- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1790-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30727-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Greitista“, E. S.
- Kategorijos
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Greitista“ ir E. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Č. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Greitista“ ir E. S. (toliau abu kartu ir – atsakovai; kiekvienas atskirai ir – atsakovė, atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Greitista“ 2000 Eur skolos, 98,90 Eur palūkanų, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jei reikalavimai atsakovės atžvilgiu būtų atmesti, prašė nurodytas sumas priteisti iš atsakovo E. S..
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. žodžiu susitarė su UAB ,,Greitista“ vadovu E. S. dėl statomo gyvenamojo namo pamatų ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), statybos darbų. Statybos darbai pradėti 2017 m. rugsėjo 28 d., kai ieškovė atsakovui E. S. už darbų atlikimą sumokėjo 3000 Eur. 2017 m. spalio 17 d. darbai užbaigti ir ieškovė sumokėjo likusią pamatų statybos kainos dalį – 1500 Eur.
3. Nurodė, jog vėliau paaiškėjo, kad pamatų įrengimo darbai atlikti su trūkumais, t. y. po juostiniu rostverku nebuvo sumontuotas techniniame pamatų plane nurodytas cinkuotas tinklelis ir ekstruzinis polistireninis putplastis. Be šių apšiltinimo darbų namas neatitiktų išduoto statybos leidimo A klasės gyvenamajam namui, todėl 2017 m. spalio 19 d. parengtas broko ištaisymo sprendinio projektas ir pateiktas atsakovui E. S.
4. Ieškovė teigė, jog atsakovas nebendradarbiavo, prašymus ištaisyti trūkumus ignoravo, rašė užgaulias žinutes ir darbų broko neištaisė, todėl 2018 m. spalio 17 d. ieškovė sudarė darbų atlikimo sutartį dėl pamatų apšiltinimo su V. I. Pamatų trūkumų šalinimas (apšiltinimas) ieškovei kainavo 2000 Eur.
5. Ieškovės teigimu, šias išlaidas turi atlyginti nekokybiškai pagal sudarytą žodinę rangos sutartį darbus atlikusi UAB ,,Greitista“, o tuo atveju, jei reikalavimai bendrovės atžvilgiu būtų atmesti, išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas E. S., tiesiogiai bendravęs su ieškove ir ją suklaidinęs dėl to, jog atstovauja bendrovę. Ieškovės teigimu, rašytinės statybos rangos sutarties nebuvimo faktas neatleidžia atsakovės UAB ,,Greitista“ nuo atsakomybės ir nepaneigia vartotojos ieškovės teisių reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamai atliktų pamatų statybos darbų.
6. Be to, ieškovės teigimu, atsakovai turėtų atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą dėl nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, papildomų rūpesčių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi neįgalumą, dėl kurio jos judėjimo galimybės ribotos ir statybos darbų trūkumų šalinimas jai reiškė didesnius nepatogumus, nei judėjimo negalios neturinčiam asmeniui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB ,,Greitista“ atsiliepime į ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad vykusios ieškovės ir atsakovės direktoriaus E. S. derybos nesibaigė nei rašytinės, nei žodinės rangos sutarties sudarymu, t. y. dėl pamatų įrengimo darbų pagal techninį pamatų planą susitarta nebuvo ir pinigų ieškovė atsakovei ar jos vadovui nemokėjo. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodyta 4500 Eur kaina už nurodytus darbus, taikant statybų sektoriuje galiojančius įkainius (pagal ,,Sistelos“ sistemą) ir darbus atliekant oficialiai, yra negalima, nes tokio pobūdžio ir apimties darbai kainuoja nuo 9500 Eur iki 11 000 Eur ir daugiau. UAB ,,Greitista“ būtų galėjusi įsipareigoti tokius darbus atlikti už apie 10 000 Eur. Atsakovės vadovas E. S. pasiūlė ieškovei dėl pamatų įrengimo tartis su privačiu asmeniu ir davė iki 2017 m. gegužės 19 d. bendrovėje dirbusio betonuotoju S. B. kontaktinius duomenis. Nurodė, jog kiek atsakovei žinoma, ieškovė su šiuo asmeniu ir susitarė dėl pamatų betonavimo darbų atlikimo.
8. Atsakovas E. S. atsiliepime į ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų pagrindu esanti rangos sutartis galėjo būti sudaryta tik su vienu iš atsakovų, o CPK nuostatos nenustato ieškovui teisės reikšti reikalavimus alternatyviems atsakovams. Jei teisė parinkti atsakovą perkeliama teismui, pažeidžiami rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad rangos sutarties sudarymą patvirtina šalių susirašinėjimas žinutėmis, kuriomis visi darbai buvo derinami su atsakovu E. S., kaip UAB ,,Greitista“ vadovu. Pabrėžė, kad jai nebuvo kilę jokių abejonių, jog ginčo sutartį ji sudaro su UAB ,,Greitista“. Su šia bendrove ieškovė buvo sudariusi ir pastolių nuomos sutartį, o šalių bendravimas tiek dėl pastolių, tiek dėl pamatų statybos vyko vienodai susirašinėjant žinutėmis. Statybos darbus vykdė S. B., vykdydamas atsakovo E. S. nurodymus. Nurodė, jog juridinis asmuo gali veikti tik per atstovus, todėl konstatavus, jog sutartį dėl pamatų statybos darbų su ieškove sudarė ne bendrovė, o asmeniškai atsakovas E. S., pastarasis turi atlyginti ieškovei dėl to atsiradusius nuostolius CK 2.136 straipsnio 3 dalies pagrindu.
10. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovai UAB ,,Greitista“ ir E. S. pabrėžė, kad rangos sutarties su ieškove nebuvo sudarę ir pinigų už pamatų įrengimo darbus iš ieškovės negavo nei UAB ,,Greitista“, nei E. S. Be to, ieškovės reikalavimams turėtų būti taikomas CK 6.667 straipsnyje nustatytas senaties terminas ir jie atmesti šiuo pagrindu. Atsakovas E. S. paaiškino, kad susipažino su ieškove sutapus aplinkybėms, kai jie susitikdavo gerdami kavą „Gariūnų“ turguje, ir jis, turėdamas patirties ir ryšių statybų sektoriuje, draugiškumo pagrindu padėjo ieškovei susirasti reikiamus specialistus statybos rangos darbams atlikti, t. y. tarpininkavo ieškovei susirandant rangovus. UAB ,,Greitista“ su ieškove buvo sudariusi tik pastolių nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sudariusi pamatų įrengimo statybos rangos sutartį su atsakove UAB ,,Greitista“ (ar atsakovu E. S.).
12. Teismas sprendė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad, nesant rašytinės rangos sutarties, iš esmės vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi ieškovė, įrodinėdama sutarties buvimo faktą, yra jos paaiškinimai ir jos bei atsakovo susirašinėjimo žinutės. Teismo vertinimu, šios žinutės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių susitarimą dėl esminių rangos sutarties sąlygų, taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog UAB ,,Greitista“ būtų sudariusi sutartį su ieškove dėl pamatų rangos ar kad atsakovas E. S. būtų tokią sutartį sudaręs.
13. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimo turinys ir pobūdis veikiau atspindi draugiškų subjektų asmeninį bendravimą, o ne dalykinį bendravimą rangos sutarties vykdymo klausimu. Žinutėse bendraujama daugeliu su statybomis susijusių klausimų – ieškovė siunčia atsakovui pamatų planus (nėra aišku, kokiu tikslu jie siunčiami), įvairių asmenų telefono numerius, ragina ,,išgręžti polį“, šalys susirašinėja pastolių atvežimo – išvežimo klausimu.
14. Teismas pažymėjo, jog vienintelė užuomina į pamatų rangos darbus yra tai, kad atsakovui ieškovė nusiuntė pamatų planus ir, iš dalies, tai, jog prašoma gręžti polį. Apie pamatų įrengimo darbų trūkumus rašoma tik paskutinėje žinutėje, parašytoje praėjus metams nuo pamatų įrengimo darbų atlikimo, kai šalių santykiai jau, tikėtina, buvo įtempti (2018 m. spalio 18 d. ieškovės advokatas pateikė oficialią pretenziją dėl atsakovės UAB ,,Greitista statyba“ nekokybiškai atliktų darbų).
15. Teismas vertino, jog šis susirašinėjimas neduoda pagrindo nustatyti esminių pamatų statybos rangos sutarties sąlygų, taip pat neatspindi šalių suderintos valios dėl tokios sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad žinutėse iš viso nekalbama apie UAB ,,Greitista“. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas šalių susirašinėjimas iš esmės labiau atitinka atsakovo E. S. teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus apie šalių tarpusavio santykius: jog buvo draugiški asmeniniai santykiai, todėl atsakovas, dirbdamas statybų versle, padėjo ieškovei organizuojant namo statybos rangos darbų atlikimą, surandant tinkamus rangovus ir supažindinant su jais, t. y. tarpininkaudamas.
16. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad atsakovas E. S., kaip UAB ,,Greitista“ vadovas, organizavo jos gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbų atlikimą, siuntė darbuotojus šiems darbams atlikti (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nustatytas konkretus pamatų įrengimo darbus atlikęs asmuo – liudytoju apklaustas S. B.. Teismas nustatė, kad atsakovai pateikė duomenis apie tai, kad S. B. UAB ,,Greitista“ dirbo betonuotoju nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., t. y. ginčo pamatų įrengimo laikotarpiu jis įmonėje nebedirbo. S. B. apklaustas liudytoju byloje paliudijo, jog atliko ieškovės sklype pamatų įrengimo darbus, nurodė, jog ieškovė su juo atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau ne visą sumą, nes iškėlė nepagrįstus reikalavimus dėl darbų kokybės.
17. Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui E. S. ar UAB ,,Greitista“ ieškovės mokėtas pinigų sumas už pamatų įrengimo darbus (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, jog tam tikru laiku ieškovė iš sąskaitos išsiėmė grynųjų pinigų: 2017 m. rugsėjo 27-28 d. – 2000 Eur, o 2017 m. spalio 17 d. – 1500 Eur, tačiau pinigų išgryninimo faktas niekaip negali patvirtinti jų sumokėjimo tam tikram asmeniui fakto.
18. Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant rašytinės rangos sutarties, taip pat nesant duomenų, jog atsakovai būtų atsisakę tokią sutartį sudaryti, ieškovės apsisprendimas jos nepasirašyti, taip pat pinigų mokėjimą patvirtinančių dokumentų nepareikalavimas ir / ar neišsaugojimas, lemia jos prisiimtą riziką ir apsunkintą galimybę įrodyti tokią sutartį buvus. Pateikti šalių tarpusavio santykius apibūdinantys duomenys nėra pakankami žodinei rangos sutarčiai su atsakovais dėl pamatų įrengimo nustatyti (CPK 185 straipsnis).
19. Teismas taip pat nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie atliktų darbų perdavimą ir priėmimą tarp ginčo šalių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
20. Apeliantė (ieškovė) J. Č. (toliau ir – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti (ieškinį tenkinti, iš apeliacinio skundo turinio spręstina, jog apeliantė apeliaciniame skunde atliko rašymo apsirikimo klaidą).
21. Nurodo, kad šalių nesiejo jokie draugiški santykiai. Ieškovė, žinodama, kad E. S. yra statybos įmonės vadovas, tarėsi su juo dėl statybos darbų atlikimo. Ji siuntė jam pamatų planus, jis tardavosi su darbininkais. Teigia, jog su atsakovu E. S. bendravo ne tik raštu bet ir žodžiu, ką patvirtina ir jis pats, todėl detalaus rangos sutarties sąlygų aptarimo susirašinėjime gali ir nebūti.
22. Nurodo, jog tą aplinkybę, kad rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, patvirtina ir tai, kad būtent E. S. kuravo visą darbą nuo pamatų planų gavimo, reikalingo darbams atlikti, riboženklių taškų derinimo iki grindų betonavimo, kol paaiškėjo darbo brokas. Nurodo, jog būtent E. S. buvo siunčiamos žinutės dėl polio išgręžimo.
23. Pažymi, jog vertindamas liudytojų parodymus, teismas neatsižvelgė į liudytojo A. P. parodymus, kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tai, kokius darbus reikės atlikti, objektą, kuriame reikės dirbti, jam parodė E. S. Liudytojas taip pat paliudijo, jog E. S. pasakė: „pamatus padariau aš“. A. P. pats jokios sutarties su savininke sudaręs nebuvo, tačiau paaiškino, kad E. S., turėdamas savo statybos firmą, pats sudarydavo sutartis su šeimininkais, todėl ši aplinkybė jo nenustebino.
24. Teigia, jog vertindamas S. B. parodymus, teismas neatkreipė jokio dėmesio į šių parodymų neatitikimą su E. S. parodymais. S. B. teigė, kad po to, kai nustojo dirbti E. S. statybos įmonėje, E. S. vienintelį kartą paskambino jam ir pasiūlė padėti moteriai. E. S. duodamas parodymus teismo posėdžio metu teigė, kad ne vieną kartą dirbo su S. B., kai reikėdavo atlikti darbus, jis sudarydavo darbo sutartį, kai darbai būdavo atlikti, sutartį nutraukdavo. Nurodo, jog S. B. teigė, kad atliekant darbus atsakovas nedalyvavo, tačiau būtent su atsakovu buvo tartasi dėl polio išgręžimo, ką vėliau S. B. ir padarė.
25. Anot ieškovės, akivaizdu, kad S. B. su E. S. bandė suderinti savo pozicijas, tačiau detalės patvirtina, kad statybos darbams vadovavo būtent E. S.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Greitista“ ir E. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
27. Pažymi, jog ieškovės ieškinio reikalavimai ir apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės skirtingi, todėl nurodo, jog tokios klaidos apeliaciniame skunde suponuoja apeliacinio proceso negalimumą nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
28. Nurodo, jog prie civilinės bylos neturėtų būti prijungti ieškovės rašytiniai paaiškinimai – ieškovei nebuvo kliūčių dalyvauti teismo posėdyje, jos poziciją byloje išdėstė jos atstovė, atsakovai neturėjo galimybės tiesiogiai teismo posėdyje išklausyti ieškovės pozicijos, užduoti jai klausimų, todėl priėmus ieškovės rašytinius paaiškinimus būtų pažeisti rungtyniškumo ir teismo betarpiškumo principai.
29. Taip pat nurodo, jog rašytiniuose ieškovės paaiškinimuose nurodyta, jog ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovui darbų atlikimo sutartį. Tai, anot atsakovų, yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl, atsakovų vertinimu, rašytiniai paaiškinimai neturėtų būti priimti.
30. Teigia, jog apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo rangos sutarties sudarymo fakto. Pažymi, jog S. B. liudijimais teisme įrodyta, jog jis su apeliante susitarė ir atliko minėtus statybos darbus.
31. Nurodo, jog apeliantė cituoja atsakovo E. S. ir S. B. parodymų neatitikimus, tačiau nepažymi, kad nurodyti asmenys teismo posėdyje kalbėjo apie skirtingus dalykus – S. B. apie individualią veiklą, o E. S. apie laikiną įdarbinimą įmonėje pagal darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
34. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo klausimas.
Dėl rašymo apsirikimo klaidos apeliaciniame skunde
35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantės atlikta klaida apeliaciniame skunde, prašant ne ieškinį tenkinti, o pareiškimą atmesti suponuoja, jog yra kliūtys apeliacinio proceso pradėjimui, nes nėra įvykdyti CPK 306 straipsnio reikalavimai.
36. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatomis, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.
37. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliaciniame skunde atliktas rašymo netikslumas, rezoliucinėje skundo dalyje nurodant prašymą „pareiškimą atmesti“ nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir vertintinas kaip neesminis, nes iš apeliacinio skundo turinio galima prieiti prie išvados, jog apeliantė siekia, kad teismas jos ieškinį tenkintų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
38. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
39. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
40. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu į bylą teikia rašytinius paaiškinimus, prašydama teismo juos prijungti prie civilinės bylos. Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pasisakyti, todėl raštu išdėsto savo poziciją.
41. Minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog statybos darbų organizavimo eigą, apibūdina bendravimo su E. S. eigą, patirtus išgyvenimus dėl netinkamos atliktų darbų kokybės.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovės teikiami ir prašomi prijungti rašytiniai paaiškinimai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ieškovė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės pirmosios instancijos teisme, ieškovė nepateikia motyvų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, taip pat nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių tokia šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl ieškovės prašymas prijungti rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje netenkinamas.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių
43. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
44. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
45. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
46. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
47. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką.
48. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ją ir atsakovus siejo rangos prievoliniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl pamatų ieškovės sklype įrengimo. Nagrinėjamos bylos duomenimis, tarp šalių nėra ginčo, jog rašytinė sutartis dėl tokio pobūdžio darbų atlikimo nebuvo sudaryta.
49. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statybos rangos sutarties atveju formos reikalavimų teisės aktai nenustato, tačiau tokiu atveju ieškovei kyla pareiga įrodyti susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo susirašinėjimu SMS žinutėmis su atsakovu E. S. bei savo pačios paaiškinimais. Atsakovas ieškovės teigiamas aplinkybes siekė paneigti liudytojų, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, parodymais.
50. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas E. S. susirašinėjo SMS žinutėmis 2017 m. liepos 25 d. – 2018 m. rugsėjo 21 d.:
50.1. 2017 m. liepos 25 d., rugsėjo 23, 29 d., spalio 16, 17, 19 d. ieškovė siuntė atsakovui pamatų planus, rostverko šiltinimo detalės vaizdą;
50.2. 2017 m. rugsėjo-spalio mėnesiais ieškovė siuntė atsakovui dviejų asmenų telefono numerius, atsakovas nurodė privažiuosiantis;
50.3. 2017 m. spalio 23-24 d. žinutėje ieškovė nurodė atsakovui, kad ,,A. ryt betonuoja, šiandien būtinai reikia išgręžti polį. Išgręžkit tą polį, ir nepamirškit tuos tarpus išpjauti prie garažo ir sandėliuko. Nes vėl dar kartą reikės važiuoti“;
50.4. 2017 m. spalio 31 d. šalys susitarė dėl susitikimo sklype;
50.5. 2018 m. kovo 16 d. ieškovė rašė atsakovui, kad laukia pastolių;
50.6. 2018 m. balandžio 18 d. ieškovė susirašė su atsakovu, kuris patvirtino, kad ,,kraunam“.
50.7. 2018 m. liepos 31 d. ieškovė siuntė atsakovui G. telefono numerį.
50.8. 2018 m. rugsėjo 21 d. žinutės patvirtina kilus šalių ginčą. Atsakovas rašė ieškovei: ,,daugiau neskambink tu kaip iš pasakos auksine žuvele. Haliavos daugiau nebus.“ Ieškovė atsakė, kad ,,už 4500 Eur padarėt brokuotus pamatus, prižadėjot ištaisyti, dingot“.
51. Vertinant aptartus rašytinis įrodymus, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad jie neįrodo tarp ieškovės ir atsakovų sudarytos rangos sutarties dėl pamatų įrengimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog labiau tikėtina, kad toks ieškovės ir atsakovo bendravimas atspindi draugiškus asmeninius santykius, nei dalykinio pobūdžio bendradarbiavimą siekiant įvykdyti darbus pagal rangos sutartį. Kaip skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą, tam tikros užuominos į pamatų įrengimo darbus gali būti įžvelgtinos, pavyzdžiui, minimas polių išgręžimas ar pamatų plano siuntimas. Tačiau nepakanka duomenų spręsti, jog iš šio susirašinėjimo nustatytinas susitarimas dėl esminės rangos sutarties sąlygos, t. y. rangos sutarties dalyko – rangovo atlikto darbo rezultato.
52. Be kita ko, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog iš SMS žinučių turinio matyti, kad ieškovė tam tikrų darbų atlikimą iš dalies derino su atsakovu E. S., tačiau SMS žinučių turinys neįrodo, jog ieškovė su atsakovu derino rangos sutarties sudarymą su atsakove UAB „Greitista“ ar atsakovu E. S.. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai taip pat neįrodo, jog atsakovas atliko konkrečių darbų – pamatų įrengimo organizavimo darbus.
53. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su atsakove UAB „Greitista“, atstovaujama atsakovo direktoriaus E. S., sudarė 2018 m. balandžio 18 d. pastolių nuomos sutartį Nr. 18/04/18, kuria išsinuomojo pastolius. Tačiau nagrinėjamoje bylos nėra duomenų, jog ieškovė su atsakovais ar kuriuo nors atskirai būtų sudariusi rangos sutartį dėl pamatų įrengimo darbų.
54. Be kita ko, civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas pamatų įrengimo darbus atlikęs asmuo – S. B.. Atsakovai pateikė duomenis apie tai, kad S. B. UAB ,,Greitista“ dirbo betonuotoju nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Tuo tarpu, nustatyta, jog ginčo pamatų įrengimo ginčo žemės sklype laikotarpiu jis UAB „Greitista“ nebedirbo. Nustatyta, jog 2020 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu liudytojas S. B. patvirtino, kad jis atliko ieškovės gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbus, vykdydamas individualią veiklą.
55. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme, 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje paliudijo, jog jį su ieškove supažindino E. S. „Gariūnų“ turguje, nurodė, jog veikė pagal individualią veiklą, nebuvo atsakovės UAB „Greitista“ darbuotoju. Nurodė, kad atliko statybos darbus po to, kai ginčo namo pamatai jau buvo pastatyti. Pažymėjo, kad su E. S. dar buvo susitikęs ginčo žemės sklype, vietoje apžiūrėjo namą, atsakovas parodė ką reikia padaryti, parodė mazgą – kas įeina į betonavimą. Liudytojo teigimu, atsakovo vaidmuo buvo parodyti, pasakyti apie mazgą. Teigė, jog E. S. susitikimo metu minėjo, kad jis „darė pamatus“. Nurodė, kad finansiniuose atsiskaitymo su liudytoju reikaluose E. S. nedalyvavo, atsiskaitymas buvo vykdomas tarp ieškovės ir liudytojo. Pažymėjo, kad E. S. nedalyvavo kaip užsakovas, užsakove buvo ieškovė.
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama apeliantės apeliacinio skundo teiginius, jog liudytojo A. P. paaiškinimai įrodo, kad atsakovas E. S. organizavo pamatų įrengimo darbus sprendžia, jog ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, minėtas liudytojas paaiškino, jog atliekant statybos darbus užsakove buvo ieškovė, ji vykdė atsiskaitymą su liudytoju, ieškovės atstovas priėmė atliktus darbus, todėl iš nustatytų aplinkybių prieitina prie išvados, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas E. S. buvo statybinių darbų ieškovės sklype užsakovas/organizatorius ar minėtas liudytojas veikė kaip atsakovės UAB „Greitista“ darbuotojas. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas padėjo surasti ieškovei tam tikrus darbus galinčius atlikti specialistus nesuponuoja išvados, jog su atsakovu buvo sudaryta rangos sutartis ir jis yra atsakingas už atliktų pamatų įrengimo darbų trūkumus.
57. Be kita ko, nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų sumokėjusi tam tikras pinigines lėšas atsakovams, o kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pinigų mokėjimą patvirtinančių dokumentų nesudarymas, lemia jos prisiimtą riziką ir apsunkintą galimybę įrodyti sutarties ir mokėjimo pagal sutartį buvimą.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
59. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Civilinėje byloje nesant duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos apeliacinės instancijos teisme nėra paskirstomos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.