- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- e2-2994-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36975-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Jodita Rapalavičienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. M., tretiesiems asmenims ieškovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. S., N. G. ir N. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę A. M. savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-30 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)-11.11-106, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodo, kad atsakovė A. M., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, jai bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstravo bendrosios nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatydama priestatą. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) 2 straipsnio 18 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 9 punktą, galiojusius pažeidimo nustatymo metu, taip pat pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios naujos redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, 9.5 papunktį atsakovės atlikti savavališkos statybos darbai laikytini pastato rekonstrukcija. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 papunktį gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki savavališkos rekonstrukcijos buvo 1 aukšto, jo užstatytas plotas – 186 kv. m, po atliktos rekonstrukcijos statinio matmenys pakito, t. y. pakito priestato matmenys (buvo apie 1,60 m x 3,44 m, o po rekonstrukcijos - 2,70 m x 6,40 m), taigi atsakovės atlikti darbai viršijo buvusio priestato plotą tuo padidinant gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą ir tai atitinka pateiktą rekonstrukcijos sąvokos apibūdinimą. Ieškovė laiko, kad atsakovė kaip statytoja atliko neypatingo statinio rekonstrukciją, tokiems darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Vadovaujantis pažeidimo nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243, nuostatomis, buvo surašyti dokumentai, konstatuojantys savavališką statybą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėja - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė, atlikusi statybos Žemės sklype patikrinimą, surašė 2009 m. liepos 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-104, kuriuo nustatė, kad atsakovė neturėdama statybos leidimo vykdė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, t. y. žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas priestatas prie jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priestato matmenys apie 2,70 m x 6,40 m, kai anksčiau buvo apie 1,60 m x 3,44 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė 2009 m. liepos 30 d. surašė reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)-11.11-106 iki 2009-10-15 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytus pastatus savo lėšomis ir sutvarkyti statybvietę. Statytojui šio reikalavimo neįvykdžius, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis suteikia teisę statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikti teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3165-808/2018, ieškovės A. M. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo panaikinimo paliko nenagrinėtą. Minėtas ieškinys paliktas nenagrinėtu pagal A. M. 2018 m. gegužės 2 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad 2018 m. sausio 25 d. parengtas projektas, suderintas su bendraturčiais gavus jų sutikimus, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau iki šiol oficialaus atsakymo dėl statybos leidimo išdavimo ir / ar projekto trūkumų šalinimo nėra gauta. Ieškovė laiko, kad šiame prašyme nurodytos aplinkybės, kad atsakovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įrodo, kad atsakovė pripažįsta savavališką statybą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė atliko reikalavimo įvykdymo patikrinimą ir surašė 2018 m. rugpjūčio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą Nr. RE-306, kuriuo konstatavo, kad atsakovė 2009 m. liepos 30 d. reikalavimo neįvykdė, t. y. atsakovė nugriovė ūkio pastatą 8I1/m, bet nenugriovė savavališkai pristatyto priestato prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Priestatas pastatytas apie 2,70 m x 6,40 m (prieš savavališką rekonstrukciją buvę priestato išmatavimai apie 1,62 m x 3, 44 m). Patikrinusi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą (IS) „Infostatyba“ ir nustačiusi, kad leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neišduotas, bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovės nurodytu terminu statytoja nepašalino savavališkos statybos padarinių, ieškovė dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas rekonstruoti statinį, o 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad neypatingojo statinio rekonstravimui yra rengiamas rekonstravimo projektas. Tiek savavališkos statybos nustatymo metu, tiek ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju atsakovės atliktiems rekonstrukcijos darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį, todėl inspekcija pagrįstai kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą šalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė laiko, kad pagal suformuotą teismų praktiką nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio nuostatos suteikia teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Reglamento 156 punkte įtvirtinta, kad savavališkos statinio (jo dalies) statybos, dėl kurios iki šio reglamento įsigaliojimo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, padariniai šalinami statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 17 punktas). Įstatyme nustatytos išimtys – išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus privalomuosius nurodymus, jeigu jie neįvykdomi, dėl kurių vykdymo Inspekcija negali kreiptis į teismą. Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomieji nurodymai surašyti nuo 2017 m. sausio 1 d. yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas 2009 m. liepos 30 d., todėl pasikeitus teisės aktų reikalavimams toks privalomasis dokumentas nėra vykdomasis dokumentas ir inspekcija dėl jo vykdymo CPK nustatyta tvarka negali kreiptis į antstolį. Tai patvirtinta ir antstolės Astos Stanišauskaitės 2018 m. spalio 9 d. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-177-5918. Todėl inspekcija reiškia ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę vykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Šiuo atveju inspekcija neturi teisės pašalinti savavališkos statybos padarinių, kadangi tai prieštarautų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pati atsakovė.
Atsakovė ieškinį pripažino iš dalies, t. y. sutiko su reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau nesutiko su ieškovės reikalaujamu savavališkos statybos padarinių šalinimo būdu. Nurodė, kad šiuo metu atlieka savavališkos statybos įteisinimo veiksmus, kliūčių statybos įteisinimui nėra. Todėl atsakovė prašė teismą nustatyti šešių mėnesių terminą įteisinti statybą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-104 patvirtina, kad atsakovė A. M. savavališkai vykdo statybos darbus: be leidimo ir supaprastinta tvarka parengto projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, pastatė priestatą prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą 8I1/m; statinio statybos rūšis – gyvenamojo namo rekonstrukcija ir naujo statinio statyba (e.b.l. 13-14). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. liepos 30 d. pateikė reikalavimą Nr. (101)-11.11-106, kuriuo pareikalavo atsakovę ne vėliau, kaip iki 2009 m. spalio 15 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2009 m. liepos 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-104, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir savo lėšomis sutvarkyti statybvietę (e.b.l. 17). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte nurodyta, kad 2009 m. liepos 30 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (101)-11.11-106 neįvykdytas: ūkio pastatas 8I1/m nugriautas, tačiau statytoja nenugriovė savavališkai pristatyto priestato prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Priestatas pastatytas apie 2,70 m. x 6,40 m (prieš rekonstrukciją buvę priestato išmatavimai apie 1,62 m x 3,44 m) (e.b.l. 30-31).
Statytojo teisės realizavimo sąlygas numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Ši teisė įgyvendinama, kai:
1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;
2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą;
3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Analogiški reikalavimai numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d.) 2 punkte. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą statinio rekonstrukcijos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstrukcija laikoma statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)2.1 papunktį gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki savavališkos rekonstrukcijos buvo 1 aukšto, jo užstatytas plotas – 186 kv. m (e.b.l. 23-24), po atliktos rekonstrukcijos statinio matmenys pakito, t. y. pakito priestato matmenys (buvo apie 1,60 m x 3,44 m, o po rekonstrukcijos - 2,70 m x 6,40 m). Atsakovei atlikus statybos darbus, padidėjo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, todėl tai atitiko minėtose teisės normose numatytą rekonstrukcijos sąvoką. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovės atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbai laikytini savavališka statinio statyba, nes jie atitinka rekonstrukcijos sąvoką ir buvo atlikti be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Analogiška savavališkos statybos sąvoka nustatyta ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje. Atsakovės vykdoma savavališka statyba konstatuota pažeidimo nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243, nustatyta tvarka, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėja - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistės 2009 m. liepos 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11-104, kuriame nurodyta, kad atsakovė neturėdama statybos leidimo vykdė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, t. y. žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas priestatas prie jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priestato matmenys apie 2,70 m x 6,40 m, kai anksčiau buvo apie 1,60 m x 3,44 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiosios specialistės 2009 m. liepos 30 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)-11.11-106 atsakovės pareikalauta iki 2009 m. spalio 15 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytus pastatus savo lėšomis ir sutvarkyti statybvietę. Statytojui šio reikalavimo neįvykdžius, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis suteikia teisę statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikti teismui prašymą (pareiškimą) teismui dėl įpareigojimo įvykdymo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pripažino savavališką statybą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė patikrino reikalavimo įvykdymą ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo akte Nr. RE-306 konstatavo, kad atsakovė 2009 m. liepos 30 d. reikalavimo neįvykdė, t. y. atsakovė nugriovė ūkio pastatą 8I1/m, bet nenugriovė savavališkai pristatyto priestato prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Priestatas pastatytas apie 2,70 m x 6,40 m (prieš savavališką rekonstrukciją buvę priestato išmatavimai apie 1,62 m x 3, 44 m). Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos (IS) „Infostatyba“ duomenys patvirtina, kad leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neišduotas, atsakovė šios aplinkybės neginčija.
Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkto, 9.5 papunkčio redakciją, statinio rekonstravimo sąvoka išliko nepakitusi nuo atsakovės savavališkos statybos konstatavimo momento, pagal dabartinį reglamentavimą atsakovės atlikti darbai laikomi statinio rekonstrukcija. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas rekonstruoti statinį; 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad neypatingojo statinio rekonstravimui yra rengiamas rekonstravimo projektas; 2 straipsnio 46 punktas numato, kad savavališka statyba, tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius projekto sprendinius. Taigi, tiek savavališkos statybos nustatymo metu, tiek ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovės atliktiems rekonstrukcijos darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-492/2008).
Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o minėto straipsnio 3 dalis numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis suteikia teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Reglamento 156 punkte įtvirtinta, kad savavališkos statinio (jo dalies) statybos, dėl kurios iki šio reglamento įsigaliojimo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, padariniai šalinami statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 17 punktas), išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus privalomuosius nurodymus, jeigu jie neįvykdomi, dėl kurių vykdymo inspekcija negali kreiptis į teismą. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 14 straipsnio 2 dalį nuo 2017 m. sausio 1 d. surašyti privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas 2009 m. liepos 30 d., todėl toks privalomasis dokumentas nėra vykdomasis dokumentas, vykdytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Antstolės Asta Stanišauskaitė 2018 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. S-18-177-5918 atsisakė priimti vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą 209 m. liepos 30 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (101)-11.11-106 (e.b.l. 21-22).
Atsakovės atžvilgiu surašyti savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra panaikinti įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti minėtuose aktuose nurodytus reikalavimus. Byloje yra įrodyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos darbai atlikti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Nagrinėjamu atveju atsakovė per Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 30 d. reikalavime Nr. (101)-11.11-106, nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių. Atsakovė taip pat nesprendė savavališkos statybos įteisinimo klausimo: neparengė ir nustatyta tvarka nesuderino rekonstrukcijos projekto ir negavo statybą leidžiančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str., numatantis savavališkos statybos pasekmes, nereglamentuoja, kokį sprendimą prituri priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos civilinių teisinių pasekmių, o numato, jog šį klausimą teismas sprendžią įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės savavališkai atlikti pastato rekonstrukcijos darbai nėra galimi pagal galiojančius teisės aktus ar pažeidžia imperatyvius aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimus. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp namo ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo ir atsakovės A. M. vykdomos pastato rekonstrukcijos (priestato pastatymo) teisėtumo yra išspręstas, šalims sudarius taikos sutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-761-465/2017, ją patvirtinus bei nutraukus civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei N. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčio sutikimo ir pagal atsakovės N. G. priešieškinį ieškovei A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. M., E. S.. Minėta taikos sutartimi šalys ir tretieji asmenys, t. y. pastato – gyvenamojo namo ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai A. M., N. G., E. S., N. M. susitarė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant A. M. naudotis žemės sklypo dalį, kurioje vykdoma pastato rekonstrukcija (priestato statyba), taip pat A. M., N. G., E. S. ir N. M. susitarė duoti viena kitai visus reikalingus sutikimus ir leidimus remontuoti, rekonstruoti esamus ar statyti naujus statinius kiekvienos iš šalių naudojamų sklypų ribose, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams; N. G. sutiko, kad be jos sutikimo A. M. įteisintų neteisėtai pastatytą verandą tarp taškų 45-72-73-32-33-75-34 (e.b.l. 87-88). Atsakovė A. M. 2017 m. rugpjūčio 12 d. sudarė su mažąja bendrija „Maksimali statyba“ projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PDRS-170830 dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto (techninio darbo projekto, kurio apimtis būtų pakankama statybą leidžiančiam dokumentui gauti bei atlikti statinio techninio reglamento STR 1.04.04:2017 nurodytą sudėtį; organizuoti specialiųjų reikalavimų ir prisijungimo sąlygų užsakymą, statinio projektavimo (techninės užduoties parengimą; pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 nustatytą tvarką prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą per IS „Infostatyba“ pateikimas (įskaitant ir pakartotinį) bei statybą leidžiančio dokumento (leidimas rekonstruoti statinį) atsiėmimas (e.b.l. 82-85). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. raštas dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1174-808/2010 sudarymo patvirtina, kad nenustatyta duomenų, jog atsakovės savavališkai atliktiems rekonstrukcijos darbams negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kad tokie darbai nėra galimi pagal galiojančius teisės aktus ar pažeidžia imperatyvius aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimus (e.b.l. 89-90). Minėtame rašte nurodyta, jog savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti, nenugriaunat savavališkai pastatyto priestato, tačiau juos įteisinant, t. y. išdavus statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį šiuo metu faktiškai atliktus savavališkos statybos akte užfiksuotus statybos darbus, taip pat gavus žemės sklypo bendraturčių sutikimą, reikalingą statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014, 2015 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015 yra išaiškinęs, kad teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių, suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės savavališkai atliktiems rekonstrukcijos darbams negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kad tokie darbai nėra galimi pagal galiojančius teisės aktus ar pažeidžia imperatyvius aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimus, taip pat į tai, jog minėti darbai atliekami atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namo bei jos naudojamo žemės sklypo dalyje, namo ir žemės sklypo, kuriame vykdoma rekonstrukcija, bendraturčiai rekonstrukcijai pritarė, atsakovė jau yra pradėjusi statybos įteisinimo veiksmus (parengusi rekonstrukcijos projektą ir pateikusi jį derinimui) laiko, jog yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatytą įpareigojimą, t. y. leisti atsakovei savo lėšomis per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo lėšomis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis).
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, o ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiami žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnio, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius iš esmės yra patenkintas, o reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikimo metu statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai įstatymas nesuteikė teisės nustatyti savavališkos statybos būdą, leidžiant įteisinti statybą (tokia teisė buvo suteikta tik teismui), teismas daro išvadą, jog yra pagrindas visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, nepriklausomai nuo to, jog ieškinys patenkintas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Leisti atsakovei A. M. savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą priestato prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatymui. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigoti atsakovę A. M. per tris mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. (101)-11.11-104, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą apie 2,70 m x 6,40 m priestatą prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. M. valstybei 75,00 EUR žyminio mokesčio ir 26,02 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 101,02 EUR (vieną šimtą vieną eurą, du euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.