsis jį įsirengti kiek įmanoma kukliau ir pagal savo galimybes ir tikrai nesiektų prabangos, patys lėšų neturėdami, o tai darydami už tariamai skolintas lėšas. Todėl minėtas faktas taip pat liudija, kad šalys namą įsirenginėjo pagal savo galimybes, už savo turimas, o ne skolintas lėšas. Namo įrengimo vizualizacija su dizainere buvo suderinta dar 2016 metu vasario mėn. ir pagal minėtą vizualizaciją ir buvo atliktas namo vidaus įrengimas, todėl mažai tikėtina, kad šalys samdytų dizainerį namo įrengimui, siekdami įsirengti namą, tačiau neturėdami tam lėšų. Jeigu šalims iš tiesų būtų trūkę lėšų namo įrengimui, tokiu atveju šalys tikrai nebūtų skolinęsi, o tokiu atveju ieškovė būtų siekusi parduoti turimą butą ir gautus pinigus, kurių būtų trūkę investavusi į namą, tačiau šalims lėšų netrūko ir buto pardavimui, kad gauti papildomų lėšų nebuvo jokio poreikio. Atsakovas melagingai nurodo, kad neva jai buvo žinoma apie tokią paskolą. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją dėl turto padalijimo. Ji nėra įtraukusi kondicionavo ir rekuperacijos sistemos, nėra įtraukusi centrinio siurbimo sistemos, namo apšildymo sistemos ir kt. kas laikytina mano sudėtine dalimi, tačiau visi kiti kilnojamieji daiktai sudaro atskirą turto balansą ir jų vertė turi būti dalijama. Pažymėtina, ir tai, kad atsakovas pvz. nurodydamas miegamojo komplektą, kurio kaina 1900 Eur, tačiau pažymėtina, kad tai tik lovos kaina, tačiau prie lovos buvo pirktos 2 spinteles, kurių kaina 700 Eur. Svetainėje 1 šviestuvo kaina 900 Eur, kito 350 Eur. Televizoriai buvo ir yra 2. Minkštos dalies Deluxe svetainėje, avansas 600 Eur buvo sumokėtas ieškovės (mokėjimas teismui pateiktas). Šioje dalyje ji pilnai palaiko savo ieškinio reikalavimą dėl balanso sudarymo ir turto padalijimo, nesutinka, kad už namo stogą mokėjo atsakovo sesuo R. S.. Tiek už stogą, tie ir už visas kitas medžiagas buvo mokama iš šalių bendrų lėšų. Tikrai nėra jokios logikos, kad kažkodėl tai atsakovo sesuo mokėtų savo lėšomis už kito, kad ir brolio, namo medžiagas ir baldus. Tuo labiau, kad pati sesuo nėra iš tų, kad turėtų pakankamai lėšų, kad jų galėtų skirti kitiems asmenims. Nėra pagrindo atsakovo nurodytos 3707 Eur sumos už stogo darbus priteisimui, kadangi stogo danga pirkta 2014-06-26, iki šios dienos jau yra praėję 6 metai, todėl negalima reikalauti už minėtą daiktą priteisti naujo daikto kainą. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad neva ieškovės seseriai, kažkada tai tariamai buvo sumokėta 2800 JAV dolerių, už ieškovei atitekusį, motinos padovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat teigia, kad gyvenant bute (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kai kurie remonto darbai, dėl ko prašo priteisti jam kompensaciją. Natūralu, kad gyvenant yra atliekami pavieniai remonto darbai, nes naudojantis butas dėvisi, tačiau atsakovas visuomet buvo šykštus ir kas liečia bute atliktus darbus, tai buvo daroma iš jos lėšų, nes atsakovas sakydavo, kad butas ne jo. Gyvenant ir naudojantis butu ir jį nudėvint atlikti darbai pačio buto vertės taip pat nepakeitė. Atsakovas bute gyveno neatlygintinai, naudodamasis jos nuosavybe. Be to tai kas buvo atlikta jau seniai yra nusidėvėję. Atsakovas visiškai nepagrįstai šioje vietoje ima 1994-04-21 buto kainą ir ją lygina su buto kaina 2020-08-19 dienai ir tokiu būdu prašo, kad jam būtų priteista pusė minėto vertės skirtumo. Kokiu pagrindu atsakovas prašo kad jam būtų kompensuotas rinkos verčių pasikeitimo skirtumas taip ir neaišku. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 1200 Eur. Ieškovė yra pateikusi duomenis, už kokią sumą automobilis buvo realiai parduotas, automobilis buvo nevažiuojantis be techninės apžiūros ir draudimo, taip pat pateikti duomenys ir iš viešojo registro, kad minėtas automobilis ir toliau nebuvo ir nėra eksploatuojamas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad automobiliu iki pat paskutinės minutės važinėjo iš namų į darbą (kitaip tariant iki 2019-06-22), tačiau pažymėtina, kad ieškovė iš darbo išėjo (duomenys neskelbtini) ir automobilis stovėjo kieme nenaudojamas ir nevažiuojantis. Automobilis iš kiemo išgabentas techninės pagalbos automobiliu, kurį išsikvietė, pats automobilio pirkėjas.

Institucija pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnametėmis dukromis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuosavame dviejų kambarių bute su visais komunaliniais patogumais. Namų aplinka yra tvarkinga, namuose yra visi būtiniausi baldai, buitinė technika. Mergaitėms skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi baldai, sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, pamokų ruošai. Dukra A. mokosi (duomenys neskelbtini), o dukra (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini). Nepilnametė A. lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini), už kurį mėnesinis mokestis yra 19 eurų. Bendraujant su nepilnamete A., mergaitė paaiškino, kad jos santykiai su mama yra labai artimi ir šilti. A. mama pasitiki, gali atvirai pasikalbėti, pasipasakoti. Su tėčiu nėra artimo ryšio, bendrauja mažiau, kadangi tėtis yra emocionalus, dažnai nevaldo emocijų bei yra kategoriškas, dažnai neįsiklauso į dukros nuomonę, dėl ko kyla ginčas. A. teigė pykstanti ant tėčio dėl to, kad anksčiau, kol šeima gyveno kartu, tėvas yra naudojęs tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą mamos atžvilgiu. Šiuo metu taip pat pasitaiko, kad bendraujant su tėčiu pastarasis negražiai atsiliepia apie mamą, taip skaudindamas pačią dukrą. Dėl to A. vengia bendrauti su tėčiu. (duomenys neskelbtini) kalbėjo mažai, jautėsi nedrąsiai, glaudėsi prie vyresniosios sesers. Mergaitė pasakojo apie laisvalaikį su mama bei tėčiu, noriai su juo leidžia laiką, vyksta pas pusseseres bei pramogauti. Paskutinį kartą t. y. 2019 m. lapkričio 9 d. tėtis A. vežėsi į Kauno prekybos centrą „Mega“, ten nupirko dvejas kelnes bei keletą megztinių, tačiau dukrai A. vykti kartu nepasiūlė, nors mergaitė teigė būtų norėjosi kartu su tėčiu ir sese važiuoti į Kauną pramogauti, kartu praleisti laiką. Dėl nepilnamečių A. S. ir A. S. gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nėra, atsakovas neprieštarauja, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. S.. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas dukroms ar kitaip pažeidinėtų jų interesus, todėl pritaria, kad A. S. ir A. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Ieškovei vienai išlaikyti nepilnametes dukras būtų sunku, kadangi reikia rūpintis ne tik visais mergaičių poreikiais, bet ir mokėti komunalinius mokesčius už būstą. Dukrai A. diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalingi vaistai, vitaminai. Nepilnametė dėl kitų sveikatos problemų 4 kartus per metus lankosi (duomenys neskelbtini). A. reikalingi akių lęšiai bei specialus skystis. Mažametei A. diagnozuota (duomenys neskelbtini), vaistus vartoja paūmėjimo metu. Ieškovė detalizuoja būtiniausias išlaidas nepilnamečių dukrų išlaikymui, kurios sudaro A. apie 550 eurų per mėnesį, A. apie 500 eurų per mėnesį, dėl to iš atsakovo A. S. prašo priteisti po 250 eurų kas mėnesį. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymo suma yra adekvati pastarųjų poreikiams ir atsakingai įvertinta bei nepažeidžia dukrų teisių ir teisėtų interesų, nes savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimą už 9 mėnesius (nuo 2019-01-01 iki 2019-09-30) 4200 eurų. Skyriaus specialistei bendraujant su ieškove, moteris nurodė, jog atsakovas išlaikymo dukroms neteikia. Atsakovas tą patvirtino, dėl to skyriaus specialistų buvo įspėtas, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jis privalo teikti materialinį išlaikymą savo dukroms.

Institucija pateikė išvadą dėl priešieškinio, kurioje nurodė, kad atsakovas gyvena jam ir ieškovei jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiame 250 kv. m name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name yra visi patogumai, išskyrus šiltą vandenį. Skyriaus specialistų apsilankymo metu atsakovo namuose buvo švaru ir tvarkinga. Abiem dukroms A. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo gyvenamojoje vietoje yra skirti atskiri kambariai. Juose yra lovos, spintos. Mažosios dukters kambaryje yra šiek tiek jos amžių ir brandą atitinkančių daiktų, rūbelių. Sanitarinės sąlygos atsakovo gyvenamojoje vietoje yra geros. Trūksta kai kurių baldų ir namų apyvokos daiktų, tačiau daiktai reikalingi normaliam gyvenimui yra užtikrinti. Atsakovas A. S. paaiškino, kad jis šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, papildomai taiso žemės ūkio techniką, jo mėnesinės pajamos yra 700-800 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos yra 650 Eur. Pasak ieškovės, mergaičių poreikiai yra dideli, todėl išlaikymas turi būti mokamas po 250 Eur / mėn. Ieškovės teigimu, jeigu tėtis prisidėtų kitais būdais prie vaikų išlaikymo situacija galėtų būti kitokia. Kaip pavyzdį ieškovė nurodė, kad atsakovas prie išlaidų, skirtų vaikų parengimui naujiems mokslo metams, neprisidėjo. Taip pat J. S. nurodė, kad atsakovas šiuo metu laikinąjį išlaikymą moka kiekvieną mėnesį, t. y. po 220 Eur. Kartu J. S. informavo, kad visai neseniai vyresnioji dukra A. buvo nualpusi. Šiuo metu jai yra atliekami įvairūs tyrimai Kauno klinikose dėl įtariamos (duomenys neskelbtini). Taip pat mergaitės mama paaiškino, kad nepilnametei A. dažnai būna žemas kraujo spaudimas, todėl reikalingi išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti priežastį. Taip pat karantino metu ieškovės lėšomis buvo pirktas kompiuteris, siekiant užtikrinti mergaičių ugdymusi namuose, ieškovė paaiškino, kad už minėtąjį kompiuterį moka išsimokėtinai. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui, Skyrius ištyręs atsakovo ir ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, įvertinęs, kad atsakovas kiekvieną mėnesį šiuo metu dukrų išlaikymui teikia po 220 Eur, po laikino išlaikymo vaikams priteisimo išlaikymo įsiskolinimo nėra susidarę, taip pat atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, mano, kad 180 Eur suma nebūtų pakankama tenkinti nepilnamečių A. S. ir A. S. būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad šalis pažįsta nuo 2005 m., susipažino, kai į Lietuvą atvyko pirkti automobilių. Jam žinoma, kad A. šeima prieš septynis metus pradėjo statyti namą, dėl vidaus darbų (šildymo, santechnikos darbų, elektros įvedimo, apdailos darbų) ir viso namo įrengimo, A. 2016 m. lapkričio mėn. paprašė paskolinti pinigų. Būdamas (duomenys neskelbtini), jis paskolino 48 500 Eur J. ir A., pinigus perdavė name. J. žinojo apie paskolą, nes ji sakydavo, kad pinigai bus panaudoti namo statybos užbaigimui ir įrengimui, o tada ji leis jam naudotis jos butu.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko, tvirtai apsisprendusi išsiskirti, termino susitaikyti neprašo, mano, kad iš dalies dėl abiejų kaltės galima santuoką nutraukti, nors buvo atsakovo smurtas. Santuokoje gimė 2 dukros, vienai – (duomenys neskelbtini), kitai (duomenys neskelbtini) metai. Dėl išlaikymo dydžio ji prašo 250 Eur, šiuo metu laikinai priteista 220 Eur dydžio išlaikymas, jis mediacijoje sutiko su 200 Eur. Teismo prašo iš atsakovo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą. Pati skiria per mėnesį 450 Eur. Vienintelės pajamos 700 Eur be vaikų pinigų, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimas, gyvena 2 kambarių bute, mokesčiams apie 150 Eur išleidžia. Dukrų poreikiai – reikalingi lęšiai vienai, viena turi (duomenys neskelbtini), kita - (duomenys neskelbtini), kitai problemos su moteriškomis ligomis, daromi tyrimai, lankė sporto klubą, būrelį. Atsakovas neprisidėjo prie išlaikymo, moka tik priteisus išlaikymą, bendrauja su mažesniąja, vyresnioji atsisako su atsakovu bendrauti. Lieka prie ieškinyje nurodytų išlaidų detalizavimo. Prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2019-06-22. Neprašo 600 Eur iš atsakovo, jau atsiskaitę. Nurodė, kad turtą užgyveno kartu - namą pastatė, kuris bendrai įrengtas. Namą pradėjo statyti, atrodo 2012 m. projektą rengė. Tai bendras turtas. Namo rinkos vertė 200 000 Eur, nes statė iš bendrų santaupų be kredito. Visada dirbo. Atsakovas prekiavo automobiliais. Transporto priemonės atsakovo vardu registruotos. Kilnojamieji daiktai išvardinti esantys name, nurodytas kainas pagrindžia atsakovo turimos sąskaitos. Prašo priteisti kompensaciją, nes nori ramiai gyventi, mergaitės nenori ten važiuoti dėl vartoto smurto, didžioji ypač, mažoji psichologinio smurto nejuto. 14500 Eur prašo priteisti kompensaciją, nes jai buvo mama dovanojusi pinigus, ji juos investavo į namo statybą. Kad atsakovui būtų dovanoję kažkokių lėšų jos žiniomis nežino. Birželio 10 d. reikęs sumokėti skolą odontologui, nes baigiamas gydymas briketais. Atsakovo turtinė padėti jai gan sunkiai žinoma, nes slėpė bent 2 paskutinius metus, bet jis dirba su automobiliais, slepia deklaracijas. Pirko patentus automobilių prekybai, tačiau ne lengvųjų, o didelių, - sunkvežimių, šaldytuvų, rastų elektroninių paštu buvusių susirašinėjimų kuriuose matytųsi kainos, kieno vardu reikia iškart forminti automobilius, kad nesimatytų jo pavardės. Atsakovas slepia savo pajamas. Žemės sklypas irgi buvo pirktas, bet kadangi jis susitvarkė taip, kad jam padovanojo svetimi žmonės, jis sakydavo, kad taip lengviau, nereikia nurodyti iš kur pajamos. ieškovė nurodė, kad jai mama padėdavo išlaikyti, padėdavo tėvai, skirdavo apie 400 Eur papildomai, kai atsakovas neprisidėdavo, nes mama gauna ir invalidumo pensiją, tėtis gauna 1 000 Eur pensiją, 30 metų policijoje dirbęs. 2013 metais pradėjus statytis namą, jos pajamos buvo labai geros dirbo naftos terminale - dirbo (duomenys neskelbtini), po to perpirko (duomenys neskelbtini), naftos terminale gaudavo apie 3000 litų atlyginimą, po to apie 1200 Eur, dirbo iki 2019-03-01, nes užsidarė, tai gavo didelę išeitinę apie 4000 – 5000 Eur dydžio. Todėl pajamos buvo pakankamos. Anksčiau gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, buvo minimalus remontas atliktas, jo seni televizoriai likę ir prie dviejų spintų prisidėjo, buvo dėję langus. Baldus buvo ėmusi išsimokėtinai. Name buvo užsakiusi virtuvinį, sumokėjusi avansą ir buvo sutartis pasirašyta. Virtuvę galima šalinti iš reikalavimų, nes jos nėra, tik avansas keli šimtai Eur sumokėtas, o paskiau sustabdė, už minkštus sumokėjo 600 Eur avansą. Už tinklelius pagal ieškinyje nurodytas vertes tinkliukus dėjo atrodo prie jos, jie yra sudėti dabar. Buto baldų nereikia dalinti, yra likę 2 seni televizoriai atsakovo, juos atiduoda. Dalinti reikia tik name esančius daiktus. 14 500 Eur buvo duoti atsakovui ir jis juos investavo į bendrą turtą, į namą, ji nežinojo kur juos dės, - tam, ko tuo metu reikės. Jų buvo bendros pastangos dėtos į namo statybą, projektai, židiniai, langai ir kt. Patikslino, kad tik lovos su čiužiniu 1 900 Eur be spintelių kaina nurodyta. Atsakovas nurodė, kad sesuo mokėjo, bet ji su tuo nesutinka. Nurodė, kad visada jiedu važiavo kartu ir mokėjo, sesuo niekada nemokėjo, o kad sesuo mokėtų, to nebuvo, galima patikrinti kiek ji uždirbdavo ir kiek deklaravusi pajamų. Dėl pajamų dydžio mano, kad atsakovo pajamų pandemija nepaveikė. Apie atsakovo pateiktą raštelį į bylą nieko nežino, kad apsiskolino 48 500 Eur 2016 metais namo statybai, nieko nežinojo, nes nebuvo pagrindo. Tik dabar sužinojo apie tokį raštelį.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra apsisprendęs dėl santuokos nutraukimo, su ieškiniu sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos sutinka taip pat. Dėl išlaikymo dydžio sutinka mokėti 180 Eur, kai bus papildomi pirkiniai, nupirks, pagal kvitą sumokės perpus. Sutinka, kad didesniajai reikia lęšių. Sutinka su ieškinyje nurodytomis mokslo išlaidomis, apranga. Dėl bendravimo tvarkos su mažiuke bendrauja, kai leidžia. Stengiasi bendrauti, bet su didesniąja nebendrauja, nes nuteikta. Nori laisvos bendravimo tvarkos. Pavyzdžiui sužinojo, kad naktinis dirba, galėtų pabūti jis su vaikais, bet užblokuoja telefoną. Santuokoje užgyveno namą, žemę dovanojo jam kaimynai kaime, nes padėdavo jiems. Sutinka, kad namas būtų pasidalintas per pusę, gali būti dalis atiduota vaikams. Tačiau ieškovė nurodė, kad nesutaria, buvo smurto, necenzūrinių žodžių, prašo kompensacijos. Dėl turto vertės - šalių vertinimai skiriasi, nežino kodėl. Kažkada buvo įvertintas 200 000 litų. 14 500 Eur nematė, nežino, nors patvirtino, kad žinojo, kad žmonai mama buvo parašiusi dovanojimo sutartį. Teigė, kad ieškovė iš jo vogė pinigus. Dėl name esančių daiktų verčių nurodė, kad gali pasiimti daiktus miegamą, jei mergaitės pas jį nemiegos. Nurodė, kad dabar nedirba, į darbo biržą įstojo nuo pernai metų gruodžio vidurio, birža nemoka. Ieškovės teiginiai, kad šiuo metu dirba nepagrįsti, ji sako netiesą. Pragyvena, nes taupus, jam užtenka 100 Eur sau. Dėl to, iš ko pragyvena, teikia vaikams išlaikymą, - nurodė, kad pas seseris būna. Iš santaupų moka vaikams. Verslo liudijimo šiuo metu neturi, galvoja važiuoti į užsienį. Pernai verslo liudijimą buvo paskutinį kartą pirkęs. Automobiliais prekiavo tik senais laikais, kai statėsi namą 2012 – 2013 metais. Nuo 2012 metų automobilių prekyba vertėsi kokius 3-4 metus. Tada gal 100-200 uždirbdavo į savaitę, parduodavo po kelis automobilius. Dėl skolos raštelio nurodė, kad jei būtų turėję pinigų, nebūtų skolinęs, nes žmona vis ketino parduoti butą. Pagal skolos raštelį jis pasiskolino pinigus, pats kreditorius teismui parodys. Namo statybai skolino, nes tokių pajamų nebuvo. Teigė, kad ieškovė žinojo apie skolą, siūlė parduoti butą. Atsakovas nurodė, kad kai padovanojo butą, kuriame gyveno, seseriai turėjo atiduoti 2800 dolerių. Tada jie rengėsi patys nuo tuščių sienų. Kokiai vertei pagerintas – ir langai ir balkonas įstiklintas, nežino kokiai vertei. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas UAB Vidaros didelei sumai. Dėl automobilio parduoto ieškovės vardu – jo vertė iki 2000 Eur, jis buvo pataisęs, paskiau ji sakė sugedo, tai pardavė, jis nežino. Dėl to, kad nuo 2019 metų sausio mėnesio neišlaikė, tai Medicinos banke matysis parašai, kad mokėjo už butą, tai laiko, kad teikė išlaikymą vaikams. Per mėnesį 100 – 150 Eur už butą mokėjo. Dėl sesers R. S. 12 800 litų sumokėtos sąskaitos, visą gyvenimą kaime dirbo be šeimos, iš ten turėjo, rėmė. Teigė, kad niekad nebuvo pokalbių, kad dovanoti reikia tarkim žemės sklypą tam, pasitelkti kitus asmenis, kad nereikėtų parodyti pajamų. Už tinklelius, roletus susimokėjo pats, jau ieškovės nebuvo. Jo sesuo yra apmokėjusi už baldus. Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 1200 Eur yra draugo, tik jo vardu registruota. Skalbimo mašinos Mylia nėra pas jį, tokios neįsigijo. Atstovas dėl išlaikymo patikslino kad jis dirbo - dažė pagal patentą, remontavo, (duomenys neskelbtini), gatvėse, vienas dirbo, išmokęs savarankiškai. Specialybė jo vairuotojas. Šiuo metu nedirba, dirbs kai noręs, niekas netrukdo šiuo metu dirbti. Dėl auksinės grandinėlės – jo asmeninis turtas draugų iš (duomenys neskelbtini), su kuriais 18 metų bendrauja. Skolos raštelį taip pat R. K. V. yra draugas iš (duomenys neskelbtini) išrašęs. Neatsimena ar šįmet buvo Lietuvoje, turbūt tik prieš karantiną. Nedeklaravęs tos skolos. Už tais skolintas lėšas 2016 metais buvo įrengtas visas namo vidus, pateiks sąskaitas už atliktus darbus. Atsakovas patikslino, kad iš skolintų pinigų buvo pirkti grindys, lubos, katilinė, šviestuvai. Kiek visa namo statyba kainavo jis nežino, kaip pats savo darbo neskaičiavo, gal 90 – gal 80, gal 70 tūkstančių eurų. 2016 m. jau mažai vertėsi automobilių prekyba, tik padėdavo, į (duomenys neskelbtini) važiuodavo tik draugams padėti. Jam skolino, nes anksčiau jis buvo padėjęs, kai reikėjo. Tvirtino, kad pagal skolos raštelį gautus pinigus ne į verslą investavo, o į namą. Kada buvo atvažiavęs į Lietuvą neatsimena, gal pernai. 2016 m. skolos raštelį sudarė Lietuvoje, R. K. V. padavė grynais pinigais, jis verčiasi automobilių prekyba. Atsakovas jam padėjo, tai paskolino. Neigė, kad bendrai vykdo verslą. Tvirtino, kad tikrai neužsiima automobilių prekyba, nei vieno sunkiasvorio kaip nurodė ieškovė, nebuvo pirkęs. Tik padeda jiems. Dar tam draugui skolos negrąžinęs nei kiek. Sesers pajamų neprisimena, nežino, pati pasakys teisme. Už butą atidavė seseriai pinigus 2001 metais, nes Amerikoje apie 9 mėnesius dirbo, kur į mėnesį apie 2,5 dolerių kiekvienas uždirbdavo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje nurodė, kad R. K. V. pažįsta ieškovę ir atsakovą, su kuriais susipažino 2005 metais, pirma su A., tada su J.. Patvirtino, kad skolos raštelis 48 500 Eur sumai buvo, kad skolino tokius pinigus A.. Ieškovė apie paskolą žinojo, nes jie šeima, todėl mano, kad jie šeima, šnekėjo, todėl žino. Jis pats su J. apie paskolą nešnekėjo. Kad turi butą ieškovė jis žinojo. Paskolino pinigus be procentų, nes draugavo, A. anksčiau jam irgi buvo paskolinęs pinigų. Datą tikslią atsimena kada skolino. Pas A. niekada negyveno. Bute nelikdavo atvykęs į Lietuvą. Patvirtino, kad skola dar negrąžinta. Gali parodyti pasą, kad tuo metu kai skolino pinigus buvo Lietuvoje, jis neatsimena. Pasas pasibaigęs, turi 2 pasus, kaip kopiją, nes pasas priduodamas vizai. Pateikia šalims ir jų atstovams susipažinti ar matyti data, kuri patvirtina, kad buvo tuo metu Lietuvoje. Tuomet buvo atvykęs pirkti automobilių, pirko už 200 000 Eur, juos nusiėmęs iš banko, su S. siejo draugystė, jokio verslo bendro neturėjo, jis padėdavo kai jis negalėdavo atvažiuoti, atsiųsdavo vairuotojus, jiems perduodavo pasus, raktus. Atsakovas iš jo turėjo naudą, nes naudojosi jo paskolintais pinigais. Jokio kitokio atlyginimo už pagalbą nebuvo. Jis buvo skolinęsis iš A. kaip pradėjo verslą 2005 – 2006 – 2007 metais, bet ten buvo nedidelės sumos, aišku tais laikais buvo nemaži pinigai – 2000 - 3000 eurų sumos. Neprašė įkeisti ar kitaip garantuoti už skolą, tuo metu turėjo galimybes, padėjo, nuolat čia atvykdavo dėl verslo. Raštelis surašytas ir pasirašytas jo paties ranka. Nežinojo, kad tokia suma turi būti surašyta per notarą. Tarp jų buvo draugystė, pasitikėjimas, bendravimas. Santykiai su S. labai geri, jie yra geri draugai. Kiek (duomenys neskelbtini) tuo metu uždirbo, kai skolino pinigus, jis nežino. Iš ko turėjo skolą atiduoti jis nežino. Kuo A. tuo metu užsiėmė 2016 metais, kokias pajamas gaudavo, jis nesidomėjo. Dabar kuo verčiasi – nežino, tik žino, kad draugas skiriasi, nežino kuo užsiima, metus nebuvo, nežino. Prie bylos prijungiamas skolos raštelio originalas.

Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadas, ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra, šalių dukros turi sveikatos problemų, todėl turi būti priteistas proporcingas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės J. S. ir atsakovo A. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Iš šalių procesinių dokumentų, šalių ir jų atstovų žodinių paaiškinimų, išvadą teikiančios institucijos dokumentų nustatyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai: ieškovė su vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas – šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini)

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini)., nurodė, kad jų sprendimas gerai apgalvotas, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Nagrinėjamu atveju pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės, tačiau vėliau šalys teismo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokioje situacijoje teismas sprendžia, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio supratimo, lojalumo, palaikymo, siekio išsaugoti šeimą, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų tęsti tarpusavio šeiminių santykių, ieškoti kompromisų, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61 straipsniai).

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas dėl to neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė. Atsakovo pavardė nekeistina.

Šalys nereiškė reikalavimų priteisti išlaikymą iš kitos šalies. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, įvertinus tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šioje byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šalys susitaria, kad nepilnamečių dukrų A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečių dukrų A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina J. S.. Pažymėtina, kad sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybės šalys bendru sutarimu ar viena iš jų su ieškiniu gali kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šiuo atveju ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovas su nepilnametėmis dukromis gali bendrauti šalių sutarimu, todėl konkreti atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka nenustatytina; be to A. S. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Nustačius nepilnamečių šalių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Ieškovė prašo priteisti nepilnametėms dukroms po 250 Eur kas mėnesį, atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovas sutinka teikti dukroms po 220 Eur, kaip teikia ir teismui priteisus laikinąjį išlaikymą.

Ieškovė nurodė, kad dukros A. S. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 557,90 Eur suma, kuri susideda iš šių išlaidų: pasiruošimas mokslo metams (mokyklinė apranga, mokyklinis krepšys, sąsiuviniai, knygos, pieštukai, rašikliai, flomasteriai, aplankai, penalas ir t.t. 400 Eur (mėnesinė suma: 400 Eur ÷ 12 mėn. = 33,33 Eur); - maistas 30 d. x 5 Eur. (mėsa, žuvis, pieno produktais, vaisiai, daržovės ir kt.) į mėn. 150 Eur; maistpinigiai į mokyklą 22 d. x 2 Eur = 44 Eur;

viršutinė apranga (vasarinė, pavasarinė, rudeninė ir žieminės striukės, megztiniai, bliuzonai, baltiniai, kelnės, šalikai, kepurės r t.t.) ir jų priežiūra (skalbimas, valymas, skalbimo milteliai) per metus 620 Eur (mėnesinė suma: 620 Eur ÷ 12 mėn. = 51,66 Eur); apatinė apranga (kelnaitės, marškinėliai, pižamos, kojinės ir kt.) ir jos priežiūra per metus 120 Eur (mėnesinė suma: 120 Eur ÷ 12 mėn. = 10 Eur); avalynė (žieminiai, vasariniai, pavasariniai ir vasariniai batai, šlepetės) ir jos priežiūra per metus 180 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 15 Eur); kasdieninio vartojimo reikmenys (patalynės komplektai, rankšluosčiai, indai, gertuvės ir kt. per mėn. 10 Eur; sporto apranga (sportiniai bateliai, sportinė apranga, treningas) 120 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 10 Eur); sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai, konsultacijos) į mėn. 15 Eur; išlaidos, poilsio poreikių tenkinimui (išvykos, kinas, baseinas, žaidimai, gimtadieniai dovanos, susitikimai su draugėmis ir t.t.) į mėn. 50 Eur; knygos, kanceliarinės prekės bei kitos lavinamosios prekės per mėn. 15 Eur; transporto išlaidos (vežiojimas pas gydytojus, pas draugus, gimines į renginius ir kt.) 10 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, kremas, dantų pasta, dantų šepetukai, kirpimas ir kt.) į mėn. 20 Eur; akių lęšiai bei skystis per mėnesį 30 Eur; telefonas per mėnesį 10 Eur; internetas per mėnesį 6 Eur; kirpyklos paslaugos per mėn. 15 Eur; vitaminas D per mėn. 13 Eur; išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams į mėn. 40 Eur; kitos neplanuotos išlaidos į mėn. 10 Eur.

Ieškovė nurodė, kad dukros A. S. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 501,99 Eur suma, kuri susideda iš šių išlaidų: pasiruošimas mokslo metams (mokyklinė apranga, mokyklinis krepšys, sąsiuviniai, knygos, pieštukai, rašikliai, flomasteriai, aplankai, penalas ir t.t. 400 Eur (mėnesinė suma: 400 Eur ÷ 12 mėn. = 33,33 Eur); - maistas 30 d. x 5 Eur. (mėsa, žuvis, pieno produktais, vaisiai, daržovės ir kt.) į mėn. 150 Eur; maistpinigiai į mokyklą 22 d. x 2 Eur = 44 Eur; viršutinė apranga (vasarinė, pavasarinė, rudeninė ir žieminės striukės, megztiniai, bliuzonai, baltiniai, kelnės, šalikai, kepurės r t.t.) ir jų priežiūra (skalbimas, valymas, skalbimo milteliai) per metus 620 Eur (mėnesinė suma: 620 Eur ÷ 12 mėn. = 51,66 Eur); apatinė apranga (kelnaitės, marškinėliai, pižamos, kojinės ir kt.) ir jos priežiūra per metus 120 Eur (mėnesinė suma: 120 Eur ÷ 12 mėn. = 10 Eur); avalynė (žieminiai, vasariniai, pavasariniai ir vasariniai batai, šlepetės) ir jos priežiūra per metus 180 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 15 Eur); kasdieninio vartojimo reikmenys (patalynės komplektai, rankšluosčiai, indai, gertuvės ir kt. per mėn. 10 Eur; sporto apranga (sportiniai bateliai, sportinė apranga, treningas) 120 Eur (mėnesinė suma: 180 Eur ÷ 12 mėn. = 10 Eur); sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai, konsultacijos) į mėn. 15 Eur; išlaidos, poilsio poreikių tenkinimui (išvykos, kinas, baseinas, žaidimai, gimtadieniai dovanos, susitikimai su draugėmis ir t.t.) į mėn. 50 Eur; knygos, kanceliarinės prekės bei kitos lavinamosios prekės per mėn. 15 Eur; transporto išlaidos (vežiojimas pas gydytojus, pas draugus, gimines į renginius ir kt.) 10 Eur; higienos priemonės (šampūnas, muilas, kremas, dantų pasta, dantų šepetukai, kirpimas ir kt.) į mėn. 20 Eur; telefonas per mėnesį 2 Eur; internetas per mėnesį 6 Eur; kirpyklos paslaugos per mėn. 10 Eur; išlaidų dalis komunaliniams patarnavimams į mėn. 40 Eur; kitos neplanuotos išlaidos į mėn. 10 Eur.

Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodyti sukrų poreikiai nepagrįsti įrodymais, be to ieškovė gaudama 650 Eur atlyginimą tiek dukroms pati neišleidžia, tačiau atsakovas nenurodė, kurie konkrečiai poreikiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 46, 47 punktai). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) – 642 Eur.

Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovės nurodyti dukros A. S. poreikiai atsižvelgiant į jos amžių ir turimas sveikatos problemas, t. y. lankymasis klinikose dėl (duomenys neskelbtini) problemų, (duomenys neskelbtini), poreikis lankytis pas (duomenys neskelbtini) yra pagrįsti, išskyrus tai, kad vitaminui D 13 Eur (duomenys neskelbtini)kas mėnesį yra perteklinės išlaidos, šių vitaminų gerti ištisus metus nėra poreikio, todėl tokios išlaidos gali būti patenkinamos iš ieškovės nurodytų sveikatos priežiūros išlaidų ar kitų neplanuotų išlaidų, todėl teismo vertinimu A. S. mėnesio poreikiams reikalinga 545 Eur.

Įvertinus ieškovės nurodytus dukros A. S. poreikius, atsižvelgiant į jos amžių ir turimas sveikatos problemas, t. y. (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu A. S. mėnesio poreikiams reikalinga 501,99 Eur.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dirba akcinėje (duomenys neskelbtini), mėnesio pajamos apie 650 Eur, nurodė, kad jai padeda tėvai, skiria apie 400-500 Eur per mėnesį, tiek kiek reikia. Atsakovas nurodė, kad registruojasi užimtumo tarnyboje, jo mėnesio pajamos sudaro 256 Eur išmoka, apie pajamas bylos nagrinėjimo metu nurodė skirtingai, tai verčiasi automobilių pardavimu, tai statybos darbais, institucijai, teikiančiai byloje išvadą, nurodė, kad taiso žemės ūkio techniką, pajamos 700-800 Eur. Tai, kad atsakovas yra verslus, tai tik dar kartą patvirtina, kad turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra jaunas, sveikas ir darbingas, nesutikdamas teikti ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, ribojančių jo finansines galimybes teikti išlaikymą. Teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą po 220 Eur, atsakovas laikiną išlaikymą dukroms teikia. Atsakovas siekė sumažinti dukroms teikiamą išlaikymą iki 100 Eur, motyvuodamas šalyje susidariusia padėtimi dėl Covid-19 pandemijos, tačiau 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi prašymas atmestas, nutartis 2020 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista, kurios 19 punkte apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad elektroninės deklaravimo sistemos duomenimis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovas vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos rūšis – statybos baigimo apdailos ir valymo darbai. Lietuvoje karantinas dėl koronaviruso (Covid-19) pandemijos įvestas nuo 2020 m. kovo 16 d. Verslo liudijimo atsakovas neturi nuo 2019 m. lapkričio 7 d. Apelianto pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, patvirtina, kad apeliantui A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. verslo liudijimas individualiai veiklai vykdyti nebuvo išduotas. Taigi, dar iki karantino paskelbimo apeliantas nesikreipė dėl verslo liudijimo išdavimo. Be to, apeliantas nurodo, kad užsiima individualia veikla - automobilių pardavimu, tačiau verslo liudijimo nėra išsiėmęs, nenurodė ir nepateikė teismui iš šios veiklos gaunamų pajamų. Darytina išvada, kad apeliantas slepia savo vykdomą veiklą, bei tuo pačiu slepia ir savo gaunamas pajamas. Ieškovė gauna išmoką dukroms, bylos nagrinėjimu metu, išmoka vaikui yra 70 Eur. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020 pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Šalių dukroms mokama po 70 Eur vaiko pinigai, todėl šia suma mažintinas nustatytas išlaikymo dydis, A. S. (545 Eur – 70 Eur = 475 Eur:2=238Eur), A. S. (501,99 Eur – 70 Eur = 230 Eur:2=216Eur). Atsakovas sutiko teikti dukroms išlaikymą po 220 Eur, todėl A. S. mažinti išlaikymo nėra protinga, atsižvelgiant į tėvo sutikimą ir vaiko interesus, iš atsakovo A. S. priteistinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 238 Eur, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas J. S. tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus. Į šiuo sprendimu priteisiamas mokėti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumas įskaičiuotinos atsakovo sumokėtos laikino išlaikymo sumos, mokėtos remiantis 2019 m. spalio 29 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)), t. y. viso 4200 Eur sumą (9 x 250 Eur x 2 – 300 Eur = 4200 Eur).

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini). gyvena skyrium, šalių dukros gyvena su ieškove.

Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, atsakovui, prašančiam nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, tenka pareiga pagrįsti tokį savo prašymą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. sausio 1 d. dėl atsakovo netinkamai vykdytų pareigų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, 2019 m. balandžio mėnesį ieškovė ir atsakovas kartu su nepilnametėmis dukromis apie 10 dienų laiko praleido (duomenys neskelbtini), kur svečiavosi pas ten gyvenančią ieškovės seserį, iš Lietuvos šeima vyko automobiliu, kelionės išlaidomis (jų apmokėjimu) rūpinosi atsakovas, ieškovės ir atsakovo šeimai grįžus iš (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje buvo surengta dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimtadienio šventė, atsakovas apmokėjo gimtadienio rengimo išlaidas ir tai nebuvo epizodiškas vienkartinis atsakovo veiksmas. Ieškovė pripažįsta, kad kartu visi 2019 m. balandžio mėn., svečiavosi (duomenys neskelbtini), pirko dukroms drabužius, ieškovė pripažįsta, kad kelionės (duomenys neskelbtini) metu, atsakovas išleido 300 Eur, šia suma prašo mažinti įsiskolinimą, tačiau nurodė, kad A. S. gimtadienio fotosesijos išlaidas apmokėjo pati A., šias aplinkybes teisme paliudijo ir pati A.. Šiuo atveju teismas įvertina, tai, kad ginčo nėra, jog šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini)., tačiau išlaikymo įsiskolinimo prašoma nuo 2019 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini). ieškovė su atsakovu pykosi ir vėl taikėsi, ieškovė nurodė, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 25 d. išvijo ieškovę su nepilnamečiais vaikais iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė su vaikais neapsikentusi atsakovo elgesio buvo priversta palikti namus ir apsigyventi savo bute, adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 31 d. atvyko pas ieškovę į butą, jos atsiprašė ir eilinį kartą pažadėjo elgtis tinkamai, dėl ko šalys bendrai atšventė naujus metus ir su atsakovu ieškovė bendrai bute gyveno iki 2019 m. vasario mėn., kol ieškovė neapsikentusi atsakovo netinkamo elgesio (žeminimo, vadinimo necenzūriniais žodžiais) paprašė, kad gal geriau atsakovas išsikeltų, nes dėl jo netinkamo elgesio kenčia nepilnamečių vaikų interesai. 2019-03-07 pas ieškovę atvyko atsakovas, pasveikino su moters diena, atsiprašinėjo dėl savo netinkamo elgesio, dėl ko ieškovė dar kartą patikėdama atsakovu ir vildamasi, kad jis pasikeitė jam atleido ir šalys kartu iki (duomenys neskelbtini)pradžios gyveno ieškovės bute, o po to persikėlė gyventi į namą. Gyvenant kartu iš esmės atsakovo elgesys nelabai tepasikeitė, jis ir toliau nuolat žemindavo ieškovę, tačiau ieškovė stengėsi visa tai išgyventi tyliai savyje, giliai širdyje vis tikėdamasi, kad ateis tokia diena, kai atsakovas ims ir pasikeis. Tačiau taip neįvyko. Galiausiai (duomenys neskelbtini). atsakovas ir vėl eilinį kartą ieškovę išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, ieškovę žemino ir vijo iš namų, dėl ko ieškovė neapsikentusi tokio atsakovo netinkamo elgesio bei siekdama išvengti dar didesnio atsakovo pykčio protrūkio su vaikais išėjo iš namų ir ieškovė apsigyveno bei iki šios dienos tebegyvena ieškovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šalių pozicija dėl dukrų išlaikymo išsiskyrė, tačiau sutiktina, kad atsakovas gyvendamas su ieškove iki (duomenys neskelbtini)., kad ir konfliktiškai, nekaupė įrodymų apie išlaikymą, skirtą dukroms, sutiktina su atsakovo atstove, kad 2020-08-11 į civilinę bylą ieškovė pateikė 2019 m. birželio susirašinėjimą - komercinius pasiūlymus dėl baldų, žaliuzių ir kt. daiktų įsigijimo, taip pat 2020-06-02 teismo posėdžio metu ieškovė pati nurodė, kad daiktų įsigijimo organizaciniais klausimais rūpinosi ji, dėl ko atsakovui tariamai neteikiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nelogiška, kad šalys planuotų brangių pirkinių - namų apstatymo daiktų įsigijimą ir jį realizuotų; be to šalių kelionė į (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventimas, ir pačios A. liudijimas teisme, kad tėtis šeima rūpinosi, nors pripažino, kad už gimtadienio fotosesiją sumokėjo pati, leidžia manyti, kad šeimai gyvenant kartu, atsakovas ja rūpinosi su ieškove bendrai, dėl ko teismas atmeta reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 21 d., ir išlaikymo įsiskolinimą priteisia nuo šalių gyvenimo skyrium, (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini), tai yra už tris mėnesius ir aštuonias dienas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Teismas sprendžia, kad vaikų poreikiai nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini), buvo tokie patys, atsakovo galimybės teikti išlaikymą šiuo laikotarpiu buvo, nes atsakovas pats nurodė, kad tuo laikotarpiu gaudavo stabilias pajamas, ieškovė su vaikais viena gyveno bute, spręstina, kad išlaikymo sumos turėjo būti mokamos kaip jau numatyta šiame sprendime – po 238 Eur A. S. ir po 220 Eur A. S.. Išlaikymo įsiskolinimo suma abiem vaikams apskaičiuotina taip: (238+ 220) x 3 mėn = 1374 Eur+120Eur išlaikymas už 8 d. (laikant, kad mėnesis turi vidutiniškai 30 d., A. vienai dienai tenka 8 Eur, A. 7 Eur = 15 Eurdienaix8d.), viso 1494 Eur.

Išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovą jau yra išleidusi ieškovė, todėl suma mokėtina ieškovei. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Dėl santuokos nutraukimo byloje dalytino turto nustatymo

Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Pagrindinis rodiklis, leidžiantis atskirti asmeninį sutuoktinių turtą nuo bendro, yra turto įgijimo momentas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, jei nenustatyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos bei valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovo vardu registruotas daiktas - pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2017 m. spalio 2 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. ACUB-60-171002-01282.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

Šiuo atveju ginčo nėra, kad atsakovo vardu registruotas daiktas - pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo prašo šį turtą padalinti po ½, o įvertinus tai, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini). gyvena atskirai, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo konfliktiškus santykius, atsakovo atstovė prašė įvertinti ir aplinkybę, kad žemės sklypas, esantis po namu, registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, prašo šį turtą priteisti atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Tačiau byloje ginčas kilo dėl namo vertės, ir jo vertinimo momento, ieškovės atstovas prašo vadovautis paskutiniąją turto vertinimo ataskaita, kuri artimiausia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigai, o atsakovės atstovė teismo eksperto pateikta ataskaita (duomenys neskelbtini)., kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013). Nagrinėjamu atveju tokį prašymą pateikė atsakovas priešieškinyje, ieškovė šio fakto neginčija, todėl toks prašymas tenkintinas, nustatytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, (duomenys neskelbtini). (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Į bylą yra pateiktos 4 šio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, o būtent: 2020 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinis tyrimas Nr. 227, parengtas atsakovo prašymu, atliktas vertintojo J. U., namo vertė 84 140 Eur; 2020 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo turto vertinimo atskaita Nr. NT 20-05-39, parengta ieškovės prašymu, atlikta UAB „Marleksa“, vertintojos D. Z., namo vertė 143 000 Eur; 2020 m. spalio 5d./spalio 14 d. Retrospektyvinis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2020-0037, atliktas, teismo eksperto G. J. B., tenkinus 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsakovo atstovės prašymą skirti šiam objektui ekspertizę, namo vertė 96 500 Eur; 2020 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20-042, parengtas ieškovės prašymu, atlikta UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“, vertintojo S. T., namo vertė 143 100 Eur.

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016 46 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Taigi šiuo atveju, nors ir nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, (duomenys neskelbtini)., tačiau toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), bet nesiejamas su šalių iki gyvenimo skyrium pradžios sukurtos bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės pabaiga, nes pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstovu, kad pagal teismų praktikoje pateiktą aiškinimą dėl turto vertės nustatymo – turi būti nustatyta turto vertė, artimiausia teismo sprendimo priėmimo dienai (2020 m. gruodžio 9 d.), todėl teismas dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, ja ir remiasi, kuri yra 143 100 Eur. Be to teismas pritaria ir kitiems ieškovės atstovo išsakytiems argumentams, kad būtent 2020 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20-042, lyginat su kitomis į bylą pateiktomis ataskaitomis, taikant lyginamąjį metodą, tinkamiausia parinkti analogai, dėl jų statybos metų, bendro ploto, vietovės, sienų medžiagos, žemės sklypo naudojimo būdo ir kt.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

Taigi šiuo atveju ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), byloje nėra ginčo dėl šalių

konfliktiškų santykių, esant bendrai šalių valiai, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas atitektų atsakovui, teismas šioje dalyje tenkina tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, atsakovui priteistinas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 143 100 Eur, atsakovas privalo kompensuoti ieškovei ½ dalies jai tenkančios nekilnojamojo turto vertės pinigais, o būtent 71 550 Eur (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Iš į bylą pateiktų valstybės įmonės „Regitra“ pažymų matyti, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė pagal ieškovę - 1 200 Eur, o atsakovą – 900 Eur; priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė pagal ieškovę - 500 Eur, o atsakovą – 300 Eur. Ginčo dėl to, kad transporto priemonės būtų priteistos atsakovui, o ieškovei – kompensacija, nėra, ginčas kyla dėl verčių. Ieškovės atstovas baigiamų kalbų metu nurodė, kad esant situacijai dėl verčių skirtumo, sutinka, kad teismas išvestų verčių vidurkį, atsakovo atstovė prieštaravimų nepateikė, todėl teismas mano, kad toks verčių nustatymas yra teisingas, o būtent automobilio 1050 Eur (1200+900:2), priekabos 400 Eur (500+300:2). Esant bendrai šalių valiai, kad po santuokos nutraukimo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 1050 Eur ir priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 400 Eur atitektų atsakovui, teismas šioje dalyje tenkina tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, atsakovui priteistina automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas privalo kompensuoti ieškovei ½ dalies jai tenkančių šio kilnojamojo turto vertės pinigais, o būtent 725 Eur (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo gyvenamajame name esančius kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 23 860 Eur palikti atsakovui, jai priteisiant kompensaciją, o būtent: kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: miegamojo komplektas „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis 2700 Eur; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur; „Magrės“ lova pirkta dukrai 700 Eur; šviestuvai antrame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai, 3 vnt.) 200 Eur; „Magrės“ lova trečiajame miegamajame pirkta dukrai 850 Eur; „Magrės“ fotelis trečiajame miegamajame pirkta dukrai, 250 Eur; šviestuvai trečiame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai) 220 Eur; sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spinta 400 Eur; vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) 1700 Eur; dvigubas praustuvas „Villeroy&Boch“ 750 Eur; pakabinami unitazai „Villeroy&Boch“ 2 vnt. 550 Eur; pakabiname bidė „Villeroy&Boch“ 280 Eur; vandens maišytuvai 5 vnt., 650 Eur; dušo komplektas („Oras“) 550 Eur; marmurinė kriauklė 120 Eur; skalbimo mašina „Miele“ 680 Eur; dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje, 2 vnt. 1000 Eur; minkšta dalis „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės) 1600 Eur; virtuvės komplektas „Somėja“ 6500 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur; tinkleliai ant langų „Dextera“, 9 vnt. 850 Eur; roletai „Dextera“, 3 vnt. 550 Eur.

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įsigyti kilnojamieji daiktai: miegamojo baldų komplektas „Mester“, kurio vertė 1900 Eur (2018-08-18 pinigų priėmimo kvitas); televizorius „Samsung“, 325 Eur vertės; šviestuvus miegamajame (pakabinamas ir du staliniai), 3 vnt., bendros 400 Eur vertės; šviestuvus svetainėje, 2 vnt., bendros 500 Eur vertės. Nurodo, kad ieškovė į dalintiną turtą įtraukia virtuvės baldų komplektą, kurio tiesiog nėra, atsakovas neneigia aplinkybių, kad šalys buvo domėjęsi dėl tokio komplekto pagaminimo ir įsigijimo aplinkybių, tačiau iš UAB „Somėja“ gautas atsakymas patvirtina, kad jokie šalių mokėjimai nebuvo atlikti ir jokie baldai iš UAB „Somėja“ šalims nebuvo pristatyti. Ieškovė į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą yra įtraukusi minkštų baldų „DeLuxe“ komplektą, kurio kaina pagal 2019-06-11 užsakymo lapą yra 2100 Eur. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad apmokėjimas už šiuos baldus atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., 1400 Eur mokėjimą atliko atsakovo sesuo R. S. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d., 600 Eur mokėjimą atliko atsakovas. Abu mokėjimai atlikti po 2019-06-22, kuomet šalys jau gyveno skyrium, todėl šie daiktai kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas nedalintinas. Į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas dėl šių ir į gyvenamąjį namą įmontuotų kilnojamųjų daiktų, kuriuos išmontavus, būtų apsunkintas gyvenamojo namo naudojimas pagal paskirtį (vonia, praustuvas, pakabinami unitazai, pakabinamas bidė, vandens maišytuvai, dušo komplektas, marmurinė kriauklė), nurodo, kad šie kilnojamieji daiktai laikytini gyvenamojo namo priklausiniais ir nedalintini, šių daiktų buvimas yra reikšmingas pasisakant dėl nekilnojamojo daikto - namo vertės.

Taigi dėl kilnojamųjų daiktų, esančių gyvenamajame name ir jų vertės, teismas nurodo, kad atsakovas į bylą pateikė 2018 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitą 1900 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad sumokėta už lovą „Mester“ ir čiužinį, ieškovė nurodė, kad prie miegamojo lovos dar yra dvi spinteles, kurių atsakovas neįtraukia, kaip matyti iš bylą pateiktų gyvenamojo namo vertinimo ataskaitų prie miegamojo lovos stovi 2 spinteles, todėl teismo vertinimu ieškovės nurodyta miegamojo baldų komplektacija ir 2700 Eur kaina laikytina įrodyta; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur, dėl to prieštaravimų nėra.

„Magrės“ lova pirkta dukrai 700 Eur, šviestuvai antrame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai, 3 vnt.) 200 Eur, „Magrės“ lova trečiajame miegamajame pirkta dukrai 850 Eur, „Magrės“ fotelis trečiajame miegamajame pirkta dukrai, 250 Eur, šviestuvai trečiame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai) 220 Eur, dėl šių daiktų sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad daiktai skirti vaikams, nedalintini. CK 3.120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Ieškovė nurodė, kad vaikams skirtus daiktus, ji nupirko, atsakovo atstovė nurodė, kad pas atsakovą lankosi mažoji dukra, šie baldai jai reikalingi svečiuojantis, todėl „Magrės“ lova pirkta dukrai 700 Eur, šviestuvai antrame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai, 3 vnt.) 200 Eur, „Magrės“ lova trečiajame miegamajame pirkta dukrai 850 Eur, „Magrės“ fotelis trečiajame miegamajame pirkta dukrai, 250 Eur, šviestuvai trečiame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai) 220 Eur, šalintini iš dalintino turto ir paliktini atsakovui, nes dukros pas jį švečiuojasi.

Sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur, skalbyklos spinta 400 Eur, vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) 1700 Eur, dvigubas praustuvas „Villeroy&Boch“ 750 Eur, pakabinami unitazai „Villeroy&Boch“ 2 vnt. 550 Eur, pakabiname bidė „Villeroy&Boch“ 280 Eur, vandens maišytuvai 5 vnt., 650 Eur; dušo komplektas („Oras“) 550 Eur, marmurinė kriauklė 120 Eur, skalbimo mašina „Miele“ 680 Eur, dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje, 2 vnt. 1000 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur, dėl šių daiktų pasisakytina, kad į bylą yra pateikti mokėjimo dokumentai, o būtent 2019-01-11 UAB „Semelita“ už kriauklę ir vonią 1600 Eur ir 2019-02-01 likusi 1572 Eur suma už kriauklę ir vonią, kas patvirtina, kad apmokėta 2019-02-04 PVM sąskaita faktūra Serija SMR Nr. 0026086 3172 Eur sumai už vonią ir praustuvą, ieškovės nurodyta bendra suma už vonias, praustuvus, unitazus yra 3400 Eur, kaip matyti iš pateiktų vertinimo ataskaitų, namo baigtumas 99 procentai, pilnai apstatytas, išskyrus trūksta viryklės, foto nuotraukose matyti visi ieškovės išvadinti daiktai, nors atsakovas nurodė vieną televizorių, iš 2020 m. gegužės 26 d. ataskaitoje esančių foto nuotraukų matosi 2 televizoriai, vienas svetainėje, kitas miegamajame ant sienos, 2020 m. gruodžio 9 d. atskaitoje - taip pat ir sieninės spintos, kurios nepriskirtinos vaikų kambariams, skalbyklos spinta, 5 vandens maišytuvai, dušas, skalbimo mašina, veidrodis, 2 šviestuvai svetainėje, todėl jie įtrauktini į dalintino turto balansą, ieškovės nurodytomis vertėmis, nes atsakovas savo verčių neteikė, nenurodydamas pilno kilnojamųjų daiktų balanso (CPK 178 straipsnis), taip pat atmetant, atsakovo atstovės argumentus, kad montuojami kilnojamieji daiktai yra namo priklausiniai, todėl nedalinti ar buvo jau įvertinti kartu su gyvenamuoju namu, pažymint, kad nekilnojamojo daikto vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, o analogai pasirinkti pagal kriterijus, nesusijusius su name esančiais kilnojamaisiais daiktais.

Ginčas kilo dėl minkštos dalies „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės) 1600 Eur; virtuvės komplekto „Somėja“ 6500 Eur; tinklelių ant langų „Dextera“, 9 vnt. 850 Eur; roletų „Dextera“, 3 vnt. 550 Eur.

Į bylą pateiktas Deluxe baldai užsakymo lapas, iš kurio matyti, kad užsakymo data 2019-06-11, užsakymo terminas 2019-08-16, produkcija – Living 03 baldai su pagalvėlėmis, avansinė įmoka 600 Eur, likutis 1560 Eur, 2019-06-19 mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo 600 Eur, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ši įmoka sumokėta atsakovo, 1400 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą 2019-08-14 sumokėjo R. S., tai yra atsakovo sesuo. Liudytoja R. S. teisme patvirtino, kad sumokėjo už baldus, norėjo broliui padėti, kai turės atiduos; atsakovui teikiant teismui 2020-05-27 duomenis apie skolas, ši suma nenurodyta nei kaip skola, nei kaip dovana, pateikta nebuvo. Šioje byloje teismas atsakovo prašymu nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, (duomenys neskelbtini). 1400 Eur įmoka sumokėta šalims nustojus gyventi kartu, tačiau įvertinus tai, kad pirmoji įmoka už baldus sumokėta šalims vedant bendrą ūkį, iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2019-06-14 ieškovei siųsta baldų gaminimo sutartis, ji 2019-06-20 nusiuntė pranešimą, kad dalinis apmokėjimas atliktas 2019-06-19, o likusi praėjus keliems mėnesiams po to, laikytina, kad baldai „Deluxe“ buvo įgyti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovo sesuo nurodė, kad baldus nupirko padėdama broliui, kai turės pinigus atiduos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad 1400 Eur suma yra dovana ar kitokia atsakovui suteikta asmeninė nauda, todėl 1600 Eur suma už baldus „Deluxe“ įtrauktina į dalintino turto balansą. Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Somėja“ atsakymo matyti, kad šalys virtuvės baldų komplekto nepirko, nors derybos buvo vestos, buvo pateiktas komercinis pasiūlymas 2019-06-12, į kurį klientas niekaip nereagavo, jokie mokėjimai neatlikti, todėl 6500 Eur vertės virtuvės komplektas „Somėja“ šalintinas iš dalintino turto balanso. Į bylą pateiktas UAB „Dextera“ pasiūlymas 2019-05-31, galiojimo data 2019-06-30, 2019-06-06 atsakovo vardu padaryta 500 Eur įmoka, atsakovo atstovė nurodė, kad šis turtas šalintinas iš dalintino turto balanso, nes likusi suma buvo sumokėta šalims gyvenat skyrium, atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad pateiks įrodymus, tačiau jų nepateikė, ieškovės nurodytų verčių ir tinklelių bei roletų skaičiaus neginčijo, todėl tinkleliai ant langų „Dextera“, 9 vnt. 850 Eur ir roletai „Dextera“, 3 vnt. 550 Eur įtrauktini į bendrą balansą. Viso kilnojamųjų daiktų už 15 100 Eur. Atsakovui priteisus gyvenamąjį namą, šie daiktai paliktini atsakovui, ieškovei priteisinat iš atsakovo ½ šių daiktų vertės, t. y. 7 555 Eur kompensaciją.

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 28 d. jai motina padovanojo 14 500 Eur gyvenamojo namo statybai, šiuos pinigus ji perdavusi atsakovui, į bylą pateikta šalių 2015 m. spalio 28 d. pinigų dovanojimo sutartis, pasirašyta A. B. ir ieškovės, sutartis sudaryta paprasta rašytine forma, tačiau ieškovė pateikė duomenis, kad ši paskola yra deklaruota. Atsakovas nurodė, kad ši paskola yra fiktyvi, jokių pinigų nebuvo dovanota, o jei ir buvo, tai ieškovė juos išleido asmeniniams poreikiams. Liudytoja A. S. paliudijo, kad močiutė dovanojo mamai pinigus, nors ir tiksliai nenurodė šio sandorio aplinkybių. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Kaip matyti iš bylos duomenų namo statyba prasidėjo 2013 m., vertinimo ataskaitose nurodyta, kad statybos pabaiga 2017 m., taigi laikotarpiai sutampa su gyvenamojo namo statyba, ir nors atsakovas nurodė, kad šie pinigai nebuvo panaudoti namo statybai, neprašė šio sandorio pripažinti apsimestiniu. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, o įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 29 punktą). Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra dovanojimo sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi ieškovės sudarytai dovanojimo sutarčiai nėra reikalavimo būti sudarytai notarine forma, ši paskola deklaruota, netikėti ieškovės ir liudytojos A. S. nurodytomis aplinkybėmis dėl dovanos realumo ir jos panaudojimo gyvenamojo namo statybai, nėra pagrindo, todėl 14 500 Eur suma pripažintina kaip asmeninės ieškovės lėšos, panaudotos bendro turto sukūrimui, dėl ko ieškovė įgyja teisę į kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 2 ir 3 dalis).

Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe

Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nors yra registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, tačiau minėtas žemės sklypas faktiškai šalių buvo įsigytas bendrai, kaip bendras turtas, šeimos poreikių tenkinimui. Minėtame bei atsakovo vardu registruotame žemės sklype yra pastatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė pareiškimą, dėl ieškinio reikalavimų patikslinimų, prašydama, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe arba atitinkamai ieškovei būtų priteista kompensacija kylanti iš minėto turto. Ieškovė kreipėsi į sąmatininką dėl sąmatos sudarymo atliktiems darbams įvertinti bei pagal sudarytą sąmatą atliktų darbų vertė sudaro 16 211,60 Eur sumą. Į minėtą sumą nėra įtraukta kadastrinių darbų atlikimas. Ieškovės iniciatyva atliktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje yra nurodyta, kad žemės sklypo vertė vertinimo dienai yra 23 000 Eur, teismo eksperto J. B. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 12 200 Eur. Ieškovė palaiko UAB „Marleksa“ nurodytoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą bei laiko kad žemės sklypo vertė yra 23 000 Eur.

Atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo šis turtas padovanotas, ir žemės iš esmės nebuvo pagerinta, darbų atlikta už 2000 Eur, jis žemės pagerinimus atliko pats, draugų padedamas.

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kurį lemia atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

Byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).

Taigi kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ginčo sklypo dovanojimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), žemės paskirtis – kita, vertė 18 200 Lt (5 271 Eur). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; iš teismui pateiktų vertinimo atskaitų, žemės sklypo vertė UAB „Marleksa“ nurodyta 23 000 Eur; teismo eksperto J. B. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 12 200 Eur; UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros“ – 27 800 Eur, pažymint, kad žemė ir gyvenamasis namas vertintini kaip komplekso, kurį sudaro žemės sklypas su pastatu, užbaigtos visumos dalis. Į bylą ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad ginčo sklype atliktų darbų vertė yra 16 211,60 Eur. Ieškovė nurodė, kad įsigijus minėtą žemės sklypą, jame buvo išpjauta 90 vienetų medžių, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, atvežta pakankamai daug smėlio, kadangi toje vietoje kur buvo pastatytas namas buvo dauba, visas sklypas pilnai išlygintas, paruoštas vejos sėjimui, pasėta veja, padarytas įvažiavimas į žemės sklypą, padarytas pagrindas kiemo aikštelės įrengimui trinkelėmis, įrengtas pagrindas takelių aplink namą įrengimui klinkeriu, išmūryti iš klinkerio stulpeliai tvorai ir kiemo vartams, atvesta elektra automatiniams kiemo vartams ir lauko apšvietimui, iš abiejų namo pusių išbetonuotas pagrindas terasai, padarytas akmeninis takelis nuo terasos iki namo galo, šias aplinkybes patvirtina gyvenamojo namo atskaitose esančios žemės sklypo foto nuotraukos ir pateiktos ieškovės, be to lyginant pateiktas palydovines žemės nuotraukas kaip keitėsi žemės sklypas po įsigijimo. Nors atsakovas tam prieštarauja, nurodė, kad žemės sklypo pagerinimo darbus vertina 2000 Eur, darbus atliko pats, padedamas draugų, tačiau teismo neprašė draugus pakviesti liudyti, pateikė 2011-07-27 leidimą kirsti pūvančias, nupjautom viršūnėm liepas 7 vnt., tačiau nepaneigė, kad buvo iškirsti ir krūmai, brūzgynai, kad įgijus žemės sklypą jis buvo pagerintas, taip kaip nurodė ieškovė, o būtent, ne tik pakeičiant jo vaizdą, bet ir jį pritaikant poilsiui bei tam, kad būtų galima statyti gyvenamąjį namą bei juo patogiai naudotis: išpjauti augę medžiai, žemės sklypas išlygintas bei paruoštas vejos sodinimui, naujai apsodintas veja, įrengtas akmeninis takelis, įrengtas betoninis pagrindas terasai, įrengtas įvažiavimas į žemės sklypą, įrengtas pagrindas kiemo aikštelės įrengimui trinkelėmis, įrengtas takelių pagrindas trinkelių klojimui aplink namą, pastatyti stulpeliai tvorai ir kiemo vartams. Be to pagerinimo atliktų darbų vertė, lyginant su žemės verte taip pat patvirtina, kad santuokos metu sklypas buvo pagerintas. Kaip jau buvo pasisakyta, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadinasi, ir pagerinimo darbų kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, dėl ko atmestini atsakovo atstovės argumentai dėl darbų kainos momento. Nors ieškovė nurodė, kad dovanojimo sandoris neatitiko tikrosios valios, jis buvo įgytas už bendrus šalių pinigus, tačiau jokių įrodymų dėl to neteikė.

Teismas daro išvadą dėl žemės sklypo esminio pagerinimo, kas yra teisiškai reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad gyvenamasis namas priteistinas atsakovui, išmokant ieškovei kompensacija, toks principas taikytinas ir dalijant žemės sklypą, kurio vertė kaip nurodė ieškovės atstovas UAB „Marleksa“ nurodyta 23 000 Eur, atsakovas su šia verte nesutiko, tačiau 2020-12-09 atskaitoje ši vertė dar didesnė 27 800 Eur, nurodyta 21 puslapyje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 11 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią ½ dalį ginčo sklypo.

Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti jam kompensaciją, nes turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo panaudotos ir jo asmeninės lėšos. 2014 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvite, serija VCS Nr. 0002250, nurodyta, kad atsakovo sesuo R. S. sumokėjo 12 800 Lt (3707 Eur), o pagal užsakymo sutartį Nr. MA 30335 matyti, kad šia suma apmokėtos šalių gyvenamojo namo stogui skirtos statybinės medžiagos. Tokiu atveju yra pagrindas atsakovo iš jo sesers gautus 3707 Eur priskirti prie atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis atsakovas prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto - šalių gyvenamojo namo pagerinimo ir ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės. Kaip matyti iš pažymos apie asmens valstybinį draudimą 2014 m., atsakovo sesers pajamos buvo minimalios, liudytoja apklausta R. S. nurodė, kad stogui panaudojo lėšas iš santaupų, teikiant deklaracijas jokios santaupos nedeklaruotos, todėl mažai tikėtina, kad atsakovas, kuris vertėsi automobilių prekyba, kaip nurodė ieškovė gyvenat santuokoje jo pajamos buvo apie 4000 Eur, gali priimti paramą iš sesers, kurios pajamos minimalios, priešingai labiau tikėtina, kad tokiu būdu buvo siekiam legalizuoti atsakovo gaunamas pajamas, tokia pozicija byloje buvo nurodyta ieškovės, todėl šis atsakovo reikalavimas atmestinas, be to pati liudytoja nurodė, kad stogas buvo kaip paskola, nes nurodė, kai turės, tai atiduos, patvirtino, kad pinigai jai negrąžinti, tačiau kreditorinis reikalavimas nepareikštas, kas patvirtina, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli, o tai tik bandymas sumažinti bendro turto balansą.

Atsakovas nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šio buto vertė 10 907 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 1994-04-21. Šalys šiame bute nuo pat 1999 m. ir apsigyveno, kur gyveno iki 2019 m. birželio mėn., t. y. 20 metų laiko. Ieškovei šį butą padovanojo jos motina, tačiau iš pradžių butą buvo numatyta dovanoti ieškovės seseriai, tačiau jai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), butas buvo padovanotas ieškovei. Kadangi ieškovės sesuo jau buvo padariusi kai kuriuos buto patvarkymus, ieškovė su atsakovu ieškovės seseriai kaip kompensaciją sumokėjo 2800 JAV dolerių. O ir gyvenant per šį netrumpą laikotarpį atsakovas prisidėjo prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu - buvo pakeisti langai, durys, įstiklintas balkonas, pakeistos grindys 1 kambaryje, naujai tapetais išklijuotos sienos, sutvarkyta elektros instaliacija (įsikėlus gyventi atsakovo šeimai, bute nebuvo net rozečių), supirkti baldai, buities prietaisai. Atsakovas sutinka, kad toks pagerinimas nėra esminis ir nelemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau, atsakovo nuomone, atsakovas, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją. 2020 m. rugpjūčio 19 d. šio buto vertė yra 18 200. Tokiu būdu atsakovui priteistina kompensacija už ieškovės asmeninio turto pagerinimą sudaro 3646,5 (18 200 -10 907 =7293:2 =3646,5) Eur. Taigi atsakovas kompensaciją sieja su buto pagerinimu, atliktais darbais, baldų įsigijimu, tačiau logiška, kad gyvenat 20 metų butui yra reikalingas einamasis remontas, baldai, atsakovas nenurodė, kad prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie pagerinimo, nenurodė kokius konkrečius darbus jis atliko, dėl ko būtų pagerėjusi buvo vertė, priešingai ir pats atsakovas nurodė, kas pradėjo gyventi bute, kuris buvo ieškovės sesers suremontuotas, tam buvo išmokėta 2800 JAV dolerių kompensacija, ieškovė pripažino, kad seseriai buvo sumokėta iš asmeninių jos lėšų, atsakovas nurodė, kad iš bendrų, šalims uždirbus pinigus Amerikoje, tačiau šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nes atsakovas 2800 JAV dolerių kompensacijos priteisimo klausimo nekelia, tik kelia pagerinimo buto kaip asmeninio indelio klausimą, tai šiuo atveju net jai ir buvo atliekamas gerbūvio remontas, tačiau kartu pažymi teismas, kad ieškovės ir atsakovo šeima šiuo butu ilgą laiką naudojosi, todėl padaryti pagerinimai laikytini einamosiomis išlaidomis ir jau yra nusidėvėję, todėl 3646,5 Eur kompensacija atmestina kaip nepagrįsta.

Atsakovas nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 str. 3 d.). Nurodo, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)ienai naudojosi bendrai šalių santuokoje įsigytu lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį 2019-06-28 pardavė vos už 350 Eur. Ieškovės teiginiai, kad automobilis buvo nevažiuojantis, yra tik ieškovės gynybinė taktika. Automobilis buvo tikrai važiuojantis, atsakovas dar prieš 1,5 mėnesio rūpinosi jo remontu, dar daugiau - juk šiuo automobiliu ieškovė iki paskutinės minutės važinėjo iš namų į darbą, vežiojo vaikus, pirkimo - pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie techniškai netvarkingą, gedimų turintį automobilį. Kadangi automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis, jo vertė tuo metu buvo apie 1200 Eur, tokiu būdu iš ieškovės atsakovui priteistina 600 (1200:2=600) Eur kompensacija. Į bylą pateikta 2019-06-28 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis parduotas už 350 Eur, nors nenurodyta, kad jis turi defektų, nurodyta, kad galioja techninė apžiūra, tačiau ieškovė nurodė, kad jis nevažiavo, taip pat pateikė duomenis ir iš viešojo registro, kad minėtas automobilis ir toliau nebuvo ir nėra eksploatuojamas, pateiktos 2019-06-28 foto nuotraukos, kad automobilis iš kiemo išgabentas techninės pagalbos automobiliu, todėl netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio techninės būklės ir pardavimo kainos, nėra pagrindo; be to ir pats atsakovas nurodė, kad automobilį taisė prieš pardavimą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas jam priteisti 600 Eur kompensaciją dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo, tačiau automobilis (duomenys neskelbtini) parduotas už 350 Eur, ieškovė neįrodinėjo, kad tai jos asmenins turtas, todėl atsakovui priteistina ½ parduotu automobilio vertės, t. y. 175 Eur.

Dėl kreditorinių reikalavimų

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad prievolė K. R. V. pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį yra bendra sutuoktinių prievolė, nustatant, kad visas įmokas K. R. V. pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį mokės A. S. be teisės ateityje reikalauti šių įmokų dalies grąžinimo iš J. S., o J. S., sumokėjusi nors dalį šių įmokų už A. S., įgyja teisę išieškoti sumokėtą sumą iš A. S. regreso tvarka. Baigiamojoje kalboje, kurią teismui atsakovo atstovė raštu, prašo netenkinus reikalavimo dėl skolos, atsakovo gautus pinigus priskirti prie atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis atsakovas prisidėjo prie namo statybos.

Ieškovė nesutinka dėl paskolos santykių, prašo šį reikalavimą atmesti. Nurodo, kad atsakovas šioje byloje yra pateikęs savo atsiliepime į ieškinį, kuriuo atsikirto į ieškovės ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes ir apie tai, kad egzistuoto toks kreditorius kaip R. K. atsakovas nebuvo nurodęs, nes tokio kreditoriaus šalys niekad neturėjo ir jokie paskoliniai santykiai su R. K. šalių nesiejo. Kad minėti pinigai iš minėto asmens nebuvo skolinti liudija ir tai, kad šalys tokios paskolos sutarties nebuvo deklaravę. Ieškovė teismui jau yra pateikusi savo deklaracijas, teiktas mokesčių inspekcijai už 2015-2019 metus ir su nė viena teikta deklaracija, minėta paskola nebuvo deklaruota. O deklaruota nebuvo todėl, kad tokia paskolos sutartis neegzistavo ir jos niekada nebuvo ir tai tik skyrybų eigoje atsakovo sugalvotas būdas, kaip pabadyti iš to turėti finansinės naudos, kad tik kuo didesnė bendro dalintino turto dalis tektų atsakovui ir mažesnė ieškovei. Nurodė, kad R. K. nėra Lietuvos pilietis ir Lietuvoje negyvena ir kad tam kad pasirašytų fiktyvų raštelį jam buvo reikalingas laikas, atsakovas sąmoningai tuo tikslu siekė vilkinti procesą, prašydamas madiacijos, vien taip kad turėti laiko, per kurį galėtų pabandyti susitarti su R. K. pasirašyti fiktyvių paskolos raštelį, kadangi realiai atsakovas net neketino tartis ir tokio tikslo neturėjo, ką ne kartą aiškiai pats buvo ir išreiškęs. Kad atsakovo pateiktas paskolos raštelis yra fiktyvus patvirtina ir tai, kad kaip jau minėta paskolos sutartis nebuvo deklaruota mokesčių inspekcijoje ir antra, minėta sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymas. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.80 straipsnis taip pat numato, kad, imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ar gerai moralei (viešasis interesas), taip pat sandorius, neatitinkančius tikrosios juos sudariusių asmenų valios (privatus interesas) (CK 1.78–1.93 straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Todėl ieškovė teismo prašo ex officio pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) skolos raštelis sudarytas tarp K. R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S. gim. (duomenys neskelbtini) yra niekinis ir negalioja. Nurodo, kad K. R. V. yra senas atsakovo verslo partneris, su kuriuo atsakovas bendrai vykdo automobilių prekybos verslą, ką atsakovas pripažino nuo pat pradinės bylos iškėlimo stadijos, t. y. minėtas aplinkybes nurodė, tiek atsiliepime į ieškinį, taip pat tokias aplinkybes nurodė ir duodamas parodymus teisme. Ieškovė nurodė, kad jokie pinigai pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį nebuvo perduoti ir kad minėtas raštelis yra fiktyvus. Atsakovas versdamasis automobilių prekyba uždirbo pakankamai ir uždirbti pinigai ir buvo investuoti į namo statybą bei jo gerbūvį. Kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų nuotraukų namo įrengimo darbai vyko gana ilgai, kas patvirtina, kad tam buvo naudojamos šalių uždirbtos lėšos, nes jeigu būtų buvę 2016 metais pasiskolinta tokia suma (48 500 Eur) tai namo įrengimo darbai būtų buvę įrengti pakankamai greitai, tačiau kadangi lėšų nebuvo skolintasi, o buvo įrenginėjama ir perkama iš savo lėšų, todėl namo įrengimo ir baldų pirkimas vyko iki pat 2019 m. birželio mėn., t. y. tris metus. Nurodo, kad nė vienas protingas asmuo, kokie bebūtų šalių santykiai, jeigu sandoris vyktų realiai, neskolintų 48 500 Eur sumos be jokių garantų (įkeitimo ar pan.), juk atsakovas teigė, kad jis daug neuždirbdavo, tad klausimas, kaip asmuo nedaug uždirbantis gali atiduoti 48 500 Eur paskolą kad ir per 7 metus. Tad be jokių garantijų nė vienas asmuo tikrai neskolintų, kas liudija apie paskolos fiktyvumą, paskola paskolinta tariamai 7 metams, ir skolinta be jokių palūkanų, kas vėlgi liudija tai, kad nė vienas protingas asmuo neskolintų kitam asmeniui sumos be jokių palūkanų pakankamai ilgam laiko tarpui, kokie tie santykiai asmenų ir bebūtų, kas taip pat liudija, paskolos fiktyvumą. Namas įrengtas pakankamai prabangiai, todėl logiška manyti, kad subjektai kurie pinigų patys neturi, stengsis jį įsirengti kiek įmanoma kukliau ir pagal savo galimybes ir tikrai nesiektų prabangos, patys lėšų neturėdami, o tai darydami už tariamai skolintas lėšas. Namo įrengimo vizualizacija su dizainere buvo suderinta dar 2016 metu vasario mėn. ir pagal minėtą vizualizaciją ir buvo atliktas namo vidaus įrengimas, todėl mažai tikėtina, kad šalys samdytų dizainerį namo įrengimui, siekdami įsirengti namą, tačiau neturėdami tam lėšų. Jeigu šalims iš tiesų būtų trūkę lėšų namo įrengimui, tokiu atveju šalys tikrai nebūtų skolinęsi, o tokiu atveju ieškovė būtų siekusi parduoti turimą butą ir gautus pinigus, kurių būtų trūkę investavusi į namą, tačiau šalims lėšų netrūko ir buto pardavimui, kad gauti papildomų lėšų nebuvo jokio poreikio.

Dėl paskolos sutarties formos

Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). CK 6.871 straipsnis nustato reikalavimus paskolos sutarties formai, šio straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (redakcija 2014 09 18 įstatymu Nr. XII-1091, įsigaliojo nuo 2015 01 01). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties, sudarytos tarp ginčo šalių, turinio, paskolos suma viršija 3000 Eur, sutartis netvirtinta notaro. Todėl sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju taikytinos CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Atsakovas siekė įrodyti, kad paskola panaudota namo įrengimui, tretysis asmuo teisme patvirtino, kad skolos raštelis 48 500 Eur sumai buvo, kad skolino tokius pinigus A., ieškovė apie paskolą žinojo, nes jie šeima, todėl mano, kad jie šeima, šnekėjo, todėl žino. Jis pats su J. apie paskolą nešnekėjo. Kad turi butą ieškovė jis žinojo. Paskolino pinigus be procentų, nes draugavo, A. anksčiau jam irgi buvo paskolinęs pinigų. Patvirtino, kad skola dar negrąžinta. Tuomet buvo atvykęs pirkti automobilių, pirko už 200 000 Eur, juos nusiėmęs iš banko, su S. siejo draugystė, jokio verslo bendro neturėjo, jis padėdavo kai jis negalėdavo atvažiuoti, atsiųsdavo vairuotojus, jiems perduodavo pasus, raktus. Jis buvo skolinęsis iš A. kaip pradėjo verslą 2005 – 2006 – 2007 metais, bet ten buvo nedidelės sumos, aišku tais laikais buvo nemaži pinigai – 2000 - 3000 eurų sumos. Neprašė įkeisti ar kitaip garantuoti už skolą, tuo metu turėjo galimybes, padėjo, nuolat čia atvykdavo dėl verslo. Raštelis surašytas ir pasirašytas jo paties ranka. Nežinojo, kad tokia suma turi būti surašyta per notarą. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas ir tretysis asmuo draugai, verslo partneriai, bylos aplinkybių kontekste pažymi, kad tretysisi asmuo yra verslininkas, disponuoja didelėmis sumomis, todėl turėjo numatyti riziką, jei paskolins didelę pinigų sumą pagal paprastą raštelį. Atsakovo poziciją teismas vertina kaip nenuoseklią dar ir dėl to, kad atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu, realiai šalims nepriklauso, aplinkybės dėl automobilio nuosavybės ieškovei yra puikiai žinomos, tikrasis automobilio savininkas yra R. K., su kuriuo atsakovas bendrai vykdo automobilių prekybos verslą ir šis automobilis nėra šalių bendra nuosavybė, vėliau šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo, atsirado paskolos raštelis; be to atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kai jai teismas nepripažins paskolos bendra šalių paskola, prašo laikyti tai atsakovo asmeninį indėlį į bendrą turtą. Paties atsakovo nurodytose aplinkybėse ir pateiktose foto nuotraukose fiksuota namo lubų, sienų būklė, kai akivaizdžiai matosi tik įrenginėjamos sistemos, pradėti vidaus apdailos (sienų tinkavimo) darbai, vaizdo fiksavimo data - 2018-09-05; 2017 m. spalio mėnesį gyvenamajame name įrengta ir paleista šildymo sistema, ją įrengęs asmuo praveda jam naudojimosi instruktažą, o jo telefonu yra padarytas šio instruktažo vaizdo įrašas; užfiksuotas (2017-12-11) vieno iš gyvenamojo namo kambario vaizdas, kur akivaizdžiai matyti, kad atlikti sienos tinkavimo, glaistymo, grindų betonavimo darbai, tačiau vidaus apdaila neužbaigta, grindys neįrengtos; užfiksuotas šalių šeimos ir artimųjų 2018 m Naujųjų Metų šventinis sutikimas, pateiktoje nuotraukoje akivaizdžiai matyti - net neįrengtos lubos, matosi tiesiog stogo karkasas, kas patvirtina, kad atsakovo nurodyta paskola nebuvo panaudota šeimos interesams, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad šeimos gyvenamasis namas buvo įrengimas už šalių bendras, o ne skolintas lėšas; atsakovas nepaneigė, kad dar 2016 m. buvo prašoma dizainerės paslaugų dėl namo interjero, kas patvirtina, kad pinigų šalys turėjo, nors atsakovas neigė, kad gaudavo stabilias pajamas iš automobilių prekybos, tačiau jo nenuoseklumas dėl gaunamų pajamų, teismo vertinamas kaip tikrosios turtinės padėties neatskleidimas, o ne bloga finansinė padėtis, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas, CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu (duomenys neskelbtini) skolos raštelis, pripažintinas negaliojančiu, grąžintinas į bylą pateiktas originalas, taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalies pasekmės, viena šalis privalo grąžinti kitai, ką yra gavusi.

Bendras dalintinas šalių turto balansas yra 182 650 Eur, 14 500 Eur ieškovės asmeninės lėšos į bendro turto sukūrimą, todėl ieškovei priteistina 91 325 Eur kompensacija už bendrą turtą ir 14 500 Eur asmeninių lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 718 Eur žyminio mokesčio, 650 Eur dėl nekilnojamojo turto vertinimo, 1004,30 Eur už advokato išlaidas, viso 2372,30 Eur.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 1746 Eur žyminio mokesčio, 740 Eur dėl nekilnojamojo turto vertinimo, vertimai 194 Eur, 800 Eur už advokato padėjėjos išlaidas, 10,43 Eur pažyma, viso 3490,43 Eur.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl už šiuos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis, kuris sudaro (238 + 220) x 12 + 1494) x 0,03 x 0,75 = 157 Eur, priteistinas iš atsakovo.

Vertintina, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, turto padalijimo, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl piniginių kompensacijų mokėjimo tenkinus iš dalies, ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies – ieškinio reikalavimai tenkinti 88 procentų, ieškinio suma nurodyta 120 030 Eur, priteista 105 825 Eur.

Atitinkamai teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 2088 Eur (2372,30Eur*88 procentai) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės atsakovui priteistina 419 Eur (3490,43 Eur x 12 procentų) jo patirtų išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio). Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 2087-419 = 1669 Eur.

Byloje patirta 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 88 procentų santykiu, iš atsakovo priteistina 12 Eur į valstybės biudžetą, taip pat ir 157 Eur žyminio mokesčio, viso 169 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nutraukti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui A. S. – „(duomenys neskelbtini)“.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove J. S..

4. Priteisti iš atsakovo A. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 238 Eur sumą, ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur sumą nuo kreipimosi į tesimą dienos, t. y. 2019 m. spalio 25 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas J. S. tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.

5. Priteisti iš atsakovo A. S. kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 1494 Eur ieškovei.

6. Pripažinti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių A. S. ir J. S. nuosavybe.

7. Priteisti atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei J. S. iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos.

8. Priteisti atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei J. S. iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos.

9. Priteisti atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S. iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos.

10. Priteisti atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise - priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. S. iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos.

11. Priteisti atsakovui A. S. kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: miegamojo komplektas „Mester“ (lova su čiužiniu ir dviem spintelėmis 2700 Eur; šviestuvai miegamajame (pakabinamas ir du staliniai, 3 vnt.) 400 Eur; sieninės spintos 3 vnt. 1200 Eur; skalbyklos spinta 400 Eur; vonia (akmens masės „Villeroy&Boch“) 1700 Eur; dvigubas praustuvas „Villeroy&Boch“ 750 Eur; pakabinami unitazai „Villeroy&Boch“ 2 vnt. 550 Eur; pakabinamas bidė „Villeroy&Boch“ 280 Eur; vandens maišytuvai 5 vnt., 650 Eur; dušo komplektas „Oras“ 550 Eur; marmurinė kriauklė 120 Eur; skalbimo mašina „Miele“ 680 Eur; dekoratyvinis veidrodis svetainėje 480 Eur; šviestuvai svetainėje, 2 vnt. 1000 Eur; minkšta dalis „Deluxe“ (dvi sofos-lovos +dekoratyvinės pagalvės) 1600 Eur; televizoriai „Samsung“ 2 vnt. 650 Eur; tinkleliai ant langų „Dextera“, 9 vnt. 850 Eur; roletai „Dextera“, 3 vnt. 550 Eur, ieškovei J. S. iš atsakovo priteisti ½ kompensacijos.

12. Kilnojamuosius daiktus „Magrės“ lova pirkta dukrai 700 Eur; šviestuvai antrame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai, 3 vnt.) 200 Eur; „Magrės“ lova trečiajame miegamajame pirkta dukrai 850 Eur; „Magrės“ fotelis trečiajame miegamajame pirkta dukrai, 250 Eur; šviestuvai trečiame miegamajame (pakabinamas ir du sieniniai) 220 Eur, laikyti vaikų baldais ir palikti atsakovui.

13. Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo A. S. 91 325 Eur kompensaciją už dalintiną bendrą turtą.

14. Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo A. S. 14 500 Eur kompensaciją už ieškovės panaudotas asmenines lėšas bendro turto sukūrimui.

15. Priteisti atsakovui A. S. iš ieškovės J. S. 175 Eur kompensaciją už automobilį (duomenys neskelbtini).

16. Pripažinti negaliojančiu atsakovo ir K. R. V. pasirašytą (duomenys neskelbtini) skolos raštelį, nurodyti, kad kiekviena šalis viena kitai privalo grąžinti ką yra gavusi.

17. Grąžinti atsakovui (duomenys neskelbtini) skolos raštelio originalą sprendimui įsiteisėjus.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei J. S. ieškovės 1669 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 169 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 18865(duomenys neskelbtini)52, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2019 m. spalio 29 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė