Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovei advokatei I. M.,

nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. B. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-10-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, nubaustas 38 Eur bauda už tai, kad jis 2023m. liepos 30 d. 16.40 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai, vykdydamas tariamą savo teisę, ginčijamą kito asmens, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kito asmens teisėtiems interesams, būdamas neblaivus (1,88 promilių girtumas), neįleido V. M. į bendrai priklausančios sodybos nekilnojamųjų statinių vidų. Pažeidimas padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpyje. Nutarime nurodyta, kad M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2, 3dalis.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 15-17), kuriame nurodė, kad skundžiamame nutarime teisingai buvo konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (administracinio nusižengimo protokolas, 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymas (pareiškimas), 2023 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis, 2023 m. balandžio 5 d. ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir daiktų naudojimo tvarkos, pareigūnų tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai, nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašai ir kt.) M. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų pažeidimams, konstatuoti. Prašo skundo netenkinti.

Nukentėjusioji V. M. 2024-01-08 pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad ji kartu su įgaliotu asmeniu V. K. 2023 m. liepos 30 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), namų valdą, kurią ji kartu su M. B. valdo po ½ dalį. Vizito tikslas buvo gauti iš M. B. raktus nuo gyvenamų ir negyvenamų patalpų, apsižiūrėti, kur minėtose patalpose galėtų pasidėti daiktus, patekti į abiem bendraturčiams priklausančias patalpas, norint įvertinti jų būklę. Juos pasitiko neblaivus (nustatytas neblaivumas 1,88 promilės) ir agresyviai nusiteikęs M. B., kuris ją ir V. K. varė lauk iš jai, kaip ir M. B., kaip bendraturčiams lygiomis dalimis priklausančios namų valdos, iškart užrakino patalpas, taip nesuteikdamas galimybės jai patekti į patalpas. Skunde pateikta pareiškėjo gynybinė pozicija, nes atvykę policijos pareigūnai, neįžvelgę jokių jos padarytų neteisėtų veiksmų, pripažino ją nukentėjusia. M. B. kitose bylose yra pripažintas kaltu, padaręs pažeidimus, numatytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje e2-6004-496/2023 yra priimtas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas nustatyti laikinąją naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, bei leista jai naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) namų valdoje, sprendime nurodytomis patalpomis. Prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

ANK 518 straipsnio dispozicija suformuota kaip blanketinė, o jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. Šioje byloje nurodyta, kad M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, tačiau CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog „įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų“. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. „draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti“. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, tokie atvejai, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai.

Sprendžiant dėl M. B. atsakomybės už savivaldžiavimą teisingai buvo parinkta norma - CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys. Tačiau sprendžiant dėl M. B. atsakomybės turi būti įvertinta ir speciali norma, reguliuojanti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą – tai CK 4.75 straipsnis, nes M. B. ir V. M. yra bendraturčiai, jiems abiem lygiomis dalimis – po ½ dalį - priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Pastebėtina, jog M. B. veiksmai formaliai galėjo atitikti ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius, tačiau būtina įvertinti per ilgą laiką susiklosčiusį bendraturčių bendravimą, ginčų kilimą valdant nuosavybės teisės objektą ir kilusius teisminius ginčus.

Administracinio nusižengimo byloje (b. l. 33-35) yra Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Šis objektas priklauso po ½ dalį V. M. ir M. B., įregistravimo pagrindas: 2020-08-20 apylinkės teismo sprendimas e2-467-496/2020 ir 2021-01-18 apygardos teismo sprendimas Nr. e2A-25-883/2021. Įrašas galioja nuo 2021-02-11.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2021 metų iki 2023 metų pabaigos apylinkės teisme buvo nagrinėjamos keturios civilinės bylos tarp šių bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų priteisimo, dėl teisės vykdyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų suderinimą ir įregistravimą be bendraturčio sutikimo pripažinimo (pagal M. B. ieškinį, kuris tenkintas), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo (pagal V. M. ieškinį užvesta byla 2023-04-07, priimtas sprendimas 2023-12-19, ieškinys tenkintas iš dalies). Įvertinant teisminius ginčus ir bendraturčių pasisakymus teismo posėdžio metu galima spręsti, kad bendraturčiai V. M. ir M. B. geranoriškai nesuranda jokiais turto valdymo ir išlaikymo klausimais. Jie vienas kitą kaltina nebendradarbiavimu, tačiau tikėtina, kad jie abu nesistengia bendradarbiausi ir nesistengia kuo greičiau surasti jiems abiem priimtinus sprendimus turto valdymo klausimais. Aiškus V. M. nebendradarbiavimo pavyzdys yra M. B. užvesta byla dėl teisės vykdyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų suderinimą ir įregistravimą be bendraturčio sutikimo pripažinimo.

Šioje administracinio nusižengimo byloje V. M. nurodė, kad ji 2023-07-30 nuvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini), neįspėjusi M. B., tuo metu, kai jo namuose buvo svečių. Ji nurodė norėjusi gauti patalpų raktus, norėjusi pasižiūrėti, kur ji galėtų pasidėti savo daiktus. Tačiau 2023-04-07 ji jau buvo užvedusi bylą teisme, reikšdama reikalavimus: įpareigoti atsakovą užtikrinti netrukdomą ieškovės patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų; nustatyti tarp šalių iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką. Taigi, tais pačiais klausimais, dėl kurių sakosi nuvažiavusi į sodybą, ji buvo užvedusi civilinę bylą teisme.

Taigi, kilęs ginčas dėl patekimo prie dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį ir 2023 m. liepos 30 dieną šis ginčas jau buvo sprendžiamas teisme. Lietuvos Respublikos aukštesnės instancijos teismai analogiškose situacijose ne kartą pažymėjo, jog negali būti toleruojama praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 4-53-3-00264-2014-4). Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju tarp V. M. ir M. B. susiklostę santykiai gali būti ir yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. 2023-12-19 apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl laikinos naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu (b. l. 33-39), M. B. nurodo per advokatę išsiuntęs pasiūlymą V. M. atvykti perimti patalpas, kuriomis jai paskirta laikinai naudotis, tačiau ši nurodė nevykusi perimti patalpas, nes apylinkės teismo sprendimą apskundė apygardos teismui.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusioji naudojasi, bet dar nėra išnaudoję visų CK 4.75 straipsnyje nurodytų procesinių galimybių savo turto atžvilgiu dėl jo naudojimosi tvarkos nustatymo. Būtent civilinės teisės priemonėmis turi būti patvirtinama bendro turto naudojimosi tvarka, t. y. kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, tiksliai atribojant, nustatant patalpų dydį ir lokalizaciją, nurodant, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, kad nekiltų abejonių, nustatoma aiški naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003 bei 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑353/2009).

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. nuolat gyvena gyvenamajame name, ten yra laikomi jo daiktai, todėl primygtinis reikalavimas patekti į jo gyvenamąsias patalpas, nesant teismo nustatytos naudojimosi tvarkos gali būti vertinamas, kaip teisės į privatų gyvenimą pažeidimas (CK 2.23 straipsnis). Taip pat teismas vertina, kad nors V. M. turi nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, tačiau gyvenamajame name nuolat gyvena M. B., o nukentėjusioji atvyko ir reikalavo patekti į patalpas, iš anksto jo neįspėjusi, jam turint svečių, t. y. akivaizdžiai jam netinkamu laiku. Nuosavybės teisės turėjimas, tačiau dar neišsprendus civilinio ginčo teisme dėl naudojimosi tvarkos, nereiškia, kad asmuo bet kuriuo metu turi būti įleidžiamas į visas patalpas.

Kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas sprendžia, jog esant sprendžiamam ginčui tarp bendraturčių civilio proceso priemonėmis, nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas M. B. dėl savavaldžiavimo ir jis už tai nepagrįstai buvo nubaustas administracine nuobauda, todėl nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla M. B. atžvilgiu nutrauktina.

Skundą pateikęs asmuo skundu prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šioje byloje, 2023 m. liepos 30 dieną policijos pareigūnus iškvietė pats M. B., remiantis jo kvietimu buvo pradėta teisena, todėl jam proceso išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. B. skundą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų byloje dėl M. B. nubaudimo pagal ANK 518 straipsnio l dalį, paskiriant jam 38,00 Eur. baudą.

Administracinę teiseną M. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.