Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą atstovaujančio

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. B. 2024-01-23 skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 04 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas M. B. per atstovę advokatę pateikė policijai 2023-11-22 pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2023-07-30 apie 16.40 val. į sodybą (duomenys neskelbtini) atvykusi bendraturtė V. M. su V. K. provokavo bendrasavininką ir kitus svečius; vaikščiojo po visą sodybą ( nors bendraturtė turi tik 1 / 2 dalį ) ir po pastatą, kurio nuosavybė nėra įregistruota, reikalavo įleisti į visus statinius, filmavo, fotografavo... ( detaliai neaptariama ), tuo pažeisdami viešąją tvarką. Todėl prašė nubausti V. K. ir V. M. dėl neteisėto elgesio sodyboje, viešosios rimties trikdymo, sukėlusio nepatogumus kitiems asmenims ir esant nepilnamečiams vaikams, bei neteisėtą duomenų rinkimą ( adm. b. 1-2 l. ).

(Duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyr. tyrėjas 2024 m. sausio 04 d. nutarimu pagal Lietuvos ANK 565-1 str. 1 d. 1 p. nusprendė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nutarime nurodoma, kad jokių objektyvių duomenų, jog V. M. ar V. K. būtų filmavę ar fotografavę kitus asmenis ir medžiagą išplatinę, negauta, todėl veikoje nėra ANK 518 str. nusižengimo požymių. Be to, konfliktas vyko privačioje namų valdoje, o ne viešoje vietoje. Pateiktuose vaizdo įrašuose veiksmų, kuriais būtų siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį neužfiksuota; žodinis konfliktas buvo nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi, pašaliniai asmenys į konfliktą įtraukti nebuvo, todėl veikoje nėra ANK 481 str. ar 488 str. nusižengimų požymių, dėl ko pradėta AN teisena nutrauktina ( adm. b. 3-9 l. ).

2024-01-23 skundu M. B. prašė panaikinti šį nutarimą, įpareigoti (duomenys neskelbtini) PK atlikti administracinių nusižengimų bylos teisenas V. M. ir V. K. atžvilgiu ( taip tekste ) ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad V. K. kaip nesusijusio su turto objektu veiksmai turėjo būti vertinami atskirai; nesiekta apklausti sodybos svečius, kurių poilsis ir rimtis buvo sutrikdyti; nerinkti įrodymai filmavimo ir fotografavimo aplinkybėms patvirtinti ar paneigti; nepasisakyta dėl vaizdo įrašuose matomo V. K. elgesio, kai jis persekiojo M. B.; neįvertinta, kad asmenys negalėjo pateikti į visas patalpas, nes V. M. priklauso 1 / 2 dalis turto; kad pagal teismų sprendimus V. M. neturėjo teisės reikalauti visų patalpų raktų ir į jas patekti; V. K. pakeltu tonu provokavo konfliktą. Todėl toks nutarimas vertintinas kaip leidimas asmenims savo tariamas teises įgyvendinti savavališkai, neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, kas administracinės teisės prasme draudžiama ( 2-4 l. ).

Teismo posėdžiuose M. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kuri jo žmonai (duomenys neskelbtini) mirus po 1 / 2 dalį ( pastatų ir žemės sklypo ) priklauso jam ir V. M.. Ši sodyboje negyvena, tik kartais atvažiuoja. Tarp jų nuolat kyla ginčai, teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bei 2 bylos dėl sodybos išlaikymo išlaidų atlyginimo, o iš viso yra buvę 8 bylos.

2023-07-20 pas jį į svečius buvo atvažiavę D. ir J. D. su vaikais bei V. Š. ( jis dabar yra užsienyje ). Vėliau atvažiavę V. M. ir V. K., kuris turi jos įgaliojimą, iš pradžių pasisveikino, po to pradėjo sakyti dėl svečių ( kodėl jie sėdi, švenčia ), todėl jo svečiams buvo nejauku. V. K. lindo į akis, viską filmavo, reikalavo atidaryti patalpas, visur įleisti. Todėl jis po kurio laiko namą užrakino, kad jie ten nepateiktų, ir per BPC iškvietė policiją. Atvykus policininkams V. M. parašė pareiškimą, kad jis yra neblaivus ir neįleidžia į patalpas. Dėl to jam buvo skirta bauda už savavaldžiavimą, kurią teismas vėliau panaikino. Policininkai patikrinę nustatė, kad V. M. ir V. K. blaivūs, o jam nustatė apie 1,5 prom. girtumą. V. M. taip pat filmavo, bet atokiau, ne taip įžūliai. Konfliktas, kuris truko apie 3 val., vyko kieme, jie filmavo svečių a/m, per langus filmavo viduje esančius jo daiktus, svečius, jų vaikus, pažeidė jo teises, reiškė kaltinimus; sakė, kad svečiai be jų leidimo negali būti ir pan. Tai matyti jo pateiktuose vaizdo kamerų įrašuose. Mano, kad filmavo su tikslu jį išprovokuoti. 8 vaizdo kameras sodyboje įrengė 2023 m. pradžioje po žmonos mirties be V. M. sutikimo, jų įrašai yra išsaugomi. Vaizdo įrašuose pagal rankų padėtį matyti, kad V. K. filmuoja ne aukštai įrengtas vaizdo kameras, o žemiau – asmenis, automobilius ir kt. Apie vaizdo kameras atvykusieji turėjo žinoti, nes yra informacinės lentelės. Jo svečiai V. M. leidimo atvykti neturėjo. Prašo skundą tenkinti, nes nutarimas yra nemotyvuotas, neįvertinti V. M. ir ypač V. K. veiksmai – jis buvo pašalinis asmuo, kėlė sumaištį, filmavo.

M. B. atstovė advokatė nurodė, kad policija V. M. ir V. K. veiksmus vertino vienodai, nemotyvavo atskirai. V. M. turi nuosavybės teisę į 1 / 2 sodybos, tačiau V. K. kaip liudytojas padarė administracinį nusižengimą, nes kėlė sumaištį, filmavo. Teismo sprendimas civilinėje byloje dėl naudojimosi sodyba yra įsiteisėjęs. Byloje yra ir 2023 m. 06 mėn. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet atvykusi V. M. reikalavo to, kas jai nepriklauso - patekti į visas patalpas. Jie civilinė ginčą sprendė neteisėtais būdais – provokuojant, filmuojant, aiškinant pašaliniams asmenims ir pan. Vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad jie rinko informaciją be kitų asmenų sutikimo. V. K. 2021 m. įgaliojimas yra tik tvarkyti dokumentus, o ne būti sodyboje ar patekti į patalpas. Todėl jis ne siekė įgyvendinti teises, o savavaldžiavo. Be to, tyrimo metu teisės normas privalo nustatyti pareigūnai – jei veikoje nėra viešosios tvarkos pažeidimo, tai vertintina kaip savavaldžiavimas. M. B. ir jo svečių rimtį sutrikdė V. K.. Todėl reikalinga medžiagą grąžinti policijai išsamiai atlikti tyrimą abiejų asmenų atžvilgiu - nustatyti kaltus asmenis, tinkamai pritaikyti teisės normas ir priimti teisingą sprendimą. Vaizdo kameras M. B. įrengė ir naudojo teisėtai, nes buvo apie tai informuojančios lentelės. Todėl apie tai atvykę V. M. ir V. K. žinojo ir sutiko konkliudentiniais veiksmais. Prašo skundą tenkinti.

Skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą atstovaujančio (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas 2024-01-29 atsiliepime prašė skundo netenkinti, nes nesurinkta įrodymų dėl V. M. ir V. K. kaltės pagal ANK 481 str. 1 d., 488 str. 1 d. bei 518 str. ( 17-18 l. ).

Teismo posėdžiuose policijos atstovė paaiškino, kad nieko papildomai apie įvykio aplinkybes nurodyti negali. Prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti.

Teismo posėdžiuose asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, V. M. paaiškino, kad 2023-07-30 į sodybą atvyko su bendradarbiu V. K., kadangi nuolat kyla konfliktai su ten gyvenančiu M. B.. Norėjo patekti į patalpas ( į namą ir kt. ), tačiau M. B. nesutiko, buvo agresyvus, iškvietė policininkus, kurie jam nustatė 1,88 prom. girtumą. Ji telefoną turėjo, tačiau nefilmavo, tik fotografavo patalpas per langą ( užfiksuoti, kaip sodyba prižiūrima ) ir V. B. ( užfiksuoti jo agresyvumą ). Nei automobilių, nei vaikų nefilmavo. Apie teismo sprendimą neduoti jai patalpų raktų žinojo. V. K. telefoną turėjo, tačiau nematė, kad jis ką nors filmuotų. M. B. vaizdo kameras sodyboje įrengė be jos sutikimo ir ją filmuoja. Dėl jo elgesio negalėjo patekti į pastatus, todėl juos fotografavo su tikslu įvertinti būklę ( kaip jie prižiūrimi ). V. K. vyko kartu kaip liudytojas, nes M. B. dažnai būna neblaivus ir agresyvus, vienai vykti nesaugu. Ji su įgaliotu asmeniu V. K. atvyko gauti raktus nuo gyvenamųjų patalpų, apžiūrėti būklę ir pasidėti daiktus. Jie elgėsi korektiškai, o agresyvus buvo M. B.. Vaizdo kameras jis įrengė be jos sutikimo tada, kai ji pradėjo atvažiuoti į sodybą. Vaizdo įrašai paimti iš konteksto su tikslu juos apšmeižti. Prašo skundą atmesti.

Teismo posėdžiuose asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, V. K. paaiškino, kad įvykio dieną su V. M. atvažiavo į sodybą, nes M. B. būna agresyvus, o ji norėjo pažiūrėti patalpas, kurių prašė ieškinyje civilinėje byloje. Nuvažiavę rado M. B. su kompanija prie tvenkinio vartojančius alkoholį. Prisistatę pasakė atvykimo tikslą, tačiau M. B. pasakė „neturite teisės čia būti, aš šeimininkas“. Jie apėjo ūkinio pastato patalpas, tačiau gyvenamąjį namą ir kitus statinius M. B. užrakino ir iškvietė policiją. Nuo 2021 m. turi V. M. įgaliojimą tvarkyti sodybos reikalus, rūpinasi jos dalies pardavimu. Telefoną turėjo, tačiau jo nenaudojo. Buvo V. M. lydintis asmuo pagal įgaliojimą. M. B. jį filmavo neteisėtai. Pateiktuose vaizdo įrašuose yra atskiros frazės, ištrauktos iš konteksto.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus nurodo, kad telefoną naudojo tik patikrinimui, ar sodyboje įrengtos vaizdo kameros yra veikiančios.

Į sodybą lydėjo V. M., kuriai priklauso 1 / 2 dalis. Jie elgėsi korektiškai, o M. B. buvo neblaivus ir agresyvus. Jie nekonfliktavo, vaikščiojo po teritoriją teisėtai, nes nėra jokio teismo sprendimo, kad negali atvykti į sodybą. Gi M. B. jis iškvietė policiją, tačiau kažkodėl atvykus policininkams pareiškimo nerašė. Vaizdo kameros sodyboje įrengtos ir juos filmavo be sutikimo, t. y. neteisėtai. Jis su telefonu nefilmavo; gal tik taip atrodo žiūrint iš šono. Pateikti vaizdo įrašų fragmentai ištraukti iš konteksto, siekiant jį apšmeižti. Prašo nutarimą palikti galioti.

Skundas netenkintinas.

LITEKO sistemos, šios ir kitų bylų duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. B. sutuoktinei R. V. visą jos turtą pagal testamentą paveldėjo jos dukra V. M..

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-467-496/2020 M. B. ir V. M. kaip R. V. turto paveldėtojai buvo priteista po ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - žemės sklypo su statiniais - gyvenamuoju namu, daržine, tvartu, malkine ir kitais inžineriniais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovė V. M. priešieškinis dėl priteisimo jai nurodomo turto natūra, M. B. išmokant piniginę kompensaciją, netenkintas ( dėl kitų reikalavimų ir Šiaulių apygardos teismo 2021-01-18 nutartimi byloje Nr. e2A-25-883/2021 padarytų pakeitimų nepasisakoma, nes jie nesusiję su šia byla ).

Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6004-496/2023 buvo nustatyta tarp šalių V. M. ir M. B. laikina naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) ( jog atsakovas M. B. naudojasi namo pirmojo aukšto, o ieškovė V. M. - antrojo aukšto patalpomis); kitą ieškinio dalis ( užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, perduodant nuo visų patalpų raktus; leisti negyvenamomis patalpomis ir visais kitais sklype esančiais priklausiniais bendrasavininkams naudotis bendrai be jokių suvaržymų ir apribojimų ) atmesta. Šis sprendimas paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo 2024-04-17 nutartimi byloje Nr. e2A-140-856/2024. Šioje ( Nr. 6004 ) byloje teismo 2023 m. birželio 08 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės V. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovės netrukdomą patekimą į jai bendra daline nuosavybe su atsakovu priklausančius statinius.

Šių ir kitų bylų ( pvz., Nr. e2-5772-251/2021, Nr. e2-11-446/2024, Nr. e2-3561-496/2022, Nr. e2-5037-907/2024 ) duomenys patvirtina, kad turto ( sodybos (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkių M. B. ir V. M. santykiai yra itin konfliktiški, tarp jų nuolat kyla ( faktiškai tęsiasi ) įvairūs ginčai dėl bendro turto, kuriuo iki šiol realiai naudojasi vienas M. B..

Administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina ( ir tai pripažįsta visi apklausti asmenys ), kad 2023-07-30 V. M. ir V. K. atvykus į sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo joje gyvenantis M. B. su savo svečiais, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu M. B. iškvietė policiją; dėl įvykio pareiškimą policijai pirma parašė V. M. ( byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o po jos M. B. pateikė 2023-11-22 paaiškinimą ( adm. b. 12 l. ). M. B. pareiškime per atstovę ( adm. b. 1-2 l. ) ir V. M. ( adm. b. 17 l. ) bei V. K. ( adm. b. 18 l. ) paaiškinimuose įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai kaip teisme ( todėl plačiau neaptariama ). Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. B. pateiktuose ( adm. b. 13 l. ) vaizdo įrašuose daugeliu atvejų negalima suprasti, ką asmenys kalba, tačiau negirdima, kad kažkas keltų balso toną, vartotų necenzūrinius žodžius ar įžeidžiančius epitetus. Pokalbis girdimas tik fragmentiškai; galima suprasti, kad vyksta dėl bendro turto dalybų. Įrašuose matoma, kad nurodytais laikotarpiais V. M. ir V. K. rankose laiko mobiliojo ryšio telefonus. Atlikus įrašų analizę nenustatyta duomenų, kad V. M. ar V. K. triukšmautų, trukdytų pašalinių asmenų ramybę ar kitaip su jais kontaktuotų ( adm. b. 16 l. ). Taip pat byloje pateikti V. M. 2021-11-03 įgaliojimas V. K. ( adm. b. 19 l. ), jos ieškinys byloje Nr. 6004/2023 ( adm. b. 20-21 l. ) ir teismo 2023-06-08 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ( adm. b. 22-23 l. ).

Skundas grindžiamas argumentais, kad tyrimas atliktas nepilnai, V. M. ir V. K. veiksmai nevertinti atskirai, todėl reikalinga medžiagą grąžinti policijai išsamiai atlikti tyrimą abiejų asmenų atžvilgiu - nustatyti kaltus asmenis, tinkamai pritaikyti teisės normas ir priimti teisingą sprendimą ( kaip nurodė M. B. atstovė ), t. y. asmenis nubausti pagal policijos nustatytą ANK straipsnį. Su tolia pozicija teismas nesutinka dėl sekančių argumentų.

Skundžiamame policijos pareigūno 2024-01-04 nutarime visi įrodymai aptarti detaliai, įvertinti argumentuotai, o išvados pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas reglamentuojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Todėl teismas, sutikdamas su nutarimo išvadomis ( pagrindinė – jog šalių ginčas kilo iš civilinių santykių ir neperžengė jų ribų, dėl ko V. M. ir V. K. veiksmuose nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties ), pakartotinai tų pačių argumentų neaptaria.

Papildomai teismas nurodo, kad visi asmenų ginčai akivaizdžiai kyla dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe – sodyba (duomenys neskelbtini), kurios savininkais po 1 / 2 dalį yra M. B. ir V. M., t. y. iš civilinių teisinių santykių. Tuo aspektu ( tik kiek tai susiję su ginču šioje byloje ) teismas vertina, kad, nepriklausomai nuo teismų procesinių sprendimų ( jie nurodyti aukščiau ) ir kitų susijusių aplinkybių ( jog iki 2024 m. nebuvo priimtas sprendimas ginče dėl naudojimosi namu tvarkos; jog galimai nėra atlikti kadastriniai matavimai, atskiri statiniai neįregistruoti viešame registre ir pan. ), situacija, kai nuo R. V. mirties (duomenys neskelbtini) m. ( t. y. beveik (duomenys neskelbtini) metus ) dviem savininkams lygiomis dalimis priklausančiu turtu ne tik naudojasi, bet ir faktiškai trukdo tai daryti kitam bendrasavininkiui M. B., palikdamas V. M. tik pareigą mokėti turto išlaikymo išlaidas ( bylos 5772/2021, 11/2024 ir 5037/2024 ) ar net atsakomybę už tvenkinyje jo kažkada sudėtas padangas ( byla Nr. II-23-496/2022 ), aiškiai neatitinka nei konstitucinio nuosavybės gynimo principo, nei šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių ( Lietuvos CK 1.2 str. 1 d. ), nei teisingumo ir sąžiningumo principų ( Lietuvos CK 1.5 str. ) ir neturėtų būti toleruojama. Todėl konstatuojama, kad pirminė aptariamo konflikto priežastis buvo būtent M. B. veiksmai – atvykusios bendrasavininkės V. M. neįleidimas į patalpas ( jas apžiūrėti, įvertinti turto būklę, pasidėti daiktus ir pan. ).

Taip pat nustatyta, kad kilus konfliktui V. M. ir V. K. ginčijosi su M. B., vaikščiojo po sodybos teritoriją, buvo įėję į vieną statinį, galimai ( nes patikimai neįrodyta ) filmavo ar fotografavo, ką M. B. vertina kaip jo teisių pažeidimą, o jo atstovė – kaip administracinius nusižengimus. Dėl šių veiksmų turinio ir jų vertinimo abiejų ilgą laiką konfliktuojančių pusių paaiškinimai vertintini kaip lygiaverčiai patikimumo prasme ir vieni kitų nenusveriantys. Gi bent iš dalies objektyvūs ( nes sutiktina su argumentu, jog pateikti tik atskiri, M. B. atrinkti fragmentai ) įrodymai – vaizdo įrašai aiškiai patvirtina, jog visas konfliktas vyko tik dėl naudojimosi turtu ( pvz., V. K. pasakymai „mes turim teisę“ – įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); „jūs čia gyvenate, naudojatės visa teritorija ir pastatu, privalote rūpintis, nes nesuteikiate patekimo į jokias patalpas, mes surinkome įrodymus teismui, to atvažiavome“ – įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); „neatsiklausėte bendrasavininkės, naudojatės baldais, teritorija“ – įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); V. M. pasakymas „(duomenys neskelbtini) asmenys, kaip elektrą paskirstysite“ – įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Net V. K. pasakymai „aš pradedu filmuoti“ ( įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „turim teisę patekti, laužimą atliksim su specialistais“ ( įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ) tokioje konfliktinėje situacijoje negali būti pripažįstami peržengiančiais įprastines buitinio ginčo ribas tiek, kad juos reikėtų vertinti kaip administracinį nusižengimą.

Taip pat kritiškai vertinami ir kiti M. B. bei jo atstovės argumentai – jog V. M. atvyko su juo to nesuderinusi ( vargu ar pats, kiekvieną kartą įeidamas į pastatus, apie tai ją informuoja ), jog vaikščiojo po visą teritoriją ir bandė patekti į visas patalpas, kai jai priklauso tik 1 / 2 dalis ( tarsi pats nesinaudotų visa sodyba ), jog neteisėtai fotografavo ir filmavo ( kai pats visoje teritorijoje be jos sutikimo įrengė vaizdo kameras, saugo jų įrašus ir juos naudoja savo nuožiūra, pvz., pateikė teismui ), jog V. K. įgaliojimas nesuteikia teisės būti teritorijoje ( kai apie jokius įgaliojimus ar V. M. sutikimą jo svečiams net nekalbama ), jog gyvenamąjį namą užrakino, saugodamas savo daiktus ir privatumą ( kai tokia pat savininkė V. M. net neįleista į jai taip pat priklausančią namo dalį ne tik pasidėti daiktus, bet ir jos apžiūrėti ), jog pažeisti jo svečių interesai ( kai vaizdo įrašuose jų dalyvavimas konflikte neužfiksuotas, jie skundų nepateikė ir net teisme prašymas juos apklausti nepareikštas, o paminėtų vaikų atžvilgiu vienintelis patikimai nustatytas vargu ar tinkamas elgesys yra užfiksuotas M. B. beveik 2 prom. girtumas jų akivaizdoje ) ir pan. Šie argumentai rodo, kad M. B. bendrą turtą ir visas teises jo atžvilgiu traktuoja kaip tenkančius naudotis tik jam, o bet kokius V. M. ar akivaizdžiai jos sutikimu ir interesais kartu veikusio V. K. veiksmus ( siekį turtu taip pat naudotis ar bent įvertinti jo būklę ir, kaip nurodyta aukščiau, iš esmės nesiskiriančius nuo paties M. B. veiksmų ) vertina kryptingai tendencingai kaip jo teisių pažeidimą ( kaip nurodė atstovė – administracinis nusižengimas padarytas, o koks, turi nustatyti policija ). Analogiškai kritiškai teismas vertina ir argumentus, susijusius su asmenų elgesio traktavimu - jog V. K. persekiojo M. B., provokavo po visą kiemą, nėra pateikęs kvalifikacijos dokumentų dėl patalpų vertinimo, o V. M. brovėsi į patalpas ( skundo 3 l. ), jog V. K. davė „privalomus nurodymus“, o V. M. sutikimą dėl vaizdo kamerų įrengimo davė „konkliudentiniais veiksmais“, t. y. įeidama į teritoriją ( atstovės teiginiai teismo posėdyje ) ir kt.

Pagal tokią logiką išeitų, kad V. M. ir V. K. galimai ( nes patikimai neįrodytas ) vienkartinis fotografavimas ir filmavimas bendro turto, siekiant pagal galimybes ( nes į patalpas jie nebuvo įleisti ) užfiksuoti jo būklę, renkant duomenis civiliniam ginčui, turėtų būti laikomas neteisėtu asmens duomenų rinkimu ( tokios veikos kvalifikavimas skunde nenurodomas ), o stacionarus, nuolatinis viso objekto vaizdo įrašų darymas ir išsaugojimas be kito savininko sutikimo – ne; bendrasavininkio reikalavimas įleisti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas laikytinas savavaldžiavimu ( ANK 518 str. ), o atsisakymas tai padaryti – ne; to pasėkoje abipusiai tarpusavio priekaištai, neperžengiantys buitinio barnio ribų, laikytini ( nedideliu ) viešosios tvarkos pažeidimu ( ANK 481 str. ) ar viešosios rimties trikdymu ( ANK 488 str., kaip nurodoma skundžiamame nutarime ), tačiau tik iš vienos konflikto pusės. Toks abiejų konflikto pusių elgesio skirtingas traktavimas, teismo vertinimu, yra aiškiai tendencingas, palankus tik vienai pusei ir nepagrįstas.

Tokioje situacijoje, kaip ir minėtuose apylinkės teismo 2024-02-09 nutarime Nr. II-18-496/2024 bei apygardos teismo 2024-04-23 nutartyje Nr. AN2-34-354/2024, teismas taip pat vertina, kad bendraturčiai V. M. ir M. B. geranoriškai nesuranda sprendimo jokiais turto valdymo ir išlaikymo klausimais, vienas kitą kaltina nebendradarbiavimu, ko pasėkoje kyla įvairūs konfliktai ( kaip ir aptariamas ), tačiau abu galimai nesistengia bendradarbiauti ir kuo greičiau surasti abiem priimtinus sprendimus šiais klausimais. Kilęs ginčas dėl patekimo prie dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį ir įvykio metu jau buvo sprendžiamas teisme. Teismai analogiškose situacijose yra išaiškinę, jog negali būti toleruojama praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto pusę savavaldžiavimu ar kitomis panašiomis veikomis, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir neatitinka administracinės teisės paskirties. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.

Šioje byloje pagal pateiktus įrodymus policija pagrįstai padarė išvadą, kad V. M. ir V. K. veiksmai, tęsiantis civiliniam ginčui dėl naudojimosi turtu tarp bendrasavininkių ( pažymėtina – esant jų itin priešiškiems santykiams, kas savaime kelia papildomų įtampų ir kaltinimų ), neperžengė buitinio ginčo ribų ir nesudaro pagrindo asmenis traukti administracinėn atsakomybėn. Pagal Lietuvos ANK 565-1 str. 1 p. taisykles administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl AN bylos teisena nutraukta pagrįstai, M. B. skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ( Lietuvos ANK 642 str. 1 d. 1 p. ).

Skundo netenkinant M. B. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyr. tyrėjo 2024 m. sausio 04 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.