- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- A-2173-1047/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00292-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Egidijus Šileikis, Beata Martišienė (pran.)
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- R. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (8.6 E) D3-40 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės paskirties, mėgėjų sodų būdo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas 2023 m. spalio 26 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), kad atsakovas pagal Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pakeistų Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir naudojimo būdą į Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (toliau – ir Prašymas). Tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.
2.2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui priimti Sprendimą priimti patarė Savivaldybės kolegija, nors ji yra tik patariamasis organas. Bendrojo plano sprendiniai pareiškėją tenkina, todėl jis neprašė inicijuoti detaliojo plano rengimo, be to, šio plano šiuo atveju rengti nereikia. Bendrajame plane nurodyta, kad ginčo teritorija turi būti konvertuojama į gyvenamąsias teritorijas. Tačiau atsakovas ne tik nepakeitė sklypo paskirties ir būdo pagal bendrąjį planą, bet ir pasiūlė rengti detalųjį planą. Šalia pareiškėjui priklausančio sklypo vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai, nes tai yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas. Gretimų sklypų būdas taip pat yra Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjo kaimynams su tokiais pat bendrojo plano sprendiniais žemės naudojimo būdai buvo pakeisti, todėl yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir lygiateisiškumo principas. Sprendime nėra motyvų, kodėl Žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas pažymėjo, kad Savivaldybės kolegija, susipažinusi su esama situacija, rekomendavo pritarti Žemės sklypo būdo keitimui iš žemės ūkio paskirties į kitą, Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą. Atsižvelgdamas į tai, kad teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, įvertinęs Savivaldybės kolegijos rekomendaciją, atsakovas pritarė teritorijų planavimo proceso inicijavimui Žemės sklype Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, atsižvelgiant į šalia esančio kvartalo užstatymą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. pateikė Prašymą pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, numatant naudojimo būdą Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kaip yra ir gretimuose besiribojančiuose sklypuose bei kvartalo teritorijoje. Administracija skundžiamu Sprendimu nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, įvertinusi Palangos miesto savivaldybės kolegijos (toliau – ir Kolegija) rekomendaciją, pritaria teritorijų planavimo proceso inicijavimui Žemės sklype, Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai.
7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas).
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą. Duomenų, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjui priklauso Žemės sklypas, būtų parengtas detalusis planas, nėra, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis Palangos miesto bendruoju planu.
9. Teismo teigimu, Administracija, nepaisydama pareiškėjo Prašymo turinio, Sprendimu nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir pritarė teritorijų planavimo proceso inicijavimui Žemės sklype, Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Atsakovas nepateikė duomenų, kad priimdamas Sprendimą, atliko Aprašo 12 punkte nustatytas procedūras.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Sprendimo turinio pareiškėjas turėtų suprasti, jog priimtas neigiamas atsakymas į jo pateiktą prašymą, tačiau tokio sprendimo motyvų, kaip to reikalauja Aprašo 12 punktas, nurodyti negalėjo.
11. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Palangos miesto savivaldybės kolegijos rekomendacija, tačiau nei įstatymai, reglamentuojantys žemės sklypo paskirties keitimą, nei Aprašas nenumato, jog Administracijos direktorius turėtų vadovautis minėtos kolegijos rekomendacija. Atsakovas neatliko pareigos įgyvendinti Apraše numatytą tvarką.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Administracija nesilaikė įstatymuose numatytų pareigų Prašymo nagrinėjimui, pareigos motyvuoti priimtą Sprendimą, kaip to reikalauja Aprašas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, atsakovas nesuformulavo priimto sprendimo, nepateikė sprendimo motyvų, nenurodė teisės aktų, kurie reglamentuotų pateikto atsakymo pagrįstumą bei teisėtumą, todėl teismas panaikino Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir atsakovą įpareigojo pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
13. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
14. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Todėl, įvertinusi Kolegijos rekomendaciją ir atsižvelgusi į Europos vietos savivaldos chartijos garantuotas teises, Administracija pritarė teritorijų planavimo proceso inicijavimui Žemės sklype Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui nebuvo iš esmės uždrausta keisti žemės naudojimo būdą, bet buvo pritarta, kad pareiškėjas pasirengtų detalųjį planą, kuriame būtų išsprendžiami užstatymo, infrastruktūros klausimai, ir detaliuoju planu žemės naudojimo būdas būtų pakeistas į Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, taip pat teismas netinkamai aiškino teisės aktus.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad savivaldybės diskrecija nėra absoliuti, o atsakovas netinkamai aiškina savarankiškumo principą. Savivaldybė nepaisė norminių teisės aktų nuostatų, todėl pažeidė nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos Sprendimo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. atsakovui pateikė Prašymą pakeisti pareiškėjo Žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kita, nustatant naudojimo būdą Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kaip yra gretimose besiribojančiuose sklypuose ir kvartalo teritorijoje. Skundžiamu Sprendimu atsakovas, be kita ko, atsižvelgdamas į Kolegijos rekomendaciją, pritarė vienbučių ir gyvenamųjų namų statybai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas minėtą Sprendimą panaikino, nustatęs, kad atsakovas iš esmės netinkamai išnagrinėjo / neišnagrinėjo pareiškėjo Prašymo, neatliko procedūrų, nustatytų Aprašo 12 punkte, o priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, todėl atsakovas turėjo teisę priimti Sprendimą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Paminėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas prašymas patvirtinti tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad pateikta taikos sutartimi sprendžiami klausimai, kurie nebuvo šios administracinės bylos dalykas ir dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, o ja prisiimamų įsipareigojimų apimtis nėra aiški, atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Tiek atsakovas, tiek pareiškėjas neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas, todėl byla buvo išnagrinėta iš esmės.
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo ginčo šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
24. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, tai vertintina kaip vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.), ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 5 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal SVĮ 6 straipsnio 19 punktą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Pažymėtina, kad VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savivaldybės bendruomenei ir šios interesais. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.
25. Taigi, savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-737-552/2015). Įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo įgaliojimų konkrečioje, ginčui aktualioje srityje, atmestini.
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas – atsakovas nesuformavo priimto sprendimo (nenurodė, kad pareiškėjo Prašymas yra atmetamas / tenkinamas), nepateikė išsamių ir aktualių motyvų bei įrodymų (nors atsakovas rėmėsi Kolegijos rekomendacija, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neturi pareigos remtis minėtu dokumentu), byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvykdė Aprašo 12 punkte nustatytas procedūras, reglamentuojančias sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priėmimo / atsisakymo patenkinti tokį prašymą, procedūras (t. y., be, kita ko, įvertinti, ar pateikti dokumentai atitinka Aprašo 11 punkte nustatytus reikalavimus, nustačius, kad atitinka – prašymą paskelbti be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS), kurioje bus galima teikti pasiūlymus ginčo klausimu (Aprašo 12.1 p.); įvertinti gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Pažymėtina, kad priėmus sprendimą netenkinti prašymo, apie šį sprendimą ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) pakeitimo ar žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, jei jis nenustatytas, kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas TPDRIS ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje (Aprašo 12.2 p.).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo šalių argumentus ir anksčiau šioje nutartyje išdėstytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą Sprendimą, kuris negali būti pripažintas teisėtu ir motyvuotu, bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikta argumentų ir (ar) įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.
28. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.
29. Likusieji ginčo šalių argumentai nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų ir argumentų, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytas pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.