Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. ir atsakovės V. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei V. M. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir padalinimo, skolos iš turto paveldėjimo priteisimo ir pagal V. M. priešieškinį M. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K., A. J., Z. M., D. S., E. Ž., A. R., V. S., A. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pripažinti santuokoje įgyto turto dalį (duomenys neskelbtini) buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ½ dalį M. B. asmeninėn nuosavybėn;

2. Priteisti ieškovui M. B. santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) natūroje asmeninės nuosavybės teisėmis;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiami klausimai dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė atidalijimo, prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto ir bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir padalinimo, dėl asmens, nesančio mirusio asmens įpėdiniu, patirtų laidojimo išlaidų kompensavimo.

Dėl skolos pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius solidarumo

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-242/2009).

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo kuomet yra įrodinėjamas vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimas šeimos reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-611/2017). Teismas nurodė, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, šiuo atveju procesinė pareiga įrodyti, kad prievolės pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius buvo prisiimtos šeimos interesais, tenka ieškovui.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje yra įrodyta, jog sutuoktiniai kartu, šeimos poreikiams pasiskolino 14 250,00 Eur sumą, kadangi, ieškovas M. B., tretieji asmenys E. K., D. S. nuosekliai paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) dėl pinigų pasiskolinimo pas juos atvyko M. B. kartu su sutuoktine R. V., kad poreikis skolinti pinigus buvo automobilio pirkimui, kad automobilis buvo nupirktas (duomenys neskelbtini) R. V. vardu už 9 000 Eur. Aplinkybes, kad M. B. atvyko skolintis pinigų kartu su R. V. taip pat patvirtino ir Z. M., E. Ž.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios aplinkybės įrodo, jog R. V. žinojo ir neprieštaravo dėl pinigų pasiskolinimo (duomenys neskelbtini) iš E. K. 1 500,00 Eur, (duomenys neskelbtini) iš A. J. 2 900,00 Eur, (duomenys neskelbtini) iš Z. M. 2 950,00 Eur, (duomenys neskelbtini) iš D. S. 2 800,00 Eur, (duomenys neskelbtini) iš E. Ž., (duomenys neskelbtini)iš E. K. 1 500,00 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovo kartu su R. V. pasiskolinta suma buvo didesnė, nei automobilio pirkimo kaina ir atsižvelgia į tai, kad iš ieškovo pateikto jo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškovo banko sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini) buvo neigiamas, banko sąskaitoje buvo 1 185,78 Eur kreditinė skola. Ieškovas kartu su R. V. (duomenys neskelbtini) pasiskolino iš E. K. 1 500,00 Eur sumą, kitą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovo kreditinė skola buvo padengta. Taip pat, (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausančioje banko sąskaitoje buvo 1 220,13 Eur kreditinė skola. (duomenys neskelbtini) kreditinė skola buvo padengta 1 240,00 Eur sumos grynųjų pinigų įnešimu. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) skolinantis pinigus iš E. K. dalyvavo tiek ieškovas, tiek R. V., taip pat atsižvelgus į tai, kad netrukus po pasiskolinimo pinigai buvo įnešti į asmeninę banko sąskaitą kreditinei skolai padengti ir į tai, kad vėliau M. B. asmeninėje banko sąskaitoje esanti pinigų suma vėl buvo padengta iš pinigų, kurie buvo pasiskolinti kartu su R. V., leidžia teismui spręsti, kad R. V., skolindamasi didesnę pinigų sumą, nei reikalinga automobiliui pirkti, sutiko ne tik su automobilio pirkimu, bet taip pat žinojo apie ieškovo ir jos šeimos finansinius reikalus ir neprieštaravo skolinimuisi. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad prisiimant skolinius įsipareigojimus ieškovas šeimoje aptarinėjo ir derino finansinių įsipareigojimų klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu apriboti šeimos skolos dydį 14 250 Eur suma, argumentuojant tuo, kad vėlesni (tai yra nuo (duomenys neskelbtini).) vekseliai sudaryti R. V. nedalyvaujant, jai gydantis Klaipėdoje ir būnant sunkios būklės, o taip pat nesant įrodymų, kad R. V. žinojo apie šias paskolintas sumas, net jei jos buvo panaudotos šeimos interesais ir šeimos poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus prievolės solidarumas priklauso ne nuo sutuoktinio sutikimo ar žinojimo apie kito sutuoktinio prisiimtas prievoles, o nuo prisiimtų prievolių pobūdžio.

Kaip minėta šios nutarties 29 punkte, procesinė pareiga įrodyti, kad prievolės pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius buvo prisiimtos šeimos interesais, tenka ieškovui.

Ieškovas byloje nurodė, kad gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) jie su žmona pasiskolino pinigų šeimos poreikiams, t. y. automobilio pirkimui, jo remontui, žmonos gydymuisi, važinėjimui į ligonines, jos slaugymui, iš viso – 25 450 Eur. Skolas grąžinti ketino pardavus mašiną. Ieškovas nurodė, kad automobilio pirkimui išleido 9 000 Eur, automobilio remontui skyrė apie 2 500,00 Eur, tačiau nepateikė tinkamų ir leistinų automobilio remontui patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Vis dėlto, teismas, atsižvelgęs į ieškovo pateiktą kilnojamojo turto – transporto priemonės – vertinimo ataskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje automobilis buvo įvertintas 13 200 Eur suma, sprendžia, kad ieškovo nurodytos išlaidos automobilio būklei pagerinti tikėtinai galėjo būti išleistos, dėl automobilio remontui skirtų išlaidų galimai padidėjo automobilio rinkos vertė. Ieškovas taip pat nurodė, kad skyrė 2 100 Eur sumą kurui. Nors šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau nurodė, kad nuo transporto priemonės įsigijimo su ja buvo nuvažiuota apie 36 674 km (apeliacinės instancijos teismas automobilio ridą nustatė iš transporto priemonės vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 156 838 km rida, o (duomenys neskelbtini) – 193 512 km rida). Teismas, įvertinęs šiuos paaiškinimus, vertina, kad ieškovo nurodytos išlaidos kurui yra realios, nėra pagrindo spręsti, kad išlaidų kurui ieškovas nepatyrė.

Ieškovas paaiškino, kad likusią sumą, t. y. apie 11 850 Eur (1 481,25 Eur per mėnesį) išleido namų išlaikymui, mokėjo mokesčius, mokėjo už nakvynę, kai nebuvo leidžiama pasilikti palatoje su ligone, pirko vaistus, vitaminus, papildus ir kitas priemones, kurios nėra kompensuojamos, nes buvo tik medikų rekomenduojamos siekiant, kad R. V. jaustųsi kuo geriau. Ieškovas pateikė dalį šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) transporto priemonės draudimas – 437,00 Eur, (duomenys neskelbtini). transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas – 72,00 Eur, nakvynės Šv. Pranciškaus onkologijos centre – iš viso 390,00 Eur, UAB „Energetikas“ sveikatos gerinimo programa – 135,00 Eur, nakvynė viešbutyje P. V – 111,00 Eur, gyventojų turto draudimas, kuriuo buvo apdraustas turtas(duomenys neskelbtini) – 166,00 Eur, mokestis už suvartotą elektrą, vietinė rinkliava iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą– 67,38 Eur, taip pat pateikė čekius, patvirtinančius smulkias išlaidas vaistinėse, sveikatos įstaigose, taip pat kitus smulkius pirkinius). Taip pat, ieškovas nurodė, kad turėjo maitintis kavinėse, nes kitokių sąlygų neturėjo, skyrė pinigų aprangai, higienos prekėms tiek sau, tiek sutuoktinei, skyrė pinigų apsipirkinėjimui su sutuoktine, laisvalaikio praleidimui kartu su sutuoktine, pietavimui kartu, laiko praleidimui prie jūros ar kitose vietose, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors ieškovo nurodyti išlaidas patvirtinantys įrodymai nepagrindžia visų per (duomenys neskelbtini) ieškovo šeimos turėtų išlaidų, tačiau įrodo, kad ieškovo šeima iš tiesų turėjo papildomų išlaidų, susijusių su R. V. priežiūra. Kaip jau byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, iš visų byloje dalyvavusių asmenų pasisakymų matyti, kad sergančią R. V. didžiąja dalimi vežiojo pas gydytojus, rūpinosi jos priežiūra, slaugymu, beveik nuolatos būdavo kartu ieškovas M. B.. Teismas sutinka, kad ieškovas turėjo būtinų išlaidų, susijusių su važinėjimu iš Šiaulių į Klaipėdą ir atgal, papildomo apgyvendinimo išlaidų, išlaidas maitinimuisi kavinėse, nekompensuojamų vaistų, vitaminų ir kitų priemonių pirkimu, turėjo išlaidas pramogoms. Teismas pripažįsta, kad įrodyti šias smulkias, kasdien patiriamas išlaidas per ilgą 8 mėnesių laikotarpį yra sudėtinga.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į A. R., V. S., E. K. ir kitų trečiųjų asmenų, skolinusių ieškovui pinigus, bei ieškovo vieningus paaiškinimus, kad pinigų ieškovas prašė paskolinti žmonos gydymui, priežiūrai, o taip pat į Z. M. paaiškinimą, kad pinigus ieškovas skolinosi slaugai, pragyvenimui, artimiausiu metu tikėtinoms išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš esmės visi skolinantys asmenys nurodė panašias aplinkybes dėl poreikio skolinti pinigus, jų parodymai nebuvo prieštaringi. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovui M. B. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Iš išrašo matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas iš banko sąskaitos periodiškai išsiimdavo grynųjų pinigų, o jo sąskaitoje susidarydavo kreditinė skola. Iš minėto išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausančioje banko sąskaitoje buvo 1 520,58 Eur kreditinė skola. (duomenys neskelbtini) ieškovas M. B. pasiskolino 1 700,00 Eur sumą iš A. R., tą pačią dieną 1 550,00 Eur sumos grynųjų pinigų įnešimu ieškovo banko sąskaitoje esanti kreditinė skola buvo padengta. (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausančioje banko sąskaitoje buvo 1 171,73 Eur kreditinė skola, (duomenys neskelbtini) ieškovas pasiskolino 2 100,00 Eur sumą iš V. S.. Kitą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur sumos grynųjų pinigų įnešimu ieškovo banko sąskaitoje esanti kreditinė skola buvo padengta. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovo išlaidos aptariamu laikotarpiu viršijo jo pajamas, todėl kilo poreikis skolintis pinigų kreditinės skolos padengimui, o tai visiškai sutampa su trečiųjų asmenų, paskolinusių pinigus pagal vekselius, nurodytoms aplinkybėmis.

Atsakovė nurodė, kad mama jai niekada nesakė apie skolas, kad mamai pinigų duodavo atvažiavę aplankyti jos seserys ir brolis, į atsakovės mamos sąskaita buvo pervedamos piniginės lėšos, kurias, atsakovė teigimu, ji išgrynindavo ir perduodavo sergančiai motinai, mamai gydymas buvo nemokamas, nebuvo papildomo poreikio gydymui, o palata buvo nuomojama tik paskutiniu metu, be to, atsakovė nurodė, nežinanti, kam reikėjo pirkti naują automobilį, nes mama turėjo automobilį. Liudytojos D. Z. ir N. C., kurios yra mirusiosios R. V. seserys, taip pat nurodė niekada negirdėjusios iš R. V., kad jai trūktų pinigų, kad jie su vyru turėtų skolų. Vis dėlto, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tiek liudytojų parodymai, tiek atsakovės paaiškinimai negali neginčijamai paneigti ieškovo ir R. V. skolų galimybės, nes iš jų liudijimo matyti, kad ne apie visus mirusiosios reikalus jos žinojo – liudytoja N. C. nurodė, kad R. V. banko kortelė buvo pas dukrą, bet nurodė, kad R. V. pinigų iš kortelės nereikėjo, nežino, kad būtų prašiusi pinigų iš dukters, o tai prieštarauja atsakovės teiginiams, kad ji atiduodavo mamai pinigus, liudytojos nepažino R. V. draugių, kad ją slaugo, apie automobilio pirkimą sužinojo tik R. V. nusipirkus automobilį ir kt.

Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių teismas sprendžia, jog šeimos poreikiams tenkinti buvo pasiskolinta visa suma 25 450,00 Eur suma, už kurią solidariai atsakingas yra tiek M. B., tiek atsakovė V. M., kaip R. V. įpėdinė.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad V. M., kaip R. V. įpėdinė, yra kartu su M. B. solidariai atsakinga už visą 25 450,00 Eur skolą, būtina įvertinti ir ieškovo A. B., kaip solidaraus skolininko teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovės.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).

Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas yra įvykdęs prievoles tik vienam kreditoriui, t. y. pagal (duomenys neskelbtini) vekselius, kuriais iš V. S. buvo pasiskolinta iš viso 3 100,00 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, įvykdęs prievolę pagal du vekselius kreditorei V. S. įgijo teisę reikalauti iš atsakovės V. M., kaip R. V. įpėdinės, 1 550,00 Eur sumos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės priteisti likusią pinigų sumą pagal prievoles, kurių jis dar nėra įvykdęs.

Apeliacinės instancijos teismas iš aukščiau nurodytų aplinkybių sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta priteisti ieškovui M. B. iš atsakovės V. M. 7 125,00 Eur sumą, sumažinant šią sumą iki 1 550,00 Eur.

Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Apeliaciniu skundu atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog sodyba negalėtų būti atidalinta natūroje, tačiau ne atsakovei, o ieškovui (atsakovei pateikus priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės) kilo pareiga įrodyti, kad yra galimybė naudotis sodyba abiem bendraturčiams, nustatant naudojimosi tvarką ar atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.80 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, LR CPK 197 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju atsakovė pateikusi priešieškinį ir prašydama atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę remiantis LR CK 4.80 straipsniu turėjo nuneigti bendrąją daikto atidalijimo taisyklę ir turėjo įrodyti, kad šis turtas negali būti padalintas natūroje ir įrodyti aplinkybes, kad yra pagrindai jį atidalinti kitu būdu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo atliktą bylos šalių santykių bei ieškovo charakterio įvertinimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktomis išvadomis, kad M. B. ir R. V. santykiai buvo pakankamai geri, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas M. B. yra nesugyvenamo charakterio, apie jį, be atsakovės ir liudytojos D. Z. parodymų, jokios kitos neigiamos informacijos nėra, todėl ieškovė neįrodė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai ir kad jie negalėtų kartu naudotis sodyba. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakove galima spręsti, kad ilgą laiką šalių santykiai buvo geri, nekonfliktiški. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sodyba yra didelio ploto ir gali būti padalinta natūra, byloje nėra įrodyta nekilnojamojo turto kaina, nes atsakovė pateikė tikėtiną sodybos vertę 30 000 Eur, tačiau ji pati teismo posėdžio metu nurodė mananti, kad sodybos vertė yra 90 000 Eur, todėl negali būti tenkinamas priešieškinis dėl turto atidalinimo.

Atmestini atsakovės apeliacinio skundu argumentai, kad netenkinus priešieškinio yra pažeidžiamos jos turtinės teisės naudotis ½ dalimi aptariamo nekilnojamojo turto, kadangi atsakovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl turto atidalijimo natūra, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant turto atidalinimo klausimą, viešame registre turi būti įregistruoti sodybos pagerinimai.

Dėl R. V. priklausančio buto nuosavybės

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė LR CK 3.90 straipsnį ir atmetė reikalavimą dėl pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buto, (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas ieškiniu reikalavo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ne visą ginčo butą pagal LR CK 3.90 straipsnį, tačiau tik jo dalį, kuri buvo įgyta santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini) R. V. įgijo iki santuokos sudarymo su ieškovu, t. y. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kitą šio buto dalį – (duomenys neskelbtini) dalis R. V. valdė nuo (duomenys neskelbtini) (viešame registre buvo įregistruotas daiktas (duomenys neskelbtini) buto, įregistruotas šio daikto naudotojas – R. V.). Atsakovė nurodė, kad šalia buto buvęs sandėliukas prijungtas prie buto, šiam prijungimui pakako gauti kaimynų sutikimą ir tai nereikalavo nei šeimos bendro darbo, nei lėšų, butas iš esmės nebuvo pagerintas. Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtina (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė rašytinį sutikimą buto, (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui prijungiant patalpą iš pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų, buto savininke nurodyta R. V..

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nustačius, jog patalpos prie R. V. priklausančio buto buvo prijungtos neatlygintinai, gavus bendraturčių sutikimą, nėra pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.

Dėl priteistinų kapavietės tvarkymo išlaidų dydžio

Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės jo patirtas sutuoktinės laidojimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti 4 752,58 Eur laidojimo išlaidų tenkino iš dalies, priteisė dalį ieškovo patirtų laidojimo išlaidų, t. y. 2 982,58 Eur. Teismas sprendė, kad laidojimo išlaidos (982,58 Eur) ieškovui atlygintinos visiškai, tačiau sumažino ieškovo patirtas kapavietės sutvarkymo išlaidas nuo 3 770,00 Eur iki 2 000,00 Eur.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos nepagrįstai sumažino kapavietės sutvarkymo išlaidas, teismas nemotyvavo ir nenurodė, kokia yra įprasta, normali kapavietės sutvarkymo kaina ir šios sumos neįrodinėjo atsakovė, tiesiog nurodydama, kad su šia suma nesutinka. Teismas nepagrįstai, nesant jokių rašytinių ir/ar kitokių įrodymų dėl pagrįstos kapavietės sutvarkymo kainos, jas sumažino savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija sutinka su šiuo ieškovo apeliacinio skundo argumentu. Nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovo patirtos kapavietės tvarkymo išlaidos yra per didelės, teismas nevertino, ar kapavietės tvarkymas buvo itin prabangus ir lėmė neprotingai dideles išlaidas, neanalizavo vidutinės kapavietės tvarkymo kainos, o atsakovė, teigdama, kad šios išlaidos yra neprotingai didelės, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), neįrodinėjo vidutinės kapavietės tvarkymo kainos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo patirtų kapavietės tvarkymo išlaidų dydį, nenustačiusi, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu.

Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad R. V. laidojimo išlaidos dengtos ne iš asmeninių ieškovo lėšų, o iš skolintų lėšų pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos reiškė reikalavimą priteisti skolą. Taigi, atsakovė nurodo, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovės ir laidojimo išlaidas ir skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius siekia praturtėti atsakovės sąskaita.

Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, CK nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, t. y. egzistuoja teisės spraga. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra formuojama teismų praktika, kad laidojimo išlaidos asmeniui, kuris nėra palikėjo įpėdinis ir negavo jokios dalies palikėjo turto, bet savo asmeninėmis lėšomis palaidojo palikėją, turi būti atlyginamos (2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-597-516/2017).

Sutiktina su atsakovės nurodytu argumentu, kad ieškovas išlaidas už jo sutuoktinės R. V. laidojimą ir kapavietės sutvarkymą padengė ne savo asmeninėmis, o bendromis šeimos lėšomis, todėl jam turi būti priteistos ne visos, o pusė visų jo patirtų su laidojimu susijusių išlaidų, t. y. 2 376,29 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus argumentus ir išaiškinimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto ir bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų klausimus, taip pat neteisingai išsprendė ieškovo patirtų kapavietės tvarkymo išlaidų priteisimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo reikalavimą tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje buvo priteista ieškovui M. B. iš atsakovės V. M. 7 125,00 Eur suma keistina, sumažinant šią sumą iki 1 550,00 Eur; teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 2 982,58 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, keistina, sumažinant šią sumą iki 2 376,29 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje buvo patenkinta 40 procentų ieškovo reikštų reikalavimų, o likusi dalis reikalavimų atmesta; įvertinus tai, kad priešieškinys atmestas, laikoma, jog teismo sprendimas ieškovui palankus 70 procentų.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 710 Eur žyminio mokesčio ir 1 815 Eur advokato pagalbai. Atsakovė yra sumokėjusi 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai, už priešieškinio pateikimą sumokėjo 338 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1767 Eur , o atsakovei iš ieškovo priteistina 551 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1215,60 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovo apeliacinis skundas atmestas (bylinėjimosi išlaidos perskaičiuotos pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą), todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos ruošiant apeliacinį skundą nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 450 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta 33 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 301 Eur apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė advokato paslaugoms patirtų išlaidų dydžio, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 564,00 Eur žyminio mokesčio, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 186,12 Eur (33 proc.) jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93, 98 straipsniai).

Atlikus apeliacinėje instancijoje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 115 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista ieškovui M. B. iš atsakovės V. M. 7 125,00 Eur suma, sumažinant šią sumą iki 1 550,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt eurų).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. M. ieškovui M. B. naudai priteista 2 982,58 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, sumažinant šią sumą iki 2 376,29 Eur (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 29 ct).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš V. M. M. B. naudai priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovės V. M. ieškovo M. B. naudai 1215,60 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš M. B. 32,20 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660), sumažinant šią sumą iki 19,32 Eur.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš V. M. 32,20 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660), padidinant šią sumą iki 45,08 Eur.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. M. ieškovo M. B. naudai 115 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.