- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- II-23-496/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00668-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Institucija
- Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams D. L., S. P.,
asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena, M. B. (2022-03-03 teismo posėdyje), jo atstovei advokatei I. M.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-11-25 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. per savo atstovą teismui pateikė skundą ir prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2021-11-25 nutarimą, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną, įpareigojant instituciją atlikti pakartotinį tyrimą, atsižvelgiant į skunde nurodytus motyvus. Skunde nurodyta, kad nagrinėjant V. M. 2021-11-03 kreipimąsi buvo vertinta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame tvenkinyje yra primestų naudotų padangų, o sklypas priklauso bendraturčiams V. M. ir M. B.. Pareiškėja pateikė duomenis, jog su padangomis minėtus veiksmus atliko M. B.. Aiškinantis aplinkybes, M. B. nurodė, jog 2016 m. tvarkant sodybos (duomenys neskelbtini) esančio prūdo irstančius krantus, šlaitų sutvirtinimui panaudotos padangos. Vėliau jos buvo pamirštos. Tik kritus vandens lygiui kreipėsi į pareiškėją ieškoti padangų pašalinimo būdo. Institucijos vertinimu, kol padangos naudotos šlaitų sutvirtinimui, tai jos nebuvo atliekos, o nutarus jas utilizuoti, jos tapo atliekomis, nes tam neprieštaravo ir V. M.. Institucija rėmėsi Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei nurodė principą - teršėjas moka, t. y. atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas ar dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos. Nutarime konstatuota, kad tiek M. B., tiek V. M. atitinka atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką. Institucija padangas atliekomis laiko nuo 2021-10-10, nepavojingas atliekas laikinai laikyti galima ne ilgiau dvylikos mėnesių. T. y. atliekų laikymo terminas nepažeistas, dėl to nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis ir administracinė teisena nutraukta ir tuo pačiu pateiktas siūlymas/nurodymas per vienerius metus atliekas sutvarkyti.
Skunde V. M. vertina, kad ji negali būti atsakinga už padangų atliekų buvimą, laikymą ir jai įpareigojimas/siūlymas teikiamas nepagrįstai. Institucija pagrįstai nurodo, kad nepavojingos atliekos gali būti laikomos iki vienerių metų. Kadangi M. B. pripažino, jog tokią situaciją jis asmeniškai sukūrė 2016 m. balandžio mėnesį, kai šio proceso niekaip negalėjo įtakoti pareiškėja, nes nebuvo sklypo bendraturte, todėl naudotų padangų laikymas buvo galimas maksimaliai iki 2017 m. gegužės pradžios. Vėlesnis padangų laikymas neatitinka teisinio reguliavimo, teisingumo ir protingumo principų. Nusižengimo situaciją savo veiksmais asmeniškai sukūrė M. B., todėl ji negali būti perkelta pareiškėjos atsakomybei. Būtent šiuo tikslu pati pareiškėja pateikė skundą tarnybai, iniciavo tyrimą, nes nuo pat pradžių nepripažino kokia nors forma prisidėjusi prie atliekų atsiradimo, laikymo ir negali būti verčiama šalinti ir tvarkyti padarinius, už kuriuos atsakingas kitas subjektas - M. B.. Mano, kad institucija nepakankamai įsigilino ir įvertino faktines aplinkybes, jų pagrindu padarė neteisingas išvadas dėl atliekų atsiradimo momento bei nustatė netinkamus galimus atsakomybės subjektus dėl susidariusios situacijos, tai sudaro pagrindą naikinti institucijos priimtą nutarimą, pavedant tyrimą dėl administracinio nusižengimo teisenos atlikti kartotinai bei visus įpareigojimus nustatant asmeniškai tik M. B..
Skundą pateikusi V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Ji nurodė, kad 2021 metų spalio mėnesį pamatė, jog (duomenys neskelbtini) nuleistas tvenkinio vanduo ir prūde matosi daug padangų. M. B. paaiškino, kad 2016 metais vykdė prūdo rekonstrukcijos darbus ir sudėjo padangas krantų tvirtinimui. M. B. laikė padangas prūde šešis metus, todėl ji nemano, kad ji yra atsakinga už jo veiksmus. Pareiškėja mano, kad padangos yra atliekos, jos neskirtos darbams atlikti. Pareiškėja nežino, iš kur atsirado padangos sklype. Iki 2001 metų ji gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) ir nematė prikauptų padangų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas prašo skundą tenkinti, atnaujinti tyrimą, nes ne visos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos. Atstovas nurodė, kad V. M. negali paveldėti administracinio nusižengimo. Institucija painioja civilinius santykius su administracinio nusižengimo teisena. M. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad tvenkinyje buvo sudėtos senos, naudotos padangos. Tai nėra statybinė medžiaga. Tai naudoti daiktai ir jų kiekis labai didelis. Negali būti vertinama, kad daiktai tampa atliekomis nuo to momento, kai asmuo tai pasako. Atliekos turi būti sutvarkytos per vienerius metus. M. B. aiškina, kad padangos sklype buvo nuo labai senų laikų. Tačiau 2010 metų nuotraukoje užfiksuota, kad šlaitas sutvirtintas ne padangomis, o akmenimis. Ortofoto nuotraukoje sodybos sklype taip pat nesimato padangų krūvos (apie 600 vienetų). Pagal M. B. pateiktus paaiškinimus, padangos buvo atliekos jau nuo 1999 metų. Nutarime yra neteisingai nurodyta M. pareiga sutvarkyti, išvežti naudotas padangas. Neteisingos institucijos išvados lemia civilines pasekmes. Atstovas sprendžia, kad institucijai reikia suteikti galimybę pasitaisyti, išaiškinti, kodėl sprendžia, kad V. M. turi atsakyti už padangų sutvarkymą.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 74-83) nurodė, kad tiriant V. M. skundą Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos(duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai D. L. ir V. T. 2021 m. lapkričio 8 d. apliko (duomenys neskelbtini) sklype esančio tvenkinio apžiūrą. Apžiūroje dalyvavo žemės sklypo bendraturčiai V. M. ir M. B.. Žemės sklypas nėra atidalintas. Departamento pareigūnai nustatė, kad vandens telkinyje (tvenkinyje) yra įrengtas vienuolis, vandens lygis reguliuojamas šandorais (mediniais užtvarais). Apžiūros metu šandorų nebuvo, vandens lygis tvenkinyje nukritęs. Tvenkinyje yra įrengta sala. Tvenkinio krantų šlaitai yra betonuoti, tvenkinio dugne, ant grunto, greta betonuotų tvenkinio krantų šlaitų yra sudėtos naudotos lengvųjų automobilių padangos (apie 600 vnt.). Aiškinantis aplinkybes M. B. paaiškinime nurodė, kad 2016 metais, tvarkant sodybos teritorijoje esančio prūdo irstančius krantus, laikinam slenkančių šlaitų sutvirtinimui buvo panaudotos padangos, tikslu išbetonuoti atramines sieneles, kurios apsaugotų krantus nuo vandens poveikio, sustabdytų krantų slinkimą ir pakrančių pelkėjimą. Vėliau jis užsimiršo, o kritus vandens lygiui pasimatė tvenkinyje sudėtos padangos. Tada jis V. M. siūlė ieškoti sprendimo padangų pašalinimui, pateikė nuotraukas apie 2016 m. balandžio mėn. vykdytus tvenkinio krantų sutvirtinimo darbus. Departamento pareigūnai padangas atliekomis laiko nuo 2021-10-10, kai M. B. el. laišku kreipėsi į žemės sklypo bendraturtę V. M., siūlydamas ieškoti sprendimo padangų pašalinimui. Naudotų padangų atliekos laikomos ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl žemės sklypo bendraturčių veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje numatytų požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Atsiliepime nurodyta, kad sąvoka „atlieka“ yra siejama ne su daikto įtraukimu į atliekų sąrašą, tačiau būtent su atliekos subjektyviąja verte, t. y. su asmens noru (ar pareiga) atsikratyti tuo daiktu, t. y. jeigu asmuo ketina panaudoti šį daiktą kitam tikslui ir neketina juo atsikratyti, toks daiktas negali būti laikomas atlieka. Byloje nėra duomenų, kad M. B. ir bendraturtė jo sutuoktinė R. V. 2016 m. balandžio mėn. būtų norėję ir bandę atsikratyti padangomis, priešingai, jas panaudojo konkrečiam tikslui - apsaugoti tvenkinio krantus nuo vandens poveikio, sustabdytų krantų slinkimą ir pakrančių pelkėjimą. Taigi, panaudojus padangas konkrečiam tikslui, šios atliekos nustojo būti atliekomis, kaip šią sąvoką apibrėžia Atliekų tvarkymo įstatymas. 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas atliekų turėtoju pripažino tą asmenį, kurio teritorijoje buvo atliekos, nors atliekų turėtojas taip pat teigė, kad atliekos ne jo. Būtent žemės sklypo bendraturčiai M. B. ir V. M. savo žemės sklype turi atliekų, todėl yra atliekų turėtojai, nepriklausomai nuo to, kaip jos ten atsirado. Žemės sklypo bendrasavininkiams pareiga sutvarkyti atliekas kyla iš Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Prašo palikti departamento nutarimą nepakeistą.
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas S. P. teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti, nurodo, kad bendraturčių sklype padangos tapo atliekomis 2021-10-10. Iki to laiko padangos buvo panaudotos kaip medžiaga konkrečiam tikslui. M. B. nusprendus jomis atsikratyti, jos tapo atliekomis. Padangos yra nepavojingos atliekos, jos turi būti sutvarkytos iki 2022-10-10. Dėl šios priežasties nėra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnyje ir teisena nutraukta.
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas D. L. teismo posėdžio metu palaiko kito atstovo poziciją, prašo skundą atmesti. Posėdžio metu jis nurodė, kad tiriant skundą M. B. paaiškino, jog padangos susikaupė sodyboje, jos rastos sodybos pirkimo metu. Šios aplinkybės netyrė. Padangų gamybos metų netikrino, nes pirmos apžiūros metu padangos buvo tvenkinyje, antros apžiūros metu - jos buvo išvežtos į atliekų surinkimo punktą. Poveikis aplinkai nevertintas, nes jos buvo laikomos privačiame sklype. Skunde nebuvo pranešta apie taršą. Padangos pripažintos atliekomis 2021 metais. Tvenkinyje jos buvo sudėtos, naudojamos krantų sutvirtinimui. Jei būtų sumestos kaip šiukšlės, tai būtų buvęs pažeidimas. Padangos tvenkinyje negalėjo sukelti gaisro pavojaus. Buvo duota rekomendacija sutvarkyti atliekas abiem sklypo bendraturčiams. Tai nebuvo privalomas nurodymas. 2022 metų vasario 8 dieną buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir nustatyta, kad tvenkinyje padangų nebėra. Asmuo, kurio atžvilgiu nepradėta administracinio nusižengimo teisena, M. B. atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai ginčija nutarimą. Nutarime nurodoma, kad LR Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje yra apibrėžta atliekų turėtojo sąvoka - atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Šiuo atveju, pareiškėja V. M., kaip žemės sklypo bendraturtė, yra atliekų turintis asmuo, kuris privalo jas tinkamai tvarkyti.
\ 2016 metais padangos buvo statybinės medžiagos ir nebuvo Atliekų tvarkymo įstatymo tvarka pripažįstamos kaip atliekos, kurias privalo tvarkyti jų turėtojas, tik 2021 spalio mėnesį, bendraturčiams sutarus jas pripažinti atliekomis, jos nuo šio momento ir turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime pažymėta, kad 2019 metais paveldėjusi savo mamos R. V. turtą, pareiškėja V. M., paveldėjo visas patikėjos (buvusios bendraturtės) turtines prievoles ir kitas turtines teises bei pareigas. Tapus žemės sklypo bendraturte, remiantis LR CK 4.76 straipsniu, ji turi visas žemės sklypo ir jame esančio turto bendraturčio teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą įstatymo nustatyta tvarka, tvarkyti savo turtą, jį prižiūrėti ir rūpintis jame esančių atliekų sutvarkymu, kaip tai numato Atliekų tvarkymo įstatymas. Tokios išvados pagrįstai buvo padarytos ir skundžiamame nutarime, išnagrinėjus faktinę situaciją vietoje, bei rašytinius dokumentus apie žemės sklypo bendrasavininkus ir jų atsakomybę. Pareiškėja nepagrįstai statybines medžiagas laikė atliekomis, dabar nepagrįstai siekia išvengti atsakomybės kaip atliekų turėtoja, žemės sklypo bendraturtė, todėl jos skundas atmestinas.
M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 1998 metais jis su sutuoktine nusipirko pastatus (duomenys neskelbtini) 2006 metais iš valstybės pirko žemės sklypą po pastatais. Pirkimo metu padangos buvo sudėtos sklype, kad laikytų šlaitus. Šioje vietoje padangos buvo iki 2010-2012 metų. Vėliau 2016 metais tos pačios padangos buvo panaudotos tvenkinio šlaitų tvirtinimui. Tvenkinyje padangos buvo apsemtos vandeniu ir pamirštos. Padangos buvo laikomos kaip statybinė medžiaga. Sumažėjus vandens kiekiui tvenkinyje pasirodė padangos, tada jis kreipėsi į V. M. dėl padangų tvarkymo. Po V. M. pretenzijų jam kilo mintis padangas pašalinti. Tai reikėjo atlikti greitai, iki žiemos. Padangos buvo iškeltos spalio 19 dieną, o išvežtos atliekų surinkėjams 2022m. sausio 21 dieną. Anksčiau šio žemės sklypo savininkai buvo jis ir sutuoktinė V. Po sutuoktinės mirties, nuo 2019 metų sklypo bendraturtė yra V. M., kuri paveldėjo mamos turtą, tame tarpe ir pusę tvenkinio. Turtas tarp bendraturčių nėra atidalintas. Pagal V. M. teiktą siūlymą ji nori naudotis sklypo dalimi su tvenkiniu.
Šalies argumentai
M. B. atstovė nurodė, kad žemės sklypą M. B. valdė su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po sutuoktinės mirties ir jos turto paveldėjimo žemės sklypą valdo M. B. ir V. M. dalinės nuosavybės teise. Priimdama palikimą V. M. priėmė ne tik teises į turtą bet ir pareigas. Padangas M. B. su sutuoktine buvo panaudoję tvenkinio krantų sustiprinimui, jas naudojo kaip statybinę medžiagą. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai priėmė teisingą sprendimą, pagrįstai nebuvo taikyta atsakomybė. Padangos kaip atliekos susidarė 2021 metais, todėl abiem bendraturčiams tenka pareiga sutvarkyti atliekas. Prašo atmesti skundą ir priteisti M. B. atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 569 straipsnio 4 dalis įpareigoja, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 25 dienos Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (b. l. 7-9). Nutarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) valdyba 2021 m. lapkričio 3 d. gavo V. M. teisinio atstovo skundą dėl žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame tvenkinyje primestų naudotų padangų. Žemės sklypas priklauso dviem bendraturčiams V. M. ir M. B.. Šis sumetė naudotas padangas į tvenkinį. Nutarime konstatuota, kad žemės sklypo savininkai M. B. ir V. M. atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką (atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų), todėl žemės sklypo savininkai privalo tvarkyti žemės sklype esančias naudotų padangų atliekas, priduodant jas atliekų tvarkytojams. Iš medžiagoje surinktų duomenų matyti, kad žemės sklype esančios padangos atliekomis pripažintos nuo 2021-10-10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo, Nr. D1-83.1 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktu, nepavojingas atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl minėtame įvykyje ir žemės sklypo savininkų veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje numatytų požymių.
Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 28-36) įrodo, kad Žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso po ½ dalį V. M. (anksčiau R. V.) ir M. B..
Apžiūros akte, kurį 2021-11-10 surašė vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai D. L. ir V. T. (b. l. 11-14), nurodyta, kad vandens telkinio (duomenys neskelbtini) apžiūra atlikta 2021m. lapkričio 9 dieną. Tvenkinio dugne, ant grunto greta betoninių tvenkinio šlaitų yra sudėtos naudotos lengvųjų automobilių padangos. Padangos sudėtos aplink viso tvenkinio ir salos krantų šlaitus. Dalis padangų sudėtos viena eile, kitos – dviem, trimis eilėmis. Dalis padangų yra apsemtos vandeniu, dalis padengtos dumblu, gruntu. Iš viso tvenkinyje yra apie 600 padangų.
2022-02-09 dienos tarnybiniame pranešime (b. l. 133-135) nurodyta, kad 2022-02-08 9:00 val. kartu su ŠAAI vyresniuoju specialistu V. T. buvo pakartotinai nuvykta į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) bei atlikta žemės sklypo apžiūra. Žemės sklypo savininkai M. B. bei V. M. apie numatomą atlikti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo apžiūrą buvo iš anksto informuoti žodžiu bei telefonu. Žemės sklypo apžiūroje dalyvavo M. B.. V. M. sklypo apžiūroje nedalyvavo, ji apie tai informavo. Žemės sklypo apžiūros metu nustatyta, kad tvenkinyje bei sklypo teritorijoje naudotų padangų nėra, jos pašalintos perduodant (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centro eksploatuojamam (duomenys neskelbtini) regiono nepavojingų atliekų sąvartynui. Žemės sklypo teritorija fotografuota tarnybiniu telefonu. Atlikus pakartotinį informacijos patikrinimą, nepavyko nustatyti panaudotų automobilinių padangų kilmę, todėl galima remtis tik M. B. paaiškinimu, ir daryti prielaidą, kad padangos buvo įsigytos kartu su sodyba.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021-09-22 dienos rašte (b. l. 47-48) nurodyta, kad kol naudotų padangų turėtojo naudojamos naudotos padangos nepažeidžia bendrųjų aplinkos apsaugos principų, yra naudojamos laikantis atliekų prevencijos principo ir nepažeidžia naudojimo veiklai taikomų, jei jie taikomi, higienos ir saugos reikalavimų, nustatytų normatyviniuose dokumentuose, tol naudotų padangų naudojimas nebūtinai pagal ankstesnę paskirtį yra galimas. Svarbu, kad taip naudotos padangos po naudojimo pabaigos būtų sutvarkytos atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ar nebūtų naudojamos atliekų tvarkytojų perduotos padangų atliekos.
2022-02-10 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas pateikė teismui papildomą medžiagą (b. l. 113-124), iš kurios matyti, kad M. B. organizavo padangų, tvirtinusių prūdo krantus ištraukimą, išvežimą ir pridavimą atliekų tvarkytojui VšĮ (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centrui.
2022-03-18 pareiškėjos atstovas pateikė ortofoto nuotraukas, kaip atrodė žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 1995-1996, 2005-2006, metais, bei nuotraukas, darytas 2009-2011 metais. Iš pastarųjų nuotraukų matyti, kad 2009 metais buvo atliekami prūdo valymo darbai, prūdo krantai nėra sutvirtinti padangomis ir betonine sienele. 2010-2011 metais sklypo šlaitas sutvirtintas ne padangomis, bet akmenimis (b. l. 164-169).
ANK 247 straipsnis numato atsakomybę už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas žemės savininkams numato pareigą įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ATĮ) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. ATĮ 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. ATĮ 2 straipsnio 10 punktas apibrėžia, kad atliekų laikymas – tai naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 3 metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 1 metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip 1 metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Laikinasis atliekų laikymas apibrėžiamas kaip pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip 1 metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (ATĮ 2 straipsnio 45 punktas). Šis teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas atliekų tvarkymo įstatyme nedaro skirtumo tarp atliekų laikymo ir laikinojo atliekų laikymo ta prasme, jog tiek laikinai, tiek ilgesnį laikotarpį laikomos atliekos turi būti laikomos tokiu būdu, jog neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Akivaizdu, kad atliekų laikymas visada turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad laikino atliekų tvarkymo apibrėžimas taikomas tuo atveju, kai šios atliekos yra laikomos jų susidarymo vietoje. Byloje nekyla ginčas, kad naudoti nebetinkamos padangos, yra nepavojingos atliekos.
Pareiškėjos atstovas kelia klausimą dėl atliekų susidarymo vietos ir laiko. 2021 metų lapkričio 25 dienos nutarime visiškai nebuvo pasisakyta dėl atliekų susidarymo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. B. teigė, kad atliekos susidarė sodyboje (duomenys neskelbtini) jas rado 1998 metais su žmona įsigijęs sodybą. Institucijos atstovai teismo posėdžio metu rėmėsi tik šiuo M. B. paaiškinimu. Pareiškėjos atstovui pateikus nuotraukas ir ortofoto nuotraukas iš 1995-1999, 2005-2006, 2009 – 2011 metų institucijos atstovai dėl minėtų įrodymų ir galimo atliekų (apie 600 naudotų padangų) susidarymo nepasisakė.
Byloje neginčijama, kad M. B. su sutuoktine 2016 metais tvarkydami tvenkinio kraštus betonavo atitvarus, o jų sutvirtinimui aplink tvenkinio kraštus sudėjo padangas viena - trimis eilėmis. Teismas pripažįsta, kad 2016 metais padangos buvo panaudotos ne pagal ankstesnę, pirminę jų paskirtį. Šis panaudojimas užtruko labai ilgą laiką, net iki 2021 metų spalio – lapkričio mėnesio. Institucija, priimdama 2021-11-25 dienos nutarimą ir teismo posėdžio metu nepasisakė, ar toks padangų panaudojimas tvenkinio šlaitų sutvirtinimui buvo reikalingas tokį ilgą laiką – daugiau nei penkerius metus. Teismas vertina, kad jei anksčiau nei per penkerius metus pasibaigė poreikis sutvirtinti tvenkinio šlaitus padangomis, tai padangos turėjo būti ištrauktos iš tvenkinio ir pripažintos atliekomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad institucija 2021-11-25 dienos nutarime remiasi žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris žemės savininkus įpareigoja rūpintis, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė, tačiau institucija tirdama V. M. pateiktą informaciją netyrė, ar dėl labai ilgo padangų laikymo vandenyje nepablogėjo tvenkinio vandens būklė.
Teismas sprendžia, kad tik surinkus ir ištyrus visus įrodymus dėl padangų susikaupimo vietos ir laiko, dėl reikalingumo naudoti padangas tvenkinio šlaitų tvirtinimui, dėl galimo poveikio aplinkai dideliam kiekiui padangų gulint tvenkinio dugne ilgą laiką, galima būtų vertinti, yra ar nėra padarytas administracinis nusižengimas. Dėl šios priežasties tikslinga perduoti administracinio nusižengimo medžiagą pakartotinai tirti aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, 2021-11-25 nutarimas naikintinas, skundas tenkintinas.
Skunde V. M. nurodo, kad ji negali būti atsakinga už padangų atliekų buvimą, laikymą jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas sprendžia, kad pirmiausia turi būti įvertinta situacija dėl administracinio nusižengimo už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą buvimo ir, tik pasitvirtinus, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, gali būti sprendžiama dėl žemės sklypo bendraturčių atsakomybės už padangų atliekų sutvarkymą. Šiuo metu yra pagrindas naikinti nutarimą ir dėl pareigos abiem bendraturčiams suformulavimo, nes jis yra surašytas nevisiškai ištyrus susidariusią situaciją dėl padangų ilgos trukmės laikymo. Atsižvelgiant į tai, kad padangos - atliekos šiuo metu jau yra pašalintos iš sodybos (duomenys neskelbtini) kad jos priduotos atliekų tvarkytojui, institucija nėra priėmusi privalomojo nurodymo abiem bendraturčiams, šioje byloje nereikia spręsti, kas iš bendraturčių turi sutvarkyti atliekas. Atliekų tvarkymo išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas civiline tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad aplinkos apsaugos departamento specialistas 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesurinkęs reikšmingų įrodymų, nepilnai įvertinęs faktą dėl naudotų padangų ilgo buvimo tvenkinyje, todėl šis nutarimas yra naikintinas, bylą perduodant aplinkos apsaugos departamento pareigūnams papildomai tirti.
Šiuo metu byloje priimamas ne galutinis sprendimas, todėl nėra sprendžiamas proceso išlaidų paskirstymo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu
nutarė:
V. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2021-11-25 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini) atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo bylą pagal V. M. pareiškimą grąžinti tirti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per 20 dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.