- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2-6004-496/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00504-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. ieškinyje nurodė, kas (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir tapo nuosavybės bendraturte kartu su atsakovu M. B.. Nuo nuosavybės įgijimo bendraturčiai nesutaria įvairiais aspektais dėl bendro turto priežiūros ar naudojimosi juo, ieškovė turi pastoviai atsiklausti atsakovo, kada gali atvykti į jai priklausančias patalpas, derintis prie atsakovo sprendžiant klausimus dėl patekimo į patalpas. Atsakovas trukdo arba neleidžia patekti į patalpas jai ir suinteresuotiems asmenimis. Ieškinyje nurodoma, kad nepaisant daugkartinių atsakovo raginimų žodžiu ir raštu, atsakovas geranoriškai nesutinka užtikrinti laisvo ir netrukdomo ieškovės patekimo į jai priklausančias patalpas, net būdamas įspėtas iš anksto. Ieškovė ieškiniu prašo: įpareigoti atsakovą užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų; nustatyti tarp šalių iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre tokią naudojimosi jais tvarką:
- atsakovas naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas žymėjimu - 1-1; 1-2 ir 1-4;
- ieškovė naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021- 07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas žymėjimu - 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7;
- kitomis gyvenamojo namo pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą patalpomis ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai ir į jas bet kuriuo paros metu patenka be apribojimų, be atskiro tarpusavio derinimo;
-negyvenamomis patalpomis, nurodytomis 2021-10-27 kadastrinėje byloje ir visais kitais sklype esančiais priklausiniais bendrasavininkai naudojasi bendrai ir į jas patenka bet kokiu paros metu be jokių suvaržymų ir apribojimų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas jos patirtas proceso išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. dubliku prašė tenkinti ieškinį, nes nuo atsakovo priklauso patikslintų matavimų ir statinių registracija registrų centre. Be to, teismas gali laikiną tvarką nustatyti ir pagal esamus kadastrinius duomenis, jeigu laikytų, kad ieškovės pateikti duomenys neatitiktų objektyvios realybės (statiniai natūroje egzistuoja). Atsakovo nenorą geranoriškai spręsti bendraturčiams kylančius klausimus įrodo faktas, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022-08-18 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino ieškovui M. B. teisę vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leido atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre, be ieškovės V. M. sutikimo, įregistruojant kadastrinius matavimus pagal 2021-12-09 dienos UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą. Ieškovė atsakovo siūlymu jo rekomenduotam asmeniui suteikė įgaliojimą spręsti klausimus su nekilnojamais statiniais iki jų galutinės teisinės registracijos pagal faktinę situaciją VĮ registrų centre, tačiau atsakovo parinktas asmuo jokių teisinių veiksmų dėl sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų legalizavimo neatliko ir ieškovei informacijos apie tokių darbų atlikimą nepateikė. Kol nebus įregistruoti statinių pagerinimai, atsakovas gali savavališkai jais naudotis, neleidžiant ieškovei jais naudotis. Ieškovės vertinimu, atsakovas vienašališkai valdo statinius ir žemės sklypą, taip demonstruodamas savo piktybinį ir tyčinį nepateisinamą veikimą prieš ieškovės teisėtus interesus, trukdant jai naudotis savo nuosavybe. Ieškovė kelia ginčą dėl laikino esamų statinių pagal faktą naudojimo būdo, o ne nuolatinės tvarkos. Vienu atveju atsakovas teigia, kad statiniai neįteisinti, todėl negalima nustatyti jų naudojimo tvarką, tačiau už tuos pačius neįteisintus statinius kitoje civilinėje byloje reikalauja, kad ji apmokėtų pastatų, į kuriuos neįleidžia, išlaikymo kaštus. Tai liudija, kad atsakovas bet kokiomis priemonėmis siekia tik palaikyti ginčą, o ne siekia konstruktyvaus dialogo su ieškove.
Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra labai konfliktiškas ir net agresyvus asmuo, jis jos neįleidžia į jai nuosavybės teise priklausančius pastatus. Ji nurodo, kad su atsakovu nepavyksta susitarti ne tik dėl naudojimosi turtu tvarkos, bet jis netgi nesudarė galimybės potencialiam pirkėjui apžiūrėti patalpas. Ji keturis kartus kreipėsi į policiją dėl atsakovo veiksmų. Ji prašo nustatyti laikiną naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nors nėra įregistruoti statinių pakeitimai, nes pats namas yra išlikęs. Patenkinus jos ieškinį, ji tada galvotų dėl šildymo sistemos, elektros instaliacijos, vandentiekio pakeitimų. Atsakovas siūlė jai sudaryti taikos sutartį, bet ji su ta sutartimi nesutiko, tik pasirašė įgaliojimą atsakovo nurodytam asmeniui B., kad šis atliktų veiksmus, bet šis asmuo su ja nesusisiekė, atliktų darbų nepristatė. Ji prašo leisti jai patekti į visas patalpas, nors jai priklauso ½ dalis statinių, nes jai su atsakovu statiniai priklauso po lygią dalį, bei ji nori pamatyti, kaip atsakovas šildo patalpas, kaip prižiūri.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Jis nurodė, kad šioje byloje prašo nustatyti tik laikiną naudojimosi tvarką. Daiktinės teisės yra absoliučios, o atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu. Liteko duomenys įrodo, kad kitose bylose atsakovas prašo, jog ieškovė apmokėtų už patalpų šildymą (nors jos neįleidžia į patalpas), todėl nėra būtinumo nustatant laikiną naudojimosi tvarką spręsti dėl šildymo sistemos atskyrimo. Atstovas nurodė, kad „šalys veikia statinių įregistravimo aspektu“. Atstovas mano, kad jei atsakovas bendradarbiautų, tai ginčai būtų išspręsti. Jei nebus nustatyta nors laikina naudojimosi tvarka, tai atsakovui nebus dėl ko skubėti įregistruoti statinių pakeitimus. Atstovas mano, kad galimas ir dalinis ieškinio tenkinimas.
Atsiliepimas
A. M. B. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškovės V. M. ieškinį, nes ji netinkamai naudojasi savo teisėmis ir pareigomis, kaip bendraturtė ir neįregistravo statinių sodyboje, tik trukdo tai atlikti. Ieškovė nesirūpina savo teisių tinkamu įgyvendinimu, o pateikiant ieškinį neatsižvelgė į jau anksčiau teismo priimtus sprendimus (e2-467-496/2020 ir e2A-25-886/2021) tarp tų pačių šalių, elgiasi neapdairiai ir nesąžiningai šių teismo sprendimų nenurodydama ieškinyje. Atsakovo vertinimu, ieškovė V. M. siekia tik savo interesų patekti į visą bendrą turtą, juo naudotis neatsižvelgiant į kito bendraturčio teises ir neprisidėti, neprižiūrėti ir neišlaikyti bendro turto, šią naštą užkraunant išskirtinai atsakovui M. B.. Viso namo komunikacijos yra bendros (šildymo sistema, elektra, signalizacija, vandentiekis, kanalizacija). Ieškinyje nėra pasiūlymo kaip atskirti komunikacijas ir nekalbama apie išlaikymo išlaidų atlyginimą. Komunikacijų atskyrimas dėl laikino naudojimo finansiškai būtų brangus, o vėliau, įregistravus pastatų rekonstrukciją viešajame registre, vėl iškils komunikacinių tinklų pakeitimo klausimas. Pagal LR CK 481 str. nuostatas „namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kuri bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise“... Ieškovė V. M. elgiasi nesąžiningai kito bendraturčio atžvilgiu, nes ji yra tik ½ dalies turto savininkė, tačiau prašo perduoti raktus į visas bendra daline nuosavybe šalių turimas patalpas. Neįregistravus VĮ Registrų centre žemės sklype esančių statinių, nei šalys, nei teismas neturi galimybės įvertinti, ar ieškovės ieškinys nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, ar prašomos priskirti naudotis patalpos atitinka šalių turimas dalis nuosavybėje, todėl toks ieškinio reikalavimas iš vis negali būti vertinamas ir tenkinamas. Tuo labiau, kad šie veiksmai neatlikti išskirtinai dėl ieškovės V. M. veiksmų, trukdant atliki būtinus darbus, nepagrįstai atsisakant pasirašyti matininkų parengtus dokumentus. Dėl to atsakovas M. B. buvo priverstas kreiptis į teismą, kad būtų leista atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės V. M. sutikimo ir teismas tokį ieškinį tenkino civilinėje byloje Nr. e2-3561-496/2022. Teismas negali remtis neįregistruotais kadastriniais matavimais, kurie neatitinka faktinės padėties, ir šių kadastrinių matavimų trūkumai buvo ne kartą nurodyti ieškovei dar 2021 metais. Atsakovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
A. M. B. triplike nurodo, kad būtent ieškovė trukdo teisinei registracijai, neprisideda prie šių duomenų formavimo ir įregistravimo, nes nėra atlikusi jokių mokėjimų nei atsakovui nei kitiems tretiesiems asmenims už darbus ir net neketina to daryti. Ieškovė nurodo, kad atsakovo siūlymu suteikė įgaliojimą trečiajam asmeniui spręsti klausimus su nekilnojamaisiais statiniais iki jų galutinės teisinės registracijos VĮ Registrų centre, tačiau už šiuos darbus nėra apmokėjusi, ir net savo išduotame 2022-09-19 dienos įgaliojime V. B. nurodė, kad pastarasis atstovauja neatlygintinai. Taigi akivaizdu, kad nei vienas protingas asmuo, neturi atlikti darbų ir pavedimo, nebūdamas artimasis giminaitis, jam neatlyginant už jo darbą, todėl ieškovė išduodama tokį įgaliojimą ir turėjo prisiimti riziką, kad neapmokėjus už darbus, jokie pastatų/statinių formavimo ir įteisinimo darbai nebus atliekami. Siekiant atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, ar nustatyti naudojimosi tvarką, bei tinkamai bendraturčiams ja naudotis, būtina pirmiausiai įteisinti VĮ Registrų centre statinius pagal faktinę dabartinę padėtį, juos įvertinti ir atsidalinti taip, kad vieni kitiems nekeltų problemų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu registruotame ūkiniame pastate yra keletas miegamųjų, yra virtuvė, pirtis, dušai, sanitariniai mazgai, patalpos šildomos, todėl šis pastatas gali būti gyvenamas, todėl, nustatant naudojimosi tvarką, būtina įvertinti visas šias aplinkybes, kurių neįmanoma įvertinti neįteisinus statinių. Atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol geranoriškai nebuvo ir nėra išspręstas nei vien bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimosi klausimas dėl ieškovės kaltės. Įstatymas nenumato galimybės teismo galutiniu teismo sprendimu nustatyti laikiną naudojimosi statiniais tvarką iki momento, kuris neaišku kada įvyks ir/ar išvis įvyks, o nustačius tokią laikiną statinių naudojimosi tvarką ieškovė išvis praras interesą inicijuoti, prisidėti prie statinių įregistravimo VĮ Registrų centre, bei atlyginti šių statinių įregistravimo išlaidas.
(duomenys neskelbtini) str. neleidžia teismui priimti sąlyginių sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo ateityje, išskyrus preliminarius teismo sprendimus. Triplike nurodyta, jog ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad jai trukdoma su specialistais patekti į patalpas, įvertinti technines galimybes ir pačių patalpų būklę, spręsti šildymo sistemų naudojimo, atskyrimo ir panašius klausimus. Priešingai, ji ne kartą pati ir su atstovu bei specialistu lankėsi patalpose, jos specialistas surašė net aktą dėl šildymo sistemos pečiaus. Iki šiol turtas prižiūrimas ir saugomas išskirtinai tik atsakovo darbu ir lėšomis.
A. M. B. teismo posėdžių metu parodė, kad dar 2020 metų teismo sprendime buvo nurodyta, kad galima atidalinti turtą, bet pirmiausia reikia įregistruoti statinių pakeitimus viešame registre. Jis nesutinka su ieškiniu, nes reikia nustatyti ne laikiną, bet nuolatinę (galutinę) naudojimosi tvarką. Nurodė, kad ieškovė yra labai konfliktiška, ji kelia provokacijas, nuolat jį skundžia visos institucijoms, trukdo įregistruoti statinių pakeitimus. Šiuo metu yra įregistruotos žemės sklypo ribos, bet tik teismo sprendimu, be ieškovės sutikimo. Atsakovas nurodė siūlęs ieškovei taikiai spręsti bendro turto naudojimo klausimus, bet ji nesutiko. Jo iniciatyva ieškovei buvo nusiųsta taikos sutartis, su kuria ji nesutiko. Ji tik pasirašė įgaliojimą B., bet pažymėjo, kad jis darbus turi atlikti nemokamai. Tai atsakovas vertina kaip nenorą, kad registravimo darbai būtų atliekami, nes niekas nedirba nemokamai. Atsakovas nurodė, kad netiesa, jog ieškovė negali patekti į patalpas. Ji yra buvusi pastatuose su specialistais, yra buvęs antstolis, kuris fiksavo vaizdą ir kt. Jis nesutinka, dėl laikinos naudojimosi tvarkos nustatymo, nes gyvenamasis namas yra skirtas vienai šeimai, visos komunikacijos yra bendros. Be to, ieškovė gali neprižiūrėti patalpų, vėliau nustatant nuolatinę naudojimosi tvarką gali norėti kitų patalpų. Dėl kito reikalavimo, duoti ieškovei visų patalpų raktus jis nesutinka, nes patalpose yra sudėti jo daiktai. Atsakovas nurodė, kad vieną kartą policija jį nubaudė už savivaldžiavimą. Kitose bylose jis prašo iš V. M. priteisti patalpų šildymo išlaidas, t. y. patalpų išsaugojimo išlaidas, kad neblogėtų turto būklė. Jokių kitų išlaidų jis neprašo priteisti iš jos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, jog atsakovas neginčija fakto, kad ieškovei priklauso ½ dalis statinių, tačiau dėl ieškovės neveikimo nėra įregistruoti statinių pakeitimai viešame registre, todėl negalima atidalinti turto ar nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Atsakovas šia sodyba naudojasi jau apie 18 metų, o ieškovė paveldėjo turtą nuo 2019-2020 metų. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovė siekia įregistruoti statinių pakeitimus nors teismai dar 2020, 2021 metais nurodė, kad tai būtina padaryti, norint atidalinti turtą. Ieškovė pastoviai teikia skundus aplinkosaugai, policijai, o ne siekia sutarti dėl naudojimosi tvarkos. UAB „Luksta“ pateikė išvadas, kad šalims priklausančio namo komunikacijos yra bendros, perdanga nėra apšiltinta, todėl nėra galimybės nusistatyti ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką. LAT nutartyse yra pažymėjęs, kad nustatant naudojimosi tvarką skiriamos patalpos turi kuo labiau atitikti realias turto dalis, o šiuo atveju ieškovė prašo didesnių patalpų pagal registro duomenis: ji prašo jai paskirti 36,18 kv.m., o pagal registrų centre įregistruotas patalpas ji galėtų prašyti jai paskirti tik 27 kv. m., nes bendras gyvenamojo namo plotas 54,2 kv. m. Taip pat yra formuojama praktika, kad ieškinys dėl naudojimosi tvarkos gali būti atmetamas, jei pasiūlymas yra ydingas. Be to, ieškovė prašo perduoti jai raktus nuo visų patalpų, tačiau jai nepriklauso visos patalpos, priklauso tik ½ dalis. Nustatant naudojimosi tvarką teismo pareiga yra siekti išvengti konfliktų, šiuo atveju šalių santykiai yra itin konfliktiški ir laikina naudojimosi tvarka negali būti nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), pridėto prie tripliko, matyti, kad 2023-07-19 dienos duomenimis VĮ Registrų centras duomenyse yra įregistruotas 0,5821 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis po ½ dalį V. M. ir M. B.. Registro duomenimis šiame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos pabaigos metai 1936, bendras plotas 60,16 kv. m., naudingas plotas 54,02 kv. m., gyvenamasis plotas 35,54 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data 1998-03-06. Registro duomenimis šis gyvenamasis namas ir kiti statiniai priklauso po ½ dalį ieškovei V. M. ir atsakovui M. B.. Jų nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra 2020-08-20 apylinkės teismo sprendimas e2-467-496/2020 ir 2021-01-18 apygardos teismo sprendimas Nr. e2A-25-883/2021. Šalys pripažįsta, kad gyvenamasis namas ir kiti jiems priklausantys statiniai yra pakeisti, perstatyti, padidėjo jų plotas, pakeitimai viešame registre nėra įregistruoti.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeP. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį e3K-3-418-611/2015).
Kaip minėta anksčiau, ieškovės V. M. nuosavybės teisė į ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinta 2020-08-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu e2-467-496/2020 ir 2021-01-18 Šiaulių apygardos teismo sprendimu Nr. e2A-25-883/2021, taigi jau beveik trejus metus. Ieškovė teigia, kad iki šiol ji negali naudotis jai priklausančia turto dalimi dėl to, kad atsakovas jai trukdo, visiškai neįleidžia į patalpas. Iš esmės atsakovas nepaneigė šių ieškovės teiginių, jis nurodė tik kelis atvejus per keletą metų, kai ieškovė buvo atvykusi į sodybą su specialistais. Atsakovas M. B. vertina, kad ieškovė V. M. atvyksta į jiems abiem priklausančią sodybą jo provokuoti ir apskųsti atitinkamoms institucijoms. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę atvykti į jai dalinės nuosavybės teise priklausančią sodybą, domėtis jos būkle, bei ieškovė turi pareigą rūpintis sodybos priežiūra.
Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų ir pasisakymų šioje byloje bei LITEKO duomenyse užfiksuotų bylų skaičiaus ir reikalavimų pobūdžio tarp šalių yra susiklostę priešiški santykiai, jie nebendradarbiauja, neieško bendrų sprendimų, kad jie abu galėtų naudotis jiems abiem lygiomis dalimis priklausančiu turtu. Tačiau susiklostę priešiški santykiai negali atimti iš vieno bendraturčio galimybę naudotis ir pasirūpinti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas pripažįsta esant pagrįsta ieškovės V. M. teisę užvesti bylą teisme ir siekti nustatyti nors laikiną naudojimosi turtu tvarką. Kaip minėta anksčiau, dėl apsunkintų šalių santykių, nebendradarbiavimo, ilgai trunka statinių (duomenys neskelbtini) pakeitimų įregistravimas viešame registre. Tuo laikotarpiu ieškovė prašo nustatyti laikiną naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Atsakovas teigia, kad dar 2020 ir 2021 metų apylinkės ir apygardos teismo sprendimuose tarp šių šalių buvo pasisakyta apie būtinumą įregistruoti statinių pakeitimus viešame registre. Tai yra tiesa, tačiau motyvai apie statinių pakeitimų įregistravimo būtinumą buvo išsakyti sprendžiant turto atidalinimo ir tikrosios turto vertės nustatymo klausimus, o šioje byloje prašoma nustatyti tik laikiną naudojimosi tvarką.
Ieškovė prie ieškinio yra pridėjusi UAB „Geodezijos linija“ 2021-10-27 sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (ūkio pastatas) ir UAB „Geodezijos linija“ 2021-07-13 sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 85,73 kv. m. Remiantis šios bylos duomenimis ieškovė prašo nustatyti tarp šalių laikiną, iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre, tokią naudojimosi jais tvarką:
- atsakovas naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas žymėjimu - 1-1; 1-2 ir 1-4, t.y. iš viso 46,87 plotos patalpomis;
- ieškovė naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021- 07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas žymėjimu - 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7, tai yra iš viso 38,86 ploto patalpomis.
- kitomis gyvenamojo namo patalpomis pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą ir negyvenamomis patalpomis, nurodytomis 2021-10-27 kadastrinėje byloje ir visais kitais sklype esančiais priklausiniais bendraturčiai naudojasi bendrai ir į jas patenka bet kokiu paros metu be jokių suvaržymų ir apribojimų, be atskiro tarpusavio derinimo.
Prie ieškinio pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys, UAB „Lumsta“ ataskaita įrodo, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 1998 metų, nuo jų registracijos nekilnojamojo turto registre yra pakitę, pastatas padidėjęs nuo 60,16 kv.m. bendro ploto iki 85,73 kv.m., pakeitimai nėra įregistruoti viešame registre, tačiau atsakovas neginčija gyvenamojo namo plano, sudaryto UAB „Geodezijos linija“ 2021-07-13. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, patalpos atskiruose aukštuose yra iš esmės atskirtos, į abu aukštus atvesti inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos, elektra), tačiau jie yra bendri visam namui, neatskirti pagal aukštus.
Vienas iš atsakovo argumentų prieš laikinos naudojimosi tvarkos nustatymą yra tas, kad tarp aukštų nėra įrengta šilumą sulaikanti perdanga, kad ieškovei nešildant patalpų, šilumos energija iš atsakovo patalpų patektų į ieškovės naudojamas patalpas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad gyvenamajame name yra įrengta bendra šildymo sistema, atsakovas iki šiol šildo visas patalpas ir dėl išlaidų už patalpų šildymą priteisimo iš V. M. (netgi visiškai nesinaudojančios patalpomis) kreipiasi į teismą (civilinės bylos e2-5772-251/2021, e2-41-446/2023). Taigi nustačius laikiną naudojimosi tvarką patalpų šildymas nepasikeistų. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad yra prašoma nustatyti laikina naudojimosi patalpomis tvarka, o ne nuolatinė, todėl šalims bendradarbiaujant, tokia laikina naudojimosi tvarka galėtų trukti neilgą laiką ir netikslinga atskirti visus inžinerinius tinklus tarp pirmo ir antro aukšto patalpų.
Teismas sprendžia, kad yra tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu laikinos tvarkos nustatymo, nes, kol tokios tvarkos nėra, šalys pačios nesusitaria dėl naudojimosi tvarkos ir nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių – M. B. vienam naudotis visomis gyvenamojo namo patalpomis, atimant galimybę iš V. M. naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Ieškovė V. M. ieškiniu reiškia reikalavimus, kad kitomis gyvenamojo namo patalpomis pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą ir negyvenamomis patalpomis pagal 2021-10-27 kadastrinę bylą ir visais kitais sklype esančiais priklausiniais bendraturčiai naudojasi bendrai ir į jas patenka bet kokiu paros metu be jokių suvaržymų ir apribojimų, be atskiro tarpusavio derinimo.
Teismo vertinimu šie ieškinio reikalavimai yra pernelyg nekonkretūs, nenurodomi patalpų indeksai, bei ieškovė pageidauja visomis negyvenamosiomis patalpomis naudotis bendrai su atsakovu. Esant priešiškiems šalių santykiams, toks reikalavimas vertinamas kaip galintis kelti daug konfliktinių situacijų, todėl negali būti tenkinamas.
Taip pat ieškovė V. M. prašo įpareigoti atsakovą užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad jai priklauso ½ dalis statinių, todėl reikalavimas jai perduoti visų patalpų užraktus yra nepagrįstas. Teismas pats neturi galimybės nuspręsti, kuria dalimi negyvenamųjų patalpų gali naudotis kuris iš bendraturčių, todėl reikalavimas perduoti nuo visų patalpų užraktų raktus yra netenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, pateikdama ieškinį, yra sumokėjusi 107 Eur žyminį mokestį. Tenkinant ieškinį iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio – 53,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl nepriteisia šalims vienai iš kitos atstovavimo išlaidas.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre tarp šalių V. M. ir M. B. tokią laikiną naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezijos linija“ 2021-07-13 sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą:
- atsakovas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-1; 1-2 ir 1-4.
- ieškovė V. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei V. M. 53,50 Eur. (penkiasdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.