Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6004-496/2023 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. M. ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą M. B. užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų; nustatyti tarp šalių iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre tokią naudojimosi jais tvarką: atsakovas naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas žymėjimu – 1-1; 1-2 ir 1-4; ieškovė naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas žymėjimu – 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7; kitomis gyvenamojo namo pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą patalpomis ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai ir į jas bet kuriuo paros metu patenka be apribojimų, be atskiro tarpusavio derinimo; negyvenamomis patalpomis, nurodytomis 2021-10-27 kadastrinėje byloje, ir visais kitais sklype esančiais priklausiniais bendrasavininkai naudojasi bendrai ir į jas patenka bet kokiu paros metu be jokių suvaržymų ir apribojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre tarp šalių V. M. ir M. B. tokią laikiną naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodezijos linija“ 2021-07-13 sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą: atsakovas M. B. naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-1; 1-2 ir 1-4; ieškovė V. M. naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 53,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nurodė, kad prie ieškinio pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys, UAB „Lumsta“ ataskaita įrodo, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 1998 metų, nuo jų registracijos nekilnojamojo turto registre yra pakitę, pastatas padidėjęs nuo 60,16 m² bendro ploto iki 85,73 m², pakeitimai nėra įregistruoti viešame registre, tačiau atsakovas neginčija gyvenamojo namo plano, sudaryto UAB „Geodezijos linija“ 2021-07-13. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, patalpos atskiruose aukštuose yra iš esmės atskirtos, į abu aukštus atvesti inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos, elektra), tačiau jie yra bendri visam namui, neatskirti pagal aukštus.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad gyvenamajame name yra įrengta bendra šildymo sistema, atsakovas iki šiol šildo visas patalpas ir dėl išlaidų už patalpų šildymą priteisimo iš V. M. (netgi visiškai nesinaudojančios patalpomis) kreipiasi į teismą (civilinės bylos Nr. e2-5772-251/2021, e2-41-446/2023). Taigi, nustačius laikiną naudojimosi tvarką, patalpų šildymas nepasikeistų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad yra prašoma nustatyti laikiną naudojimosi patalpomis tvarką, o ne nuolatinę, todėl šalims bendradarbiaujant, tokia laikina naudojimosi tvarka galėtų trukti neilgą laiką ir netikslinga atskirti visus inžinerinius tinklus tarp pirmo ir antro aukšto patalpų.

5. Teismas sprendė, kad yra tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu laikinos tvarkos nustatymo, nes, kol tokios tvarkos nėra, šalys pačios nesusitaria dėl naudojimosi tvarkos ir nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių M. B. vienam naudotis visomis gyvenamojo namo patalpomis, atimant galimybę iš V. M. naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus, jog kitomis gyvenamojo namo patalpomis pagal 2021-07-13 kadastrinę bylą ir negyvenamomis patalpomis pagal 2021-10-27 kadastrinę bylą bei visais kitais sklype esančiais priklausiniais bendraturčiai naudojasi bendrai ir į jas patenka bet kokiu paros metu be jokių suvaržymų ir apribojimų, be atskiro tarpusavio derinimo. Teismas vertino, kad šie ieškinio reikalavimai yra pernelyg nekonkretūs, nenurodomi patalpų indeksai bei ieškovė pageidauja visomis negyvenamosiomis patalpomis naudotis bendrai su atsakovu. Esant priešiškiems šalių santykiams, tokį reikalavimą teismas vertino kaip galintį kelti daug konfliktinių situacijų, todėl padarė išvadą, jog jis negali būti tenkinamas.

7. Teismas nurodė, kad taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovą užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad jai priklauso ½ dalis statinių, todėl reikalavimas jai perduoti visų patalpų užraktus yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pats teismas neturi galimybės nuspręsti, kuria dalimi negyvenamųjų patalpų gali naudotis kuris iš bendraturčių, todėl reikalavimo perduoti nuo visų patalpų užraktų raktus netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti visas apeliantės patirtas proceso išlaidas iš atsakovo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės ieškinio reikalavimo, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovą perduoti nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų. Akivaizdu, kad turto bendrasavininkai turtą naudoti turi teisę vienodomis teisėmis, neskiriant prioriteto nei vienai iš šalių.

8.2. Teismui nustačius laikiną statinių naudojimo tvarką, abejonių neliko dėl to, kokie konkretūs objektai ir kokiomis sąlygomis ginčo šalių bus naudojami. Akivaizdu, kad patekimas į ūkinį pastatą ir gyvenamos paskirties namą siejasi su bendra erdve ir vienu patekimu, kurį naudoja abi šalys, tai savaime lemia faktą, kad laukinės pastato dalies užraktai, kaip ir durys, yra tos pačios ir nepaisant to, kad kaip nurodė teismas, apeliantei priklauso ½ pastatų, patekimui į paminėtas patalpas neįmanoma užraktų atskirti.

8.3. Atmesto ieškinio dalyje teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nebuvo vadovautasi. Teismas turėjo diskrecijos teisę, pvz. tenkinant ieškinį iš dalies, nurodyti konkrečius objektus, nuo kurių atsakovas privalo apeliantei perduoti raktus, kadangi ir pagal bylos esmę, ir pagal joje pateiktus įrodymus buvo akivaizdu, jog atsakovas turi perduoti raktus nuo gyvenamo namo - ieškovei teismo priteisto įėjimo į namą iš terasos pusės bei ūkinio pastato įėjimų. Pačios ieškovės reikalavimas formuluotas - perduoti raktus nuo kartu bendra daline nuosavybe su atsakovu valdomų statinių. Nuosavybės objektai apibrėžti ir nekilnojamo turto registre, kurių kartu nurodyti ir unikalūs numeriai, todėl neracionalus ir nepagrįstas teismo reikalavimas dar atskirai detalizuoti objektus, į kuriuos prašoma raktų, kuomet pagal bylos aplinkybes objektai buvo aiškūs.

8.4. Teismas nagrinėjant bylą iš esmės net neprašė apeliantės detalizuoti ginčo patalpų, į kurias ji negali patekti ir į kurias siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą pateikti raktus, tačiau tuo pačiu analizavo naudojimo tvarką aptariant statinius, jų specifiką ir patekimo į juos būdą.

8.5. Neatskleidus ginčo esmės šioje sprendimo dalyje, jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas pilna apimtimi, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

8.6. Netenkinus ieškovės ieškinio skundo dalyje, lieka neužtikrintas ir apeliantės reikalavimas dėl netrukdomo naudojimosi ginčo patalpomis ir dalimi, kuri jai priskirta teismo sprendimu naudotis individualiai. Negalint patekti į ginčo patalpas (neturint raktų, dėl užraktų), negalima ir naudotis pagal naudojimosi tvarką nustatyta nuosavybės dalimi.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. B. prašo atsakovės V. M. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Priešingai, nei teigia apeliantė, patenkinus jos ieškinio reikalavimus dėl raktų nuo visų patalpų perdavimo, apeliantės, kaip bendrasavininkės, teisėms būtų skirtas prioritetas pažeidžiant atsakovo, kaip bendrasavininko, interesus. Į apeliantės ieškinio reikalavimo užtikrinti patekimą į visas patalpas ir įpareigoti atsakovą perduoti raktus nuo visų patalpų turinį įeina ir reikalavimas užtikrinti patekimą į atsakovo gyvenamąsias patalpas. Toks reikalavimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis atsakovo gyvenimo privatumo teisę. Atsakovas ginčo turte gyvena, ten laiko asmeninius daiktus, todėl apeliantės interesas bet kuriuo metu, be bendraturčio sutikimo patekti į visas patalpas, yra neteisėtas ir be pagrindo suvaržantis atsakovo teises.

9.2. Teismui priėmus priešingą sprendimą ir tenkinus ieškovės reikalavimą jai perduoti nuo visų patalpų raktus, kai jos dalys turte sudaro tik 1/2 dalį, iš esmės pažeistų kito bendraturčio teises, neskatintų ieškovės įregistruoti statinių kadastrinius matavimus, sudarytų prielaidas jai vengti kadastrinių matavimų įregistravimo ir atlyginimo už šiuos darbus, perkeliant šią naštą, įskaitant turto priežiūrą ir išlaikymą, išskirtinai kitam bendraturčiui, kas ir vyksta šiuo metu.

9.3. Apeliantė teismo diskrecijos teisę aiškina plečiamai. Pati apeliantė yra atsakinga už ieškinio reikalavimo suformulavimą ir teisinės gynybos formos pasirinkimą. Teismas neturi teisės peržengti ieškinio reikalavimų ir šiuo atveju neturėjo pareigos savo nuožiūra nurodyti teismo sprendimu konkrečius objektus, nuo kurių atsakovas privalo apeliantei perduoti raktus, priešingai nei nurodo ieškovė. Tai ji turėjo pagrįsti ir įrodyti savo reikalavimus, kad teismui būtų pagrindas juos tenkinti. Iš byloje pateikto 2023-07-19 VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas - formuojamas, šio statinio nuosavybės teisė neįregistruota nei vienam bendraturčiui, todėl teismas pagrįstai nesprendė ir negalėjo spręsti dėl jo naudojimosi tvarkos. Būtent ieškinyje suformuluotas ieškinio reikalavimas apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

9.4. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai.

9.5. Ieškovė savo ieškiniu neįrodinėjo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo projektu, jo nepateikė ir negalėjo pateikti, nes nėra įregistruoti kadastriniai matavimai, analogiškai atsakovas neturėjo galimybės pateikti ir/ar sutikti su projektu įvertinęs jo racionalumą. Teismas nustatė laikiną gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuria iki šios dienos ieškovė nesinaudoja, todėl jos skundas formalus ir yra tik siekis ne racionaliai spręsti situaciją, o kelti konfliktines situacijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę nurodyti konkrečius objektus, nuo kurių atsakovas privalo apeliantei perduoti raktus, kadangi ir pagal bylos esmę, ir pagal joje pateiktus įrodymus buvo akivaizdu, kad atsakovas turi perduoti raktus nuo gyvenamo namo – ieškovei teismo priteisto įėjimo į namą iš terasos pusės bei ūkinio pastato įėjimų. Nuosavybės objektai apibrėžti ir nekilnojamo turto registre, todėl neracionalus ir nepagrįstas teismo reikalavimas dar atskirai detalizuoti objektus, į kuriuos prašoma raktų, kuomet pagal bylos aplinkybes objektai buvo aiškūs. Teismas nagrinėjant bylą iš esmės net neprašė apeliantės detalizuoti ginčo patalpų, į kurias ji negali patekti, ir į kurias siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą pateikti raktus.

12. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, pažymi, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašė: įpareigoti atsakovą užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vertinti tik ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, nes teismas neturi teisės analizuoti kitų reikalavimų ir aplinkybių nei tos, kurios sudaro ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 178 straipsnis). Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir negali peržengti ieškinio ribų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įpareigoti apeliantės detalizuoti ginčo patalpų, į kurias ji negali patekti, ir į kurias siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą pateikti raktus, taip pat teismas neturėjo diskrecijos teisės nurodyti konkrečius objektus, nuo kurių atsakovas privalo apeliantei perduoti raktus. Kartu pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti paaiškinimai ir įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.

13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantei priklauso ½ dalis statinių, be to, teismas pats neturi galimybės nuspręsti, kuria dalimi negyvenamųjų patalpų gali naudotis kuris iš bendraturčių, reikalavimas jai perduoti visų patalpų užraktus yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrosios nuosavybės laikinos naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatant, kokia konkrečia daikto dalimi koks bendraturtis naudojasi, t. y. byloje buvo sprendžiamas ne idealiųjų, o realiųjų daikto dalių nustatymo klausimas, todėl reikalavimas perduoti nuo visų patalpų užraktų raktus dar ir šiuo aspektu yra nepagrįstas. Apeliantė, remdamasi nuosavybės teisės absoliutumu, negali varžyti kito bendraturčio teisių, o jos teisės į nuosavybę įgyvendinimas yra ribojamas kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas atsakovą ieškovei perduoti visų patalpų užraktų raktus, ne tik pažeistų atsakovo interesus, bet ir dar labiau sudarytų sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms ateityje.

14. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad neturint raktų, dėl užraktų negalima naudotis pagal naudojimosi tvarką nustatyta nuosavybės dalimi, akivaizdu, jog atsakovas turi perduoti raktus nuo gyvenamojo namo. Apeliacinis instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad šalys kaip ginčo turto bendraturčiai turi pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnis). Įprastai išvestiniai ieškinio reikalavimai, susiję su naudojimosi patalpomis kliūčių pašalinimu/nustatytos naudojimo patalpomis tvarkos užtikrinimu, iš esmės galėtų būti realizuoti ir tenkinami tik teismui pripažinus, jog vienas bendraturtis neteisėtai apriboja teisę kitam bendraturčiui naudotis jam pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką naudotis priskirtomis patalpomis. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovas atlieka veiksmus ar kitaip sudaro sąlygas (atsisako sudaryti galimybę naudotis raktais (perduoti raktus) ar ieškovės lėšomis pasidaryti raktų antruosius egzempliorius (kopijas) ir panašiai), dėl kurių ieškovei apribotas patekimas į gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpas, kurios pagal teismo sprendimu nustatytą laikiną naudojimosi tvarką buvo priskirtos naudotis ieškovei (patalpos, pažymėtos indeksais 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7). Dar daugiau, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo, reikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013 ir kt.). Šiuo atveju ieškovė reiškė reikalavimą užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, o ne užtikrinti ieškovės patekimą į pagal prašomą nustatyti laikiną naudojimosi tvarką jai priskirtas naudotis patalpas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės peržengti ieškinio reikalavimų ribų ir savo iniciatyva nustatyti konkrečius objektus, nuo kurių atsakovas privalo ieškovei perduoti raktus.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priešingai nei nurodo apeliantė, atskleidė bylos esmę, nurodė esminius argumentus dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl vien tai, kad ieškovė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje nurodytų argumentų ir įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisingas ar nepagrįstas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios, netenkinus apeliacinio skundo, priteisiamos iš ieškovės atsakovui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos tesime.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.