- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 2VP-3538-1134/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33991-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Skolininkas
- A. M.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkė A. M., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama skirti skolininkei A. M. 300 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto įvykdymo termino pasibaigimo – 2021 m. lapkričio 25 d., valstybės naudai.
2. Pareiškėja nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2994-608/2019, išduotą 2020-06-02, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė - A. M., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino atsakovės (skolininkės) A. M. prašymą ir atidėjo teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2021-11-25.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vykdymo procese 2021-12-14 buvo gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija atlikusi teismo sprendimą įvykdymo patikrinimą, surašė 2021-12-09 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-5428, kuriame konstatuota, kad A. M. neįvykdė teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, antstolė kreipėsi į su pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą dėl pateikto pareiškimo, kuriuo su pareiškimu sutiko, prašė skolininkei skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, dieną, baudą skaičiuojant nuo 2021-11-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, valstybės naudai. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju skolininkei A. M. buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai teismo sprendime, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininkės veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Teismo sprendimo, kuriuo skolininkė A. M. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, jog pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol teismo sprendimas yra neįvykdytas, baudą skolininkei A. M. skaičiuojant nuo 2021-11-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai.
5. Suinteresuotas asmuo A. M. (skolininkė) atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. M. (skolininkė) ir jos atstovas teismo posėdžio metu su antstolės pareiškimu nesutiko ir prašė antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodė, kad skolininkė ėmėsi veiksmų teismo sprendimo įvykdymui ir savavališkos statybos įteisinimui. Iki 2022-04-21 turi būti gautos parengto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą tikrinančių institucijų išvados.
7. Į teismo posėdį pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės A. Stanišauskaitės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0177/20/00760, kuri pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu teismas leido atsakovei (skolininkei) A. M. savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą priestato prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatymui. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, teismas įpareigojo atsakovę A. M. per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 10 d. savavališkos statybos akte Nr. (101)-11.11-104, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą apie 2,70 m x 6,40 m priestatą prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovės A. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 25 d.
9. 2021 m. gruodžio 9 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-5428, kuriuo buvo konstatuota, kad 2019-07-01 teismo sprendimas neįvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, atmetė atsakovės A. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-27 nutartį paliko nepakeistą.
13. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys).
14. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal 2 dalį jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas). Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 36 punktas). Taigi, teismų praktikoje konstatuota, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą sankciją už teismo sprendimo nevykdymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo galima taikyti tik tuo atveju, jei asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtus padarinius, t. y. nepašalina savavališkos statybos padarinių teismo sprendime nurodytu būdu.
16. Tiek skolininkė, tiek ir jos atstovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog iki šios dienos savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, tačiau nurodė, kad skolininkė aktyviai siekia įteisinti savavališkas statybas.
17. Teismas pažymi, kad teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, jog neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).
18. Nagrinėjamu atveju, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento 2019-08-01 yra praėję daugiau nei 2,5 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau iki minėto termino reikalavimai nebuvo įvykdyti. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas negalėjo būti įvykdytas per aptartą terminą, skolininkė nenurodė. Nepateikta ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas nepagrįstai ilgai užtruko dėl valstybės (savivaldybės) institucijų veiksmų/neveikimo ar kitų savavališkos statybos įteisinimui taikomų procedūrų (CPK 178 str.).
19. Šiuo atveju iš skolininkės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iki 2022-04-21 turi būti gautos daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą tikrinančių institucijų išvados, tačiau, teismo vertinimu, tai nepateisina skolininkės teismo sprendimo nevykdymo ilgiau 2,5 metų ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkė ėmėsi visų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytą terminą, tačiau to nepavyko atlikti dėl nuo skolininkė valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas parengtas tik 2021 m. liepos 7 d., dėl paslaugų suteikimo į Vilniaus miesto savivaldybę kreiptasi 2021 m. liepos 5 d., taigi, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento 2019 m. rugpjūčio 1 d. beveik du metus nebuvo vykdomi savavališkos statybos įteisinimo veiksmai, taip pat jie nebuvo vykdomi 7 mėnesius nuo teismo nutarties atidėti teismo sprendimo vykdymą įsiteisėjimo momento. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių teismo sprendimo neįvykdymą. Taigi, aplinkybė, kad skolininkė šiuo metu atlieka tam tikrus veiksmus, siekdama pašalinti savavališką statybą, negali būti pagrindas apskritai neskirti jai baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas vykdomojo dokumento privalomumas, o teismo sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti tam tikrus veiksmu, vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų įvykdymo terminų. Suinteresuoto asmens (skolininko) atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą. Teismo sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Joms taikyti visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1097-230/2019).
20. Byloje taip pat nenustatyta, jog antstolės priimtas 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas būtų neteisėtas. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
21. Kaip minėta, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
22. Nagrinėjamu atveju antstolė reiškia prašymą skirti skolininkei maksimalią 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 25 d., valstybės naudai.
23. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, teismas pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų, privalomųjų nurodymų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo, privalomojo nurodymo neįvykdė, gali taikyti teismas jam skirdamas iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną išieškotojo naudai.
24. Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
25. Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Taigi, nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti.
26. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), pažeidimo tęstinumą, aplinkybę, kad skolininkė už antstolės reikalavimo nevykdymą vykdomoje byloje baudžiama pirmą kartą, į tai, kad skolininkė ėmėsi veiksmų teismo sprendimo įvykdymui ir savavališkos statybos įteisinimui, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą iš dalies ir skolininkei už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, nevykdymą skirti periodinę 2 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymą dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, paskirta bauda yra pakankama sudrausminti skolininkę ir pasiekti vykdymo tikslus, yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes (CK 1.5 straipsnis), bei neprieštarauja CPK 771 straipsnio nuostatoms.
27. Suinteresuotam asmeniui (skolininkei) išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia jos nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki visiško Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2994-608/2019, įvykdymo dienos, valstybės naudai. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804; pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. M., kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąją bylą Nr. 0177/20/00760.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.