Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu bei pareiškėjo atstovas advokatas Vitalijus Katėnas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 14.38 arų žemės paskirties, mėgėjų sodų būdo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje. 2023 m. spalio 26 d. su prašymu pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, kad pagal Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pakeistų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir naudojimo būdą į Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Palangos miesto savivaldybės administracija 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (8.6 E) D3-4005 pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas mano, jog sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas ir neatitinkantis galiojančių teisės aktų. Atsakovei tokį sprendimą priimti patarė Savivaldybės kolegija, nors ji yra tik patariamasis organas, kuris viešojo administravimo institucijai nėra privalomas. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrojo plano sprendiniai jį tenkina, todėl neprašo inicijuoti detaliojo plano rengimo. Žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami pagal Bendrojo plano sprendinius, kai nėra žemesnio lygmens detaliojo plano, todėl jokio papildomo detaliojo plano rengti nereikia. Pažymėjo, kad Bendrajame plane nurodyta, kad sodininkų bendrijų teritorijos, taip pat ir ginčo teritorija, turi būti konvertuojamos į gyvenamąsias teritorijas. Pastatų aukštis numatytas iki 3 aukštų, tačiau atsakovė ne tik nepakeitė sklypo paskirties ir būdo pagal Bendrąjį planą, bet ir pasiūlė rengti detalųjį planą. Paaiškino, kad šalia pareiškėjui priklausančio sklypo vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai, nes tai yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas. Gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) būdas taip pat yra Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjo kaimynams su tokiais pat Bendrojo plano sprendiniais žemės naudojimo būdai buvo pakeisti, todėl mano, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir lygiateisiškumo principas. Skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirtis nebuvo pakeista iš žemės ūkio į kitą ir naudojimo būdą į Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kaip tai numato Bendrasis planas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. T. skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 4005 „Dėl detaliojo plano proceso inicijavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, numatant naudojimo būdą Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, G2, kaip yra gretimuose besiribojančiuose sklypuose ir kvartalo teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracija 2023 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. 4005 „Dėl detaliojo plano proceso inicijavimo“ nurodė, jog atsižvelgusi į tai, kad teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, įvertinusi Palangos miesto savivaldybės kolegijos rekomendaciją, pritaria teritorijų planavimo proceso inicijavimui žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 1 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis planas parengtas, o valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, priima meras. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ir įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka mero sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (išskyrus valstybinės žemės sklypus, reikalingus karinei infrastruktūrai), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2013 m. lapkričio 29 d.). Duomenų apie tai, jog teritorijoje, kurioje pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, būtų parengtas detalusis planas, nėra, todėl atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, privalėjo vadovautis Palangos miesto bendruoju planu.

Aprašo 11 punkte numatyta, kad <...> Aprašo 10 punkte nurodytu atveju prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Aprašo 12 punkte nurodyta, jog Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą priimamas per 20 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų ir šio punkto reikalavimus atitinkančių privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos.

Aprašo 12.1 papunktyje numatyta, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos įvertinama, ar pateikti dokumentai atitinka Aprašo 11 punkte nustatytus reikalavimus <...>. Nustačius, kad pateikti dokumentai atitinka Aprašo 11 punkte nustatytus reikalavimus prašymas pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį <...> kitą darbo dieną po jo gavimo dienos paskelbiamas be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje ir nurodoma, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir TPDRIS.

Aprašo 12.2 papunktyje numatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo <...> skelbimo TPDRIS ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje paskutinės dienos, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ir suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą, priimamas sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) pakeitimo ar žemės naudojimo būdo nustatymo, jei jis nenustatytas. Priėmus sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį <...>, apie šį sprendimą ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, numatant naudojimo būdą Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, G2, kaip yra gretimuose besiribojančiuose sklypuose ir kvartalo teritorijoje.

Palangos miesto savivaldybės administracija, nepaisydama prašymo turinio, 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 4005 „Dėl detaliojo plano proceso inicijavimo“ nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į juos su prašymu dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir pritarė teritorijų planavimo proceso inicijavimui žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Atsakovė nepateikė duomenų, jog priimdama ginčijamą raštą, atliko procedūras, kurios numatytos Aprašo 12 punkte.

Atsakovės atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš skundžiamo rašto turinio pareiškėjas turėtų suprasti, jog priimtas neigiamas atsakymas į jo pateiktą prašymą, tačiau tokio sprendimo motyvų, kaip to reikalauja Aprašo 12 punktas, nurodyti negalėjo.

Atsakovė, priimdama skundžiamą raštą, vadovavosi Palangos miesto savivaldybės kolegijos rekomendacija dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje būdo keitimui iš žemės ūkio paskirties į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą, atsižvelgiant į šalia esančio Pavėsio kvartalo užstatymą, tačiau nei įstatymai, reglamentuojantys žemės sklypo paskirties keitimą, nei Aprašas nenumato, jog administracijos direktorius turėtų vadovautis minėtos Kolegijos rekomendacija. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė neatliko jai priskirtos pareigos įgyvendinti Apraše numatytą tvarką.

Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas), įstatymo viršenybės principas inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, tarp jų ir veiksmai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., 2014 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1902/2014).

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. spalio 6 d. prašymą, nesilaikė įstatymuose numatytų pareigų tokio prašymo nagrinėjimui, be to, nesilaikė pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, kaip to reikalauja Aprašas ir VAĮ, todėl 2023 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. (8.6 E) D3-4005 „Dėl detaliojo plano proceso inicijavimo“ naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė skundžiame rašte nesuformulavo priimto sprendimo, nepateikė jokių tokio sprendimo motyvų, nenurodė teisės aktų, kurie reglamentuotų pateikto atsakymo pagrįstumą bei teisėtumą.

Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 27 d. raštą Nr.(8.6 E) D3-4005, atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 6 d. prašymą iš naujo ir priimti motyvuotą bei teisės aktais pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad dėl jo atstovavimo administracinėje byloje patyrė 1 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už konsultavimą, rengiant procesinius dokumentus, atstovavimą teisme ir atliekant kitus veiksmus. Pareiškėjas pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2024 m. gegužės 13 d. advokato Vitalijaus Katėno pažymą „Dėl bylinėjimo išlaidų pagrindimo“ ir 2024 m. sausio 25 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 1084765.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2024 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2 018,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5 045,50 Eur (2 018,20× 2,5).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Vitalijus Katėnas dalyvavo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje nuo 9.06 val. iki 09.26 val., t. y. 20 min.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdis truko 20 min., pareiškėjo prašymas priteisti 100,00 Eur už advokato atstovavimą teisme atmestinas.

Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 papunkčiuose nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų bei kitų teisinių paslaugų, nenurodytų rekomendacijų 8.1 – 8.19 punktuose, teikimo valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą maksimali priteistina suma už susipažinimą su bylos medžiaga ir konsultaciją – 403,64 Eur (2 018,2 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. skundą patenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. (8.6 E) D3-4005 „Dėl detaliojo plano proceso inicijavimo“.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo R. T. 2023 m. spalio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui R. T. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 900,00 Eur (devyni šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.