Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3538-1134/2022 pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkė A. M., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. Inspekcija atlikusi teismo sprendimą įvykdymo patikrinimą, surašė 2021 m. gruodžio 9 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-5428, kuriame konstatuota, kad A. M. neįvykdė teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, antstolė kreipėsi į su pareiškimą dėl baudos skyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Apeliantė 2022 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – 2022 m. gegužės mėn. 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos raštą Nr. 2D-2764. Nurodo, jog šiuo įrodymu įgaliotas asmuo informuojamas apie tai, kad 2022 m. gegužės 18 d. atlikus patikrinimą? vietoje, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019 įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą?, A. M. išpareigojimą? įvykdė?. Apeliantės teigimu, šis įrodymas patvirtina skolininkės sąžiningumą ir siekį pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, jog minėtas įrodymas buvo gautas po procesinio sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei įvertinus, jog šis įrodymas atsirado tik šiomis dienomis ir jų nebuvo įmanoma pateikti anksčiau bei tai, jog su minėtu įrodymu turėjo galimybę susipažinti pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad jog antstolės A. Stanišauskaitės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu teismas leido atsakovei (skolininkei) A. M. savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą priestato prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatymui. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, teismas įpareigojo atsakovę A. M. per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 10 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti savavališkai pastatytą apie 2,70 m x 6,40 m priestatą prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovės A. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 25 d.

17. 2021 m. gruodžio 9 d. Inspekcija surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-5428, kuriuo buvo konstatuota, kad 2019 m. liepos 1 d. teismo sprendimas neįvykdytas. Inspekcija 2021 m. gruodžio 14 d. raštu „Dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininkė A. M.)“ kreipėsi į antstolę, prašydama surašyti sprendimų neįvykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė su prašymu skirti skolininkei baudą.

18. 2021 m. gruodžio 14 d. antstolė Asta Stanišauskaitė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S021-22013, kuriuo konstatavo, kad patikrinusi teismo sprendimo vykdymo rezultatus nustatė, jog skolininkė 2019 m. liepos 1 d. teismo sprendimo neįvykdė ir tuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl baudos skyrimo.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, atmetė atsakovės A. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo minėtą nutartį paliko nepakeistą.

20. 2022 m. gegužės 23 d. apeliantė teismui pateikė 2022 m. gegužės mėn. 20 d. Inspekcijos raštą Nr.2D-2764, iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 18 d. atlikus patikrinimą? vietoje, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019 įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą?, A. M. (apeliantė) išpareigojimą? įvykdė?.

Dėl baudos skyrimo

21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei skirta periodinė bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki visiško Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, įvykdymo dienos.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

23. Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).

24. Taigi, teismų praktikoje konstatuota, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą sankciją už teismo sprendimo nevykdymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo galima taikyti tik tuo atveju, jei asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtus padarinius, t. y. nepašalina savavališkos statybos padarinių teismo sprendime nurodytu būdu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo dienos savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Apeliantės teigimu, ji buvo sąžininga ir siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius.

26. Pažymėtina, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra praėję daugiau nei 2,5 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau iki minėto termino reikalavimai nebuvo įvykdyti.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

28. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl veiksmų atlikimo siekiant įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-828-779/2022. Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovei A. M., tretiesiems asmenims ieškovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. S., N. G. ir N. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, minėta nutartimi konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 27 d. prašyme atsakovė iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių nei 2020 m. rugsėjo 10 d. prašyme, dėl ko egzistuotų pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti dar kartą. Be kitą ko, teismas įvertino ir tai, jog vien tai, kad atsakovės užsakymu atitinkamus darbus atliekantis architektas K. Š. raštu nurodė, kad iki 2021 m. gruodžio 20 d. jis yra parengęs pastato rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus ir atlieka (kartoja) projekto viešinimo procedūrą, padarė topografinę nuotrauką, užsakė ir atliko sklypo geologinius tyrimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytą terminą, tačiau to nepavyko atlikti dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių.

29. Nors apeliantė nurodė, kad iki 2022 m. balandžio 21 d. turi būti gautos daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą tikrinančių institucijų išvados, tačiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai nepateisina skolininkės teismo sprendimo nevykdymo ilgiau 2,5 metų ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkė ėmėsi visų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytą terminą, tačiau to nepavyko atlikti dėl nuo skolininkė valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas negalėjo būti įvykdytas per minėtą terminą, skolininkė nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas nepagrįstai ilgai užtruko dėl valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų/neveikimo ar kitų savavališkos statybos įteisinimui taikomų procedūrų, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinęs rašytinius įrodymus apeliantei paskyrė baudą.

Dėl skiriamos baudos dydžio ir laikotarpio

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), pažeidimo tęstinumą, aplinkybę, kad skolininkė už antstolės reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje baudžiama pirmą kartą, į tai, kad skolininkė ėmėsi veiksmų teismo sprendimo įvykdymui ir savavališkos statybos įteisinimui, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą iš dalies ir skolininkei už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, nevykdymą skirti periodinę 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymą dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

31. Apeliantės teigimu, bauda turi būti skaičiuojama nuo 2022 m. kovo 17 d. t. y. dienos kada buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-828-779/2022, kuria buvo nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog teisinis reglamentavimas, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojama bauda, aiškiai nurodytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, t. y. pagrindas skirti baudą atsiranda iš karto pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti įvykdytas teismo sprendimas. Kadangi teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2021 m. lapkričio 25 d., vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bauda apeliantei skaičiuotina nuo 2021 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 18 d. atlikus patikrinimą? vietoje, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019 įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą?, A. M. išpareigojimą? įvykdė?. Taigi nustatyta, kad apeliantė minėtą įpareigojimą įvykdė po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

34. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantė sutinka, jog jai būtų paskirta 1,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, dieną.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda buvo tinkamo dydžio, t. y. paskirta bauda paskatino apeliantę imtis operatyvių veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti, siekė įvykdyti prievolę ir ją įvykdė. Nors apeliantė ir nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau apeliantė nepateikė jokių argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo, nurodydama periodinės 1,00 Eur baudos dydį, jo nemotyvavo. Be to, pirmosios instancijos teismas, skiriant baudą atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes, pažeidimo tęstinumą, aplinkybę, kad skolininkė už antstolės reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje baudžiama pirmą kartą, į tai, kad skolininkė ėmėsi veiksmų teismo sprendimo įvykdymui ir savavališkos statybos įteisinimui ir paskyrė baudą vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantė įvykdė įsipareigojimus ir pašalino savavališką statybą, įvertinus ir tai, kad apeliantė teismo sprendimo nevykdė daugiau nei 2,5 metų, savaime nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkino iš dalies ir skolininkei už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, nevykdymą skyrė periodinę 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymą dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo sprendimo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, t. y. savavališki statybos padariniai nėra pašalinti ir įvertinęs, kad byloje nėra įrodymų, jog minėtas įpareigojimas nebuvo laiku įvykdytas dėl valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų/neveikimo ar kitų savavališkos statybos įteisinimui taikomų procedūrų, pagrįstai tenkino iš dalies antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

39. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.