Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20650-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.14; 2.4.6.1

2023 m. balandžio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. Š. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį šį nuosprendį; civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš R. Š. priteista 277,93 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji 2022 m. gegužės 20 d. apie 18.19 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: 2 butelius 0,7 litro talpos konjako „Hennessy“ po 34,99 Eur, iš viso už 69,98 Eur, 3 butelius 0,7 litro talpos viskio „Jack Daniel’s“ po 19,99 Eur, iš viso už 59,97 Eur, 2 butelius 0,7 litro talpos viskio likerio „Jack Daniel’s“ po 19,99 Eur, iš viso už 39,98 Eur, 3 butelius 0,75 litro talpos šampano „Mo?t“ po 36 Eur, iš viso už 108 Eur, iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 277,93 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. Š. prašo jos veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. Š. nurodo, kad ji nepripažįsta savo kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad jos veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Nuteistosios teigimu, ji yra kaltinama iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobusi konjako „Hennessy“, viskio „Jack Daniel’s“, viskio likerio „Jack Daniel’s“ ir šampano „Mo?t“ už 277,93 Eur, tačiau ji pavogė tik viskį „Jack Daniel’s“, o šampaną ir konjaką paliko prekybos centro salėje tik kitame skyriuje.

2.2. Apeliantės tvirtinimu, nuo pat pirmos apklausos ji prašė supažindinti su vaizdo medžiaga, tačiau jai buvo parodyta sukarpyta filmuota medžiaga, įrašuose nematyti, kaip ji susideda alkoholio butelius į savo rankinę ar maišelį, trūksta beveik 10 minučių vaizdo įrašo. Pilnas vaizdo įrašas jai nebuvo pateiktas. Teismo posėdžio metu parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos viršininkas pasakė, kad kita vaizdo medžiaga sunaikinta, todėl nebėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji konjaką ir šampaną paliko prekybos salėje. Tačiau teismas nepagrįstai padarė prielaidą, kad per tas 10 minučių, kurios neužfiksuotos vaizdo įrašuose, ji susidėjo visus butelius į rankinuką ir turėtą maišelį.

3. Atsiliepimų į nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji R. Š. ir jos gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti ir R. Š. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Prokurorė Daiva Zakarauskė prašė nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistoji R. Š. apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes ji pavogė ne visus kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus. Nuteistosios tvirtinimu, ji pavogė tik viskį „Jack Daniel’s“, o šampaną „Mo?t“ ir konjaką „Hennessy“ paliko prekybos centro salėje (tik kitame skyriuje), todėl prašo jos veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir R. Š. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje

7. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, 2K-P-89/2014). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

8. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016, 2K-244-303/2018). Taigi, vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad užvaldo (paima) svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

9. Kaip minėta, R. Š., teigdama, kad ji pagrobė ne visus jai inkriminuotame kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus, prašo jos veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. R. Š. vagystę įvykdė 2022 m. gegužės 20 d. Šios veikos padarymo metu ir šiuo metu 1 MGL yra prilygintas 50 eurų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad R. Š. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 277,93 Eur, kas viršija 5 MGL (250 eurų) sumą.

10. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl R. Š. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė pačią nuteistąją (tuo metu – kaltinamąją) R. Š., liudytojus V. R. (V. R.), E. J., išklausė civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo E. Ž. paaiškinimus, peržiūrėjo byloje esančią vaizdo medžiagą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo E. Ž. byloje pateiktus vaizdo įrašus), ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek R. Š. teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – R. Š. teisinančius – įrodymus (pačios R. Š. parodymus). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios R. Š. kaltė pagrobus būtent 277,93 Eur vertės, o ne mažesnės nei 5 MGL vertės turtą, ir padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 178 straipsnio 4 dalyje, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. Š. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji nesutinka su jai inkriminuotu pagrobtų alkoholinių gėrimų kiekiu, nes ji pagrobė 3 butelius 0,7 litro talpos viskio „Jack Daniel’s“ ir 2 butelius 0,7 litro talpos viskio likerio „Jack Daniel’s“, 2 butelių 0,7 litro talpos konjako „Hennessy“ nepagrobė, nes negalėjo nuimti ant butelių esančių apsaugų, tad šiuos butelius padėjo kitame skyriuje, o šampano „Mo?t“ pagrobimo aplinkybių neatsimena, nors vėliau apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš pagrobtų gėrimų didžiausia kaina yra šampano „Mo?t“, konjakas „Hennessy“ buvo dėžutėje, o „Jack Daniel’s“ ir šampano buteliai – be dėžutės, pirma paėmė konjaką „Hennessy“, jį įsidėjo į metalinį pirkinių krepšelį, kai kuriuos gėrimus dėjo į maišelį, kai kuriuos – į krepšį, viskį „Jack Daniel’s“ paėmusi iš lentynos dėjo į juodą maišą, likerį „Jack Daniel’s“ – taip pat į juodą maišelį, negali pasakyti, kur dėjo šampaną (1 t., b. l. 82-83, 112-113, 2 t., b. l. 89-90, 126-129). Apeliaciniame skunde nuteistoji R. Š. jau nurodo, kad ji iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė tik viskį „Jack Daniel’s“, o šampaną ir konjaką paliko prekybos centro salėje tik kitame skyriuje. Taigi viso proceso metu R. Š. parodymai dėl byloje nagrinėjamos vagystės aplinkybių nebuvo nuoseklūs, ji nepripažino pagrobusi visą jai inkriminuotą alkoholinių gėrimų kiekį, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos R. Š. parodymus ir vadovavosi liudytojų V. R., E. J. parodymais, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo E. Ž. paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat rašytine ir vaizdine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad R. Š. 2022 m. gegužės 20 d. apie 18.19 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius alkoholinius gėrimus už 277,93 Eur.

12. Liudytojas V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Byloje nagrinėjama alkoholinių gėrimų vagystė įvykdyta 2022 m. gegužės 20 d., o jis į darbą atėjo 2022 m. gegužės 21 d. Apsaugos darbuotojo užduotis atėjus iš ryto 8 val. ir vakare po 20 val. patikrinti dažniausiai vagiamas prekes, įskaitant ir alkoholį. Atėjęs į darbą jis pasiima popierių ir suskaičiuoja salėje esančius alkoholinius gėrimus. Vakare vėl viską suskaičiuoja, kas yra salėje, o biure prie kompiuterio yra parašyta, kiek prekių yra parduota ir tuos duomenis sulygina. Pradėjęs skaičiuoti prekes pamatė, kad trūksta „Jack Daniel’s“ gėrimo, peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo įrašus pamatė moteriškę su vežimėliu, kuri alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė 2 butelius „Jack Daniel‘s“, 3 butelius šampano, 2 dėžutes „Hennessy“ konjako ir dar 3 butelius „Jack Daniel‘s“. Tada su krepšiu, kuriame buvo alkoholiniai gėrimai, išėjo iš parduotuvės pro įėjimo į parduotuvę duris. Alkoholinių gėrimų trūkumą tikrino kartu su parduotuvės vadove, kartu su ja peržiūrėjo vaizdo įrašą (2 t., b. l. 115-116).

13. Liudytoja E. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadove ji dirba jau 5 metus. Atsimena, kad 2022 m. gegužės mėnesį buvo įvykdyta vagystė. Apsaugos darbuotojas tam tikrais laiko intervalais skaičiuoja dažniausiai vagiamas prekes, vaikščioja prekybos salėje ir stebi pirkėjus. Iš ryto apsaugos darbuotojas ją informavo, kad trūksta alkoholio, todėl kartu su juo peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė moterį, kuri pavogė „Mo?t“ šampaną ir konjaką „Hennessy“. Šie gėrimai yra brangiausi, todėl juos ir įsiminė. Gali klysti, bet moteris pirma susidėjo alkoholinius gėrimus „Hennessy“ ir „Jack Daniel’s“, tada grįžo atgal į 4 taką, pasuko į 3 taką, kur yra makaronai, tada nuėjo prie gondolos, kur laikomas „Hennessy“, susidėjo „Mo?t“ šampaną, nuėjo į 5 taką ir išėjo pro vaisių ir daržovių skyrių. Moteris iš lentynos viską susidėjo į savo maišelį ir gražiai išėjo. Nustačius, kad įvykdyta vagystė, surašė tarnybinį pranešimą ir jį išsiuntė į apsaugos skyrių. Konjakas „Hennessy“ yra įpakuotas į popierinę pailgą kvadratinę dėžutę ir ant jos yra uždėta „voriuko“ apsauga. Prekių patikrinimas buvo atliktas 2022 m. gegužės 21 d. ir nustatyta, kokios prekės yra pavogtos. Ne vietoje rastas alkoholio produktas būna grąžinamas į lentyną (2 t., b. l. 127-128).

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai V. R. ir E. J. galėjo apkalbėti R. Š., apkaltinti ją nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Šie liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai civilinio ieškovo įgalioto atstovo E. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškinimai, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ per dieną dažniausiai atliekami du vagiamų prekių kontroliniai perskaičiavimai – ryte ir vakare. Nagrinėjamu atveju rytinio skaičiavimo metu trūkumas nebuvo nustatytas, o vakare apsaugos darbuotojui darant paskaičiavimą trūko 10 butelių alkoholinių gėrimų. Buvo patikrinta, ar tos prekės nėra parduotos, o nustačius, kad pardavimo nebuvo, buvo peržiūrėtos vaizdo kamerų įrašai. Pirmas vaizdo įrašą peržiūrėjo apsaugos darbuotojas ir, nustatęs trūkumą, savo pareiškimu informaciją perdavė bendrovės apsaugos departamento skyriui. Išorinė įmonė pateikė iškarpytus vaizdo įrašus su nustatytos vagystės faktais. Įrašuose yra pateikiami atėjimo, pagrobimo ir išėjimo momentai. Bendras vaizdas ikiteisminio tyrimo tyrėjui nebuvo pateiktas. Klaida dėl pagrobtų gėrimų kiekio negali būti įsivėlusi, nes šis faktas tikrinamas kelių asmenų – apsauginių, parduotuvės vadovės, apsaugos departamento vadovo. Parduotuvės salės darbuotojai kas valandą pereina parduotuvę ir sutikrina, ar prekės yra savo vietose. Patikrinimo metu alkoholinių gėrimų kitose lentynose nebuvo rasta. Ant konjako „Hennessy“ buvo sudėta apsauga – „voriukai“, nes gėrimas yra dėžėje, o ant „Jack Daniel’s“ ir šampano butelių apsauga buvo ant butelių kamštelių. Šios apsaugos suveikia, kai jos yra nenuimtos nuo butelių ir taip išeinama pro parduotuvės duris. Apsaugas nuo butelių yra įmanoma nuimti, tačiau įvykio metu salėje nebuvo rasta nuimtų apsaugų. Nežino, kokias priemones naudojo R. Š., kad apsauga nesuveiktų. Maiše įmontuota folija slopina apsaugą ant butelių (2 t., 113-115); 2022 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, pasirašytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadovės E. J., užfiksuotos aplinkybės, kad 2022 m. gegužės 20 d., apie 18.19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini) prekybos salėje pastebėta moteris, kuri susidėjo į maišelį ir praėjo mokėjimo kasas nesumokėjusi už šias prekes: 2 butelius konjako „Hennessy“ – po 34,99 Eur, iš viso už 69,98 Eur, 3 butelius viskio „Jack Daniel’s“ – po 19,99 Eur, iš viso už 59,97 Eur, 2 butelius viskio likerio „Jack Daniel’s“ – po 19,99 Eur, iš viso už 39,98 Eur, 3 butelius šampano – po 36 Eur, iš viso už 108 Eur, iš viso už 277,93 Eur (1 t., b. l. 6); 2022 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 27-28, 30-32); 2022 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo E. Ž. byloje pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 20 d. 18.17 val. R. Š. įėjusi į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ stumiasi pirkinių vežimėlį, kuriame įdėti du tušti tamsios spalvos pirkinių krepšiai, 18.19 val. priėjusi alkoholinių gėrimų lentynas, R. Š. paima dvi konjako „Hennessy“ dėžutes ir įsideda į vežimėlyje esančius pirkinių krepšius, netrukus paima dar tris butelius šampano „Mo?t“, kuriuos taip pat įsideda į vežimėlyje esančius pirkinių krepšius, 18.20 val. užsisukusi į kairę, už šoninių lentynų dar kažką du kartus paima ir įsideda į vežimėlyje esančius krepšius (galimai viskio „Jack Daniel’s“ ir viskio likerio „Jack Daniel’s“ butelius), o 18.26 val. R. Š. prieina prie parduotuvės įėjimo jutiminio judesio durų, pastumia šalin prekių vežimėlį ir išeina pro duris jau su pilnais pirkinių krepšiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kairėje rankoje R. Š. nešasi baltos spalvos skaidraus plastiko maišelį, kurio viduje aiškiai matyti taisyklingos stačiakampio formos tamsios spalvos dėžutė, panaši į alkoholio butelio įpakavimą (nagrinėjamu atveju – panaši į konjako „Hennessy“ dėžutę) (1 t., b. l. 34–40); 2022 m. gruodžio 13 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose su priedais užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios R. Š. pagrobtų alkoholinių gėrimų kiekį, tūrį, kainą, atvaizdą (2 t., b. l. 123–125, 135–137, 142). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. Š. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo (dėl visų kaltinime nurodytų alkoholinių gėrimų pagrobimo), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

15. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistoji R. Š. nurodo, kad iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė tik viskį „Jack Daniel’s“, o šampaną ir konjaką paliko prekybos centro salėje tik kitame skyriuje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistosios teiginiai paneigti byloje apklaustų liudytojų V. R. ir E. J. parodymais, taip pat civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo E. Ž. paaiškinimais, kad jeigu prekės randamos ne savo vietose, salės darbuotojai jas grąžina į konkrečios prekės lentyną, 2022 m. gegužės 20 d. konjako „Hennessy“ ar kitokių alkoholinių gėrimų kitoje parduotuvės vietoje nebuvo rasta ir jie į prekybos lentynas nebuvo grąžinti. Jeigu minėti alkoholiniai gėrimai būtų padėti į kitą vietą, vaizdo įrašų peržiūros metu tai būtų buvę matyti. Abejoti šiais liudytojų V. R. ir E. J. parodymais, taip pat civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo E. Ž. paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas L. K..

16. Nuteistoji R. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji nuo pat pirmos apklausos prašė supažindinti ją su vaizdo medžiaga, tačiau jai buvo parodyta sukarpyta filmuota medžiaga, įrašuose nematyti, kaip ji susideda alkoholio butelius į savo rankinę ar maišelį, trūksta beveik 10 minučių vaizdo įrašo, pilnas vaizdo įrašas jai nebuvo pateiktas, todėl nebėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji konjaką ir šampaną paliko prekybos salėje. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais nuteistosios apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad tai, jog bylos medžiagoje nėra pateikto pilno 2022 m. gegužės 20 d. R. Š. įvykdytos vagystės aplinkybių vaizdo įrašo, kad byloje yra pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tik R. Š. atėjimo į parduotuvę, alkoholinių gėrimų pagrobimo ir išėjimo iš parduotuvės momentai (vaizdo įrašuose neužfiksuotas visas R. Š. apsilankymo parduotuvėje laikas, jos veiksmai), nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nesuteikia pagrindo abejoti pateiktų vaizdo įrašų teisingumu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotojas V. R. ir parduotuvės vadovė E. J., nustatę parduotuvėje alkoholinių gėrimų trūkumą, kartu peržiūrėjo visą parduotuvėje 2022 m. gegužės 20 d. užfiksuotą vaizdo medžiagą, kurioje ir buvo užfiksuota R. Š. ir jos daroma nusikalstama veika. Tik vėliau ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikta vaizdo medžiagos dalis, tai yra aktualūs vagystės epizodai, kuriuose užfiksuotos R. Š. įvykdytos vagystės faktinės aplinkybės. Tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujanti išorinė įmonė.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, R. Š. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir kad ją padarė būtent R. Š..

18. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistoji R. Š. betarpiškai realizavo visus jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jos veikimą tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nuosprendį ir R. Š. padarytą veika kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Š. kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Nuteistosios R. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti, todėl nuteistosios apeliacinis skundas netenkintinas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajai R. Š. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

20. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistajai R. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. balandžio 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš R. Š. valstybės naudai priteisti 76,67 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajai R. Š. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajai R. Š. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistoji R. Š. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (2 t., b. l. 49), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota (2 t., b. l. 50), tačiau yra jauno amžiaus darbingas asmuo, nepateikta duomenų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. Š. nurodė, kad atlikdama bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime ji dirba ir mokosi profesinėje mokykloje kirpėjos specialybės, ateityje planuoja dirbti pagal įgytą specialybę (2 t., b. l. 89-90). Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistosios R. Š. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. Š. valstybės naudai 76,67 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 67 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.