Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Nemokumas“ prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Artostoma“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumas“ pateikė pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti LUAB „Artostoma“ bankrotą tyčiniu, o A. S. pripažinti asmeniu kurio veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą.

2. Nurodė, kad atitinkamais įmonės bendrovės valdymo organų sąmoningais ir savanaudiškais veiksmais (neveikimu): sudarant skolos padengimo sandorį, pažeidžiant atsiskaitymų tvarką, naudojant įmonės lėšas ne įmonės poreikiams, perleidžiant įmonės turtą įmonės vadovui ir su įmone susijusiems asmenims už itin mažą kainą bei nesumokant už tokį turtą, įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos įmonės vadovas buvo A. S., todėl darytina išvada, jog jis yra atsakingas už tyčinį ir sąmoningą bendrovės privedimą iki bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos LUAB „Artostoma“ nemokumo administratorės MB „Nemokumas“ pareiškimą dėl LUAB „Artostoma“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teigimu yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu dėl to, jog atsakovė sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, o tai pavirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad 2023 m. balandžio 3 d. skolos padengimo sutartyje perleisto turto vertė yra 22 550 Eur mažesnė nei rinkos vertė.

5. Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 3 d. skolos padengimo sutartyje nurodyta, jog kreditoriui, turinčiam galiojančią ir suėjusią reikalavimo teisę yra grąžinama skola. Skola buvo grąžinama LUAB „Artostoma“ turimu nekilnojamu turtu. Šiame notariniame sandoryje perleidžiamo turto rinkos vertės buvo nustatytos sandorio sudarymo dienai – 2023 m. kovo 31 d., o VMI patikrinime turto vertės yra nurodomos ne notarinio sandorio sudarymo dienai, o VMI akto surašymo dienai – 2025 m. balandžio 18 d. Įvertinęs 2023 m. balandžio 3 d. skolos padengimo sutarties II skyriuje nurodytas perleidžiamo turto rinkos vertes ir vertes, nurodytas sutarties IV skyriuje, teismas nustatė, kad visas turtas buvo perleistas kreditoriui už didesnę nei rinkos vertę sandorio sudarymo dienai.

6. Be to, teismas atkreipė dėmesį į nemokumo administratoriaus teisę ginčyti atsakovės sudarytus sandorius, tačiau duomenų, kad nemokumo administratorė kreipėsi dėl paminėto sandorio nuginčijimo byloje nėra.

7. Teismas išanalizavęs byloje pateiktas transporto priemonių perleidimo sutartis nusprendė, kad visi automobiliai buvo parduoti už rinkos kainą, ji atitiko tuo metu galiojusias rinkos vertes ir šių automobilių būklę, todėl šiais sandoriais nebuvo padaryta įmonei žala.

8. Dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime nurodė, kad bankroto administratoriui buvo perduoti visi LUAB „Artostoma“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Dokumentų priėmimo metu bankroto administratorė nenurodė, kad jai trūksta kokių nors dokumentų. Prašyme pripažinti LUAB „Artostoma“ bankrotą tyčiniu taip pat nėra nurodyta, kad administratorei nebuvo perduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai ir dėl to nėra įmanoma įvertinti įmonės turtinės padėties bei nemokumo priežasčių.

9. Teismas pažymėjo, kad pati VMI atlikusi patikrinimą, nenustatė apgaulingos ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo/tvarkymo požymių. Be to, teisės aktuose yra numatyta, kad mokesčių deklaracijos gali būti tikslinamos ir po jų pateikimo. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad po atlikto patikrinimo įmonė atsižvelgė į VMI siūlymus ir patikslino deklaracijas, o iškėlus atsakovei nemokumo bylą daugiau deklaracijų patikslinti negalėjo.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos nurodomi LUAB „Artostoma“ buhalterinės apskaitos vedimo netikslumai, nėra tokie, iš kurių nebūtų galima nustatyti įmonės nemokumo priežasčių ar įmonės turtinės padėties apskritai, todėl negalima teigti, kad toks netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas buvo viena iš įmonės bankroto priežasčių ir dėl to būtų pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2-604/2025 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda. Šia nutartimi konstatuota, kad tuo metu kai LUAB „Artostoma“ turėjo pradelstą mokestinę nepriemoka kreditoriui VMI, o LUAB „Artostoma“ banko sąskaitoje esančias lėšas panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais.

12. Įvertinus tai, kad buvo atsiskaitinėjama su keliais kreditoriais (o ne vienu ar dviem), teismas padarė išvadą, kad šiais atsiskaitymais nebuvo siekta apriboti visų ar tam tikrų kreditorių galimybių išsiieškoti skolas, tačiau siekta iš dalies sumažinti įsiskolinimus visiems kreditoriams ir tokiu būdu bent iš dalies vykdyti prievoles ir tęsti įmonės veiklą. Taigi tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip siekis visiškai sužlugdyti bendrovę. Be to, pirmos eilės kreditorės VMI reikalavimas buvo padengtas 2023 m. gruodžio 6 d. ir netgi sumokėti papildomi mokesčiai. Iš viso 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovė LUAB „Artostoma“ VMI sumokėjo 56 134,89 Eur.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, kaip pasireiškė sąmoningas blogas LUAB „Artostoma“ valdymas. Vien formalus požymių atitikimas nėra pagrindas laikyti, kad bankrotas turi būti pripažintinas tyčiniu. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Byloje nepakanka įrodymų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Pareiškėja LUAB „Artostoma“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Nemokumas“, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2023 m. balandžio 3 d. skolos padengimo sandoriu perleistas turtas nebuvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai suabsoliutino turto vertės nustatymo momentą kaip lemiamą kriterijų sprendžiant dėl sandorio ekonominio naudingumo, nors šiuo atveju turi būti vertinamas ne vien formalus kainos atitikimas konkrečiai datai, bet visų aplinkybių visuma, t. y. sandorio sudarymo kontekstas, šalių tarpusavio ryšiai, poveikis įmonės mokumui bei kreditorių interesams ir kt.

14.2. Net ir darant prielaidą, kad sandorio sudarymo momentu turto vertė galėjo atitikti ar net viršyti vidutinę rinkos vertę, ši aplinkybė savaime nepaneigia sandorio nenaudingumo, kai jis sudaromas su susijusiu asmeniu, tenkinant tik vieno kreditoriaus interesus ir mažinant įmonės turto masę kitų kreditorių sąskaita. Tokie veiksmai neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.

14.3. Teismas nepagrįstai neįvertino sandorio šalių ryšio ir nesąžiningumo prezumpcijos. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Skolos padengimo sutartį suinteresuotas asmuo sudarė su savo sūnumi, kuris buvo atsakovės akcininkas.

14.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjamas ginčas dėl žalos padarytos paminėtu sandoriu atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-3093-494/2026).

14.5. Teismas, vertindamas automobilių perleidimo sandorius, nepagrįstai susiaurino jų analizę vien iki kainos atitikimo rinkos vertei, nors LUAB „Artostoma“ argumentai buvo grindžiami ne kainos aspektu, o sandorių vykdymo realumu, atsiskaitymo faktu bei sandorių sudarymu su susijusiais asmenimis. Be to, administratorei nebuvo pateikti mokėjimų pavedimai, o pateikti pinigų priėmimo kvitai, kurie nepatvirtina realaus pinigų įnešimo į įmonės kasą. Patikrinusi kasos knygą, administratorė nurodė, kad pinigai įnešti į įmonės kasą nebuvo.

14.6. Pagal bendrovės 2023 m. finansinę atskaitomybę pateiktą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) už 900 Eur, 137 935 Eur mokėtinų sumų, bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė – 137 035 Eur. Tuo tarpu pagal administratorei pateiktus 2023 m. didžiosios knygos duomenis, 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtą sudarė 7 155,08 Eur materialaus ilgalaikio turto ir 124 765,47 Eur trumpalaikio turto, 313 482,68 Eur mokėtinų sumų, bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė – 181 562,13 Eur. Taigi tikėtina, kad VĮ Registrų centrui buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis finansinis rinkinys už 2023 metus. Šią nuomonę stiprina ir tai, kad 2024 metų pradžioje bendrovė pardavė kelis automobilius (Mercedes-Benz CLS 320 CDI už 5 000 Eur ir Iveco 35S17 už 1 000 Eur), tačiau ir 2023 m. balanse, ir 2024 m. balanse pateiktuose VĮ Registrų centrui, turimo turto vertė nurodyta tik 900 Eur.

14.7. Teismas nepagrįstai suabsoliutino kriterijų, kad tyčinis bankrotas galimas tik tuo atveju, kai dėl apskaitos trūkumų visiškai neįmanoma nustatyti įmonės veiklos ar nemokumo priežasčių, nors aukščiau nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, jog pakanka nustatyti tokius apskaitos pažeidimus, dėl kurių iš esmės apsunkinamas įmonės finansinės padėties ir turto nustatymas. Nagrinėjamo ginčo atveju reikšmingai skiriasi finansinių ataskaitų, pateiktų Juridinių asmenų registrui, ir didžiosios knygos duomenys, nėra aiškus reikšmingos vertės turto (nebaigtos statybos) judėjimas ir realizavimas, o dalis sandorių bei atsiskaitymų negali būti patikrinti dėl apskaitos dokumentų trūkumo.

14.8. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis pripažinta, kad A. S. sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, be ženklių mokėjimų kitiems, žemesnės eilės, kreditoriams, vien tik sūnui A. S. 2023 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimais pervedė 32 000 Eur. Tokie suinteresuoto asmens A. S. veiksmai akivaizdžiai patvirtina egzistuojant dar vieną tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių.

14.9. Aplinkybė, kad mokestinė nepriemoka vėliau buvo padengta, nepaneigia ankstesnio sąmoningo ir sistemingo atsiskaitymų eiliškumo pažeidinėjimo. Priešingai, toks elgesys rodo, kad kreditorių reikalavimai tenkinami vadovaujantis subjektyviais vadovo sprendimais, o ne vadovaujantis įstatymu, taip sudarant prielaidas nepagrįstai privilegijuoti atskirus kreditorius.

14.10. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė ir net konkrečiai nenurodė kaip pasireiškė sąmoningas blogas LUAB „Artostoma“ valdymas.

14.11. Pažymėtina ir tai, kad teismas nenustatinėjo bendrovės nemokumo momento, nors tai yra ypatingai svarbi aplinkybė sprendžiant dėl tyčinio bankroto, kurią teismas privalo aiškintis. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo(ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

15. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Skolos sudengimo sutartimi kitai sandorio šaliai buvo perleista turto, kurio vertė šios sutarties sudarymo dieną buvo 30 782 Eur. Taigi notarinio sandorio sudarymo metu pirkėjas sumokėjo daugiau, nei šie nekilnojamieji turtai buvo verti, t. y. 66 000 Eur. Kaip ir kokių duomenų pagrindu VMI sudarė lentelę dėl perleisto turto vertės, nėra aišku.

15.2. Aplinkybė, kad turtas buvo perleistas konkrečiam asmeniui, pati savaime nedaro sandorio negaliojančiu, ar žalingu, jei neįrodomos visos atsakomybės sąlygos. Nemokumo administratorė paminėto sandorio neginčija, o ieškiniu tik siekia priteisti iš suinteresuoto asmens žalą.

15.3. Automobilių perleidimo sandoriai nebuvo įmonei nenaudingi. Automobilį Hummer H2, LUAB „Artostoma“ įsigijo 2021 m. kovo 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Šis automobilis buvo įsigytas už 3 000 Eur kainą. Ši kaina atitiko tuo metu rinkoje buvusias kainas ir šio automobilio techninę būklę. Atitinkamai automobilis buvo parduotas 2023 m. vasario 21 d. už 3 500 Eur. Pinigai buvo sumokėti ir tai apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Mercedes-Benz CLS 320 CDI buvo įsigyta 2021 m. spalio 6 d., sumokant 5 500,00 Eur kainą. Atitinkamai po beveik trijų metų eksploatacijos šis automobilis buvo parduotas už 5 000 Eur. Automobilis Iveco 35S17 buvo parduotas už 1 000 Eur. LUAB „Artostoma“ automobilį BMW 7er Reihe įsigijo 2021 m. rugsėjo 17 d. už 4 000 Eur. Šis automobilis 2023 m. balandžio 4 d., tai yra po beveik trijų metų eksploatacijos buvo parduotas už 4 000 Eur kainą. Piniginės operacijos buvo apskaitytos ir užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje. Visi šie dokumentai – tiek įsigijimo sutartys, tiek ir pardavimo sutartys, tiek ir atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti nemokumo administratorei.

15.4. Pažymėjo, kad VMI, atlikusi patikrinimą nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su automobilių pirkimu ir / arba pardavimu. Byloje esančioje išvadoje nėra duomenų, kad buhalterinėje apskaitoje trūksta kokių nors mokėjimo dokumentų ar dokumentų.

15.5. Atkreipė dėmesį, kad VMI pakako buhalterinių duomenų, tiek pirminių mokėjimo dokumentų, tiek ir visos buhalterinės apskaitos dokumentų, kad ji galėtų įvertinti įmonės vedamą buhalteriją. Turėdama šiuos dokumentus, mokesčių administratorė nurodė, patikslinti konkrečias mokestines deklaracijas, kas reiškia, kad įmonėje buvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Visus šiuos dokumentus turi ir nemokumo administratorė.

15.6. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas. Pareiškėjo nurodomi atsiskaitymai su kreditoriais įrodo ne siekį pažeisti įstatyme numatytą mokėjimų eiliškumą ir apriboti visų ar tam tikrų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas, tačiau siekį iš dalies sumažinti įsiskolinimus visiems kreditoriams ir tokiu būdu bent iš dalies vykdyti prievoles. Todėl darytina išvada, kad tokie suinteresuoto asmens veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip siekis visiškai sužlugdyti bendrovę.

15.7. Tikroji bankroto priežastis buvo ne netinkamas įmonės valdymas, o tiesiog nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, kurių metu dėl nekilnojamojo turto kainų augimo, sankcijų kaimyninėms valstybėms įvedimo ir teismų priimtų sprendimų, bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos ir buvo priversta inicijuoti bankroto procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Pagal teismui 2024 m. lapkričio 19 d. VMI ir 2024 m. lapkričio 26 d. UAB „Artostoma“ vadovo A. S. pateiktus pareiškimus, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi LUAB „Artostoma“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi LUAB „Artostoma“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

19. VĮ Registrų centro duomenimis nuo bendrovės įregistravimo (2003 m. sausio 20 d.) iki 2020 m. spalio 31 d. įmonės vadove buvo E. T., o nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos įmonės vadovas buvo A. S..

20. VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė 2023 metų pabaigoje: turėjo ilgalaikio materialaus turto bendrai 900 Eur sumai, trumpalaikio turto neturėjo; 137 935 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, iš kurių; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 137 035 Eur; patyrė 226 880 Eur nuostolių.

21. Bendrovė 2024 m. spalio 31 d. duomenimis: turėjo ilgalaikio materialaus turto bendrai 900 Eur sumai, trumpalaikio turto neturėjo; 354 886 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė minus 353 986 Eur; patyrė 127 106 Eur nuostolių.

22. Pagal administratorei pateiktus 2023 m. didžiosios knygos duomenis, 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtą sudarė 7 155,08 Eur materialaus ilgalaikio turto ir 124 765,47 Eur trumpalaikio turto, 313 482,68 Eur mokėtinų sumų, bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas ir sudarė minus 181 562,13 Eur.

23. 2023 m. balandžio 3 d. sudaryta ir notariškai patvirtinta Skolos padengimo sutartis (notarinio registro Nr. 4012), pagal kurią bendrovė padengdama dalį 300 000 Eur skolos akcininkui A. S. (suinteresuoto asmens sūnui), perleido jam nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį pastatą, (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1996 m, baigtumas – 12 proc.); ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1994 m., baigtumas – 65 proc.); 289/2058 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Raudondvario k., Vilniaus r. sav (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Raudondvario k., Vilniaus r. sav (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Raudondvario k., Vilniaus r. sav (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos).

24. Pagal VMI atliktą operatyvaus patikrinimo aktą nustatyta, kad VMI duomenimis perduoto pagal paminėtą skolos sudengimo sutartį nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis ir sudarė: Gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), 12 500 Eur; ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), 7 150 Eur, 289/2058 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), 17 600 Eur; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Raudondvario k., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), 12 100 Eur; žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Raudondvario k., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), 12 800 Eur; žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Raudondvario k., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), 12 700 Eur; žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), 13 700 Eur. Iš viso paduoto turto vertė pagal notarinę sutartį sudarė 66 000 Eur, nors pagal VMI duomenis turėjo sudaryti 88 550 Eur.

25. Automobilį Hummer H2, LUAB „Artostoma“ įsigijo 2021 m. kovo 30 d. už 3 000 Eur. Jis 2023 m. vasario 21 d. buvo parduotas už 3 500 Eur. Automobilis Mercedes-Benz CLS 320 CDI buvo įsigytas 2021 m. spalio 6 d. už 5 500 Eur. Po trijų metų eksploatacijos šis automobilis buvo parduotas už 5 000 Eur. Automobilis Iveco 35S17 buvo parduotas už 1 000 Eur. LUAB Artostoma“ automobilį BMW 7er Reihe įsigijo 2021 m. rugsėjo 17 d. už 4 000 Eur. Šis automobilis 2023 m. balandžio 4 d. buvo parduotas už 4 000 Eur kainą.

26. Automobiliai Hummer H2 ir Mercedes-Benz CLS 320 CDI buvo paduoti suinteresuotam asmeniui A. S.. Automobilis BMW 7er Reihe buvo paduotas buvusiai bendrovės vadovei E. T.. Automobilis Iveco 35S17 parduotas UAB „Altrestas“.

27. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2-604/2025 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda. Šia nutartimi konstatuota, kad tuo metu kai LUAB „Artostoma“ turėjo pradelstą mokestinę nepriemoka kreditoriui VMI (laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. svyravusią nuo 5 433,89 iki 23 656,89 Eur), LUAB „Artostoma“ banko sąskaitoje esančias lėšas panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais: 2023 m. birželio 30 d. atsiskaitymas T. B. 6 000 Eur; 2023 m. liepos 28 d. UAB „Ad limina“ 3 000 Eur; 2023 m. liepos 30 d. UAB „Šilputa“ 2 373,73 Eur; 2023 m. rugpjūčio 1 d. T. B. 14 500 Eur; 2023 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Dia home“ 10 000 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Ad limina“ 3 000 Eur; 2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „Ad limina“ 1 500 Eur; 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB „Ad limina“ 1 000 Eur sumai; 2023 m. rugsėjo 27 d. A. B. 7 226,55 Eur; 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB „Literna“ 681,29 Eur; 2023 m. rugsėjo 29 d. UAB „Ad limina“ 2 692,27 Eur; 2023 m. gruodžio 5 d. A. S. 30 000 Eur; 2023 m. gruodžio 6 d. UAB „Rūdupis“ 9 400 Eur; 2023 m. gruodžio 6 d. A. S. 2 000 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-365/2025 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų

28. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

29. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024 33–35 punktus).

30. Kasacinio teismo praktikoje esminiu tyčinio bankroto elementu laikomas bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, t. y. nustatyta, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 23–24 punktus). Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia iš visų bylos aplinkybių nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas, kt.). Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, 20 punktas; 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, 47 punktas).

32. Nemokumo administratorius pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1-4 punktais. Nurodė, kad UAB „Artostoma“ tapo nemokia dar 2023 m. pabaigoje, nes tuo metu turimi įsipareigojimai (137 935 Eur) ženkliai viršijo turimo turto vertę (900 Eur), kapitalas tapo neigiamu (minus137 035 Eur) ir įmonė patyrė nuostolių (-226 880 Eur). Nepaisant įmonės nemokumo būsenos, 2024 m. eigoje, tuo metu įmonei vadovavęs A. S., nenutraukė UAB „Artostoma“ veiklos, toliau vykdė nuostolingą veiklą, sudarinėjo nenaudingus turto perleidimo sandorius (vien per laikotarpį nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. spalio 31 d., įmonės nuostoliai padidėjo nuo 127 106 Eur iki 226 880 Eur), nesiėmė priemonių įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnyje ir 38 straipsnio 3 dalyje įmonės mokumui atkurti, bei didino bendrovės skolas (per laikotarpį nuo 2023 m. pabaigos iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonės įsiskolinimai padidėjo nuo 137 935 Eur iki 354 886 Eur).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, esminę reikšmę turi kuo tikslesnis bendrovės nemokumo momento nustatymas, kadangi būtent nuo šio momento vertinami bendrovės valdymo organų veiksmai ir sprendžiama, ar jie buvo atlikti jau esant nemokumo būsenai, ar iki jos atsiradimo. Tik nustačius nemokumo momentą galima įvertinti, ar konkretūs veiksmai (neveikimas) lėmė bendrovės nemokumą arba iš esmės pablogino jau nemokios bendrovės turtinę padėtį, t. y. ar egzistuoja priežastinis ryšys, būtinas bendrovės tyčiniam bankrotui konstatuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025). Jei toks ryšys nenustatomas, atskiri galimai neteisėto ar neatsakingo bendrovės valdymo požymiai gali būti vertinami kitų teisinių institutų kontekste, tačiau savaime nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

34. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nustatytų požymių egzistavimą, nemokumo administratorius grindė teigdamas, kad 2023 m. balandžio 3 d. Skolos padengimo sutartis, bei 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. kovo 5 d. automobilių perleidimo sutartys, buvo įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai; turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina; lėšos gautos už automobilius neįneštos į kasą ir kt. Anot nemokumo administratoriaus veiksmai, kai sudaromas sandoris, kuriuo bendrovės vadovui už skolą perleidžiamas įmonės turtas nurodant mažesnę jo vertę, nei reali rinkos vertė, paraleliai taip siekiant išlaikyti didesnę įmonės skolą bendrovės vadovui, rodo sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą, siekį bloginti įmonės finansinę padėtį, todėl pažeidžia įmonės, taip pat ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus bei atitinka tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-2 punktuose.

35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. balandžio 3 d. Skolos padengimo sutartyje perleidžiamo turto rinkos vertės buvo nustatytos sandorio sudarymo dienai – 2023 m. kovo 31 d., o Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinime turto vertės yra nurodomos ne notarinio sandorio sudarymo dienai, o VMI akto surašymo dienai – 2025 m. balandžio 18 d. Įvertinus 2023 m. balandžio 3 d. skolos padengimo sutarties II skyriuje nurodytas perleidžiamo turto rinkos vertes ir vertes, nurodytas sutarties IV skyriuje, matyti, kad visas šis turtas buvo perleistas kreditoriui už didesnę nei rinkos vertę sandorio sudarymo dienai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2023 m. balandžio 3 d. skolos padengimo sutartyje nurodomas turtas nebuvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, priešingai, šio sandorio vertė buvo didesnė nei rinkos vertė šio sandorio sudarymo dienai ir todėl pagrindo išvadai, kad šis sandoris buvo viena iš įmonės nemokumo priežasčių.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių ir tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų. Pirma, reikėtų pažymėti, kad įmonės turto perleidimas, vertinant ekonomiškumo ir (ar) nuostolingumo aspektu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir (ar) turto perleidimas mažesne negu rinkos kaina (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas), siejamas su sąmoningai blogu juridinio asmens valdymu, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad tokių sandorių sudarymas pažeidžia kreditorių teises (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Antra, sprendžiant ar aptariamais sandoriais buvo tyčia sukeltas įmonės bankrotas ir (ar) tyčia pabloginta jau nemokios įmonės padėtis, turi būti vertinamas priežastinis ryšys tarp sudarytų sandorių ir įmonės mokumo padėties. Trečia, nei teisiniu reguliavimu, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad vien aplinkybė, jog sandoriai nėra nuginčyti, lemia išvadą nesant aptariamų tyčinio bankroto požymių.

37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. ar aptariamu sandoriu buvo kaip nors įtakoti kitų kreditorių interesai apskritai nenustatinėjo. Be to, teismas net nenustatinėjo įmonės nemokumo momento, tik formaliai nurodė, kad Skolos padengimo sandoris nesukėlė įmonės nemokumo, tačiau kokius įrodymus ištyrus tokia išvada padaryta nedetalizavo. Nemokumo administratorius pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad įmonė nemokia tapo nuo 2023 metų pabaigos. Tačiau, teismas jokių išvadų dėl to nepadarė. Kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įmonės nemokumo momentas yra svarbus sprendžiant ar nurodytais veiksmais įmonė buvo privesta prie nemokumo būsenos ar pabloginta jau nemokios įmonės padėtis. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2023 m. balandžio 3 d. Skolos padengimo sutartis neturėjo įtakos įmonės mokumui, laikytina nepagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes skundžiamoje nutartyje nėra atskleista iš kokių įrodymų teismas sprendė, kad po 2023 m. balandžio 3 d. sandorio įmonė vis dar buvo moki.

38. Reikėtų pažymėti ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė apibendrintą išvadą, jog įvertinus 2023 m. balandžio 3 d. Skolos padengimo sutarties II skyriuje nurodytas perleidžiamo turto rinkos vertes ir vertes, nurodytas sutarties IV skyriuje, matyti, kad visas šis turtas buvo perleistas kreditoriui už didesnę nei rinkos vertę sandorio sudarymo dienai, tačiau tokia išvada neatitinka faktinės bylos medžiagos, pvz. 2023 m. balandžio 3 d. Skolos padengimo sutarties 2.1.2 papunktyje nurodyta, kad perleidžiamas Pastatas - gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. Nemenčinės m. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas – Daiktas2, kurio 2023 m. kovo 31 d. vidutinė rinkos vertė – 11 500 Eur (Sutarties 2.3 papunktis), šalių susitarimu Daiktas2 įvertintas – 5 500 Eur. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptariamų tyčinio bankroto požymių nustatymo kontekste, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad pagal Skolos padengimo sutartį buvo padengtas tik 66 000 Eur įsiskolinimas, o likusi skolos dalis – 243 000 Eur.

39. Iš esmės analogiškai vertintinos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl perleistų automobilių. Teismas tik įvertino automobilių įsigijimo ir pardavimo kainas, bei padarė išvadą, jog visi automobiliai buvo parduoti už rinkos kainą, ji atitinka tuo metu galiojusias rinkos vertes ir šių automobilių būklę, todėl šiais sandoriais nebuvo padaryta įmonei žalos (skundžiamos nutarties 20 punktas). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra nustatinėjama įmonei padaryta žala, o vertinama veiksmų įtaka įmonės mokumui ir kreditorių interesų (ne)pažeidimui, atitinkamai priežastiniu ryšiu susijusiam su sąmoningai blogu įmonės valdymu.

40. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

41. Nemokumo administratorius prašė pripažinti bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto požymio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas šiuo apsektu, įvertinęs VMI atliktą operatyvaus patikrinimo pažymą, kuria rėmėsi nemokumo administratorius, padarė išvadą, kad UAB „Artostoma“ buhalterinės apskaitos vedimo netikslumai, nėra tokie, iš kurių nebūtų galima nustatyti įmonės nemokumo priežasčių ar įmonės turtinės padėties apskritai, todėl negalima teigti, kad toks netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas buvo viena iš įmonės bankroto priežasčių ir dėl to būtų pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

42. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma iš esmės atitinka anksčiau galiojusiame ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą juridinio asmens tyčinio bankroto požymį. Dėl to nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis teismų praktika, suformuota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

43. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo, atkreipė dėmesį į šio požymio specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties kasacinis teismas išaiškino, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

44. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bankroto pripažinimui tyčiniu pakanka nustatyti bent vieną JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą aplinkybę (buhalterinės apskaitos apgaulingą ar aplaidų vedimą, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą ar neteisingų tokių dokumentų pateikimą, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytą mokesčių mokėjimo vengimą) bei tai, ar paminėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25-553/2022, 33 punktas).

45. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl aptariamo požymio nebuvimo, padarė įvertinęs tai, jog bendrovės vadovas, iškėlus bankroto bylą, perdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus, o pastarasis jokių trūkumų dėl perduotų dokumentų nenurodė, bei tai, kad VMI teikiamos deklaracijos gali būti tikslinamos ir po jų pateikimo; po VMI atlikto operatyvaus patikrinimo bendrovės vadovas tikslinti deklaracijų negalėjo, nes jau buvo iškelta bankroto byla.

46. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto proceso eigoje nebuvo keliamas klausimas dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo tinkamumo, tačiau savaime ši aplinkybė nelemia išvados, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Šioje dalyje nemokumo administratorius rėmėsi ne tik VMI patikrinimo pažyma, bet ir finansinėse ataskaitose, Didžiojoje knygoje ir kt. pateiktų duomenų klaidingumu ir nepagrindimu. Šiuo aspektu, pirmosios instancijos jokio vertinimo dėl nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių nepateikė, formaliai apsiribodamas tuo, kad deklaracijos gali būti tikslinamos.

47. Vertindamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtą požymį, įvertinęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2-604/2025, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad buvo atsiskaitinėjama su keliais kreditoriais, todėl šiais atsiskaitymais nebuvo siekta apriboti visų ar tam tikrų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas, tačiau siekta iš dalies sumažinti įsiskolinimus visiems kreditoriams ir tokiu būdu bent iš dalies vykdyti prievoles ir tęsti įmonės veiklą. Be to, teismas pažymėjo, kad VMI reikalavimas buvo padengtas 2023 m. gruodžio 6 d. ir netgi sumokėti papildomi mokesčiai. Iš viso 2023 m. gruodžio 6 d. UAB „Artostoma“ VMI sumokėjo 56 134,89 Eur.

48. Šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, bei nepagrįstai sumenkino pažeidimų mastą ir jų poveikį kreditorių interesams. Aplinkybė, kad buvo atsiskaitoma su eile kreditorių, o ne su vienu iš jų, nelemia išvados nesant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto mokėjimo eiliškumo pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant CK 6.930¹ straipsnio nuostatos nereikalauja nustatyti įmonės nemokumo fakto, tuo tarpu sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio nuostatas ir sprendžiant dėl aptariamo požymio taikymo, aktualu ar tokiais mokėjimo eiliškumo pažeidimais įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, sukeliant jos nemokumą. Tuo tarpu, įmonei jau esant nemokiai, bendrovės vadovas turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą, o ne savo nuožiūra dengti kreditorių reikalavimus. Šioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas įmonės nemokumo momento apskritai nenustatinėjo, atitinkamai nesant nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių nėra galimybės padaryti ir teisiškai pagrįstų išvadų, ar įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti mokėjimų eiliškumo pažeidimai lėmė įmonės nemokumo būseną ir (ar) buvo pabloginta jau nemokios įmonės padėtis.

49. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su bendrovės nemokumo momentu ir jo priežastimis, taip pat tinkamai neįvertino nemokumo administratoriaus nurodytų galimų sąmoningai blogo bendrovės valdymo veiksmų. Dėl to nebuvo sudarytos prielaidos tinkamai taikyti JANĮ 70 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nuspręsti dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių visuma. Sprendžiant dėl šios normos taikymo, vertinama neištirtų aplinkybių apimtis ir pobūdis, taip pat įrodymų surinkimo galimybė. Jeigu nustatoma, kad dėl tirtinų aplinkybių ir rinktinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teisme bylos esmė nebuvo atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

51. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nemokumo administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neatskleidė bylos esmės – nenustatė bendrovės nemokumo momento, neišanalizavo jo atsiradimo priežasčių, neįvertino nemokumo administratoriaus nurodytų galimų sąmoningai blogo bendrovės valdymo veiksmų bei jų reikšmės sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

52. Įvertinus neištirtų aplinkybių apimtį ir būtinybę rinkti bei vertinti naujus įrodymus, prieinama išvada, kad byla negali būti iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.