- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- eII-191-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00032-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 25 d. 6.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,64 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir sušvelninti skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo neblaivumas buvo užfiksuotas pirmadienio rytą vykstant į darbą. Tą rytą alkoholio nevartojo, jautėsi pailsėjęs, todėl tikrai nemanė, kad savaitgalį atšvęstas jo svainio gimtadienis sukels tokias skausmingas pasekmes ir sekmadienio pirmos dienos pusėje išgerta paskutinė stipraus alkoholinio gėrimo taurė (didesnis alkoholio kiekis buvo išgertas šeštadienį) turės įtakos jo blaivumui pirmadienio rytą. Tai, kad įvykio metu jam nustatytas neblaivumas jam buvo netikėtas bei tai, kad alkoholis buvo vartojamas dieną prieš jo neblaivumo patikrinimą, patvirtina ne tik tai, kad vertinamo įvykio dieną jis vyko į darbą, bet ir faktas, kad tikrinant jo neblaivumą alkotesteriu du kartus, antrąjį kartą alkoholio kiekis jo plaučiuose buvo mažesnis – pirmuoju bandymu buvo nustatytas 0,71 promilių neblaivumas. Nors kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido individualiai, nes kiekvieno žmogaus fermentinė sistema skiriasi, be to, turi įtakos įvairūs veiksniai – ką žmogus valgė, kaip dažnai jis vartoja alkoholio, t. y. kokia jo organizmo tolerancija alkoholiui (dažniau išgeriančių žmonių organizmas skaldo alkoholį greičiau, t. y per tą patį laiką suskaldo didesnį kiekį alkoholio), tačiau, vadovaujantis Vidmarko formulės dėsniais, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja, todėl bendra taisyklė vertinant alkoholio koncentracijos pokyčius žmogaus organizme, kad alkoholio kiekis organizme maksimumą pasiekia per 2–3 val. po alkoholio vartojimo ir tik tuomet jo kiekis pradeda pamažu mažėti, kas visumoje iš esmės patvirtina jo teiginius, kad alkoholį jis vartojo ne įvykio dieną. Juo labiau, kad alkoholį vartoja itin retai. Nors jo kaltės tai nemenkina, tačiau pirmadienio rytą jautėsi puikiai, jokių apsvaigimo požymių nepastebėjo, todėl dėl patyrimo stokos pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 6.59 val. (padaryto nusižengimo laikas) vairavo automobilį, be kita ko, vykdamas į darbą. Įvykio dieną transporto priemonę vairavo mieste, leistinu greičiu, tokiu būdu turėdamas galimybę tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo trumpą atstumą ir esant geroms eismo sąlygoms, gerai žinomoje vietovėje ir esant neintensyviam eismui. Nors transporto priemonių vairavimas asmeninis esant neblaiviems visuomet kelia pavojų kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims bei jų turtui, tačiau nagrinėjamu atveju jokio eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui nepadarė, Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir sustabdytas buvo tik dėl policijos priemonės vykdymo (joks kitas administracinis nusižengimas jam inkriminuotas nebuvo). Sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti, todėl jo neblaivumas buvo nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, pripažino dieną prieš tai vartojęs alkoholio, nuosekliai vykdė pareigūnų reikalavimus, atsakomybės nevengė ir jos neminimalizavo. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos, o atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę jis pripažino nuo pradžių ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Visa tai, įvertinus dar ir faktą, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilių normą, rodo mažesnį jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.
Jis niekaip neteisina savo poelgio, supranta pasielgęs neapgalvotai ir neatsakingai, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio jo organizmui, tačiau toks jo elgesys nėra jam būdingo elgesio dalis, praeityje jis nebuvo užfiksuotas. Per visą vairavimo stažą (nuo 2004 m.) jis nėra vairavęs neblaivus ir administracine tvarka už tai baustas nebuvo. Nors kelis kartus buvo pažeidęs Kelių eismo taisykles, už ką buvo baustas administracine tvarka (greičio viršijimas, eismo įvykis), tačiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai pavieniai, jie nebuvo šiurkštūs, todėl vien tik jų egzistavimas jo asmenybės necharakterizuoja neigiamai. Daugelį metų dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jokių drausmės pažeidimų nėra padaręs, į darbą neblaivus niekuomet nebuvo atvykęs. Visa tai rodo, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška, todėl vertinamas įvykis jau pats savaime jam sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo, prieštaraujančio teises ir moralės normoms, padarymo. Vien jau tokių dvasinių išgyvenimų patyrimas yra pakankamas, kad jis pasimokytų iš savo patyrimo ir panašaus pobūdžio klaidų ateityje nebekartotų. Atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, esant panašioms faktinėms aplinkybėms ir asmenį charakterizuojantiems duomenims, jis turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslus galima pasiekti jo atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus skundžiamu nutarimu jam paskirtus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus.
Įstatymų leidėjas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais, įtvirtino galimybę skirti švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonę siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama vairuoti tam tikrą laiką tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl ir šiuo atveju, skyrus jam trumpesnį, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, specialiosios teises vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir maksimaliai sutrumpinus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, tačiau paliekant šį draudimą galioti, būtent šio draudimo taikymas užtikrintų pakartotinių nusižengimų prevenciją, tokiu atveju neprarandant ir turimų vairavimo įgūdžių. Be to, šios priemonės taikymas turės papildomos finansinės naštos ir tokios administracinio nusižengimo padarymo pasekmės, kartu su jam paskirta pinigine bausme, bus pakankamos atgrasyti nuo analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų darymo ateityje.
Visos pirmiau paminėtos jį ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės, taip pat šiuo klausimu vieningai formuojama teismų praktika, prašant skirti kuo trumpesnius specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus, buvo nurodytos ir skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijai 2024 m. gruodžio 11 d. pateiktame prašyme, tačiau skundžiamu nutarimu jos nebuvo išsamiai analizuojamos, jo nurodyta teismų praktika neaptarta. Apskritai, įvertinus skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad jame išdėstytos aplinkybės yra padrikos, nutarime gausu pacituotų ANK nuostatų, tačiau jos niekaip neanalizuotos jį ir padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste, tokiu būdu visiškai neindividualizuojant jo atžvilgiu priimto procesinio sprendimo. Visi skundžiamo nutarimo motyvai gali būti pritaikyti bet kokioje situacijoje, sprendžiant bet kokio asmens kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Be to, kai kurios nutarimo dalys (dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) apskritai nukopijuotos iš jo prašymo, nepaaiškinant, kokią aplinkybę jos patvirtina/paneigia, pažymint tik tai, kad pakeisdamas teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas neturėjo tikslo, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas būtų tik išskirtiniais atvejais, su kuo jis visiškai sutinka ir kas buvo esminis jo motyvas, prašant paskirti kuo trumpesnį tokio draudimo terminą, be kita ko, pažymint jo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei atskleidžiant mažesnį jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pavojingumą, kas skundžiamu nutarimu taip ir liko neįvertinta. Toks procesinis sprendimas bei jo motyvacija yra visiškai netinkama, pažeidžia jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisėtų lūkesčių principą, todėl vien jau tai sudaro teisėtą pagrindą skundžiamo nutarimo panaikinimui, arba, kaip ir prašoma šiuo skundu, jo pakeitimui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog pareiškėjo neblaivumas (0,64 promilių, pritaikius paklaidą) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, būtent dėl vairavimo neblaiviam, negali būti taikoma, kadangi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas.
Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių viseto, teigia, kad vartojo alkoholį iš vakaro, jautėsi gerai, gailisi dėl pažeidimo, cituoja teismų praktiką. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Vien tai, kad pareiškėjas nepadarė kitų pažeidimų ar sutinka su padarytu pažeidimu, nesudaro jokio teisinio pagrindo taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei numato įstatymas. Aplinkybės, kad pareiškėjas su aptariamu pažeidimu nepadarė kitų pažeidimų negali būti vertinamos kaip asmenį teigiamai charakterizuojančiomis, kadangi jeigu būtų padaręs ir kitus pažeidimus, už tai būtų taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn ir šios aplinkybės nedaro jo padaryto nusižengimo mažiau pavojingesniu. Pareiškėją kelyje elgtis drausmingai įpareigoja Kelių eismo taisyklės ir tai, kad jis patirs tam tikrų nepatogumų nesudaro jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą. Pareiškėjas prieš vairuodamas transporto priemonę privalėjo įsitikinti, kad jis yra blaivus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti būdamas neblaivus ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių viseto, kuris leistų taikyti 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Tikrindami pareiškėjo neblaivumą, policijos pareigūnai nustatė ne vieną neblaivumo požymį, kas būtent ir pažymėta neblaivumo nustatymo akte, o būtent – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, kad pareiškėjas negali eiti tiesia linija, kad negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo elgėsi ypač neatsakingai ir, kad šį pažeidimą padarė ne dėl neatsargumo, o tiesiogine tyčia, kadangi jis privalėjo jausti, kad yra neblaivus ir vairuoti negali, kas rodo asmens itin neatsakingą požiūrį. Šiuo atveju pareiškėjas ignoravo akivaizdžius savo neblaivumo požymius ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.
Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į pareiškėjo pateiktus charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjui buvo paskirtas įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir minimali nuobauda – bauda, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, dėl to jam labai gėda ir nuoširdžiai gailisi. Jis gyvena su pensininke mama, kuri turi problemų su judėjimu ir jai reikia pagalbos vežant į gydymo įstaigas. Taip pat jam sudėtinga judėti į darbą, kadangi jis dirba užmiestyje ir susisiekimas yra ribotas, kartais reikia pėsčiomis eiti septynis kilometrus. Jo darbas nėra susijęs su vairavimu, bet kartais tenka dirbti viršvalandžius, tokiu atveju teks prašyti kolegų pagalbos dėl pavežimo, o kai liks vienas, grįžti namo bus sudėtingiau. Jo brolis ir seserys turi teisę vairuoti, tačiau jo brolis gyvena Vilniuje, viena sesuo gyvena užmiestyje, (duomenys neskelbtini) kaime, o kita turi du nepilnamečius vaikus, todėl yra sudėtinga susiderinti. Su alkobloku jis sutiko ir ketina jį įsirengti, nors įsirengimas yra brangus.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. P. skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 25 d. 6.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,64 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (b. l. 9–13).
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjos kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, šios administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją sutrumpinti.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pareiškėjas M. P. skunde nurodė, kad alkoholį vartojo dieną prieš patikrinimą ir nesijautė neblaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną normą, pažeidimas padarytas nesant intensyviam eismui ir dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių. Jis buvo sustabdytas policijos priemonės metu, o ne dėl kitų KET pažeidimų, savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpintis senyvo amžiaus mama ir nuvažiuoti į darbą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus M. P. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,71 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,66, įvertinus paklaidą – 0,64 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma.
Tai, kad pareiškėjas kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir tai, kad skunde jis teigė, jog jo neblaivumas buvo nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia policijos pareigūno neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės, kad pareiškėjui buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginiai, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, o nustatytas 0,64 promilių neblaivumas įvertinus paklaidą, nežymiai viršijo leistiną normą, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 0,64 promilių neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad M. P. sėdo už vairo kitą rytą po alkoholio vartojimo, nors pareiškėjo teigimu, jis alkoholį vartoja retai, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju jis nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu.
Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo M. P. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą.
Išskirtine aplinkybe nelaikytina ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę.
Pareiškėjas teigė, kad praeityje nebuvo baustas už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.
Sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo, teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jam nustatytas neblaivumo lygis nežymiai viršijo leistiną normą. Pareiškėjui nustatytas 0,64 promilių girtumas viršija ANK nuostatose numatytą leistiną alkoholio kiekį kraujyje, todėl nėra pagrindo tai laikyti išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks skundo argumentas kartu rodo ir pareiškėjo atsainų požiūrį į visuomenės saugumo užtikrinimo interesą bei kelia abejonių nuoširdžiu jo gailėjimusi dėl nusižengimo padarymo. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės saugumui ir pats nusižengimas laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Kartu pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą.
Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas M. P. nebuvo pradedantysis vairuotojas, kaip teigia pats pareiškėjas, jo vairavimo stažas yra 20 metų. Taigi, M. P., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ankstyvu paros metu Kauno miesto teritorijoje, kai eismas nėra itin intensyvus, tai darydamas nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, automobilis sustabdytas policinių priemonių metu, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis dirba užmiestyje ir susisiekimas yra ribotas, tačiau pareiškėjas į darbovietę ir iš jos gali nuvažiuoti viešuoju transportu, pasinaudodamas pavežėjų paslaugomis ar kitų asmenų pagalba, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypač apsunkinta, juolab, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teisė vairuoti yra reikalinga pensinio amžiaus mamos priežiūrai. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas ir jo šeimos nariai patirs tam tikrų nepatogumų. Kita vertus, pareiškėjas paaiškino, kad jis gyvena kartu su mama, taigi ši aplinkybė jam jau buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad jo seserys turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas motinos patekimą į gydymo įstaigą bei jos tinkamą priežiūrą gali užtikrinti ir pasitelkdamas šeimos narių, giminaičių pagalba, taip pat ir pasinaudodamas taksi ir pavežėjų paslaugomis ar iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą. Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų ir nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo ir jo šeimos narių sveikata.
Pareiškėjas M. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad M. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui sukeltų itin neigiamas pasekmes.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kitose administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Visgi, faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose (žr. pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-177-923/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-876/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-393-817/2024) aukštesnės instancijos teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui M. P. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą. M. P. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.