Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. M. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

5. Spręsdama dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Ginčo santykius reglamentuoja ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) (su vėlesniais pakeitimais; sprendime remiamasi aktualiomis redakcijomis, galiojusiomis pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą pateikimo metu, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu). Pastebėtina ir tai, kad valstybės turi tarptautinės teisės pripažįstamą teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.).

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, įvertinusi skundžiamą Sprendimą, ištyrusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas turi esminių trūkumų taikant teisės aktus dalyje, kuria pripažinta, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, taip pat stokoja pagrįstumo objektyviais duomenimis ir aiškaus motyvavimo dalyje, kuria pripažinta, kad pareiškėjas pateikė informaciją, neatitinkančią tikrovės. Tokia išvada daroma dėl žemiau nurodytų motyvų.

11. Procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo taisyklės išdėstytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 65 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (ABTĮ 65 straipsnio 2 dalis). Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną (ABTĮ 65 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra plačiai išplėtojęs praktiką dėl vieno mėnesio termino pasibaigimo, kuri pagal analogiją taikytina ir kelių mėnesių terminų skaičiavimui. LVAT aiškindamas ABTĮ 65 straipsnio 1–3 dalies normas dėl vieno mėnesio termino pasibaigimo, yra pažymėjęs, jog vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį. Jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos (t. y. atitinkančios termino pradžios dieną) dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Šių taisyklių yra privaloma laikytis neatsižvelgiant į tai, kokį skaičių dienų turi mėnuo ar mėnesiai, per kuriuos yra skaičiuojamas vieno mėnesio procesinis terminas, t. y. vieno mėnesio terminas neturėtų būti skaičiuojamas dienomis (LVAT 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-113-602/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-171-552/2018; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-317-1062/2018; 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-437-629/2025; kt.).

12. Atsižvelgus į nurodytą reguliavimą ir LVAT praktiką, nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos (ir atitinkamai pradėjimo gyventi užsienyje), data yra 2023 m. gruodžio 20 d., šešių mėnesių terminas sueina 2024 m. birželio 20 d. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą (atitinkamai nebegyveno užsienyje) 2024 m. birželio 19 d., t. y. akivaizdžiai nesuėjus 6-ių mėnesių terminui (jei pareiškėjas būtų atvykęs 2024 m. birželio 20 d., būtų laikoma, kad gyveno užsienyje lygiai 6 mėnesius, o jei vėliau – daugiau kaip šešis mėnesius). Migracijos departamentas Sprendime nepateikė jokio pagrindimo, kaip padarė išvadą, kad C. M. O. gyvenimo užsienio valstybėje laikotarpis viršija 6 mėnesius. Pažymėtina, kad samprotavimai apie tai, kad pareiškėjas pastaruoju metu daug laiko praleidžia užsienyje, o į Lietuvą atvyksta vos kelis kartus per metus kelioms dienoms, nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėjas gyveno užsienio valstybėje ilgiau nei 6 mėnesius. Priešingu atveju, t. y. jei būtų vadovaujamasi tokia ydinga „logika“ ir būtų sumuojami visi nebuvimo Lietuvoje laikotarpiai, dažnas asmuo, turintis leidimą laikinai gyventi ir dažnai keliaujantis tarp Lietuvos ir kitų valstybių, būtų laikomas gyvenančiu užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, nes per ilgesnį laiko tarpą sumuojant atskirus išvykimus galiausiai susidarytų bendras ilgesnis nei 6 mėnesių nebuvimo Lietuvoje laikotarpis. Toks plečiamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos aiškinimas nėra galimas.

13. Antra, Sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjui C. M. O. leidimas laikinai gyventi reikalingas dėl šio dokumento suteikiamų teisių, galimybės lengvai judėti Šengeno erdvėje, tačiau ne dėl siekio bendrauti su dukra, laikytinas subjektyviu, tendencingu, nepagrįstu.

15. Migracijos departamento pastebėjimas, kad pareiškėjo neketinimą integruotis į gyvenimą Lietuvos Respublikoje liudija tai, kad jis su dukra bendrauja anglų kalba, laikytinas neaktualiu, nes tėvų pasirinkimas bendrauti su vaiku nuo gimimo viena ar kita kalba vertintinas kaip privataus gyvenimo ypatumas. Dvikalbystė šiuolaikinėse šeimose nėra išskirtinis atvejis. Tyrimai liudija, kad dvikalbiai vaikai neretai išvysto aukštesnius kognityvinius gebėjimus, taigi bendravimas daugiau nei viena kalba niekaip nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir geriausių interesų. Migracijos departamentas nenustatė ir nenurodė, kokia kalba (kokiomis kalbomis) yra kalbama aptariamoje šeimoje. Byloje nėra duomenų, ar vaiko mama M. K.-A. yra/nėra ne vien lietuviškos kilmės.

16. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 5 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-34145-986/2024 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo ir jo vaiko mamos, kurioje šalys aptarė vaiko gyvenamosios veistos nustatymo, išlaikymo, bendravimo ir dalyvavimo auklėjime klausimus. LITEKO duomenys liudija, kad šalių pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui buvo pateiktas 2024 m. gruodžio 4 d. Iš VSAT IS duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3-5 dienomis buvo atvykęs į Lietuvą. Taigi, pareiškėjas aptariamą vizitą skyrė išimtinai vaiko klausimams. Konstatuotina, kad šie faktai, kartu su byloje esančiais įrodymais, kad pareiškėjas nuolat gera valia, dar iki taikos sutarties sudarymo, pervesdavo lėšas vaiko išlaikymui, patvirtina, jog pareiškėjas nėra nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, dalyvavimo dukros auklėjime.

17. Pareiškėjo į bylą pateiktos jo ir vaiko motinos susirašinėjimo žinutės taip pat patvirtina, jog pareiškėjas deda intensyvias pastangas pasimatyti su dukra (pavyzdžiui, rašo: „Labas, (duomenys neskelbtini). Prašau patvirtinti man datą, kada kitą savaitę būsi laisva“, „Kaip sekasi, (duomenys neskelbtini)? Aš dabar esu (duomenys neskelbtini), parašyk, ar rytoj dirbsi?“, „Planuoju atvykti į (duomenys neskelbtini) ir kai ką atvežti (duomenys neskelbtini). Rytoj sekmadienis, ar (duomenys neskelbtini) bus? Galėčiau susitikti su jais namie“, „(duomenys neskelbtini), aš atvykstu čia dėl jos“, „Kai sakiau, kad atvyksiu, turėjai suprasti, kad dėl jos“, „Tačiau ar negaliu pasimatyti su ja rytoj namie prieš jai išvykstant pas tavo tėvus? Prašau“ ir kt.). Tuo tarpu vaiko mamos žinutės liudija veikiau vengimą sudaryti sąlygas į Lietuvą atvykusiam tėvui susitikti su dukra (pavyzdžiui, rašo: „(duomenys neskelbtini) laikas miegoti, rytoj dirbu, taigi galėsi paskambinti tik ketvirtadienį“, „Visada, kai dirbu, (duomenys neskelbtini) būna pas mano tėvus, ir jie jau suplanavę visą rytojaus dieną“, „O aš nežinojau, kad atvyksi į (duomenys neskelbtini) bet kurią dieną. Galvojau, kad atvyksi tik 19-ą“, „Rytoj nuo ryto viskas tiksliai suplanuota, kur jie vyks su mano tėvais“ ir kt.).

18. Apibendrinant, nesutiktina su atsakovu, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kaip pagrindą nurodydamas šeimos susijungimo priežastį (siekį turėti galimybę bendrauti su Lietuvos Respublikoje gyvenančia dukra, kuri yra (duomenys neskelbtini)), laikytinas informacija, kuri neatitinka tikrovės.

19. Trečia, nors Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo prašyme nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę didelis skaičius užsieniečių (148), tačiau Sprendime nedetalizavo ir išsamiau nepagrindė, kad būtent ši aplinkybė reiškia UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą leidimo panaikinimo pagrindą, o būtent tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendime nenurodoma, kad būtų nustatyta, kad pareiškėjas negyvena adresu (duomenys neskelbtini), ar kad būste adresu (duomenys neskelbtini) nėra užtikrinamas UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Aprašo 8.4 punkte įtvirtintas reikalavimas asmeniui prašyme išduoti ar pakeisti leidimą pasižadėti deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiui asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Iš bylos medžiagos yra nustatyta, kad pareiškėjas neužilgo po 2024 m. sausio 15 d. sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi, gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2024 m. vasario 27 d.). Sprendime nieko nenurodyta apie šiame bute deklaravusių užsieniečių skaičių. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2025 m. balandžio 13 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas nesilaikė pasižadėjimo gyvenamąją vietą deklaruoti tinkamoje gyvenamoje patalpoje, kurioje asmeniui tenka ne mažiau kaip 7 kvadratiniai metrai ploto. Atitinkamai, Sprendimas aptartu aspektu, t. y. kad konkrečios deklaruotos gyvenamosios vietos nurodymas reiškia, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nelaikytinas aiškiu ir tinkamai motyvuotu.

20. Ketvirta, skundžiamas Sprendimas vertintinas ir vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo ir apsaugos kontekste. Migracijos departamentas, priėmęs skundžiamą Sprendimą, ne tik apsunkino pareiškėjo galimybes bendrauti su nepilnamečiu vaiku, bet tuo pačiu ir apribojo nepilnamečio vaiko teisę betarpiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko geriausių interesų apsaugos imperatyvo svarba negalėjo būti ignoruota priimant Sprendimą, turėjo būti vertinama proporcingai visų nustatytų aplinkybių visumoje.

21. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis) (LAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021; 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; kt.). Ypatingą svarbą siekiant užtikrinti bendravimą įgyja vaiko tėvų kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo (nutarties) dėl bendravimo vykdymas apima be kita ko ir pareigą abiem tėvams, įskaitant ir tą, kuris gyvena su vaiku, imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.). Teismo, vertinimu, Migracijos departamento išvados, padarytos remiantis vaiko mamos M. K.-A. paaiškinimais, negali būti laikomos patikimomis, nes neatmestina, kad vaiko motina – sprendžiant iš žinutėse matomo nepakankamo kooperavimosi sudarant sąlygas dukrai bendrauti su tėvu – galėjo būti nelikusi teigiamai atsiliepti apie dukros tėvą (pareiškėją).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kuriose sprendžiama dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių situacijų, taip pat akcentuoja iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylančią valstybės pareigą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, be kita ko, 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime, yra išplėtota šeimos samprata, taip pat išaiškinta aukščiau nurodyta valstybės pareiga ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus (LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1713-1188/2023; 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1190-1188/2025; 2025 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1395-1188/2025; kt.).

23. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas naikintinas, pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose kitos nurodytos aplinkybės ir argumentai bylos procesinei baigčiai reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus byloje Nr. 16034/90; 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją; 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. 47287/99 Perez prieš Prancūziją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2173-1047/2024; kt.).

25. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

26. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, vertinama, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (2025 m. balandžio 16 d. mokėjimo kvitas). Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė. Skundą tenkinus, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo C. M. O. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjo C. M. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.