- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e2-5772-251/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02370-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Inga Mekienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 175 Eur skolą, 619,76 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo M. B. sutuoktinė R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties jos dukra atsakovė V. M. pagal testamentą paveldėjo visą jos turtą ir nuo palikimo atsiradimo dienos yra žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato malkinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė su ieškovu M. B.. Ieškovas vienas rūpinosi nekilnojamojo turto išlaikymu, priežiūra. Ieškovas, išlaikydamas bendrą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už tiekiamą elektros energiją už laikotarpį nuo 2019-09-11 iki 2021-04-26 dienos apmokėjo 940,53 Eur, todėl pusę šio turto išlaikymo sumos priteistina iš bendraturtės V. M., viso 470,26 Eur. Bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) buvo draudžiamas (draudimo liudijimas Nr. GJELT 3347721, sutarties galiojimas nuo 2021-01-20 iki 2022-01-19, ir GJELT 2837417 laikotarpis 2019-01-20 iki 2020-01-19). Už draudimą už laikotarpį nuo 2019-10-20 iki 2021-04-12 dienos sumokėta 293,00 Eur, todėl iš atsakovės V. M. priteistina pusė šios sumos, viso 146,50 Eur. Taip pat už 2019 metus buvo sumokėtas žemės mokestis 6 Eur, už 2020 metus žemės mokesčio mokėti nereikėjo. Atsakovė kaip bendraturtė turi ieškovui sumokėti 3 Eur sumokėto žemės mokesčio už 2019 metus. Bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidos iki ieškinio pateikimo dienos sudaro iš viso 1239,53 Eur, pusė šios sumos priteistina iš atsakovės V. M.. Dėl reikalavimo priteisti 11 175 Eur skolą ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su R. V. kaip sutuoktiniai buvo skolingi pagal 2019-01-14 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. K. 1500,00 Eur, 2019-02-03 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. J. 2900,00 Eur, 2019-02-03 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį Z. M. 2950,00 Eur, 2019-02-07 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį D. S. 2800,00 Eur, 2019-02-07 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. Ž. 2600,00 Eur, 2019-02-15 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. K. 1500,00 Eur, 2019-03-07 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. R. 1700,00 Eur, 2019-06-10 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį E. K. 1500,00 Eur, 2019-07-31 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį A. Š. 2400,00 Eur, 2019-08-12 dienos neprotestuotiną paprastąjį vekselį Z. M. 2500,00 Eur, iš viso pagal šiuos vekselius buvo skolingi 22 350 Eur. Ieškovas M. B. įvykdė savo solidarią prievolę visiems kreditoriams ir atsiskaitęs pagal visus minėtus vekselius, tokiu būdu atsiranda jo regreso teisė prašyti atlyginti ½ dalį įvykdytos prievolės dalies iš solidarios skolininkės V. M..
Bylą nagrinėjant teisme ieškovas M. B., ieškovo atstovė advokatė Inga Mekienė paaiškino, kad pasilieka prie reikalavimo dėl 619,76 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų priteisimo. Prašė ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai, taip pat priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos turėtų būti bendros ir jas turėtų apmokėti proporcingai abu bendraturčiai. Šiandienai yra pareikštas ieškinys dėl elektros energijos nuo 2019-09-11 iki 2021-04-26, turto draudimo, žemės mokesčio. Šiuo metu ieškovas ten gyvena vienas, anksčiau gyveno su sutuoktine. Visą laikotarpį nuo sutuoktinės mirties statiniais naudojosi tik jis vienas. Atsakovė, paveldėjusi turtą, niekuo neprisidėjo prie sodybos išlaikymo, visiškai niekuo nesirūpino. Turto draudimas mokamas nuo 1998 m. Draudimas mokamas siekiant nepatirti galimų nuostolių ateityje dėl galimų stichinių nelaimių, gaisrų, vagysčių ir t. t. Ieškovas negali apdrausti tik savo dalį. Žemės mokestis buvo mokamas tik už 2019 m. 2020 m. turtas žemės mokesčiu nebuvo apmokestintas. Elektra naudojama būsto išlaikymui, signalizacijai, namo šildymui. Naudoja elektrą šaldytuvui ir įvairiems kitiems prietaisams, žiūri televizorių, jungia šviesą. Namą buvo būtina šildyti, kad nesikauptų drėgmė, nepelytų sienos. Pastatai yra seni, mediniai, juos nori nenori reikia pašildyti. Nematavo, kokia elektros energijos dalis panaudota šildymui. Yra bendras sodybos elektros skaitiklis. Jis nežino, kaip reikėtų suskaičiuoti išlaidas šildymui, atriboti nuo išlaidų elektros energijai ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Neįtraukia į reikalavimus išlaidų malkoms, šiukšlių išvežimui, taip pat darbo jėgos rūpinantis sodyba. Pirko ir naudojo malkų. Namas šildomas kietu kuru – malkomis, tik žiemą krosnis prakiuro, ją reikia keisti, todėl sustatė radiatorius. Atsakovė matė, kad sustatyti radiatoriai, kai darėsi turto vertinimą (2020 m.) sausio mėn. Nepranešė atsakovei raštu apie tai, kad bus šildoma radiatoriais, nes atsakovė nebendrauja, neatsakinėja, niekuo nesirūpina nuo 2019 m. liepos. Su atsakove nėra jokio ryšio, bendrauja tik per advokatus. Nesitarė su atsakove dėl turto draudimo. Draudimas nėra privalomas. Jis daug metų draudžia šį turtą. Sutartis kasmet pratęsiama. Draudimo išlaidos yra protingos išlaidos turto išsaugojimui. Byloje pateikti susirašinėjimai su atsakovės advokate, susirašinėjimo metu ne kartą minėta, kad yra turto išlaikymo išlaidos. Atsakovė, jos atstovė turėjo šią aplinkybę įvertinti, galėjo pasiklausti, kokios yra išlaidos, kaip prie jų prisidėti. Prašo priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys buvo pagrįstas, atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimo dėl 11 175 Eur skolos pagrįstumo, tačiau vengė jį vykdyti. Ieškovė įvykdė šį ieškinio reikalavimą tik iškėlus bylą, po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl 619,76 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo nesutinka ir prašo šią ieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad ji tapo nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) bendraturte tik 2021-01-18 Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-25-883/2021, todėl prie turto išlaikymo išlaidų iki 2021-01-18 jai prisidėti nebuvo pagrindo. Antra, nenustatytos šalims priklausančios konkrečios turto dalys, naudojimosi tvarka. Todėl neaišku, kaip ir kokiems pastatams ar jų daliai yra skaičiuojamos ieškovo nurodytos turto išlaikymo patirtos išlaidos. Trečia, atsakovė nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja. Dar daugiau, į šį nekilnojamąjį turtą atsakovės net neįleidžia. Ieškovas gyvena ir nuolat būna nekilnojamajame turte, esančiame (duomenys neskelbtini) elektros energiją naudoja tik išimtinai savo reikmėms. Turtą ieškovas draudė savo iniciatyva, be atsakovės sutikimo. Be to, sprendžiant iš pateiktų turto draudimo liudijimų, naudos gavėju bus tik ieškovas, todėl esant draudiminiam įvykiui, draudimo išmoką gautų tik ieškovas. Nei ieškovo patirtos išlaidos už tiekiamą elektros energiją, nei turto draudimo ar žemės mokesčio išlaidos nėra laikomos būtinomis išlaidomis, reikalingomis turto saugumui užtikrinti arba išsaugoti. Elektros energijos teikimas pastatams ar turto draudimas patys savaime turto neišsaugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko. Turto draudimas tik kompensuoja draudėjo patirtus nuostolius (1 t., b. l. 112-125).
Atsakovė V. M., atsakovės atstovas advokatas Dalius Vaičiulis bylą nagrinėjant teisme prašė ieškinį atmesti likusioje ginčo dalyje. Nurodė, kad ieškovas nepagrindžia ieškinyje nurodytų išlaidų būtinumo. Ieškovui tenka pareiga įrodyti išlaidų būtinumą. Ieškovas neišskyrė būtinų elektros išlaidų, prašo priteisti visas. Dėl draudimo su atsakove niekada nebuvo derinta, todėl atsakovė nesutinka, kad turi pareigą atlyginti draudimo išlaidas. Sutinka, kad asmuo turi išlaikyti savo turtą, kad atsakovei priklauso ½ sodybos (duomenys neskelbtini). Atsakovė neprisidėjo prie šios savo turto dalies išlaikymo nuo paveldėjimo. Neprisidėjo, nes su ieškovu nebuvo jokio kontakto, neįmanoma kontaktuoti. Ieškovas neatsiliepia į telefono skambučius ir žinutes, patekti į sodybą neįmanoma, nes ieškovas išvaro lauk. Ieškovas ją ignoruoja, nerodo iniciatyvos bendrauti. Neaišku, kam ieškovas naudoja elektros energiją, sunaudoja didelį jos kiekį. Kai buvo mama, namas buvo šildomas malkomis, niekada nebuvo naudojama elektra, buvo naudojama krosnis. Vienas žmogus negalėtų sunaudoti tiek elektros energijos. Atsakovė atvažiavusi mato, kad pas ieškovą būna svetimų žmonių, gal ieškovas sodybą nuomoja, leidžia kažkam ten gyventi. Kai ieškovas ten gyveno su atsakovės mama ir nuomodavo patalpas, jie išnaudodavo daug mažiau elektros energijos, negu dabar. Kiek atsakovė žino ir matė, namas niekada nebuvo šildomas elektra. Būsto draudimas nėra privalomas. Atsakovės nuomone, drausti nereikėjo. Sutinka, kad reikia mokėti žemės mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalims bendrąja daline nuosavybe priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato malkinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas M. B. šį nekilnojamąjį turtą įgijo 1998-04-08 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2006-09-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę su sutuoktine R. V.. Atsakovė V. M. ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) įgijo kaip savo motinos R. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja (1 t., b. l. 6-16, 17-34, 36, 155-157). Atsakovė namu ir kitais statiniais adresu (duomenys neskelbtini) nuo motinos mirties nesinaudojo, ten negyveno. Ieškovas nuolat gyvena šioje sodyboje, naudojasi čia tiekiamais komunaliniais patarnavimais, moka mokesčius, turto adresu (duomenys neskelbtini) draudimo įmokas. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra.
Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų išlaikant ir išsaugant bendrą turtą, atlyginimo.
Dėl nuostolių atlyginimo (turto išlaikymo lėšų) priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).
CK 4.76 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Šioje normoje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog atsižvelgiant į šias nuostatas, civilinėje byloje svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – turto savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006 laikė, jog išlaidoms, skirtoms turtui išlaikyti ir išsaugoti, toje byloje akivaizdžiai buvo išlaidos namo šildymui (už gamtines dujas), tačiau prie šių išlaidų negalima priskirti įmokų už sunaudotą vandenį, elektrą, taip pat telekomunikacijų paslaugas. Pastarosios įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu. Dėl to toje konkrečioje situacijoje teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už vandenį, elektrą ir telekomunikacijų paslaugas pagrįstumo klausimą, turėjo vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o CK 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens (atsakovo) naudojimasis suteiktomis paslaugomis.
Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Įprastinių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Nepagrįstu laikytinas atsakovės atsiliepime nurodytas argumentas, kad ji turto (duomenys neskelbtini) bendraturte tapo tik nuo 2021-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-25-883/2021 priėmimo ir iki tol neturėjo pareigos prisidėti prie šio turto išlaikymo. Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, taigi visų turtinių santykių atveju mirusio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdinis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Įstatyme nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas nekeičia nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009). Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), mirus atsakovės motinai palikėjai R. V.. Atsakovė palikimą priėmė ir tapo jo savininke nuo (duomenys neskelbtini), ne nuo tada, kai buvo išspręsti su paveldėjimu susiję teisiniai ginčai. Būtent nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė įgijo su turtu susijusias teises ir pareigas, įskaitant pareigą dengti nuo šios datos susidariusias turto išlaikymo išlaidas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės turto draudimo išlaidas, išlaidas elektros energijai ir žemės mokesčio išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu 2019-10-20 iki 2021-04-12 dienos sumokėjo 293,00 Eur už šalims priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) draudimą, o būtent šias įmokas už draudimą: 2019-10-20 - 41,50 Eur, 2020-01-17 - 41,50 Eur, 2020-04-23 - 41,50 Eur, 2020-07-14 - 41,50 Eur, 2020-10-22-41,50 Eur, 2021-01-14 - 42,75 Eur, 2021-04-12 - 42,75 Eur. Ieškovas pateikė gyventojų turto draudimo 2020-01-13 ir 2021-01-13 liudijimų kopijas (1 t., b. l. 58-63), iš kurių matyti, kad draudimo objektas buvo turtas (duomenys neskelbtini) draudėjas – M. B.. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus apie atliktus mokėjimus už draudimą (1 t., b. l. 64-70).
Kaip pažymėjo kasacinis teismas, draudėjas draudimo sutartimi siekia apsaugoti save arba kitą asmenį nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių, o ne išsaugoti draudžiamas vertybes. Draudžiamas yra ne pats daiktas (turtas), o nauda, gaunama valdant šį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas įgyja teisę į draudimo išmoką, kurią gali panaudoti savo nuožiūra, nebūtinai turto atstatymui į pirminę padėtį, jo išlaikymui ar išsaugojimui. Taigi turto apdraudimas savanorišku draudimu nėra tiesiogiai susijęs su turto išlaikymu ar išsaugojimu. Dėl to draudimo išlaidos negali būti laikomos būtinomis turto išlaikymo ar išsaugojimo išlaidomis ir ieškovas negali reikalauti tokių išlaidų kompensavimo CK 4.76 straipsnio pagrindu. Atitinkamai ši ieškovo reikalavimo dalis atmetama. Analogiškai savanoriško nekilnojamojo turto draudimo išlaidų priteisimo iš bendraturčių klausimas sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1081-258/2019).
Ieškovas nurodė, kad išlaikydamas bendrą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už tiekiamą elektros energiją už laikotarpį nuo 2019-09-11 iki 2021-04-26 dienos sumokėjo šias įmokas: 2019.09.11 - 36,46 Eur, 2020.02.06 - 124,53 Eur, 2020.03.03 - 81,11 Eur, 2020.03.31 - 70,05 Eur, 2020.05.08 - 54,48 Eur, 2020.06.03 - 55,06 Eur, 2020.07.01 - 29,82 Eur, 2020.08.01 - 37,43 Eur, 2020.09.01 - 25,12 Eur, 2020.10.07 - 56,38 Eur, 2020.11.07 - 52,03 Eur, 2020.12.02 - 56,18 Eur, 2020.12.31 - 88,59 Eur, 2021.02.09 - 57,50 Eur, 2021.03.11 - 57,50 Eur, 2021.04.26 - 58,29 Eur, viso 940,53 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus apie šiuos mokėjimus už elektros energiją (1 t., b. l. 71-73, 75, 77-88).
Paminėtina, kad tarp pateiktų dokumentų yra mokėjimų už elektrą kvitai „Perlas Finance“ terminaluose 2019-11-29 108,83 Eur sumai ir 2020-01-03 106,57 Eur sumai (1 t., b. l. 74, 76). Šiuose dviejuose kvituose nurodyti mokėjimai nepaminėti ieškinyje. Pačiuose kvituose nenurodyti mokėtojo vardas ir pavardė, taip pat turto adresas, tik kliento kodas. Kadangi teismas negali įsitikinti, kas ir už kokį objektą sumokėjo šiuose dviejuose kvituose nurodytas sumas, taip pat ir pats ieškovas ieškinyje nenurodė, kad atliko mokėjimus pagal šituos kvitus, neįtraukė šių kvitų skaičiuodamas išlaidas elektros energijai, todėl teismas šiais dviem kvitais nesiremia spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų.
Vertinant kitų ieškovo nurodytų mokėjimų už elektros energiją, bendra suma 940,53 Eur (1 t., b. l. 71-73, 75, 77-88), atitikimą išlaidų būtinumo ir protingumo kriterijams, svarbu nustatyti, kuri šių išlaidų dalis buvo skirta bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kuri – savininkų poreikiams tenkinti.
Ieškovas nurodė, kad aptariamu laikotarpiu elektra buvo naudojama pastatams šildyti, taip pat žolei pjauti, šildyti vandenį, signalizacijai, šviesai, televizoriui ir kitiems įrenginiams. Ieškovas nepateikė skaičiavimo, kiek elektros energijos sunaudota kurioms iš šių reikmių.
Kaip ne kartą pažymėjo kasacinis teismas, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas gyvena sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindo manyti, kad pastatai ginčo laikotarpiu buvo apskritai nešildomi, nenustatyta. Ieškovas neprašo priteisti išlaidų kietajam kurui ar kitokioms šildymo išlaidoms. Iš pateiktų duomenų apie elektros mokėjimų matyti, kad išlaidos elektrai pastebimai didesnės šaltojo sezono metu, kuris Lietuvoje tęsiasi paprastai nuo spalio iki balandžio mėnesio, nei vasaros mėnesiais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko labiau tikėtina ieškovo poziciją, kad pastatai (duomenys neskelbtini), buvo šildomi elektrą naudojančiais įrenginiais, būtent dėl šildymo atsirado dalis išlaidų elektros energijai.
Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad išlaidos pastatams šildyti laikytinos būtinomis turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis, nes būtina pastatus apsaugoti nuo drėgmės, pelėsio, apsaugoti konstrukcijas nuo pažeidimų, medines rąstinio namo konstrukcijas nuo puvimo.
Taip pat ir išlaidos žolės pjovimui, signalizacijai galėtų būti pripažintos būtinomis išlaikant daiktą, jo vertę. Kita vertus, byloje nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima paskaičiuoti tokių išlaidų dydį.
Elektros energijos išlaidos kitoms ieškovo nurodytoms reikmėms – vandens šildymui, apšvietimui, televizoriui ir įvairiems kitiems įrenginiams, kurių naudojimas susijęs išimtinai su ieškovo asmeninių poreikių tenkinimu, nelaikytinos būtinomis bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis ir iš atsakovės jų dalis nepriteistina.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Būtent ieškovui, prašančiam priteisti CK 4.76 straipsnyje nurodytus nuostolius, atsiradusius išlaikant ir išsaugant bendrą turtą, tenka pareiga paskaičiuoti ir įrodyti, kiek tokių išlaidų panaudota kuriuo tikslu, jų būtinumą ir protingumą. Kartu pažymėtina, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip minėta, ieškovas nepateikė skaičiavimų, kiek tiksliai išlaidų elektros energijai susidarė dėl pastatų šildymo. Kita vertus, byloje įrodyta, kad tokių išlaidų buvo, o iš pateiktų mokėjimų duomenų matyti ženklus sunaudojamos elektros energijos padidėjimas šildymo sezono metu. Tokiu atveju būtų neteisinga apskritai nepriteisti ieškovui nuostolių dėl bendro turto šildymo, todėl nuostolių dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis apie mokėjimų dydžius, mokėjimų skirtumus šiltojo ir šaltojo sezono metu, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad pareiga rūpintis bendro turto išlaikymu tenka visiems bendraturčiams. Esant nesutarimų dėl turto valdymo ir naudojimosi tvarkos, bet kuris bendraturtis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokios tvarkos nustatymo (CK 4.75 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ne tik ieškovas, bet ir atsakovė turėjo teisines galimybes dalyvauti sprendžiant, kaip geriausia rūpintis turto išlaikymu (šildymu), įskaitant ir kaip tai fiksuoti. Tai, kad šildymo sąnaudos nebuvo tiksliai fiksuojamos įrengiant atskirus skaitiklius ar pan., yra abiejų bendraturčių sprendimų (neveikimo) pasekmė ir negali būti pagrindu perkelti visas šias turto išlaikymo išlaidas vienam bendraturčiui.
Iš pateiktų mokėjimų kvitų (1 t., b. l. 71-73, 75, 77-88) matyti, kad mokėjimai už vasaros mėnesius svyruoja nuo 25,12 Eur iki 37,43 Eur: 2019.09.11 - 36,46 Eur, 2020.07.01 - 29,82 Eur, 2020.08.01 - 37,43 Eur, 2020.09.01 - 25,12 Eur. Be to, sumokėta 2020.06.03 - 55,06 Eur; 2020.10.07 - 56,38 Eur; mokėjimai atliekami už ankstesnius mėnesius, šiuo atveju – už gegužę ir rugsėjį, kurie paprastai nepatenka į šildymo sezoną. Iš bylos duomenų nėra aišku, su kuo susijęs ieškovo išlaidų elektros energijai padidėjimas šiais mėnesiais, negalima spręsti, ar pastatai šiais mėnesiais buvo šildomi ir kad tai buvo būtina. Vidutinės išlaidos elektros energijai nurodytais šiltojo sezono mėnesiais buvo 40,05 Eur per mėnesį: (36,46 Eur + 29,82 Eur +37,43 Eur + 25,12 Eur + 55,06 Eur + 56,38 Eur) / 6 mėn. = 40,05 Eur.
Per kitus 10 mėnesių išlaidos elektros energijai svyruoja nuo 52,03 Eur iki 124,53 Eur: 2020.02.06 - 124,53 Eur, 2020.03.03 - 81,11 Eur, 2020.03.31 - 70,05 Eur, 2020.05.08 - 54,48 Eur, 2020.11.07 - 52,03 Eur, 2020.12.02 - 56,18 Eur, 2020.12.31 - 88,59 Eur, 2021.02.09 - 57,50 Eur, 2021.03.11 - 57,50 Eur, 2021.04.26 - 58,29 Eur. Vidutinės išlaidos elektros energijai nurodytais mėnesiais buvo 70,03 Eur per mėnesį: (124,53 Eur + 81,11 Eur + 70,05 Eur + 54,48 Eur + 52,03 Eur + 56,18 Eur + 88,59 Eur + 57,50 Eur + 57,50 Eur + 58,29 Eur) / 10 mėn. = 70,03 Eur.
Skirtumas tarp vidutinių išlaidų elektros energijai šiltojo ir šaltojo sezono mėnesiais buvo 29,98 Eur (70,03 Eur – 40,05 Eur). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, nesant kitokių duomenų apie šildymo kaštus, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas šią 29,98 Eur sumą per mėnesį pripažįsta būtinomis sodybos išlaikymo išlaidomis. Teismo vertinimu, tokie sodybos išlaikymo kaštai nėra akivaizdžiai per dideli. Atitinkamai laikoma, kad per 10 nurodytų šaltojo sezono mėnesių patirta iš viso 299,8 Eur būtinųjų elektros energijos išlaidų namo išlaikymui (10 x 29,98 Eur). Teismas pripažįsta, kad ši išlaidų dalis buvo būtina išsaugoti bendro turto vertę ir atitinka išlaidų protingumo kriterijų, todėl ½ šių išlaidų dalis – 149,90 Eur, proporcingai turimai turto daliai, priteistina ieškovui iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimas (CK 4.76 str.).
Ieškovas taip pat prašė iš atsakovės priteisti 3 Eur sumokėto žemės mokesčio už 2019 m., nurodė, kad tais metais sumokėjo 6 Eur žemės mokesčio už aptariamą bendrą turtą. Ieškovas pateikė mokėjimo operacijos išrašą, kuris patvirtina 6 Eur mokėjimą VMI prie LR FM (1 t., b. l. 89). Atsakovė bylą nagrinėjant teisme neginčijo pareigos padengti ½ ieškovo sumokėto žemės mokesčio už 2019 m. Ginčo dėl šios ieškinio dalies nėra ir ji tenkintina.
Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 152,90 Eur (149,90 Eur + 3 Eur) turto išlaikymo lėšų. Likusi ieškinio reikalavimo dėl turto išlaikymo lėšų priteisimo dalis atmetama kaip neįrodyta.
Bylos dalis dėl 11 175 Eur skolos priteisimo nutrauktina.
Ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 11 175 Eur skolą. Atsakovė teismui pranešė, kad ji po bylos iškėlimo 2021-06-30 ir 2021-07-01 mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovui prašomą priteisti 11 175 Eur sumą, pateikė tai patvirtinančius mokėjimo nurodymų nuorašus (2 t., b. l. 1-2, 4-5). Ieškovas sutiko, kad skola sumokėta, prašė ginčą spręsti likusioje ieškinio dalyje, t. y. dėl turto išlaikymo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė taip pat prašė ginčą spręsti likusioje ieškinio dalyje. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nors ieškovas nepateikė patikslinto ieškinio ar rašytinio atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, laikytina, kad jis nuo ieškinio reikalavimo dėl 11 175 Eur skolos atsisakė, ginčo dėl šio reikalavimo nėra, todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl 11 175 Eur skolos priteisimo priimtinas ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).
Mokėtinas žyminis mokestis pagal likusius ieškinio reikalavimus yra 15 Eur, ieškovas sumokėjo 265 Eur žyminio mokestį pagal pirminius ieškinio reikalavimus. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo atitinkamos žyminio mokesčio dalies, t. y. grąžintina 187,50 Eur: 75 proc. x (265 Eur – 15 Eur) (CPK 87 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų išsprendimo.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui priteista 152,90 Eur suma. Civilinės bylos dalis dėl 11 175 Eur skolos priteisimo nutraukta, nes atsakovė sumokėjo skolą teismo proceso metu, taip pripažindama reikalavimo pagrįstumą, ir ieškovas reikalavimo nebepalaikė. Tarp šalių nebėra ginčo, kad reikalavimas dėl 11 175 Eur skolos sumokėjimo buvo pagrįstas. Atsakovė apie ieškovo reikalavimą sumokėti šią skolą žinojo iki bylos iškėlimo teisme, skolos nemokėjo, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovė kėlė klausimus dėl skolos dydžio pagrįstumo, sumokėjimo laikotarpio (1 t., b. l. 95-96). Ieškovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis pareikšdamas reikalavimą dėl 11 175 Eur skolos priteisimo, reikalavimas buvo pagrįstas, todėl remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, į šią aplinkybę atsižvelgtina paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Laikoma, kad buvo pagrįsta 11 327,90 Eur ieškinio dalis (152,90 Eur + 11 175 Eur), bendra ieškinio suma 11 794,76 Eur, taigi pagrįsta buvo 96,04 proc. ieškinio reikalavimų dalis (11 327,90 Eur / 11 794,76 Eur). Atitinkamai ieškovui atlygintina 96,04 proc. jo patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dalis, atsakovei atlygintina 3,96 proc. jos patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dalis.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 265 Eur žyminį mokestį, iš kurio, kaip minėta, jam grąžinama 187,50 Eur, likusi dalis yra 77,50 Eur. Ieškovas su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias priemones, už kurį sumokėjo žyminį mokestį. Prašymas atmestas kaip nepagrįstas įsiteisėjusia teismo 2021-05-06 nutartimi, todėl šio žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės klausimas nespręstinas (1 t., b. l. 104-106). Ieškovas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už antrą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymas įsiteisėjusia teismo 2021-06-04 nutartimi patenkintas kaip pagrįstas (1 t., b. l. 180, 182-185), todėl spręstina dėl šių 38 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui paskirstymo.
Ieškovas pateikė įrodymus apie šias išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti: 600 Eur už įrodymų rinkimą, derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui (1 t., b. l. 102-103), 250 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prieštaravimų į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (2 t., b. l. 10-11). CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. nustato išlaidų advokato pagalbai, bylą nagrinėjant pirmosios ir vėlesnių instancijų teismuose, apmokėti atlyginimo tvarką. Iš CPK 88 str. 1 d. 10 p. ir 3 d. matyti, kad gali būti priteisiamas ir kitų (ikiteisminių) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, jei tokios išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis. Visos ieškovo nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtintų maksimalių dydžių.
Bendra ieškovo patirtų ir įrodytų bylinėjimosi išlaidų suma yra 965,50 Eur (77,50 Eur + 38 Eur + 600 Eur + 250 Eur), todėl jam iš atsakovės priteistinas 927,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (965,50 Eur * 96,04 proc.).
Atsakovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 907,50 Eur advokato padėjėjai už atsiliepimo į ieškinį surašymą (2 t., b. l. 15-16). Ieškovo atstovė bylą nagrinėjant teisme kėlė klausimą dėl šių išlaidų dydžio protingumo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5, 8.2 punktus, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis advokato padėjėjai už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių), kas 2021-05-11 (mokėjimo už paslaugas data) atitiko 3048,40 Eur. Įvertinus bylos sudėtingumą ir minėtas Rekomendacijų nuostatas, atsakovės patirtos 907,50 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms atlyginti nelaikytinos aiškiai per didelėmis. Iš ieškovo atsakovei priteistinas 35,94 Eur (3,96 proc. * 907,50 Eur) šių išlaidų atlyginimas.
Įskaičius ieškovui ir atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui priteisiamas 891,33 Eur (927,27 Eur – 35,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 152,90 Eur (šimto penkiasdešimt dviejų eurų, 90 ct) nuostolių atlyginimą (turto išlaikymo lėšas), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 152,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-06) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 891,33 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Civilinės bylos dalį 11 175 Eur skolos ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 187,50 Eur (šimto aštuoniasdešimt septynių eurų, 50 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-05-04 pavedimu.
Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.