Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2023 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. liepos 30 d. 16.40 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai, vykdydamas tariamą savo teisę, ginčijamą kito asmens, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kito asmens teisėtiems interesams, būdamas neblaivus (nustatytas 1,88 promilių girtumas), neįleido V. M. į bendrai priklausančios sodybos nekilnojamųjų statinių vidų. Pažeidimas padarytas pakartotinai vienų metų laikotarpiu. Nutarime nurodyta, kad M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nukentėjusiosios V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V. M. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo palikti galioti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriuo M. B. buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

9. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

11. Pagal ANK 518 straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).

12. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

13. Minėta, kad M. B. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. spalio 24 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis savavališkai, vykdydamas tariamą savo teisę, ginčijamą kito asmens, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kito asmens teisėtiems interesams, neįleido V. M. į bendrai priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamųjų statinių vidų.

14. Iš administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – administracinė byla) esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad M. B. ir V. M. priklauso po 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2020 m. rugpjūčio 20 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 18 d. apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); įrašas M. B. galioja nuo (duomenys neskelbtini), o V. M. – nuo (duomenys neskelbtini)) (administracinės bylos 33–35 l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. M. 2023 m. balandžio 7 d. su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus, prašydama įpareigoti M. B. užtikrinti jos netrukdomą patekimą į jai dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), perduodant nuo visų patalpų užraktų raktus per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o to nepadarius, leisti ieškovei vienašališkai pakeisti užraktus, įpareigojant atsakovą kompensuoti pusę dėl to ieškovės patirtų išlaidų; nustatyti tarp šalių iki statinių atnaujintų matavimų registracijos valstybės įmonės Registrų centre naudojimosi tvarką pagal jos (V. M.) pasiūlytą variantą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. M. ieškinys patenkintas iš dalies – nustatyta iki statinių atnaujintų matavimų registracijos VĮ Registrų centre tarp šalių V. M. ir M. B. tokia laikina naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB “G. l.” 2021 m. liepos 13 d. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą: atsakovas M. B. naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021 m. liepos 13 d. kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-1; 1-2 ir 1-4; ieškovė V. M. naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpomis, kurios pagal 2021 m. liepos 13 d. kadastrinę bylą atitinka patalpas: 1-3, 1-5, 1-6 ir 1-7. Kita ieškinio dalis atmesta (b. l. 33–39). Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2024 m. sausio 22 d. priimtas 2024 m. sausio 19 d. gautas ieškovės V. M. atstovo advokato D. V. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

15. Taigi bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina skundžiamame apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarime nurodytą aplinkybę, kad tuo metu, kai 2024 m. liepos 30 d. V. M. atvyko į sodybą, turėdama tikslą patekti į visas sodybos patalpas, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose dar nebuvo išnagrinėta civilinė byla pagal V. M. ieškinį, kuriuo pastaroji, be kita ko, prašė išspręsti tuos pačius klausimus, t. y. įpareigoti M. B. perduoti jai visų patalpų raktus, nustatyti tarp šalių iki statinių atnaujintų matavimų registracijos valstybės įmonės Registrų centre naudojimosi tvarką. Dėl to apylinkės teismo nutarime teisingai nurodyta, kad kilęs ginčas akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį ir 2023 m. liepos 30 d. šis ginčas jau buvo sprendžiamas teisme. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad negali būti toleruojama praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp V. M. ir M. B. susiklostę santykiai gali būti ir yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Kadangi 2024 m. liepos 30 d. civilinė byla, pradėta pagal V. M. ieškinį, dar nebuvo išnagrinėta ir sprendimas joje dar nebuvo priimtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės turėjimas, neišsprendus civilinio ginčo teisme dėl naudojimosi tvarkos, nereiškia, kad asmuo bet kuriuo metu turi būti įleidžiamas į visas patalpas. Teismas taip pat pagrįstai akcentavo, kad būtent civilinės teisės priemonėmis turi būti patvirtinama bendro turto naudojimosi tvarka, t. y. kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, tiksliai atribojant, nustatant patalpų dydį ir lokalizaciją, nurodant, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, kad nekiltų abejonių, nustatoma aiški naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys. Dėl to kaip nepagrįstas vertinamas nukentėjusiosios skundo teiginys, kad apylinkės teismas visiškai neargumentavo, kodėl ji negali atvykti į jai priklausančią namų valdos dalį ir apžiūrėti visas statinių patalpas.

16. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, sutiktina su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad M. B. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas nepagrįstai. Kaip jau minėta, traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju, dar neišsprendus ginčo civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo teigti, kad M. B., nesant galutinio teismo sprendimo dėl bendro turto naudojimosi tvarkos, nesudarydamas galimybės bendraturtei V. M. patekti į visas (o ne tik konkrečiai jai priklausančias) namų valdos patalpas, pažeidė įstatymų nustatytą tvarką ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir nukentėjusiosios V. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji stengiasi geranoriškai išspręsti visas dėl namų valdos priežiūros ir naudojimosi tvarkos kylančias problemas, policijos pareigūnus 2023 m. liepos 30 d. iškvietė ne ji, o M. B., be to, pastarasis nuo (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo baustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 metų iki 2023 metų pabaigos apylinkės teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos tiek pagal M. B., tiek pagal V. M. ieškinius, o tai rodo, kad pastarieji nesistengia bendradarbiauti ir geranoriškai spręsti su turto valdymu susijusių problemų, o V. M. nebendradarbiavimo pavyzdys yra M. B. užvesta byla dėl teisės vykdyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų suderinimą ir įregistravimą VĮ Registrų centre be bendraturčio sutikimo pripažinimo. Taip pat pritartina M. B. gynėjos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad nors M. B. po (duomenys neskelbtini) ir buvo baustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau jis buvo nubaustas iki 2023 m. balandžio 7 d., t. y. kol teisme buvo užvesta civilinė byla dėl V. M. patekimo į patalpas ir raktų jai perdavimo, todėl šioje konkrečioje byloje minėtos aplinkybės negali būti vertinamos. Be to, nei ankstesnis M. B. baustumas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (administracinės bylos 45–49 l.), nei nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnus 2023 m. liepos 30 d. iškvietė ne ji, o M. B., nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos ir nepatvirtina M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

17. Nesutiktina ir su V. M. skundo argumentu, kad jai atvykus į namų valdą 2023 m. liepos 30 d., M. B. nereiškė jokių pretenzijų dėl trukdymo jam ar jo svečiams, nes iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal M. B. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 4 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį dėl V. M. ir V. K. veiksmų 2023 m. liepos 30 d. (b. l. 40–46, 47).

18. Taip pat neteisi apeliantė teigdama, kad teismas skundžiamu nutarimu formuoja ydingą praktiką, kai ginamos vieno bendraturčio, t. y. M. B., teisės tik todėl, kad jis ten gyvena ir dėl to gali nesąžiningai naudotis bei neatlygintinai disponuoti kitam bendraturčiui priklausančia turto dalimi. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teisingai konstatavo, kad M. B. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, ir pažymėjo, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teises normos, ir asmens elgesys, esant civiliniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Taigi teismas naujos teisminės praktikos 2024 m. vasario 9 d. nutarime neformavo.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

20. M. B. gynėja advokatė Inga Mekienė atsiliepimu į nukentėjusiosios V. M. apeliacinį skundą prašė priteisti M. B. apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymo, sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ataskaitos apie sugaištą darbo laiką (b. l. 80, 81, 82) matyti, kad M. B. advokatei Ingai Mekienei už jos suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 200 Eur.

21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. nepadarė administracinio nusižengimo, reiškia, jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

22. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024).

23. Kaip jau minėta, pagal pateiktus įrodymus, M. B. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti sudaro 200 Eur. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, į tai, kad skundą administracinio nusižengimo byloje pateikė tik nukentėjusioji ir šis skundas atmetamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš asmens teisių gynimo formų, įvertinus tikėtinai advokatės sugaištą darbo laiką bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais sprendžiama, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas priteisiant M. B. iš valstybės 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiosios V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti M. B. iš valstybės 200 Eur (du šimtus eurų) jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.